2020-10-14 Nr. AB-19032-3-63-3-01858-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bėgma“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bėgma“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Z. ir J. B. Z. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-10-14 Nr. AB-19032-3-63-3-01858-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bėgma“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. RE-307, kuriuo atsisakyta pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (toliau – ir Sprendimas) ir pratęsti 2018 m. vasario 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180219-00013 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2020 m. kovo 19 d.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1696-556/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01858-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bėgma“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bėgma“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Z. ir J. B. Z. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bėgma“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. RE-307, kuriuo atsisakyta pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (toliau – ir Sprendimas) ir pratęsti 2018 m. vasario 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180219-00013 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2020 m. kovo 19 d.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad panaudos sutartimi jam perduotos 97/100 dalys garažo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybe teise priklauso R. Z., o likusios 3/100 garažo dalys – J. B. Z..
3. Pareiškėjo veikla yra susijusi su krovinių pervežimu Lietuvoje ir užsienyje, todėl garažas naudojamas bendrovės veiklai vykdyti – sunkvežimių remontui. Žemė, kurioje stovi garažas, yra valstybinė, žemės sklypas garažui eksploatuoti nėra suformuotas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, R. Z. ir J. B. Z. turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę, reikalingą garažui eksploatuoti. Garažo savininkai kelis kartus kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, prašydami suderinti jų parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau savivaldybės administracija atsisakė projektą derinti. Statinio savininkai kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti projekto nederinimą ir įpareigoti savivaldybės administraciją suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
4. Pareiškėjas nurodo, kad valstybinėje žemėje greta garažo pastatė II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – apie 900 kv. m ploto betoninių trinkelių aikštelę. Inspekcija 2018 m. vasario 19 d. Privalomuoju nurodymu įpareigojo iki 2018 m. rugpjūčio 19 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, savavališkos statybos akto neskundė, nes tikėjosi, kad Regionų apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-189-386/2018 įpareigos savivaldybės administraciją suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau jo skundas buvo nepatenkintas. Pareiškėjo teigimu, jis 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui, tačiau atsakovas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino dėl to, kad prašyme nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas rengia projektinę dokumentaciją ar atlieka kitus veiksmus savavališkai statybai įteisinti.
5. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad nesant suformuoto žemės sklypo jis negali parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teigė, kad žemė, kurioje yra betoninių trinkelių aikštelė, patektų į formuojamą žemės sklypą, garažo naudojimas neturint kietos dangos (betoninių trinkelių aikštelės) nėra įmanomas, ypač rudens-žiemos-pavasario metu. Akcentavo, kad žemės sklypo formavimo priežastys yra susijusios su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, todėl prašė pratęsti terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą 18 mėnesių, nes Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eA-4540-502/2018 dėl žemės sklypo suformavimo tada gali būti išnagrinėta.
6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Nurodė, kad 2018 m. vasario 15 d. pareiškėjui surašytas Savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuota, jog statytojas UAB „Bėgma“, valstybinėje žemėje prie garažo, savavališkai pastatė II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamą inžinerinį statinį - betoninių trinkelių aikštelę. Pareiškėjui 2018 m. vasario 19 d. Inspekcijos pareigūnai surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius - iki 2018 m. rugpjūčio 19 d. nugriauti valstybinėje žemėje nesuformuotame sklype prie garažo savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamą inžinerinį statinį - betoninių trinkelių aikštelę ir sutvarkyti statybvietę.
8. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. su prašymu kreipėsi į Inspekcijos Klaipėdos departamentą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Prašyme nurodė, kad savavališkos statybos padarinių pašalinti negali dėl įmonės darbuotojų atostogų, kitoms įmonėms už atliktus darbus turėtų mokėti dideles sumas. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 31 d. su papildomu prašymu kreipėsi į Inspekcijos Klaipėdos departamentą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pasibaigęs 2018 m. rugpjūčio 19 d.
9. Atsakovo nuomone, pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 19 d. skunde teismui nurodomi motyvai dėl termino pratęsimo yra nauji ir nebuvo nurodyti Inspekcijai 2018 m. rugpjūčio 10 d. pateiktame prašyme, kurį išnagrinėjus priimtas skundžiamas Sprendimas. Inspekcija pažymėjo, kad svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, nes svarbiomis priežastimis laikomos nuo suinteresuoto asmens nepriklausančios aplinkybės, pvz., jei asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą ar inicijavo procedūras, kuriomis kečiama projektinė dokumentacija, imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjas prašyme nenurodė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje aplinkybių, kurioms esant jam galėjo būti pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas.
II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2019 m. vasario 15 d. surašė pareiškėjui Savavališkos statybos aktą, kuriame nustatė, jog Bendrovė savavališkai, 2016 m. pabaigoje, valstybinėje žemėje (nesuformuotame žemės sklype) prie garažo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pastatė II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą inžinerinį statinį – apie 900 kv. m betoninių trinkelių aikštelę. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas iki 2018 m. rugpjūčio 19 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. su prašymu kreipėsi į Inspekcijos Klaipėdos departamentą, prašydamas pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Prašyme nurodė, kad dėl Bendrovės darbuotojų atostogų negali atlikti padarinių pašalinimo, už atliktus darbus kitoms įmonėms reikėtų mokėti dideles sumas. Inspekcijos Klaipėdos departamentas 2018 m. rugpjūčio 20 d. Sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo. Sprendime nurodė, kad prašyme nurodyta informacija nėra susijusi su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, nes nenurodoma, jog yra rengiama projektinė dokumentacija ar atliekami kiti veiksmai savavališkai statybai įteisinti, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.
12. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 32 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 ir 5 dalimis.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašyme dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo termino pratęsimo nurodė priežastis, jog dėl įmonės darbuotojų atostogų negali atlikti padarinių pašalinimo, už tokių darbų atlikimą kitoms įmonėms turėtų mokėti dideles sumas. Pareiškėjas nenurodė, jog rengia projektinę dokumentaciją ar atlieka kitus veiksmus savavališkai statybai įteisinti, kurių trukmei jis negali daryti įtakos bei nenurodė priežasčių, susijusių su žemės sklypo formavimu. Teismas sutiko su Inspekcijos vertinimu, kad pareiškėjas prašyme nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių Privalomojo nurodymo terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui galėjo būti pratęstas. Inspekcija vertino pareiškėjo nurodytas priežastis ir sprendė, kad jos nesusijusios su savavališkos statybos įteisinimu. Sprendime ir kartu su skundžiamu Sprendimu išsiųstame lydimajame 2018 m. rugpjūčio 21 d. rašte nurodytas teisinis reguliavimas ir nurodyta, kodėl prašyme nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis. Teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais.
14. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. kovo 19 d. teismas nurodė, kad Privalomojo nurodymo terminas Inspekcijos nebuvo pratęstas ir pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 19 d. Įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai, kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju, tai, kas yra pasibaigę gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius nustatytus savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminus, o kai terminas yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teisės aktai taip pat nenumato reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus šiame reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą teismui padavė 2018 m. rugsėjo 19 d. pasibaigus Privalomuoju nurodymu nustatytam savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminui ir teisės aktams nenumatant tokio termino atnaujinimo galimybės, todėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių dėl termino pratęsimo nenagrinėjo ir prašymą atmetė.
III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė teismui duomenis apie tai, dėl kokių objektyvių priežasčių negali gauti statybą leidžiančio dokumento betoninių trinkelių aikštelei įteisinti, t. y., kad yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kartografiniai projektai“, pagal kurią pareiškėjas, garažo savininkai ir UAB „Kartografiniai projektai“ susitarė dėl techninio betoninių trinkelių dangos darbo projekto parengimo ir statybų leidimo gavimo, po savavališkos statybos įteisinimo, jei atsiras tam palankios sąlygos (jei bus suformuotas ir išnuomotas žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)). Ši sutartis patvirtina, kad pareiškėjas yra pasirengęs ir susitaręs atlikti veiksmus, būtinus betoninių trinkelių aikštelės, kaip statinio, įteisinimui (projekto parengimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui, geodezinės nuotraukos padarymui, kadastrinės bylos parengimui).
18. Nurodo, kad pareiškėjas, garažo savininkai R. Z. ir J. B. Z. aktyviai dalyvavo teismo procese dėl žemės sklypo prie garažo suformavimo. Garažo savininkai R. Z. ir J. B. Z. dar 2016 m. balandžio mėnesį pirmą kartą kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją su prašymu suformuoti žemės sklypą, reikalingą garažui eksploatuoti. Kretingos rajono savivaldybės administracija nederino net penkių žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų. Kuomet Kretingos rajono savivaldybės administracija šeštą kartą nederino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, garažo savininkai kreipėsi į teismą. Akcentuoja, kad šioje byloje nėra ginčo, jog prie Garažo turi būti suformuotas žemės sklypas, ginčas kilęs tik dėl formuotino žemės sklypo dydžio.
19. Pareiškėjas akcentuoja, kad betoninių trinkelių aikštelės plotas yra apie 900 kvadratinių metrų. Administracinėje byloje Nr. eI-189-386/2018 (ir dabar iškeltoje administracinėje byloje Nr. eA-2001-502/2019) vyksta ginčas dėl 0,46 ha ploto (4 600 kv. m) ploto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), suformavimo. Taigi betoninių trinkelių aikštelės plotas 4-5 kartus mažesnis už norimą suformuoti žemės sklypą. Kretingos rajono savivaldybės administracija yra išreiškusi savo poziciją, kad žemės sklypas prie Garažo yra formuotinas, tik ne 0,46 ha ploto, o mažesnis, todėl bet kokiu atveju žemė, kurioje yra betoninių trinkelių aikštelė, patektų į formuojamą žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).
20. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimo kontrolierius Kretingos rajono savivaldybės administracijos veikloje, susijusioje su žemės sklypo formavimu prie garažo, nustatė pažeidimų. Garažo savininkų skundas dalyje dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) buvo pripažintas pagrįstu. Seimo kontrolierius 2018 m. balandžio 18 d. pažymoje nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija, derindama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pažeidė teisės aktuose įtvirtintus terminus, nepagrindė savo sprendimo teisės aktų nuostatomis, nurodė netikslią apskundimo tvarką. Ši pažyma buvo pateikta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kartu su garažo savininkų R. Z. ir J. B. Z. apeliaciniu skundu, prie apeliacinio skundo yra prisidėjęs ir pareiškėjas. Taigi pareiškėjas pateikė teismui įrodymus ir nurodė argumentus, patvirtinančius, kad yra atlikęs veiksmus dėl projektinės dokumentacijos rengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo, bei dėl kokių nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių pradėti rengti dokumentai dar nėra baigti ir statybą leidžiantis dokumentas dar nėra gautas – o būtent, jog dėl vykstančio teisminio ginčo nėra suformuotas žemės sklypas. Žemės sklypo prie garažo suformavimas sudarytų sąlygas gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti betoninių trinkelių aikštelę.
21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašyme nenurodė šių svarbių aplinkybių, o jas aprašė tik papildomame 2018 m. rugpjūčio 31 d. prašyme (kuris buvo pateiktas atsakovui jau praleidus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą), tačiau su tokiu formaliu situacijos ir įrodymų vertinimu pareiškėjas nesutinka. Ginčas turi būti nagrinėjamas ne formaliai (ar laiku pareiškėjas pateikė atsakovui visą informaciją apie vykdomus veiksmus, susijusius su betoninių trinkelių aikštelės įteisinimu), o iš esmės (ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vien formaliais pagrindais pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjo kreipimasis į atsakovą su prašymu pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui buvo nemotyvuotas, o motyvuotas papildomas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui (2018 m. rugpjūčio 31 d.) buvo paduotas terminui pasibaigus. Teismas Sprendime neanalizavo aplinkybių, kurios sudaro pagrindą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Toks formalus teismo požiūris į bylos situaciją yra nepateisinamas ir tuo požiūriu, kad betoninių trinkelių aikštelė apskritai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Nėra asmenų, kuriems betoninių trinkelių aikštelė darytų neigiamą poveikį. Be to, garažo naudojimas neturint kietos dangos (betoninių trinkelių aikštelės) nėra įmanomas, ypač rudens-žiemos-pavasario metu, kai žemė yra įmirkusi. Jei nebūtų betoninių trinkelių aikštelės, pareiškėjo sunkvežimiai negalėtų patekti į garažą, nes klimptų į žemę.
22. Pareiškėjas teigia, kad pagrindė, jog ėmėsi visų veiksmų savavališkai statybai įteisinti, tačiau jų trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos. Mano, kad teismas turėjo pagrindą panaikinti atsakovo priimtą Sprendimą ir pratęsti terminą savavališkos statybos įteisinimui iki 2020 m. kovo 19 d., kadangi egzistuoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai. Pažymi, kad kitose panašaus pobūdžio bylose teismai yra pratęsę Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jeigu asmuo inicijuotai procedūrai negali daryti jokios įtakos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat objektyviai negali daryti įtakos žemės sklypo prie garažo suformavimo terminams, nors yra atlikęs visus valinius veiksmus, kad toks žemės sklypas būtų suformuotas. Atsižvelgiant į tai, kada tikėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo paskelbimas administracinėje byloje Nr. eA-2001-502/2019 (dėl žemės sklypo suformavimo), buvo nustatytas ir preliminarus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2020 m. kovo 19 d.
23. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimą reglamentuoja Priežiūros įstatymas, kurio 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai (toliau – Privalomasis nurodymas) turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nustatytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
25. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad yra susiformavusi vieninga teismų praktika dėl Priežiūros įstatymo normų, reglamentuojančių privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimą, taikymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus.
26. Nurodo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. statybos užbaigimas. statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 143 punkte nustatyta, jog Inspekcija, gavusi asmens, kuriam surašytas nurodymas, prašymą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, prašymą, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.
27. Inspekcija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Taigi šis teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės.
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. su prašymu Nr. PRE-198 kreipėsi į Inspekcijos Klaipėdos departamentą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad savavališkos statybos padarinių pašalinti negali dėl įmonės darbuotojų atostogų. Taip pat nurodė, kad žodžiu kreipėsi į statybos įmones dėl darbų atlikimo šalinant savavališkos statybos padarinius, tačiau jos pateikia per dideles sumas už darbus. Inspekcijos Klaipėdos departamento specialistės 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. RE-307, remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nepratęstas pažymint, kad UAB „Bėgma“ prašyme nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui, t. y. nenurodė, jog rengia projektinę dokumentaciją ar atlieka kitus veiksmus savavališkai statybai įteisinti, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, taip pat nenurodė priežasčių, susijusių su žemės sklypo formavimu. Pareiškėjas papildomai 2018 m. rugpjūčio 31 d. su prašymu kreipėsi į Inspekcijos Klaipėdos departamentą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcijos Klaipėdos departamentas į prašymą atsakė 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 2D-13698 pažymėdamas, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 19 d. Įvertinus nurodytas aplinkybes, Inspekcija neturėjo pagrindo naikinti 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. RE-307 ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl Inspekcijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
31. Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2019 m. vasario 15 d. surašė pareiškėjui Savavališkos statybos aktą, kuriame nustatė, jog UAB „Bėgma“ savavališkai, 2016 m. pabaigoje, valstybinėje žemėje ( nesuformuotame žemės sklype) prie garažo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pastatė II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą inžinerinį statinį – apie 900 kv. m betoninių trinkelių aikštelę. Inspekcija 2018 m. vasario 19 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo iki 2018 m. rugpjūčio 19 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
32. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. su prašymu kreipėsi į Inspekcijos Klaipėdos departamentą, prašydamas pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2018 m. lapkričio 19 d. Prašyme nurodė, kad dėl įmonės darbuotojų atostogų negali įvykdyti Privalomojo nurodymo, taip pat žodžiu kreipėsi į kitas statybomis užsiimančias įmones, tačiau jų paslaugų kaina bendrovei yra per didelė. Inspekcijos Klaipėdos departamentas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. RE-307 pareiškėjo prašymo netenkino, kadangi jame nurodytos priežastys nesusijusios su procedūromis, siekiant įteisinti savavališką statybą, kaip nustatyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje.
33. Pareiškėjas skunde teigė, kad nesant suformuoto žemės sklypo jis negali parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Žemės sklypo formavimo priežastys yra susijusios su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, todėl prašė pratęsti terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą 18 mėnesių, galbūt per tą laikotarpį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-4540-502/2018 dėl žemės sklypo suformavimo.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Inspekcijos Klaipėdos departamento Sprendimą nurodė, kad pareiškėjas prašyme nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių Privalomojo nurodymo terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius galėjo būti pratęstas, todėl Sprendimą naikinti nėra pagrindo. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti teismas nurodė, kad Privalomojo nurodymo terminas Inspekcijos nebuvo pratęstas ir pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą padavė 2018 m. rugsėjo 19 d. (sprendime nurodyta 2019 m. rugsėjo 19 d. laikytina rašymo apsirikimu), t. y. pasibaigus jo įvykdymo terminui, o teisės aktams nenumatant tokio termino atnaujinimo galimybės, pareiškėjo reikalavimo netenkino.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pateikė teismui įrodymus ir nurodė argumentus, patvirtinančius, jog yra atlikęs veiksmus dėl projektinės dokumentacijos rengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo, bei dėl kokių nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių pradėti rengti dokumentai dar nėra baigti ir statybą leidžiantis dokumentas dar nėra gautas, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti Sprendimą ir pratęsti terminą savavališkos statybos įteisinimui iki 2020 m. kovo 19 d., kadangi egzistuoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai.
36. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
37. Taigi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato pagrindą, kuomet terminas gali būti pratęstas. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatyta faktines aplinkybes, pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turinį, sprendžia, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas skundžiamame Sprendime pagrįstai atsisakė pratęsti pareiškėjui terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, kadangi pareiškėjas prašyme nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kaip nustatyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas pagrįstai atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti. Be kita ko, pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentų.
39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimu, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020, ir kt.).
40. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui Privalomuoju nurodymu buvo nustatytas terminas iki 2018 m. rugpjūčio 19 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 19 d., t. y. pasibaigus jo įvykdymo terminui. Nors pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 31 d. Inspekcijos Klaipėdos departamentui pateikė papildomus paaiškinimus dėl kokių priežasčių prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau paaiškinimai pateikti Inspekcijos Klaipėdos departamentui priėmus Sprendimą nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
41. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl procedūrų, atliekamų siekiant įteisinti savavališką statybą, tačiau į teismą dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo pareiškėjas kreipėsi pasibaigus jo įvykdymo terminui. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, nevertino, kadangi prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjas teismui padavė jo įvykdymo terminui pasibaigus ir teisės aktams nenumatant šio termino atnaujinimo galimybės. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nurodytų aplinkybių, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, nepagrįsti ir atmestini.
42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bėgma“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius