c9ea0776-8eb9-4667-8dcc-fd0789cab173 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo (toliau â VTÄ®) 16 straipsnio 1 dalies 1, 3-4 punktais nustatytas pareigas valstybÄs tarnautojams â laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisÄs aktų; gerbti žmogaus teises ir laisves; Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â VAI) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ , t. y. kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonÄs turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus;
Legislator headnote
AI generatedc9ea0776-8eb9-4667-8dcc-fd0789cab173 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkÄius. SocialinÄs apsaugos ir darbo ministras priÄmÄ Ä®sakymÄ dÄl tarnybinio nusižengimo, kuriame konstatavo, kad pareiÅ¡kÄja, neteisÄtai panaikindama UAB âA. I.â socialinÄs įmonÄs statusÄ , padarÄ tarnybinį nusižengimÄ ir paskyrÄ pareiÅ¡kÄjai tarnybinÄ nuobaudÄ â pastabÄ . PareiÅ¡kÄja su IÅ¡vada ir Ä®sakymu dÄl tarnybinio nusižengimo nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti ir neteisÄti, kadangi Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerija (toliau â Ministerija) netinkamai vertino nustatytas aplinkybes.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. eI3-1233-983/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03680-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. vasario 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Asta AdamonytÄ-Å ipkauskienÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai L. V., jos atstovams advokatams dr. D. F.-NorvaiÅ¡ienei, G. A., atsakovÄs atstovÄms I. K., S. K., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos L.
V. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijai dÄl įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄja L. V. (toliau â pareiÅ¡kÄja) kreipÄsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma panaikinti socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2019 m. rugsÄjo 27 d. įsakymÄ âDÄl L. V. tarnybinio nusižengimoâ (toliau â Ä®sakymas dÄl tarnybinio nusižengimo) bei priteisti iÅ¡ atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad ji 2016 m. kovo 23 d. buvo paskirta eiti Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos direktorÄs pareigas (toliau â Darbo birža), o nuo 2018 m. spalio 1 d.
Lietuvos teritorinÄms darbo biržoms tapus viena įstaiga â Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos (toliau â Užimtumo tarnyba), pareiÅ¡kÄja eina Užimtumo tarnybos direktorÄs pareigas. PareiÅ¡kÄja paaiÅ¡kino, kad Darbo biržoje 2018 m. liepos 11 d. gautas ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos (toliau â Darbo inspekcija) PanevÄžio teritorinio skyriaus raÅ¡tas Nr. SD-05- 9030 âDÄl socialinÄs įmonÄs patikrinimoâ, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 11 d.
UAB âA. I.â (toliau â ir BendrovÄ) direktoriui T. L. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1031-2018 su administraciniu nurodymu už tai, kad BendrovÄs direktorius neužtikrino, kad įmonÄje bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) reikalavimų darbo laiko režimų klausimais. Neplaninio socialinÄs įmonÄs UAB âA. I.â patikrinimo metu buvo nustatyta, kad viena iÅ¡ įmonÄs darbuotojų dirbo ne pagal įmonÄs sudarytÄ darbo laiko grafikÄ .
Už šį pažeidimÄ socialinÄs įmonÄs UAB âA. I.â direktoriui buvo paskirta 40 Eur dydžio bauda. Darbo birža 2018 m. liepos 24 d. Bendrovei pateikÄ raÅ¡tÄ Nr. Sd-1674 âDÄl motyvuoto paaiÅ¡kinimo pateikimoâ, kuriuo papraÅ¡Ä pateikti motyvuotÄ paaiÅ¡kinimÄ dÄl padaryto pažeidimo. BendrovÄ 2018 m. birželio 11 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-1031-2018 neskundÄ, jos vadovas paskirtÄ baudÄ susimokÄjo ir pripažino padarÄs administracinį nusižengimÄ , t. y. pripažino, kad pažeidÄ DK nuostatas, reglamentuojanÄias darbuotojų darbo laikÄ .
Darbo birža 2018 m. liepos 26 d. pateikÄ Darbo biržos socialinių įmonių reikalų komisijai (toliau â Komisija) raÅ¡tÄ Nr. SD-1703 âDÄl socialinių įmonių reikalų komisijos posÄdžioâ, kuriuo praÅ¡Ä per nustatytÄ terminÄ pateikti rekomendacijÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo. 2018 m. rugpjÅ«Äio 2 d. vyko Komisijos posÄdis, kuriame buvo svarstomas BendrovÄs socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo klausimas. Komisija priÄmÄ nutarimÄ rekomenduoti Darbo biržos direktorei panaikinti Bendrovei socialinÄs įmonÄs statusÄ , nutraukiant visos valstybÄs pagalbos mokÄjimÄ .
PareiÅ¡kÄja, vadovaudamasi Å¡ia Komisijos rekomendacija, 2018 m. rugpjÅ«Äio 9 d. priÄmÄ Ä¯sakymÄ Nr. V-375 âDÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo UAB âA. I.â ir valstybÄs pagalbos mokÄjimo nutraukimoâ (toliau â Ä®sakymas dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkriÄio 7 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eI-4385-1047/2018 šį pareiÅ¡kÄjos 2018 m. rugpjÅ«Äio 9 d. įsakymÄ panaikino.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eA-3315-525/2019 minÄtÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . PareiÅ¡kÄja skunde paaiÅ¡kino, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau â Tyrimo komisija) 2019 m. rugsÄjo 20 d. pateikÄ iÅ¡vadÄ Nr. D5-388 âDÄl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos direktorÄs L. V. galimo tarnybinio nusižengimoâ (toliau â IÅ¡vada), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kÄja padarÄ tarnybinį nusižengimÄ ir pažeidÄ:
1) Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo (toliau â VTÄ®) 16 straipsnio 1 dalies 1, 3-4 punktais nustatytas pareigas valstybÄs tarnautojams â laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisÄs aktų; gerbti žmogaus teises ir laisves;
2) Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â VAI) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ , t. y. kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonÄs turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus;
3) SocialinÄs įmonÄs statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto 2004 m. rugsÄjo 29 d. Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-225, (toliau â ApraÅ¡as) IV skyriaus nuostatas, nustatanÄias socialinÄs įmonÄs panaikinimo sÄ lygas ir tvarkÄ ;
4) Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų 2006 m. lapkriÄio 13 d. SocialinÄs apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-306 (toliau â Užimtumo tarnybos nuostatai) 17.1, 17.2, 17.11 papunkÄius;
5) Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkÄius. SocialinÄs apsaugos ir darbo ministras priÄmÄ Ä®sakymÄ dÄl tarnybinio nusižengimo, kuriame konstatavo, kad pareiÅ¡kÄja, neteisÄtai panaikindama UAB âA. I.â socialinÄs įmonÄs statusÄ , padarÄ tarnybinį nusižengimÄ ir paskyrÄ pareiÅ¡kÄjai tarnybinÄ nuobaudÄ â pastabÄ . PareiÅ¡kÄja su IÅ¡vada ir Ä®sakymu dÄl tarnybinio nusižengimo nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti ir neteisÄti, kadangi Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerija (toliau â Ministerija) netinkamai vertino nustatytas aplinkybes.
PareiÅ¡kÄja pažymÄjo, kad ji, priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, vadovavosi galiojanÄiais teisÄs aktais ir minÄta Komisijos rekomendacija, todÄl tarnybinių pareigų nepažeidÄ. PareiÅ¡kÄjos veiksmuose nÄra kaltÄs. O tai, kad teismo sprendimu buvo panaikintas Ä®sakymas dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, savaime nereiÅ¡kia pareiÅ¡kÄjos kaltÄs ir neteisÄtų veiksmų. PareiÅ¡kÄja nesutinka su IÅ¡vadoje iÅ¡dÄstyta pozicija, kad pareiÅ¡kÄjos veiksmuose, susijusiuose su Ä®sakymo dÄl socialinÄs įmonÄs panaikinimo priÄmimu, yra visi tarnybinio nusižengimo sudÄties elementai.
Kaip antai, pagal LVAT praktikÄ , tam, kad valstybÄs tarnautojas bÅ«tų pripažintas kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, (tinkamai atlikti pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), kuris yra blanketinÄ teisÄs norma, bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄiai pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybÄs tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai. Taigi, Ä®sakymo dÄl tarnybinio nusižengimo nuoroda į VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nÄra pakankama tarnybinÄs atsakomybÄs kvalifikavimui.
PareiÅ¡kÄja taip pat nesutinka su tuo, kad ji pažeidÄ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â VAÄ®) 3 straipsnio 3 punktÄ , įtvirtinantį, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu. PareiÅ¡kÄjos teigimu, VAI 3 straipsnio 3 punkto nuostatos nÄra laikytinos kaip konkreÄiai įtvirtinanÄios valstybÄs tarnautojo pareigÄ veikti atitinkamu bÅ«du. LVAT tarnybinių ginÄų bylose ne kartÄ yra pabrÄžÄs bÅ«tinumÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobÅ«džio teisÄs normÄ ir akcentavÄs bÅ«tinumÄ nustatyti, kokias konkreÄias specialiųjų teisÄs aktų normas valstybÄs tarnautojas pažeidÄ atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu, Be to, priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, pareiÅ¡kÄja vadovavosi administracinÄje teisÄje vyraujanÄiu principu, pagal kurį âleidžiama viskas, kas tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaâ.
Atlikdama savo pareigas, pareiÅ¡kÄja nepažeidÄ jokių teisÄs normų, kurios konkreÄiai ir imperatyviai įpareigoja asmenį elgtis atitinkamu bÅ«du. PareiÅ¡kÄja pažymÄjo, kad ji ApraÅ¡o IV skyriaus nuostatų, įtvirtinanÄių Užimtumo tarnybos direktorÄs pareigas socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo procese, bei Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1, 17.2, 17.11 papunkÄių nuostatų, prieÅ¡ingai nei teigiama Ä®sakyme dÄl tarnybinÄs nuobaudos, nepažeidÄ. PareiÅ¡kÄja paaiÅ¡kino, kad ji, 2018 m. liepos 11 d. gavusi protokolÄ , ÄmÄsi ApraÅ¡o IV skyriuje tiesiogiai įtvirtintų organizacinių-procedÅ«rinių veiksmų, t. y. vadovaudamasi ApraÅ¡o 16.2 punktu, kreipÄsi į specialios sudÄties KomisijÄ , kuriai norminiu teisÄs aktu yra suteikta kompetencija iÅ¡nagrinÄti, ar yra SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ , bei pateikti Užimtumo tarnybos direktoriui motyvuotÄ rekomendacijÄ panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ ar jo nenaikinti.
Taigi, veikdama pagal tiesiogiai teisÄs aktuose įtvirtintus reikalavimus, pareiÅ¡kÄja neturÄjo pagrindo nesivadovauti Komisijos pateikta rekomendacija. PareiÅ¡kÄja pažymÄjo, kad aplinkybÄ, jog IÅ¡vadoje ir Ä®sakyme dÄl tarnybinÄs nuobaudos yra pateiktos nuorodos į bendro pobÅ«džio valstybÄs tarnautojo pareigas, leidžia teigti, kad tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, ir tai laikytina esminiu pagrindiniu tarnybinÄs nuobaudos skyrimo procedÅ«ros taisyklių, turinÄių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo skirti tarnybinÄ nuobaudÄ pagrįstumÄ , pažeidimu.
O pagal LVAT praktikÄ , Å¡i aplinkybÄ lemia paskirtos nuobaudos neteisÄtumÄ . Taip pat pareiÅ¡kÄja pažymÄjo, kad ji nepažeidÄ Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkÄių, kadangi priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo veikÄ pagal savo kompetencijÄ teisÄs aktuose nustatyta tvarka. PareiÅ¡kÄjos manymu, pozicijÄ , kad pareiÅ¡kÄjos veiksmuose (neveikime) nÄra teisei prieÅ¡ingų veiksmų (neveikimo) patvirtina ir LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-3315-525/2019, kurioje nurodoma, kad Užimtumo tarnybos sprendimas yra formalus, bet nÄra neteisÄtas.
PareiÅ¡kÄjos teigimu, tarp SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir ApraÅ¡o 21 punkto susidaro teisinÄ kolizija, kadangi SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad âsocialinÄs įmonÄs statuso netenkama, jeigu paaiÅ¡kÄja, kad socialinÄ Ä¯monÄ piktnaudžiauja savo socialinÄs įmonÄs statusu <...> arba kitaip pažeidÄ jos veikla reglamentuojanÄius teisÄs aktusâ. Tuo tarpu ApraÅ¡o 21 punkte nurodoma, kad âsocialinÄs įmonÄs statusas <...> gali bÅ«ti panaikinamas esant bent vienam SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrinduiâ.
Atsižvelgiant į nuosekliai formuojamÄ administracinių teismų praktikÄ , į įstatymo virÅ¡enybÄs principÄ , į administracinÄje teisÄje vyraujantį imperatyvumo principÄ (âleidžiama viskas, kas tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaâ), SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies formuluotÄ âsocialinÄs įmonÄs statuso netenkama, kaiâ sukuria pareigÄ Užimtumo tarnybai panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ , atsiradus Å¡io straipsnio 1 dalies punktuose nurodytoms aplinkybÄms.
ApraÅ¡o 21 punktas, kuriame įtvirtinta, jog âsocialinÄs įmonÄs statusas gali bÅ«ti panaikintasâ, ne realizuoja, o nustato kitokį teisinį reguliavimÄ negu yra įtvirtinta SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje. DÄl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kÄja pagrįstai vadovavosi SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įtvirtinanÄiomis aplinkybes, kurioms susiklosÄius, socialinÄs įmonÄs statusas privalo bÅ«ti panaikintas. Pagal LVAT praktikÄ , visi neaiÅ¡kumai ar teisinio reguliavimo spragos negali bÅ«ti aiÅ¡kinami tarnybinÄn atsakomybÄn traukiamo pareigÅ«no nenaudai, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebÅ«tų užtikrintas asmens (pareigÅ«no) pasitikÄjimas valstybe ir teise.
PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad ValstybÄs tarnybos departamento rekomendacijas âDÄl valstybÄs tarnautojų materialinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų nuostatų taikymoâ (11-12 p.), âtais atvejais, kai teismo sprendimu yra panaikinamas neteisÄtas valstybÄs institucijos sprendimas, tai dar savaime nereiÅ¡kia valstybÄs tarnautojo kaltÄs.â. Be to, teismas yra pateikÄs visiÅ¡kai prieÅ¡ingus SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kas lemia teismų praktikos nenuoseklumÄ .
Taigi, aplinkybÄ, jog teismų praktika Å¡iuo klausimu yra nenuosekli, reiÅ¡kia, kad neegzistuoja pareiÅ¡kÄjos kaltÄ. PareiÅ¡kÄja taip pat pažymÄjo, kad ji, siekdama nustatyti, kaip turÄtų bÅ«ti taikoma SĮĮ nuostata, prieÅ¡ priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, kreipÄsi ne tik į KomisijÄ , bet ir į MinisterijÄ su praÅ¡ymu, kad Å¡i pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dÄl nuostatų, reglamentuojanÄių socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.
PareiÅ¡kÄja pažymÄjo, kad ji neturÄjo diskrecijos teisÄs nesivadovauti SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei Komisijos pateikta rekomendacija. Norminiai teisÄs aktai nenumato pareiÅ¡kÄjai pareigos svarstyti klausimų dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, neįtvirtina svarstymo procedÅ«ros ir vertinimo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, jog teisÄs aktai garantuoja Komisijai visas galimybes tinkamai iÅ¡nagrinÄti pateiktus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, įgalina pasinaudoti eksperto pagalba, pareiÅ¡kÄja turÄjo pagrindÄ manyti, jog Komisijos rekomendacijoje nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra teisingi ir neabejotini.
Komisijos nariai vienbalsiai pritarÄ pozicijai, jog socialinÄs įmonÄs statusas UAB âA. I.â turi bÅ«ti panaikintas. DÄl nurodytų priežasÄių Ä®sakymas dÄl tarnybinÄs nuobaudos, nes PareiÅ¡kÄjos veiksmuose (neveikime) nÄra jos kaltÄs. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄja ir jos atstovai palaikÄ skundÄ jame iÅ¡dÄstytais motyvais. PareiÅ¡kÄja papildomai pažymÄjo, kad jai priimant Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, ji veikÄ teisÄs aktuose nustatyta tvarka, o kadangi SĮĮ 11 str. 1 d. buvo aiÅ¡kiai apibrÄžti socialinÄs įmonÄs statuso netekimo pagrindai, priimdama minÄtÄ Ä¯sakymÄ ji neturÄjo teisÄs vertinti padaryto pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir neturÄjo pasirinkimo laisvÄs veikti kitaip, nei numatÄ Ä¯statymas.
NurodÄ, kad priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo ji taip pat rÄmÄsi tuo metu suformuota teismų praktika, t.,y. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. I-171-189/2018 ir SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos pateiktu įstatymo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kuriame buvo nurodyta, jog įstatymas nenustato Užimtumo tarnybai teisÄs vertinti socialinÄs įmonÄs padaryto teisÄs aktų pažeidimo pobÅ«džio ir nesudaro galimybÄs jai rinktis â naikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ ar jo nenaikinti.
TeigÄ, kad ji galÄjo priimti kitokį sprendimÄ nei kad buvo nurodyta Komisijos rekomendacijoje. AtsakovÄ Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsakovÄ paaiÅ¡kino, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikino pareiÅ¡kÄjos priimtÄ Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, kadangi teismas nustatÄ, jog priimant šį įsakymÄ buvo pažeistos pagrindinÄs procedÅ«ros, ypaÄ taisyklÄs, turÄjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ , todÄl buvo priimtas teisingumo ir proporcingumo reikalavimų neatitinkantis sprendimas.
ApeliacinÄs instancijos teismas minÄtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo panaikintas Ä®sakymas dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, paliko galioti ir nurodÄ, kad SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje ir ApraÅ¡o 21 punkte esanÄiu teisiniu reglamentavimu, akivaizdžiai siekiama, kad vyktų ne formali socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo juridiniam asmeniui procedÅ«ra, o reali ir efektyvi administracinÄ procedÅ«ra, kurios metu bÅ«tų įvertintos visos socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimui svarbios aplinkybÄs. ApraÅ¡o 21 punkto nuostata Užimtumo tarnybai neabejotinai suteikia diskrecijos teisÄ sprÄsti dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, net ir esant nustatytam SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies pagrindui, atsižvelgiant į vieÅ¡ojo administravimo principus, analizuojamos situacijos individualumÄ , įvertinant pažeidimo pobÅ«dį, pasekmes.
LVAT taip pat pažymÄjo, kad Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi ApraÅ¡e įtvirtinta socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo procedÅ«ra, turÄjo vertinti ir nustatyti, kokia DK norma buvo pažeista, ar Darbo inspekcijos nustatytas pažeidimas pagal savo pobÅ«dį ir pasekmes sudaro pakankamÄ pagrindÄ panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ . AtsakovÄ nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja nagrinÄjamu atveju netinkamai taikÄ teisÄs aktų nuostatas, t. y. jas aiÅ¡kino labai formaliai, nevertino objektyvių aplinkybių, susijusių su Darbo inspekcijos nustatytu BendrovÄs darbo teisÄs aktų pažeidimu.
Taigi, atsižvelgiant į minÄtÄ LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pareiÅ¡kÄja, veikdama įstaigos vardu, turÄjo diskrecijos teisÄ sprÄsti, ar Darbo inspekcijos nustatytas BendrovÄs teisÄs aktų pažeidimas yra pakankamas pagrindas panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ , be kita ko, atsižvelgiant ir į VAI 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonÄs turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
Be to, pareiÅ¡kÄja, net ir gavusi Komisijos rekomendacijÄ , turÄjo diskrecijos teisÄ priimti sprendimÄ panaikinti arba palikti Bendrovei suteiktÄ socialinÄs įmonÄs statusÄ . AtsakovÄ pažymÄjo, kad vienas iÅ¡ VyriausybÄs įsipareigojimų, nustatytų Septynioliktosios VyriausybÄs programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 âDÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs programosâ (toliau â VyriausybÄs programa), skyriuje âSpecialiųjų poreikių turintiems žmonÄms pritaikyta aplinka ir paslaugosâ yra tikslingai plÄtoti socialinÄ infrastruktÅ«rÄ ir paslaugas skatinant neįgalių asmenų užimtumo didinimÄ .
Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro valdymo sriÄių 2019-2021 metų strateginiame veiklos plane, suderintame su Ministru pirmininku ir patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. Al-82 âDÄl Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro valdymo sriÄių 2019-2021 metų strateginiame veiklos plano patvirtinimoâ, 4 prioritetu yra įvardintas neįgaliųjų įtraukus dalyvavimas visuomenÄje ir darbo rinkoje bei nustatytas strateginis tikslas plÄtoti įsidarbinimo galimybes ir tinkamas darbo sÄ lygas.
Å is strateginis tikslas įgyvendinamas programa âUžimtumo didinimasâ, kuria siekiama didinti gyventojų užimtumÄ ir ekonominį aktyvumÄ , plÄtoti žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius. Å ios programos vykdytoju yra ir Užimtumo tarnyba. Taip pat Užimtumo tarnybos 2018 metų veiklos plane, patvirtintame socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. Al-298, Tarnybos 2019 metų veiklos plane, patvirtintame socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-201 (toliau â Tarnybos veiklos planai) numatyta, kad programos âUžimtumo didinimasâ priemonÄ remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimÄ socialinÄse įmonÄse, teikti valstybÄs pagalbÄ socialinÄms įmonÄms.
Užimtumo tarnyba, įgyvendindama jai nustatytÄ veiklos tikslÄ darbo ieÅ¡kanÄių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybių didinimo srityje, suteikia socialinÄs įmonÄs statusÄ , teikia valstybÄs pagalbÄ socialinÄms įmonÄms SĮĮ ir jo įgyvendinamųjų teisÄs aktų nustatyta tvarka (Užimtumo tarnybos nuostatų 10.2.7 papunktis). AtsakovÄs teigimu, pareiÅ¡kÄja neįvertindama Komisijos rekomendacijos, priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, pažeidÄ pagrindines procedÅ«ras, ypaÄ taisykles, turÄjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ , netinkamai vykdydama VyriausybÄs programoje, Ministerijos strateginiame veiklos plane, Užimtumo tarnybos veiklos planuose, Užimtumo tarnybos nuostatuose nustatytų prioritetų ir tikslų, Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkÄiuose ir Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1-17.2, 17.11 papunkÄiuose numatytų funkcijų, ir kitų aukÅ¡Äiau iÅ¡vardytų normų, t. y.
VTÄ® 16 straipsnio 1, 3-4 punktuose numatytų pareigų, VAI 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, ApraÅ¡o IV skyriuje, ypaÄ 21 punkte, įtvirtintų reikalavimų, įpareigojanÄių valstybÄs tarnautojÄ užtikrinti, kad veikloje bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisÄs aktų reikalavimų, todÄl buvo priimtas teisingumo ir proporcingumo reikalavimų neatitinkantis sprendimas, ir taip pažeisdama aukÅ¡Äiau iÅ¡vardintų teisÄs normų reikalavimus, sumenkino valstybÄs institucijos â Užimtumo tarnybos autoritetÄ , pasitikÄjimÄ Å¡ia institucija bei jos darbuotojais, dÄl ko kilo padariniai â valstybÄ patyrÄ formaliÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
AtsakovÄ nesutinka su pareiÅ¡kÄjos argumentais, kad pareiÅ¡kÄjos veiksmuose nÄra bÅ«tinų tarnybinio nusižengimo elementų, kad, priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, pareiÅ¡kÄja vadovavosi taikytinais teisÄs aktais bei tinkamai atliko pareigas, ir kad pareiÅ¡kÄjos veiksmuose nÄra valstybÄs tarnautojo atsakomybÄs elemento kaltÄs. AtsakovÄ Å¡iuo aspektu pažymÄjo, kad pagal LVAT praktikÄ , pripažinus, kad valstybÄs tarnautojas pažeidÄ konkreÄias valstybÄs tarnautojo pareigas, nustatytas specialiais įstatymais, detalizuotais pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose, turi bÅ«ti pripažinta, kad valstybÄs tarnautojas pažeidÄ pareigas, nurodytas ir VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies, 1, 3 ir 4 punktuose.
AtsakovÄ taip pat pažymÄjo, kad VAÄ® 3 straipsnis 3 punkto nuostatos, taip pat turi bÅ«ti vykdomas kartu su kitomis teisÄs aktų nuostatomis, kurios įtvirtina konkreÄias valstybÄs tarnautojo funkcijas, Å¡iuo atveju kartu su ApraÅ¡o IV skyriaus nuostatomis. PareiÅ¡kÄja yra biudžetinÄs įstaigos vadovÄ, kuri vadovaudamasi Užimtumo tarnybos nuostatų 17.2 papunkÄiu, turi užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, į kuriuos įeina ir VAI nuostatos, susijusios su proporcingumo principo, kuris reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonÄs turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus, taikymas, kai naikina įmonÄms socialinÄs įmonÄs statusÄ .
TodÄl pareiÅ¡kÄjos teiginys, kad ji neturÄjo teisÄs imtis papildomų, taikytinuose teisÄs aktuose nenumatytų veiksmų, yra nepagrįstas, nes VAI numatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu. AtsakovÄs nuomone, pareiÅ¡kÄjos kaltÄ nagrinÄjamoje situacijoje kvalifikuotina kaip neatsargumas dÄl per didelio pasitikÄjimo, nes pareiÅ¡kÄja, bÅ«dama įstaigos vadove, turÄjo gerai iÅ¡manyti teisÄs aktus, taip pat VAI nuostatas, turÄdama pareigÄ imtis aktyvių veiksmų vertinant priimamo sprendimo proporcingumÄ , turÄjo ir privalÄjo numatyti, kad tarnybinių pareigų netinkamas atlikimas, pasireiÅ¡kÄs, vieÅ¡ojo administravimo nuostatas ir socialinių įstaigų statuso suteikimo tvarkÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų nuostatų netinkamu taikymu, kelia grÄsmÄ VyriausybÄs programos keliamiems prioritetams, susijusiems su neįgaliųjų asmenų užimtumu ir jų darbu socialinÄse įmonÄse, socialinių įmonių statuso panaikinimo teisinio reglamentavimo teisÄtumui ir dÄl to gali bÅ«ti padaryta žala visuomenÄs pasitikÄjimui valstybine institucija ir jos įvaizdžiui, bei pasitikÄjimu valstybinÄs institucijos valstybÄs tarnautojų kompetentingai atliekamoms veiklos funkcijoms, nenumatÄ, kad dÄl Ä®sakymo dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo priÄmimo gali kilti neigiami padariniai, nors pagal veiklos aplinkybes ir savo dalykines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti.
PareiÅ¡kÄjos elgesys, susijÄs su sprendimo dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo priÄmimu, ir toliau leidžia daryti prielaidÄ , kad Užimtumo tarnybos direktorius gali priimti panaÅ¡ius sprendimus, kurie bus priimami pažeidžiant ApraÅ¡o IV skyriuje numatytas pagrindines procedÅ«ras, ypaÄ taisykles, turÄjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir atitikimÄ VAI įtvirtintam proporcingumo principui bei sprendimo pagrįstumÄ . AtsakovÄ pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄja, panaikindama UAB âA.
