2018-01-03 Nr. AB-168-3-64-3-02144-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3230-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02144-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. periodiškai buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (šalta, drėgna, pelėsis, krenta tinkas, nėra ventiliacijos, blogas apšvietimas), sanitariniai mazgai nėra tinkamai atitverti sienomis, nėra durų, kaip to reikalauja higienos norma, nėra privatumo, asmens ir daiktų apžiūros atliekamos drėgnose, šaltose patalpose. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. kamerose, kuriose vienam asmeniui teko nuo 3,23 iki 19 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus. Nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2016 m. sausio 19 d. atliko kameros Nr. 86 patikrinimą, nustatyta, kad vizualiai matomo pelėsio nėra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas. Kameros Nr. 11 ir 104 buvo patikrintos 2016 m. liepos 15 d., nustatyta, kad kameroje Nr. 104 matomas pelėsis, kameroje Nr. 11 pelėsio nebuvo, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas.

Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) įsigaliojimo, todėl taikytinos tik tos nuostatos, kurios nesusijusios su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Visos kameros aprūpintos reikalingu inventoriumi. Gyvenamosiose kamerose dirbtinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas nurodė, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 nurodyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia įrodymais.

Pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė P. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2015 m. vasario 23 d. atsisakė priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, priėmė skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d.

7. Teismas iš byloje esančios 2016 m. spalio 6 d. pažymos Nr. 60/09-35674 nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI ginčo laikotarpiu buvo periodiškai laikomas nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d., viso 71 dieną, skirtingose kamerose (Nr. 65, 62, 46, 61, 94, 86, 99, 49, 77, 43, 97, 104, 11, 86, 95 ir 47) vienas arba su dar 1-6 asmenimis ir jam teko nuo 3,05 iki 18,76 kv. m. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (nuo 6,56 iki 22,6 kv. m), ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 7), teismas nustatė, kad 67 dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus (teko nuo 3,77 iki 18,76 kv. m), 1 dieną (2015 m. balandžio 9 d.) kameroje Nr. 65 pareiškėjui teko 3,22 kv. m, t. y. mažiau negu 3,6 kv. m, ir 3 dienas (2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d.) kamerose Nr. 65, 46 ir 95 pareiškėjui tenkantis kameros plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus (teko nuo 3,05 iki 3,50 kv. m), tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas tas dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovas pateikė duomenis tik apie kamerose buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., todėl 2016 m. spalio 6 d. pažymos turinys vertintas pareiškėjo naudai ir konstatuota, jog laikymo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjas 4 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui. Įvertinęs tai, kad kamerų plotas paprastai būna užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, dalį kameros ploto užima sanitarinis mazgas, teismas sprendė, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas tam tikrą laikotarpį buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Konstatuota, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti nepatogumus, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

8. Pažymėta, kad nei Europos Žmogaus teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo eliminuoti baldais ir sanitariniu mazgu užstatytą tardymo izoliatorių kamerų plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą. Tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.

9. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, drėgna, šalta, pelėsis, nuo lubų krito tinkas, nebuvo ventiliacijos ir tinkamo apšvietimo. Atsakovo pateikti visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad visose jo laikymo kamerose drėgna, šalta, nebuvo tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo, nes patikrinimų metu oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas higienos normos reikalavimus atitiko kamerose Nr. 43, 86, 97, 11, 61, 94 ir 104, nustatyta, kad kameros vėdinamos per langus, pelėsis nustatytas kamerose Nr. 97, 11, 61, 94 ir 104.

Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl visų jo laikymo kamerų būklės. Pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių dėl visų kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, ir konstatavo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. birželio 5 d., buvo laikomas kameroje Nr. 65, neatitinkančioje Higienos normos HN 76:2010 22 punkto, reglamentuojančio dirbtinį patalpų apšvietimą, 26 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį, 56 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, ir 62 punkto, reglamentuojančio paprastojo remonto reikalingumą, reikalavimų, o laikotarpiais nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo laikomas kamerose Nr. 62, 46, 99, 49, 77, 95 ir 47, neatitinkančiose Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 14 punkto, reglamentuojančio bendrą dirbtinę patalpų apšvietą, 16 punkto, reglamentuojančių oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę, 17 punkto, reglamentuojančio patalpų vėdinimą, reikalavimų, taip pat kamerose Nr. 97, 11, 61, 94, 104, 62, 46, 99, 49, 77, 95 ir 47, neatitinkančiose HN 134:2015 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimų, o tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

10. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir dėl asmens apžiūros atvykstant ir išvykstant į / iš Šiaulių TI. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, jog kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės daiktams sudėti išplautos, taigi visuomenės sveikatos centras kratų atlikimo patalpoje higienos normos pažeidimų nenustatė, o tai paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų sąlygų. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl sąlygų atliekant asmens apžiūras yra abstraktūs, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiškėjas skunde tik nurodė, jog apžiūra atliekama esant minusinei temperatūrai, tačiau nenurodė, kad būtent jam jo apžiūra buvo atlikta netinkamomis sąlygomis ir kada tai buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakako konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant/išvykstant iš Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

11. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių TI kamerose sanitariniai mazgai nėra tinkamai atitverti sienomis, nėra durų, kaip to reikalauja higienos normos, tenka kvėpuoti šlapimo, išmatų mikrodalelėmis, o tai žemina asmens orumą, neužtikrintas privatumas atliekant gamtinius reikalus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinus, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo gana mažos, o lovos praktiškai šalia sanitarinio mazgo, pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik 1,5 aukščio pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalą.

12. Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daryta išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, tam tikrą laikotarpį pažeidžiant nustatytą minimalią kameros ploto normą, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 10 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžta, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, negalėjo paaiškinti, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur.

III. 13. Pareiškėjas P. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

14. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, pažeminimo bei psichologinio smurto.

15. Pareiškėjas teismo prašė išreikalauti iš Šiaulių TI kamerų nuotraukas, tikslų asmenų skaičių, medicinos knygelės kopiją. Tačiau byloje šios medžiagos nebuvo. Todėl pareiškėjas negalėjo įrodyti, kad plotas neatitiko normos kiekvienoje kameroje, lubose, sienose buvo pelėsis.

16. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

18. Pažymi, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo P. R. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

20. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI iš viso buvo laikomas 71 dieną, iš jų 4 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui (pareiškėjui teko 3,05–3,5 kv. m); be to, tam tikrais laikotarpiais (nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. birželio 5 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d.) pareiškėjas buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų; taip pat nustatė, kad sanitarinio mazgo įrengimas Šiaulių TI neužtikrino asmens privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas; pareiškėjo skundo teiginius dėl asmens ir daiktų apžiūros Šiaulių TI sąlygų atmetė kaip nepagrįstus.

23. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

24. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Bylai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos įvertino tinkamai taikydamas procesiniame įstatyme įtvirtintas normas.

26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo skundą, 2016 m. spalio 3 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti visą medžiagą, susijusią su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, taip pat pateikti pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašus, pirminės gydytojo apžiūros lapą (b. l. 12–13). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad teismui buvo pateikta su pareiškėjo skundo aplinkybėmis susijusi medžiaga, be kita ko, P. R. asmens sveikatos istorijos kopija (b. l. 20–25), 2016 m. spalio 6 d. Pažyma dėl P. R. Nr. 60/09-35674, kurioje nurodyta, kuriose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, kamerų plotas ir jose buvusių asmenų skaičius (b. l. 35–37). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šios medžiagos byloje nebuvo.

27. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam kamerose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus, dėl ko pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokia suma nesutinka, teigdamas, kad teismas neįvertino jo patirtų dvasinių išgyvenimų.

28. Pažymėtina, jog pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

29. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

30. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

31. Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Taip pat EŽTT pripažino, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (žr., pvz., 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13), 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p.).

32. Nors pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą (nustatyta, kad visą ginčo laikotarpį (71 dieną) pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, be to, dalį laiko buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, o 4 dienas – ir minimalaus asmeniui tenkančio ploto reikalavimo), į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 925 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

33. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimas keičiamas ir pareiškėjui priteisiama 925 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui P. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 925 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė