c9ecfd68-8b3f-4dbb-966a-29a46304516d · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                                          Civilinė byla Nr. 2A-496-278/2017Teisėja Birutė Mėlinauskienė                             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07390-2016-1                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                   3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.5.2 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 17 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimanto MisiÅ«no, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-170-223/2017 pagal pareiÅ¡kėjos G. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims O.

K., D. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriui, Valstybės įmonei (toliau – VÄ®) Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja G. M., tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo tėvo K. S., K., gimusio (duomenys neskelbtini) m., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.

2. Nurodė, kad jos tėvas K. S. mirė (duomenys neskelbtini), mama tuo laiku jau buvo mirusi. Teigė, jog tėvas sirgo, todėl slaugė jį, gyveno jo namuose ir juos prižiÅ«rėjo. Nurodė, kad jos vyras darbovietėje stovėjo eilėje kooperatiniam butui gauti. Teigė, kad pagal tuometinį teisinį reglamentavimÄ , pretendentas gauti kooperatinį butÄ ir jo Å¡eimos nariai negalėjo turėti gyvenamojo namo ar jo dalies asmeninės nuosavybės teise, o turintys tokiÄ nuosavybę buvo Å¡alinami iÅ¡ eilės butui gauti.

Nurodė, kad, mirus tėvui, buvo nuspręsta palikimo priėmimo fakto nevieÅ¡inti. Teigė, kad po tėvo mirties, kaip Å¡eimininkai, tėvui priklausiusiame name gyveno apie du metus, iki buvo gautas kooperatinis butas, tačiau ir iÅ¡sikėlus į butÄ , dirbo prie namo esantį žemės sklypÄ , prižiÅ«rėdavo statinį, su Å¡iuo turtu elgėsi kaip savininkė, todėl, jos manymu, palikimÄ priėmė tinkamai.                                         II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.

4. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjos tėvas K. S. mirė (duomenys neskelbtini), motina O. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo K. S. mirties liko jo vardu registruotas ir paveldėtinas turtas: gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja yra K. S. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ . Konstatavo, jog į notarÄ dėl palikimo priėmimo po K. S. mirties, niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas.

  5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėja nurodė du vienas kitam prieÅ¡taraujančius faktus, t. y. teigė, kad nuolat gyveno ginčo name, taip pat teigė, kad į namÄ tik ateidavo. Pažymėjo, jog jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėja mokėjo už elektrÄ , nepateikė. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, jog pareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu P. V. M. po tėvo mirties ginčo name negyveno, nes sukÅ«rę Å¡eimÄ gyveno atskirai.

Laikė neįrodytu, kad pareiÅ¡kėja palikimo priėmimÄ atliko vienu iÅ¡ galimų aktyvių palikimo priėmimo veiksmų – apsigyvenimu palikimo name. Nurodė, kad Å¡ioje byloje G. M. nepateikė įrodymų, kurių pagrindu jos elgesį bÅ«tų galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės elgesį. Teismo vertinimu, byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pareiÅ¡kėja po palikimo atsiradimo per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį bÅ«tų elgusis su nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju namu, kaip pilnateisė savininkė, tuo labiau, kad bÅ«tų vykdžiusi savo, kaip savininkės, pareigas.

Be to, nurodė, kad nesidomėjimas namo bÅ«kle, teisine registracija ir namų valdos žemės sklypo formavimu akivaizdžiai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja nepriėmė ginčijamo turto faktiniu valdymu. Tokia palikimo bÅ«sena truko daugiau kaip 50 metų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja G. M. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-06 sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

7. Nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, kad įrodymai privalo būti ištirti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir visete, neatliko pareigos pašalinti esminių prieštaravimų byloje. Mano, jog teismas neįvertino, kad teismo posėdžio metu jai buvo (duomenys neskelbtini) m., nuo tėvo mirties praėjo (duomenys neskelbtini) m., be to, su metais silpsta atmintis, o neturinčiam teisinio išsilavinimo, sunkiai suprantamos tokios teisinės kategorijos, kaip juridinis faktas, palikimo priėmimas ir t. t..

Teigia, jog teismas buvo įspėtas apie tai, kad atmintis silpnėja, kad yra labai susijaudinusi, serga, negali sklandžiai kalbėti, o po teisėjos grasinimų, kad pabaigs posėdį, jei ji nekalbės, patyrė tokį stresÄ , kad nebegalėjo ne tik mÄ styti, bet ir riÅ¡liai kalbėti. Mano, jog teismas privalėjo jos paaiÅ¡kinimus vertinti visete su liudytojos E. I. Č. ir vyro P. V. M. nuosekliais parodymais. Nurodo, kad teismas didelį dėmesį skyrė klausimui, gyveno ar ne tėvų name sesuo O. K., neatsižvelgdamas į tai, kad tokio fakto nustatymas niekaip negali įtakoti praÅ¡ymo dalyko, tuo labiau, jog O.

