c9ecaef8-deb7-4eec-8c7e-518aff2a22e2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                Civilinė byla Nr. 2A-1162-104/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17216-2013-2                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 42.11.1.; 63.2; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje raÅ¡ytine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Eura” apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23981-912/2013 pagal ieÅ¡kovo UAB „Eura“ ieÅ¡kinius atsakovui AB DNB bankui dėl vienaÅ¡alio kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo netesėtu ir kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo ir                                                         n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Eura” pareikÅ¡tais atsakovui AB DNB bankui ieÅ¡kiniais (civilinė byla Nr. 2-31742-129/2013 sujungta su civiline byla Nr. 2-23981-912/2013, 3t., b.l. 107) prašė:

1) pripažinti atsakovo 2013 m. balandžio 18 d. raÅ¡tÄ , juo atliktÄ 2006 m. vasario 20 d. kreditavimo sutarties Nr. 9594, jos papildymų ir pakeitimų, taip pat 2006 m. spalio 19 d. kreditavimo sutarties Nr. 11138, jos papildymų ir pakeitimų nutraukimÄ negaliojančiu ab initio;

2) pakeisti 2006 m. vasario 20 d. kreditavimo sutarties Nr. 9594 ir 2006 m. spalio 19 d. kreditavimo sutarties Nr. 11138 sÄ lygas taip: 2.1) iki 2015 m. vasario 26 d. atidėti kredito įmokų grÄ Å¾inimÄ pagal abi kreditavimo sutartis; 2.2) iki 2014 m. vasario 26 d. sumažinti pagal 2012 m. vasario 22 d. susitarimÄ Nr. 9594/4 dėl 2006 m. vasario 20 d. kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo 1.2 punktÄ bei pagal 2012 m. vasario 22 d. susitarimÄ Nr. 11138/3 dėl 2006 m. spalio 19 d. kreditavimo sutarties Nr. 11138 sÄ lygų pakeitimo 1.2 punktÄ mokamų palÅ«kanų dydį 50 proc.; 2.3) nustatyti, kad nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 26 d. mokamos 100 proc. pagal kreditavimo sutartis priklausančios mokėti palÅ«kanos; 2.4) nustatyti, kad nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 26 d. kredito įmokos pagal kreditavimo sutartis mokamos kas mėnesį tokia tvarka: vienuolika mėnesių grÄ Å¾inama po 5000 Lt kredito, o dvyliktÄ mėnesį grÄ Å¾inama visa likusi kredito suma pagal kreditavimo sutartis; 2.5) nustatyti, kad iki Å¡io ieÅ¡kinio susidaręs įsiskolinimas (mokėtina kredito dalis, palÅ«kanos, delspinigiai) sumokami 2016 vasario 26 d.; 2.6) nustatyti, kad iki 2014 vasario 26 d. atidėta 50 proc. palÅ«kanų pagal kreditavimo sutartį dalis sumokama 2016 m. vasario 26 d.;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alys 2006 m. vasario 20 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovui iki 2008 m. vasario 28 d. suteikė 1 100 000 Lt kreditÄ ; 1,3 proc. banko marža. Å alys 2006 m. spalio 19 d. sudarė antrÄ kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovui iki 2008 m. vasario 28 d. suteikė 220 000 Lt kreditÄ ; 1,8 proc. banko marža. Kreditai skirti dviem 1,9777 ha ir 2,3683 ha žemės Å«kio paskirties sklypams pirkti Kaune, Užliedžių s., jų infrastruktÅ«rai įrengti, statinių projektavimo darbams finansuoti.

IeÅ¡kovas žemės sklypus pirko ketindamas parengti jų detalųjį planÄ , pakeisti žemės paskirtį, statyti gyvenamuosius namus, autobusų – sunkvežimių servisÄ ir motelį su greito maisto restoranu. Suteikdamas kreditus, atsakovas tikino, kad nedarys kliūčių kreditavimo sutartims pratęsti. IeÅ¡kovas vykdė nekilnojamojo turto plėtros projektÄ , sudarė sutartis su rangovais, kurie atliko darbus, įrengė sklypų infrastruktÅ«rÄ â€“ įvažas į keliÄ â€žVia Baltika“, nutiesė 10 kV elektros linijos kabelius, renovavo melioracijos rinktuvÄ .

Detaliojo plano rengimo procedÅ«ra užsitęsė keturis metus dėl biurokratinių kliūčių. Dėl to kreidavimo sutarys tris kartus keistos, pratęstas kreditų grÄ Å¾inimo terminas. Keisdamas kreditavimo sutartis, atsakovas vilkino pakeitimo procesÄ , keitė ne tik kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , bet taip pat ir kitas sÄ lygas – vienaÅ¡aliÅ¡kai padidino banko marÅ¾Ä iki 3,69 proc. ir palÅ«kanų normÄ iki 7 proc. Kreditavimo sutarčių sudarymo metu atsakovas neinformavo ieÅ¡kovo apie tai, kad, pratęsiant kreditų grÄ Å¾inimo terminÄ , bus keičiamos taip pat ir kitos sÄ lygos.

Å iuo metu dėl objektyvių priežasčių vykdyti kreditavimo sutartis ieÅ¡kovui tapo sunkiau negu atsakovui, nes 2007–2010 metais įvyko ekonomikos recesija, bet VILIBOR palÅ«kanų norma buvo aukščiausia. Dėl to sumažėjo ieÅ¡kovo apyvartinių lėšų. Nepaisydamas nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovas atsakovui iki 2013 m. gegužės mėn. sumokėjo 598 238 Lt palÅ«kanų, t. y. 1/2 kreditų sumos, iki 2010 metų grÄ Å¾ino 76 000 Lt kredito. IeÅ¡kovei reikia apie 250 000 Lt komunikacijoms sklypuose įrengti, todėl ieÅ¡kovas negali vykdyti kreditavimo sutarčių visa apimtimi.

IeÅ¡kovas 2011 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas atidėti ir pratęsti kredito grÄ Å¾inimo terminÄ . Atsakovas po trijų mėnesių siÅ«lė laikinai sumažinti kreditų dengimÄ 35 000 Lt, pratęsti sutartis 12 mėn., neatidedant termino kreditams grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovas dar kartÄ kreipėsi į atsakovÄ su tokiu pat praÅ¡ymu, bet atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. raÅ¡tu pranešė apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ nuo 2013 m. gegužės 25 d. IeÅ¡kovas pasisakydamas dėl sÄ lygų kreditavimo sutartims pakeisti nurodė, kad yra visos CK 6.204 str. 2 d. nustatytos sÄ lygos kreditavimo sutartims pakeisti, nes apie aplinkybes, dėl kurių ieÅ¡kovas negali tinkamai vykdyti įsipareigojimų, jis sužinojo po kreditavimo sutarčių sudarymo.

Sudarydamas 2006 m. kreditavimo sutartis, atsakovas negalėjo numatyti, kad 2008 m. prasidės ekonominė krizė, kad keturis metus bus rengiamas detalusis planas, taip pat kad atsakovas, pasinaudodamas situacija, vienaÅ¡aliÅ¡kai padidins palÅ«kanų normÄ . IeÅ¡kovas mano, kad pakeitus kreditavimo sutartis, jos bÅ«tų iÅ¡saugotos ir tai atitiktų sÄ Å¾iningumo principÄ , nes ieÅ¡kovas jau yra sumokėjęs 598 238 Lt palÅ«kanų, kurios atitinka 1/2 bendros kreditų sumos. Taip pat ieÅ¡kovas į atsakovui įkeistus sklypus investavo 477 185,39 Lt.

IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį, kad iki kreditavimo sutarčių nutraukimo ieÅ¡kovo pradelstų mokėjimų suma buvo 52 226,14 Lt, t. y. nedidelė dalis. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartis, nes neatsižvelgė į tai, jog buvo galima pratęsti sutartis. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas nededa maksimalių pastangų sutartims iÅ¡saugoti, nes renkasi lengvesnį ir neproporcingÄ savo interesų užtikrinimo keliÄ â€“ nutraukti sutartį ir pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeistų žemės sklypų.

Taip pat nurodo, kad atsakovas netinkamai informavo apie sutarčių nutraukimÄ , nes nesivadovavo Kreditavimo sutarčių bendrųjų dalių 38 punkte nustatyta vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarčių nutraukimo tvarka. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovo 2013 m, balandžio 18 d., raÅ¡tas yra ne praneÅ¡imas apie sutarčių nutraukimÄ , bet įspėjimas (informacinis praneÅ¡imas) apie galimus atsakovo veiksmus. Atsakovas AB DNB bankas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad kreditavimo sutartims esant nutrauktoms, jų negalima pakeisti.

IeÅ¡kovas pažeidė CK 6.204 straipsnį, todėl negali juo remtis. IeÅ¡kovas pažeidė CK 6.59 straipsnį, kuriame nustatytas draudimas vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti prievolę ar keisti jos vykdymo sÄ lygas, taip pat pažeidė CK 6.204 straipsnio 3 dalį, nes tinkamai neįvykdė prievolių pagal kreditavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Kreditavimo sutartis Å¡alys kelis kartus keitė esant ieÅ¡kinyje nurodytoms aplinkybėms (ekonominė krizė, valdžios institucijų veiksmai, banko vienaÅ¡aliÅ¡kai didinta palÅ«kanų normos marža, komercinių bankų padidinta VILIBOR), dėl to kreditavimo sutartys negali bÅ«ti dar kartÄ keičiamos CK 6.204 straipsnio pagrindu.

Ekonominė krizė nėra pagrindas keisti kreditavimo sutartis, nes ji nėra ieÅ¡kovÄ individualizuojanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). IeÅ¡kovas, sudaręs kreditavimo sutartis ir įsipareigojęs mokėti jose nustatytas įmokas, prisiėmė nepalankių aplinkybių atsiradimo rizikÄ . Prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, asmuo turi įvertinti, sugebės juos laiku ir tinkamai įvykdyti, ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-161/2013).

Be to, jis yra verslininkas, veikiantis rinkoje ir siekiantis pelno. Jis veikia savo rizika ir visi padariniai, susiję su pelnu ir nuostoliais, yra jo veiklos rizikos analizės ir įvertinimo rezultatas (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1079-56/2010). Ieškovas, gaudamas kreditus ir už juos įsigydamas nekilnojamojo turto bei jį gerindamas, sutarčių sudarymo metu galėjo numatyti dėl projekto įgyvendinimo galinčius atsirasti sunkumus. Ekonominė krizė nėra nenugalima jėga, dėl kurios atleidžiama nuo prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

Be to, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad įsipareigojimų pagal sutartis vykdymas negali bÅ«ti perkeliamas į neribotÄ laikÄ , negali bÅ«ti nepagrįstai nutolinami sutarčių nevykdymo teisiniai padariniai, nes taip bÅ«tų pažeidžiami kitos sutarties Å¡alies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340/2012). Atsakovas akcentavo, kad, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, kreditavimo sutartys keistos tris kartus ir terminas kreditui grÄ Å¾inti atidėtas 5 metams.

IeÅ¡kovo siÅ«lomas kreditavimo sutarčių pakeitimo bÅ«das iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovo interesus, nes ieÅ¡kovas laiku negrÄ Å¾intų kreditų, todėl atsakovas patirtų papildomų iÅ¡laidų ieÅ¡kodamas ir gaudamas papildomų finansinių iÅ¡teklių, taip pat atsakovas turi laiku atsiskaityti su indėlininkais ir investuotojais. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, kad pakeitus kreditavimo sutartis jo siÅ«lomu bÅ«du, ieÅ¡kovas sugebės tinkamai vykdyti sutartį. Taip pat nurodė, kad tinkamai informavo ieÅ¡kovÄ apie kreditavimo sutarčių nutraukimÄ , nes prieÅ¡ iÅ¡siųsdamas 2013 m. balandžio 18 d. praneÅ¡imÄ apie kreditavimo sutarčių nutraukimÄ ir termino įsipareigojimams įvykdyti, atsakovas du kartus įspėjo ieÅ¡kovÄ apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus: 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. kovo 15 d. raÅ¡tais.

Atsakovas nurodė, kad bÅ«tent pastarieji raÅ¡tai buvo įspėjamieji, o 2013 m. balandžio 18 d. raÅ¡tas – tai praneÅ¡imas apie sutarčių nutraukimÄ . Apie tai, kad sutartys nutrauktos, atsakovas patvirtinto 2013 m. gegužės 27 d. raÅ¡tu.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad Å¡alys 2006 m. vasario 20 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovui suteikė 1 100 000 Lt kreditÄ iki 2008 m. vasario 28 d. Už gautÄ kreditÄ ieÅ¡kovas įsigijo 1,9777 ha ir 2,3683 ha žemė sklypus Kaune, Užliedžių s. IeÅ¡kovas įsipareigojo mokėti kintamo dydžio palÅ«kanas, bankui įkeitė nurodytus sklypus.

Kreditavimo sutartis buvo keturis kartus keista. 2006 m. balandžio 27 d. susitarimu Å¡alys atsisakė sutarties sÄ lygos dėl lėšų rezervavimo palÅ«kanoms mokėti. 2008 m. kovo 14 d. susitarimu galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2010 m. vasario 28 d. 2010 m. rugpjūčio 19 d. susitarimu galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2012 m. vasario 26 d., nustatyti tarpiniai kredito grÄ Å¾inimo terminai, pakeistas palÅ«kanų dydis. 2012 m. vasario 22 d. susitarimu galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2014 m. vasario 26 d., nustatyti tarpiniai kredito grÄ Å¾inimo terminai, pakeistas palÅ«kanų dydis, susitarta dėl papildomo turto įkeitimo (administracinių patalpų su rÅ«siu Kaune, Kęstučio g. 57).

Å alys 2006 m. spalio 19 d. sudarė dar vienÄ kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas suteikė ieÅ¡kovui 220 000 Lt kreditÄ iki 2008 m. vasario 28 d., kredito paskirtis: 175 000 Lt dalis – pirmiau nurodytų žemės sklypų infrastruktÅ«rai įrengti, 45 000 Lt dalis – garažo paskirties statinio projektavimo darbams. IeÅ¡kovas įsipareigojo mokėti kintamo dydžio palÅ«kanas. Prievolių pagal nurodytÄ sutartį užtikrinimui ieÅ¡kovas įkeitė administracines patalpas su rÅ«siu Kaune, Kęstučio g. 57–3.

Antroji sutartis keista 2008 m. kovo 14 d., 2010 m. rugpjūčio 19 d. ir 2012 m. vasario 22 d. susitarimais analogiÅ¡komis, kaip ir pirmoji sutartis, sÄ lygomis. IeÅ¡kovas laiku nemokėjo palÅ«kanų ir kredito grÄ Å¾inimo įmokų. Paskutinį kartÄ palÅ«kanas ir įmokÄ kreditams grÄ Å¾inti sumokėjo 2012 m. lapkričio 15 d. Atsakovas 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. kovo 15 d. raÅ¡tais įspėjo ieÅ¡kovÄ apie netinamai vykdomas sutartis. Atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. raÅ¡tu nustatė ieÅ¡kovui terminÄ sumokėti pradelstus mokėjimus iki 2013 m. gegužės 24 d. ir nurodė, kad, per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus skolų, kitÄ dienÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia abi kreditavimo sutartis.

IeÅ¡kovas 2013 m. gegužės 17 d. pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ pratęsti kreditavimo sutarčių terminus atidėti įmokas. Atsakovas 2013 m. gegužės 27 d. raÅ¡tu atsisakė patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad kreditavimo sutartys jau nutrauktos. Teismas pasisakydamas dėl kreditavimo sutarčių sÄ lygų pakeitimo, nurodė kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo keisti Å¡alių kreditavimo sutarčių sÄ lygų dėl pasikeitusių aplinkybių, nes nėra visų CK 6.204 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų rebus sic stantibus institutui taikyti.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pažeidė CK 6.59 straipsnį, kuriame nustatytas draudimas vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti prievolę ar keisti jos vykdymo sÄ lygas, taip pat pažeidė CK 6.204 straipsnio 3 dalį, nes tinkamai neįvykdė prievolių pagal kreditavimo sutartis. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia byloje nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nuo 2012 m. lapkričio 30 d. nemoka palÅ«kanų ir įmokų kreditui grÄ Å¾inti. PraÅ¡ymÄ pakeisti sutartis, ieÅ¡kovas pateikė atsakovui po penkių mėnesių nuo to laiko, kai nustojo vykdyti kreditavimo sutartis, ir atsakovui ieÅ¡kovÄ du kartus įspėjus apie netinkamÄ Ä¯sipareigojimų vykdymÄ bei 2013 m. balandžio 18 d. nustačius terminÄ pradelstiems mokėjimams sumokėti.

Atsižvelgiant į tai padarė iÅ¡vadÄ , kad sutarties Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti pažeidė ieÅ¡kovas, bet ne atsakovas, nes pastarasis, prieÅ¡ nustatydamas papildomÄ terminÄ pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, du kartus ieÅ¡kovÄ Ä¯spėjo, kad imsis veiksmų sutartims nutraukti. IeÅ¡kovas, pradėjęs netinkamai vykdyti sutartis, prieÅ¡ingai - nebendradarbiavo su atsakovu ir nedelsdamas nepranešė apie kilusius sunkumus kreditavimo sutartims tinkamai vykdyti. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog, sudarant kreditavimo sutartis, buvo numanoma, kad žemės sklypų paskirties keitimas ir viso nekilnojamojo turto projekto įgyvendinimas gali užtrikti dėl nuo ieÅ¡kovo nepriklausančių priežasčių.

Pateikdamas žemės pirkimo ir panaudojimo planÄ , ieÅ¡kovas prašė atsakovo nustatyti kintamų arba fiksuotų palÅ«kanų normÄ , nurodydamas konkrečius dydžius. Dėl to teimas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas suprato, jog, nustačius kintamas palÅ«kanas, jos gali tiek didėti, tiek mažėti. Å alių kreditavimo sutartyse ir jų pakeitimuose nenustatyta draudimo vėlesniais pakeitimas abiejų Å¡alių valia keisti palÅ«kanų sudėtines dalis, taip pat ir banko marÅ¾Ä , jeigu tokius susitarimus pasiraÅ¡o abi sutarties Å¡alys.

Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai didino marÅ¾Ä , kaip palÅ«kanų elementÄ , ir tai buvo aplinkybė, kurios ieÅ¡kovas negalėjo numatyti sutarčių sudarymo metu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, kreditavimo sutartys jau pakeistos atitinkamai tris ir keturis kartus, terminas kreditui grÄ Å¾inti atidėtas iÅ¡ viso Å¡eÅ¡eriems metams.Pasisakydamas dėl vienaÅ¡alio kreditavimo sutarčių nutraukimo, teismas pažymėjo, kad kredito gavėjas nustatytais terminais nemokėjo įmokų kreditui grÄ Å¾inti, palÅ«kanų, delspinigių, todėl atsirado skola.

Vienas iÅ¡ pagrindų nutraukti kreditavimo sutartis nustatytas Å¡alių kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 41.1 punkte: „kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir (arba) nemoka palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų, delspinigių, baudų ir kitų sutartyje nustatytų mokėjimų. Be to, pagal Å¡alių kreditavimo sutarčių 42 punktÄ , pirmiau nurodytas sutarčių pažeidimas laikomas esminiu. Aptariamos sutarčių sÄ lygos nenuginčytos, jas kartu su sutartimis pasirašė ieÅ¡kovas.

Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo 2013 m. balandžio 18 d. praneÅ¡imo turinys atitinka Å¡alių kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 41.1 punkte nustatytÄ sutarties nutraukimo pagrindÄ , todėl atsakovas teisėtai nutraukė kreditavimo sutartį. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo 2013 m. balandžio 18 d. raÅ¡tas kvalifikuotinas kaip praneÅ¡imas apie papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymÄ ir vienaÅ¡alį kreditavimo sutarčių nutraukimÄ pasibaigus nurodytam terminui ir sutartinei kredito gavėjo prievolei esant neįvykdytai, nes atsakovas prieÅ¡ tai, t.y. 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. kovo 15 d. raÅ¡tais du kartus įspėjo ieÅ¡kovÄ apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus.

IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas taip pat 2014-05-23 pateikė praÅ¡ymÄ dėl o Nurodė, kad nesutinka su teismo teigimu, kad ieÅ¡kovas prisiėmė nepalankių aplinkybių atsiradimo rizikÄ remiantis iÅ¡ esmės vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas yra verslininkas ir bÅ«damas pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas privalėjo atsakingai įvertinti, sugebės juos laiku ir tinkamai įvykdyti, ar ne.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nėra pagrindo teigti, kad vien dėl tos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas yra verslininkas jis prisiėmė pasikeitusių aplinkybių atsiradimo rizikÄ . PrieÅ¡ingai - toks rizikos pasiskirstymas nebuvo nei tiesiogiai nurodomas kreditavimo sutartyse, nei numanomas iÅ¡ Å¡ių sutarčių turinio. Atsakovas neginčijo, jog kreditavimo sutarčių sudarymo metu jis tikino ieÅ¡kovÄ , kad pratęsti kreditavimo sutartis nebus jokių kliūčių, kadangi buvo numanoma, kad žemės sklypų paskirties keitimas bei viso nekilnojamojo turto vystymo projekto įgyvendinimas gali užtrukti dėl nuo ieÅ¡kovo nepriklausančių priežasčių.

Be to, atsakovas, anksčiau pratęsdamas sutartis su ieÅ¡kovu, sutiko, kad tokios aplinkybės kaip ekonominė krizė ir užsitęsęs detaliojo plano tvirtinimas suteikė teisėtÄ pagrindÄ ieÅ¡kovui reikalauti sutarčių sÄ lygų pakeitimo ir mokėjimo terminų atidėjimo. Teismas nepagrįstai teigė, kad ieÅ¡kovas pažeidė CK 6.204 straipsnio 3 dalį, nes sužinojęs, kad negali tinkamai vykdyti Kreditavimo sutarčių, apie tai nedelsdamas neinformavo atsakovo, nesikreipė į jį praÅ¡ydamas pakeisti sutartis, nes aiÅ¡kinant CK 6.204 str. 3 d. laikomasi pozicijos, kad praÅ¡ymo nepateikimas per kiek įmanoma trumpesnį terminÄ neatima iÅ¡ Å¡alies teisės reikalauti pradėti tokias derybas.

RaÅ¡tiÅ¡kas kreipimasis dėl sutarčių sÄ lygų keitimo atsakovui nebuvo įteiktas iÅ¡ karto dėl to, kad dar iki vienaÅ¡alio sutarčių nutraukimo, t. y. 2012 m. pabaigoje - 2013 m. pradžioje, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo vyko derybos dėl Å¡ių sutarčių. Nėra pagrindo sutikti su teismo pozicija, kad ieÅ¡kovas nesugebės įvykdyti sutartis pagal pakeistas sÄ lygas, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad paties atsakovo pateikti ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės dokumentai už 2010, 2011 ir 2012 metus rodo, kad skirtingai nei 2010 m. 2011 m. ir velėsniais laikotarpiais ieÅ¡kovas dirbo pelningai - 2010 m. ieÅ¡kovo grynasis nuostolis buvo 226 681 Lt, tuo tarpu 2011 m. ieÅ¡kovas jau turėjo 30 921 Lt grynojo pelno, o 2012 m. - 95 112 Lt grynojo pelno.

Taigi, ieÅ¡kovo turimų lėšų kitimo tendencijos rodo, kad tiek ieÅ¡kovo turtas, tiek ir jo veiklos pelningumas nuosekliai didėja. Pasisakydamas dėl vienaÅ¡alio kreditavimo sutarčių nutraukimo apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, kad 2013-04-18 raÅ¡to turinys nebuvo aiÅ¡kus ne tik ieÅ¡kovui, bet ir kitiems subjektams. Kadangi atsakovas taip pat nesilaikė reikalavimu aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti sutarčių nutraukimo pagrindo (konkretaus sutarčių punkto), prie 2013-04-18 raÅ¡to turinio ir juo siekiamų padarinių neaiÅ¡kumo prisidėjo ir jame įtvirtintas nukrypimas nuo Å¡alių sutarto 10 dienų termino, praneÅ¡ant apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ .

Kreditavimo sutartyse nėra nustatyta, kad sutarčių nutraukimas turi bÅ«ti pareikÅ¡tas nemažiau kaip per 10 dienų, todėl kitokio, nei kreditavimo sutartyse numatyto termino praneÅ¡ti apie sutarčių nutraukimÄ parinkimas patvirtina, kad atsakovas savo raÅ¡tu tik informavo ieÅ¡kovÄ apie ateityje ieÅ¡kovui galėsiančias kilti pasekmės, tačiau nereiÅ¡kė besÄ lyginio sutarčių nutraukimo. Tuo labiau, kad atsakovas anksčiau ieÅ¡kovui siųstais dvejais iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko turinio raÅ¡tais taip pat įspėjo apie galimÄ vienaÅ¡alį sutarčių nutraukimÄ ir nustatė konkrečius terminus įsipareigojimams įvykdyti.

Teismų praktikoje analizuojant praneÅ¡imo apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ institutÄ yra pažymima, kad net ir tais atvejais, kai viena iÅ¡ sutarties Å¡alių netinkamai vykdo sutartį, ji turi teisę tikėtis iÅ¡ kitos sutarties Å¡alies adekvataus, t. y. įstatyme ar sutartyje nustatyto, reagavimo į sutarties pažeidimÄ , bet ne „siurprizinio" elgesio. Analizuojant visų trijų raÅ¡tų turinį matyti, kad visais Å¡iais trimis atvejais atsakovas žada imtis ieÅ¡kovo atžvilgiu veiksmų, jeigu nebus įvykdytos tam tikros sÄ lygos.

Atsakovui pateikus ieÅ¡kovui tris iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko turinio raÅ¡tus nėra aiÅ¡ku, kodėl prieÅ¡ pirmieji du raÅ¡tai laikomi tik įspėjimais, o trečiasis (2013-04-18 raÅ¡tas) jau traktuojamas kaip praneÅ¡imas apie vienaÅ¡alį sutarčių nutraukimÄ . Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui pavėlavus sumokėti dalį įmokų atsakovui, sutartys buvo nutrauktos kreditavimo sutarčių bendrųjų dalių 41.1 p. pagrindu., aiÅ¡kiai skiriasi nuo CK 6.217 str. aiÅ¡kinimo ir taikymo, pateikto kasacinio teismo civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje, kurioje buvo suvienodinta kasacinio teismo ir kitų valstybės teismų praktika sprendžiant dėl neteisėto vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo.

IeÅ¡kovui keliant šį klausimÄ (dėl formalaus, bet ne realaus esminio sutarties pažeidimo) ieÅ¡kinyje, pirmosios instancijos teismas savo sprendime Å¡ių svarbių aplinkybių net neanalizavo. Be to, 2013-10-10 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ pateikti dokumentus apie jo prognozuojamÄ nuostolį, susijusį su kreditavimo sutarčių vykdymu, tačiau teismas šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti realÅ«s, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobÅ«džio didelius praradimus.

Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai Å¡aliai, paprastai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios Å¡alies rėmimasis tokia aplinkybe vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį reiÅ¡kia bandymÄ Ä¯rodyti tariamÄ ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindÄ â€œ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J.Z. v.

UAB „Baldras", VÄ® „Registrų centras" Klaipėdos filialas, Nr. 3K-P-346/2004).Apeliantas taip pat 2014-05-23 pateikė praÅ¡ymÄ kviesti liudytuojais atsakovo darbuotuojus G. B. ir M. P.. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Anot atsakovo, apeliantas neįrodė, jog dėl ekonominės krizės bÅ«tų pagrindas keisti kreditavimo sutarties Nr. 9594 ir kreditavimo sutarties Nr. 11138 sÄ lygas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog apeliantas, sudarydamas minėtas kreditavimo sutartis, prisiėmė tų nepalankių aplinkybių atsiradimo rizikÄ , kuriomis grindžia savo reikalavimÄ keisti kreditavimo sutarčių sÄ lygas.

Kreditavimo sutarčių sÄ lygos, t.y. mokėjimų terminai, apeliantui buvo žinomos iÅ¡ karto sudarius kreditavimo sutartis. Apeliantas sudarydamas kreditavimo sutartis, vėliau sudarydamas jų sÄ lygas keičiančius susitarimus, žinojo, kada reikės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, žinojo prisiimamų finansinių įsipareigojimų dydžius. Nuo pat kreditavimo sutarčių sudarymo apeliantas pasirinko kintamÄ palÅ«kanų dydį, todėl turėjo ir galėjo numatyti galimus VILIBOR svyravimus.

PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, banko marža nebuvo banko keičiama vienaÅ¡aliÅ¡kai, o su tuo sutiko ir apeliantas, pasiraÅ¡ydamas su banku susitarimus dėl kreditavimo sutarčių sÄ lygų keitimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog apeliantas pažeidė CK 6.59 str., kuriame nustatytas draudimas vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti prievolę ar keisti jos vykdymo sÄ lygas, taip pat pažeidė CK 6.204 str. 3 d., nes tinkamai nevykdė prievolių pagal kreditavimo sutartis.

Ä®sipareigojimai bankui pagal kreditavimo sutartis buvo vykdomi netinkamai dar nuo 2012 m. lapkričio mėn., t.y. apeliantas yra visiÅ¡kai sustabdęs įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis vykdymÄ . CK 6.204 str. 3 d. numato, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai Å¡aliai teisės sustabdyti sutarties vykdymÄ . PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti įrodymai, jog tenkinus ieÅ¡kinį ir pakeitus kreditavimo sutarčių sÄ lygas apelianto pageidaujamu bÅ«du, jis turėtų galimybes tinkamai vykdyti ir pilnai įvykdyti visus įsipareigojimus Bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 9594 bei Kreditavimo sutartį Nr. 11138.

IÅ¡ apelianto 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog apelianto finansinė padėtis yra gera ir jis galės tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal pakeistas kreditavimo sutartis. Pasisakydamas dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo, atsakovas nurodo, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog prieÅ¡ apeliantui iÅ¡siųstÄ 2013-04-18 praneÅ¡imÄ dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo, bankas net du kartus apeliantÄ Ä¯spėjo apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus.

Tiek taikant lingvistinį Å¡io praneÅ¡imo aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , tiek jį vertinant sistemiÅ¡kai kartu su kitas banko apeliantui siųstas praneÅ¡imais, akivaizdu, jog, prieÅ¡ingai nei įspėjamojo pobÅ«džio 2013-02-25 ir 2013-03-15 raÅ¡tais, Å¡iuo 2013-04-18 praneÅ¡imu bankas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai informavo apeliantÄ , kad per nustatytÄ papildomÄ terminÄ neįvykdžius įsipareigojimų kreditavimo sutartys bus laikomos nutrauktomis kitÄ dienÄ po termino suėjimo. PrieÅ¡ingų iÅ¡vadų nesudaro pagrindo daryti apelianto akcentuojamas faktas, jog Å¡iame banko praneÅ¡ime buvo nurodytas ilgesnis nei kreditavimo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 38 p. nustatytas 10 dienų terminas įspėjimui apie kreditavimo sutarčių nutraukimÄ pateikti.