K., teismo iniciatyva įtraukta į procesÄ , prašė teismo bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Be to, teismas Å¡iurkščiai pažeidė procesÄ , nes visiÅ¡kai netyrė ir nevertino D. S. paaiÅ¡kinimų, kad jos tėvas palikimo nepriėmė, kurie yra reikÅ¡mingi, galėję tiesiogiai įtakoti kitokio teismo sprendimo priėmimÄ .

8. Nurodo, kad teismas neiÅ¡vengė Å¡aliÅ¡kumo, pats procesiniu elgesiu formavo Å¡aliÅ¡ko teismo įvaizdį. Teigia, jog teismas vadovavosi kasacine teismo praktika, kurios faktinės aplinkybės yra skirtingos. NeaiÅ¡ku, kodėl savo iniciatyva į bylÄ Ä¯traukė tik vienÄ palikėjo anÅ«kę, nors jų yra keliolika. Taip pat be pagrindo uždraudė atstovui padėti jai atsakyti į teisėjos užduotus klausimus. Teismas neapibrėžė įrodinėjimo ribų (6 mėn. po tėvo mirties).

9. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo O. K. nurodo, kad D. S. paaiÅ¡kinimai yra neteisingi. Sesuo G. M. iÅ¡ esmės viena palaidojo tėvÄ , namus tvarkydavo kartu su vyru. Visi žinojo, jog palikimas priklauso G. M..

10. Atsiliepimu į G. M. apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo D. S. praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , o pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu jos elgesį galima bÅ«tų vertinti, kaip paveldėto turto savininkės.

12. Atsiliepimais į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ suinteresuoti asmenys Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir vieÅ¡osios tvarkos skyrius bei VÄ® Turto bankas praÅ¡o sprendimÄ dėl G. M. apeliacinio skundo priimti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :              Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

14. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos G. M. tėvas K. S., po kurio mirties, dėl jo turto paveldėjimo į notarÄ niekas nesikreipė (1 t., b. l. 8, 14, 134). PareiÅ¡kėja prašė teismÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po tėvo mirties priėmė palikimÄ (pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.), pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Atmesdamas G. M. pareiÅ¡kimÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad pareiÅ¡kėja elgėsi su ginčo turtu kaip jo savininkė, nenustatyta jokių aktyvių pareiÅ¡kėjos veiksmų, rodančių valiÄ priimti palikimÄ ir valdyti jį nuosavybės teise, iki sueinant Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui, o ir praėjus Å¡iam terminui palikimu nesirÅ«pino, nevykdė savininkės pareigų ir neįgyvendino savo teisių.15.

Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusiomis 1964 m. priimto Civilinio kodekso nuostatomis (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str.1 d.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Esant minėtai nuostatai palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus.

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo (CPK str. 444 str. 2 d. 8 p.).16. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus ir nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiÅ¡kai įvertino Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos įrodymus bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, buvo šališkas, todėl teismo sprendimas naikintinas, yra nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz.: nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ esmės sutikdamas su teismo motyvais, pasisako tik dėl teisiÅ¡kai Å¡iam ginčui reikÅ¡mingų argumentų.

18. Nagrinėjamam ginčui svarbÅ«s faktai yra gyvenimas tėvui priklausiusiame name, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpyje po tėvo mirties bei paveldėto turto priežiÅ«ra, kas patvirtintų, jog palikimas buvo faktiÅ¡kai priimtas. Nesutikdama su teismo sprendimu apeliantė G. M. nurodo, kad teismo iÅ¡vados, jog ji neįrodė palikimo priėmimo fakto, yra nepagrįstos, nes ji pati bei liudytojai teismui nurodė, kad, gyvendama tėvų namuose, prižiÅ«rėjo sergantį tėvÄ , kuriam buvo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, o ir po tėvo mirties namų neapleido.

Pirmosios instancijos teismui apeliantė nurodė, kad po tėvo mirties į namus ateidavo, juose gyveno dvi seserys ir ji palaikė tvarkÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s, nes nurodo, jog po tėvo mirties tai gyveno, tai tik ateidavo į tėvų namus. Apeliaciniame skunde G. M. akcentuoja tik tai, jog ji paaiÅ¡kinimus teismui davė bÅ«dama susijaudinusi ir kad visų aplinkybių dėl senyvo amžiaus gerai nepamena. Tačiau tai tik patvirtina, kad vadovautis G.

M. paaiÅ¡kinimais byloje nėra pakankamo pagrindo. Nors G. M. apeliaciniame skunde nurodo gyvenusi ginčo name iki tėvo mirties, tačiau duomenų, jog juose gyveno ir po tėvo mirties, nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad neabejotinų ir objektyvių įrodymų byloje, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjos gyvenimÄ ginčo name po tėvo mirties (duomenys neskelbtini), turto priežiÅ«ra, rÅ«pinimusi juo (draudimo, mokesčių mokėjimu), nėra (CPK 178 str.).

Byloje apklausti liudytojai – pareiškėjos vyras, draugė E. I. Č. iš dalies yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai, kad (duomenys neskelbtini) ištekėjusi G. M. ir po tėvo mirties gyveno jam priklausiusiame name, vertintini kritiškai. Be to, minėtų teiginių nepatvirtina ir nenurodo 2017-04-24 atsiliepime sesuo O. K., tai neigia ir suinteresuotas asmuo D. S..

19. Siekiant nustatyti ir iÅ¡tirti Å¡iai civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo 2017-06-15 nutartimi apeliantė G. M. buvo įpareigota pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius kooperatinio buto gavimo laikÄ , o suinteresuotas asmuo D. S. įpareigota pateikti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., namų apskaitos knygÄ (2 t., b. l. 51-53).

20. IÅ¡ apeliacinė instancijos teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., namų knygos, kuri pradėta 1959 m., duomenų matyti, kad joje nėra jokių įrašų apie apeliantės gyvenimÄ ar registracijÄ Å¡iame name. G. M. teismui yra pateikusi namų valdos techninės apskaitos bylÄ , tačiau disponavimas minėtu dokumentu neįrodo namo faktinio valdymo ir nepatvirtina palikimo priėmimo fakto (2 t., b. l. 92-99). Ä® bylÄ pateikti Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1966-02-24 Sprendimas Nr. 72 ir Kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narių vardinis sÄ raÅ¡as patvirtina, kad apeliantės vyrui P. A.

M., gyvenusiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., buvo skirtas kooperatinis butas (2 t., b. l. 91). Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog, (duomenys neskelbtini) iÅ¡tekėjusi, G. M. ginčo name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., negyveno, o duomenų, jog tėvui mirus jam priklausiusį turtÄ valdė, kaip turto savininkė, nepateikė. Teiginiai, jog vyro sesers gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.) nebuvo baigtas statyti ir jame ji su vyru negalėjo gyventi, vertintini kritiÅ¡kai, nes P.A.

M. minėtame name jau buvo registruotas, kas leidžia abejoti apeliantės aiškinimu.

21. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateikti namų knygoje esantys įraÅ¡ai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., nuo 1962 m. spalio mėn. buvo registruota apeliantės brolio K. S. Å¡eima, kas patvirtina suinteresuoto asmens D. S. parodymus, jog senelio namuose gyveno ji su broliu ir tėvais (2 t., b. l. 73-74). Minėtos aplinkybės apeliantė iÅ¡ esmės neneigia. Kad tėvų name gyveno brolis K. su Å¡eima, patvirtina ir O. K. (2 t., b. l. 31). Nors, kaip svarbiÄ priežastį, dėl kurios nesikreipė savalaikiai dėl paveldėjimo į notarÄ , apeliantė nurodo galiojusius įstatymų reikalavimus, tačiau ir vyrui gavus butÄ , o vėliau ir pasikeitus įstatymams dėl nuosavybės įsigijimo, ji nesikreipė į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog palikimo G.

M. nepriėmė ir jo įforminimu nesirÅ«pino. Ta aplinkybė, jog apeliantė, jos vyras nueidavo į tėvo namus, kuriuose gyveno brolis su Å¡eima, atlikdavo smulkius remonto darbus bei naudojosi žemės sklypu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ir mirus tėvui, ji rÅ«pinosi pastatais, t.y., priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Ä®vertintina ir ta aplinkybė, jog 1965-03-03 apeliantės tėvas surašė testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ , tame tarpe ir gyvenamojo namo dalį, po mirties paliko vaikams V.

S. ir S. S. (1 t., b. l. 116). Byloje nėra duomenų, jog testamentas buvo pripažintas negaliojančiu, tačiau VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog dėl paveldėjimo minėti asmenys taip pat nesikreipė, tačiau tai neįrodo, jog šiais veiksmais palikimo buvo atsisakyta G. M. naudai.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. M. nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, kas sudarytÄ pagrindÄ konstatuoti, jog po tėvo mirties ji faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , aktyviais veiksmais pradėdama jį valdyti.

23. Apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, trukdė jai įgyvendinti savo teises, vertintini kritiškai. Byloje nėra duomenų, jog teisėjai buvo reiškiamas nušalinimas, o teismo posėdžių garso įrašai nepatvirtina, jog teismas neleido ar  trukdė pareiškėjai, liudytojams duoti paaiškinimus.

24. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.

25. Dėl aukščiau paminėtų motyvų naikinti sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

26. Suinteresuotas asmuo D. S. praÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymÄ , suinteresuotas asmuo yra sumokėjęs 500 Eur (2 t., b. l. 34, 35, 59). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, suinteresuoto asmens D. S. ir G. M. interesai dėl bylos baigties buvo prieÅ¡ingi, D. S. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ Â maksimalaus dydžio, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos G.

M. (CPK 93 str. 1, 3 d., 443 str. 6 d.)Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija                                                                                    Laimantas MisiÅ«nas                                                                                  Laimutė Sankauskaitė                                                                                  Birutė Valiulienė