Papildomas terminas pradelstų skolinių įsipareigojimų įvykdymui nustatytas ir tuo pačiu ankstesnis įspėjimas apie kreditavimo sutarčių nutraukimÄ , jei pradelsti įsipareigojimai nebus įvykdyti, pateiktas skolininko naudai.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Apeliantas UAB „Eura” praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (Lietuvos Respublikos CPK 322 str.). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra bÅ«tinas žodinis Å¡ios bylos nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nėra procesinio pagrindo tenkinti apelianto 2014-05-23 pateiktÄ praÅ¡ymÄ kviesti liudytuojais atsakovo darbuotuojas G. B. ir M. P., nes minėtų liudytojų parodymai bÅ«tų nauji įrodymai, kurių pateikimÄ apeliacinės instancijos teismui ribuoja įstatymas (CPK 314 str.). Kadangi tokie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, tai apeliacinės instancijos teismas atsisako jas priimti, nes aplinkybių,  kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė minėtus įrodymus priimti arba kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybę iÅ¡kylo vėliau, apeliantas neįrodinėja.

Dėl bylos esmės ir apeliacinio skundo teiginių Bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡alys 2006 m. vasario 20 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovui suteikė 1 100 000 Lt kreditÄ iki 2008 m. vasario 28 d. 2006 m. balandžio 27 d. susitarimu Å¡alys atsisakė sutarties sÄ lygos dėl lėšų rezervavimo palÅ«kanoms mokėti. 2008 m. kovo 14 d. susitarimu galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2010 m. vasario 28 d. 2010 m. rugpjūčio 19 d. susitarimu galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2012 m. vasario 26 d., nustatyti tarpiniai kredito grÄ Å¾inimo terminai, pakeistas palÅ«kanų dydis. 2012 m. vasario 22 d. susitarimu galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2014 m. vasario 26 d., nustatyti tarpiniai kredito grÄ Å¾inimo terminai, pakeistas palÅ«kanų dydis, susitarta dėl papildomo turto įkeitimo.

Å alys 2006 m. spalio 19 d. sudarė dar vienÄ kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas suteikė ieÅ¡kovui 220 000 Lt kreditÄ iki 2008 m. vasario 28 d. Antroji sutartis keista 2008 m. kovo 14 d., 2010 m. rugpjūčio 19 d. ir 2012 m. vasario 22 d. susitarimais analogiÅ¡komis, kaip ir pirmoji sutartis, sÄ lygomis. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas laiku nemokėjo palÅ«kanų ir kredito grÄ Å¾inimo įmokų, paskutinį kartÄ palÅ«kanas ir įmokÄ kreditams grÄ Å¾inti sumokėjo 2012 m. lapkričio 15 d.

Todėl atsakovas 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. kovo 15 d. raÅ¡tais įspėjo ieÅ¡kovÄ apie netinamai vykdomas sutartis. Atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. raÅ¡tu nustatė ieÅ¡kovui terminÄ sumokėti pradelstus mokėjimus iki 2013 m. gegužės 24 d. ir nurodė, kad, per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus skolų, kitÄ dienÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia abi kreditavimo sutartis. IeÅ¡kovas 2013 m. gegužės 17 d. pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ pratęsti kreditavimo sutarčių terminus atidėti įmokas, tačiau atsakovas 2013 m. gegužės 27 d. raÅ¡tu atsisakė patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad kreditavimo sutartys jau nutrauktos.Taigi, byloje neginčitinai nustatyta, kad kredito sutartys buvo keičiamos kelis kartus, jų grÄ Å¾inimo pradžios terminas buvo nukeltas, ieÅ¡kovui nevykdant susitarimų, atsakovas 2013-04-18 praneÅ¡imu dėl sutarčių nutraukimo nurodė galÅ«tinį terminÄ 2013 m. gegužės 24 d. (1t. b.l. 53), tačiau ieÅ¡kovas 2013 m. gegužės 21 d pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, o 2013-07-26 pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ( 1 t., b. l. 1, 3 t. b.l. 1).

Dėl sutarčių nutraukimo Kaip teisingai nurodė atsakovas, negali bÅ«ti keičiamos sutarties sÄ lygas, kai sutartys nutrauktos, todėl teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl ieÅ¡kovo reikalavimo sutarčių nutraukimÄ pripažinti negaliojančiu. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas nurodytÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad kredito gavėjui nustatytais terminais nesumokėjus įmokų kreditui grÄ Å¾inti, palÅ«kanų, delspinigių, atsakovas teisėtai nutraukė sutartis Å¡alių kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 41.1 punkto (kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir (arba) nemoka palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų, delspinigių, baudų ir kitų sutartyje nustatytų mokėjimų) pagrindu, nes pagal Å¡alių kreditavimo sutarčių 42 punktÄ , pirmiau nurodytas sutarčių pažeidimas laikomas esminiu.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su tokia teismo iÅ¡vada, nes CK 6.217 straipsnio 5 dalyje suteikta teisę sutarties Å¡alims nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais. IeÅ¡kovas minėtų sutarčių sÄ lygų neginčija,  todėl sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad nurodyta kreditavimo sutarčių sÄ lyga yra teisėta, iÅ¡ esmės atitinka CK 6.874 straipsnio, Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas, neprieÅ¡tarauja imperatyviosios teisės normos, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas tinkamai informavo ieÅ¡kovÄ apie sutarčių nutraukimÄ - 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. kovo 15 d. raÅ¡tais įspėjo ieÅ¡kovÄ apie netinamai vykdomas sutartis 1t., b. l. 133–136), o 2013 m. balandžio 18 d. raÅ¡tu nustatė ieÅ¡kovui terminÄ sumokėti pradelstus mokėjimus iki 2013 m. gegužės 24 d. ir nurodė, kad, per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus skolų, kitÄ dienÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia abi kreditavimo sutartis ( 1t., b. l. 53), kad 2013 m. balandžio 18 d. praneÅ¡imo turinys atitinka Å¡alių kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 41.1 punkte nustatytÄ sutarties nutraukimo pagrindÄ .

Ä® ieÅ¡kovo 2013 m. gegužės 17 d. praÅ¡ymÄ pratęsti kreditavimo sutarčių terminus atidėti įmokas (1t. b. l. 54), atsakovas 2013 m. gegužės 27 d. raÅ¡tu aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad kreditavimo sutartys jau nutrauktos.         Esant tokioms įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi ieÅ¡kovo argumentai dėl neaiÅ¡kaus atsakovo 2013-04-18 raÅ¡to turinio yra atmestini, kaip nepagrįsti, o atsakovo nukrypimas nuo Å¡alių kreditavimo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 38 p. sutarto 10 dienų termino, praneÅ¡ant apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ nepažeidžia ieÅ¡kovo teisių, nes papildomas terminas pradelstų skolinių įsipareigojimų įvykdymui nustatytas skolininko naudai.       Taigi, nustačius, kad bankas nutraukė sutartis teisėtai, nėra pagrindo svarstyti ieÅ¡kovo reikalavimų dėl sutarčių sÄ lygų pakeitimo.

Tačiau teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo keisti Å¡alių kreditavimo sutarčių sÄ lygų dėl ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių (ekonominė krizė, valdžios atstovų veiksmai – keturis metus užsitęsusi bankui įkeistų sklypų detaliojo planavimo procedÅ«ra, atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai padidinta banko marža, Lietuvos komercinių bankų padidinta VILIBOR palÅ«kanų norma), nes nėra visų CK 6.204 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų rebus sic stantibus institutui taikyti.

Teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas pažeidė CK 6.59 straipsnį, kuriame nustatytas draudimas vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti prievolę ar keisti jos vykdymo sÄ lygas, taip pat pažeidė CK 6.204 straipsnio 3 dalį, nes tinkamai neįvykdė prievolių pagal kreditavimo sutartis - ieÅ¡kovas nuo 2012 m. lapkričio 30 d. nemokėjo palÅ«kanų ir įmokų kreditui grÄ Å¾inti.     Teisėjų kolegija pažymi, kad visi apelianto teiginiai dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies yra nepagrįsti ir neįtakuoja pirmosios instancijos iÅ¡vadų teisingumo ir pagrįstumo.

Pažymėina, kad Bankų veiklai taikomas ir Lietuvos Respublikos Finansinių įstaigų įstatymas. Pagal Å¡io įstatymo 2 str. 38 d. 1 p., pinigų perdavimas skolininkui pagal kreditavimo sutartį yra skolinimas. Skolinimas – tai finansinė paslauga. Suteikiant Å¡iÄ paslaugÄ finansinė įstaiga privalo laikytis verslo rizikos ribojimo taisyklių, tarpe kurių yra ir pareiga privalomai nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė bÅ«klė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui (Lietuvos Respublikos Finansinių įstaigų įstatymo 31 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 p. nurodo, kad finansų įstaigos turi teisę, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, prieÅ¡ terminÄ nutraukti sutartį. Teisės aktai įpareigoja bankÄ , kaip ypatingos grupės verslo atstovÄ , nuolat stebėti paskolintų pinigų judėjimÄ ir rÅ«pintis, kad jų gražinimas bÅ«tų garantuotas, todėl pokyčiai ekonomikoje ar kitos sutarties pusės verslo apsunkinimas dėl pokyčių rinkoje ir ekonomikoje, neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas besÄ lygiÅ¡kai skolininko naudai.

    Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įsipareigojimų pagal sutartis vykdymas negali bÅ«ti perkeliamas į neribotÄ laikÄ .Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo teiginiu, kad prieÅ¡ingai, nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti įrodymai, jog ir pakeitus kreditavimo sutarčių sÄ lygas apelianto pageidaujamu bÅ«du, jis turėtų galimybes tinkamai vykdyti ir pilnai įvykdyti visus įsipareigojimus Bankui pagal Kreditavimo sutartis, nes iÅ¡ iÅ¡ apelianto 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog apelianto finansinė padėtis yra gera ir jis galės tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal pakeistas kreditavimo sutartis.     Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010), todėl dėl kitų apeliacinio skundo teiginių teisėjų kolegija nepasisako.       Taigi, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimus, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl paliekamas galioti, nes  naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.      Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ parengimÄ turėjo 968 Lt. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovas turi teisę į atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip numato Civilinio proceso kodekso 98 str. Todėl iÅ¡ apelianto atsakovui priteisiami 968 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui AB DNB bankui (j.a.k. 112029270) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Eura” (j.a.k. 132411815) 968 Lt (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.          Teisėjai                                                                        Natalja Cikoto                                                                               Ona Gasiulytė                                                                                                                                                                                                 Antanas Rudzinskas