I.â socialinÄs įmonÄs statusÄ už Darbo inspekcijos nustatytÄ pažeidimÄ , už kurį buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir suraÅ¡ytas administracinis nurodymas 40 Eur baudai, kuris Å¡iuo atveju traktuotinas kaip mažareikÅ¡mis, nesivadovavo proporcingumo principu, įtvirtintu VAI 3 straipsnyje, bei pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras, įtvirtintas ApraÅ¡o IV skyriuje, o ypaÄ 21 punkto nuostatas, turÄjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo, susijusios su įmonÄs socialinių įmonių statusu, pagrįstumÄ , priÄmÄ Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, kuris akivaizdžiai prieÅ¡tarauja VyriausybÄs programoje nustatytiems prioritetams, Ministerijos strateginio veiklos plano nuostatoms, susijusioms su neįgaliųjų asmenų integravimusi į darbo rinkÄ bei tuo akivaizdžiai diskreditavo valstybÄs tarnybos institutÄ , sukÄlÄ visuomenÄs nepasitikÄjimÄ Užimtumo tarnyba, jos vadovu ir Užimtumo tarnyboje dirbanÄių darbuotojais bei jų profesionalumu.
PriÄmus Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, buvo atimta daliai socialiai pažeidžiamų darbuotojų galimybÄ dirbti ir jaustis visaverÄiais visuomenÄs nariais. Kadangi teismo sprendimai yra vieÅ¡ai skelbiami, tai buvo pažeistas visuomenÄs teisÄtų lÅ«kesÄių principas, kuriuo visuomenÄ tikisi, kad tokios svarbios institucijos, kaip Užimtumo tarnyba, sprendimai bus teisingi ir teisÄti. AtsakovÄ pažymÄjo ir tai, kad Ä®sakymas dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo užkirto keliÄ Bendrovei gauti valstybÄs teikiamÄ paramÄ socialinÄms įmonÄms, dÄl ko sumažÄjo BendrovÄs darbuotojų skaiÄius, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad BendrovÄje dirbo 140 darbuotojų, iÅ¡ jų 135 priklauso tikslinÄms grupÄms, Ä®sakymo dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo priÄmimo dienÄ Ä¯monÄje dirbo 147 darbuotojai, o Å¡iuo metu BendrovÄje darbuotojų skaiÄius (t. y. 2019 m. rugsÄjo 3 d.) yra tik 65 darbuotojai.
Tad įvertinus nustatytų aplinkybių visumÄ , pareiÅ¡kÄjos padarytÄ pažeidimÄ , jo neigiamÄ poveikį visuomenei, ypaÄ socialiai pažeidžiamai jos grupei, kuri neteko darbo, atsižvelgiant į visuomenÄs teisÄtus lÅ«kesÄius dÄl valstybÄs tarnautojų elgesio ir veiklos teisÄtumo, skaidrumo valstybÄs tarnyboje principų užtikrinimo ir atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄja priÄmÄ Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, ir nors materialinÄ Å¾ala nepadaryta, taÄiau padaryta žala pasitikÄjimui valstybÄs institucijomis, valstybÄs tarnautojais ir valstybÄs tarnyba.
Jei pareiÅ¡kÄja bÅ«tų tinkamai vykdžiusi Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡yme jai pavestas funkcijas ir priÄmusi objektyvų ir proporcingumo principÄ atitinkantį sprendimÄ dÄl BendrovÄs socialinÄs įmonÄs statuso, bÅ«tų užkirstas kelias minÄtoms pasekmÄms atsirasti. Taigi, tarp pareiÅ¡kÄjos netinkamo pareigų vykdymo ir kilusių pasekmių buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. AtsakovÄ taip pat atkreipÄ dÄmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinÄjamos administracinÄs bylos (pvz.:
Nr. el-841- 596/2019), kuriose buvo patvirtintos taikos sutartys pripažįstant, kad ginÄijami Užimtumo tarnybos direktorÄs priimti įsakymai dÄl įmonių socialinio statuso panaikinimo buvo pripažinti negaliojanÄiais. Teismo posÄdžio metu atsakovÄs atstovÄs praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilÄs ginÄas dÄl Ä®sakymo, kuriuo pareiÅ¡kÄjai yra paskirta tarnybinÄ nuobauda â pastaba â teisÄtumo ir pagrįstumo.
IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja 2016 m. kovo 23 d. paskirta eiti Darbo biržos direktorÄs pareigas. Nuo 2018 m. spalio 1 d. Lietuvos teritorinÄms darbo biržoms tapus viena įstaiga â Užimtumo tarnyba, pareiÅ¡kÄja eina Užimtumo tarnybos direktorÄs pareigas. Darbo biržoje 2018 m. liepos 11 d. gautas Darbo inspekcijos PanevÄžio teritorinio skyriaus raÅ¡tas Nr. SD-05- 9030 âDÄl socialinÄs įmonÄs patikrinimoâ, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 11 d.
BendrovÄs direktoriui T. L. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1031-2018 su administraciniu nurodymu už tai, kad BendrovÄs direktorius neužtikrino, kad BendrovÄje bÅ«tų laikomasi DK reikalavimų darbo laiko režimų klausimais. Neplaninio BendrovÄs patikrinimo metu nustatyta, kad viena iÅ¡ BendrovÄs darbuotojų dirbo ne pagal BendrovÄs sudarytÄ darbo laiko grafikÄ , už šį pažeidimÄ BendrovÄs direktoriui paskirta 40 Eur dydžio bauda. Darbo birža 2018 m. liepos 26 d. raÅ¡tu Nr. Sd-1703 âDÄl socialinių įmonių reikalų komisijos posÄdžioâ kreipÄsi į KomisijÄ , kurios praÅ¡Ä per nustatytÄ terminÄ pateikti rekomendacijÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. 2018 m. rugpjÅ«Äio 2 d. vyko Komisijos posÄdis, kuriame svarstytas socialinÄs įmonÄs UAB âA.
I.â socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo klausimas. Komisijos posÄdžio protokole pažymÄta, kad pažeidus DK teisÄs normas (įmonÄs vadovas neužtikrino darbuotojo darbo pagal įmonÄs nustatytÄ darbo laiko grafikÄ ), atsiranda socialinÄs įmonÄs statuso netekimo pagrindas, nurodytas SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. socialinÄs įmonÄs statuso netenkama, jeigu paaiÅ¡kÄja, kad socialinÄ Ä¯monÄ kitaip pažeidÄ jos veikla reglamentuojanÄius teisÄs aktus.
Komisijos narių nuomone, Darbo birža nÄra kompetentinga vertinti, ar Darbo inspekcijos nustatyti pažeidimai yra mažareikÅ¡miai. SĮĮ 11 straipsnio 1 dalis nesuteikia pasirinkimo laisvÄs panaikinti ar nenaikinti socialinÄs įmonÄs statuso, nustaÄius, kad socialinÄ Ä¯monÄ kitaip pažeidÄ jos veikla reglamentuojanÄius teisÄs aktus. Komisija priÄmÄ nutarimÄ rekomenduoti Darbo biržos direktorei panaikinti socialinei įmonei UAB âA. I.â socialinÄs įmonÄs statusÄ , nutraukiant visos valstybÄs pagalbos mokÄjimÄ .
Užimtumo tarnybos direktorÄ 2018 m. rugpjÅ«Äio 9 d. priÄmÄ Ä¯sakymÄ Nr. V-375 âDÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo UAB âA. I.â ir valstybÄs pagalbos mokÄjimo nutraukimoâ. BendrovÄ, nesutikdama su Ä®sakymu dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, su skundu kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , kuris administracinÄje byloje 2018 m. lapkriÄio 7 d. sprendimu Nr. eI-4385-1047/2018 šį įsakymÄ panaikino. Teismas sprendÄ, kad Užimtumo tarnyba, priimdama skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , nevertino BendrovÄs padaryto pažeidimo pobÅ«džio, sunkumo.
LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eA-3315-525/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkriÄio 7 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . LVAT vertino, kad Užimtumo tarnyba, priimdama ginÄijamÄ Ä¯sakymÄ , neanalizavo individualios situacijos, nevertino pažeidimo pobÅ«džio, todÄl priÄmÄ visiÅ¡kai formalų sprendimÄ . SocialinÄs apsaugos ir darbo ministro patarÄjo 2019 m. liepos 22 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. D5-314 âDÄl teismo sprendimoâ socialinÄs apsaugos ir darbo ministrui praneÅ¡ta apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ , susijusį su LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eA-3315-525/2019, paliktu galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkriÄio 7 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eI-4385-1047/2018, kuriuo panaikintas pareiÅ¡kÄjos Ä®sakymas dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo.
SocialinÄs apsaugos ir darbo ministras 2019 m. liepos 22 d. rezoliucija įpareigojo Ministerijos Darbo teisÄs skyriaus vedÄjÄ , atliekanÄiÄ ministerijos kanclerio pareigas, organizuoti tyrimo komisijos sudarymÄ ir atlikti galimÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ . SocialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A1-421 âDÄl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradÄjimo ir komisijos sudarymoâ sudaryta Tyrimo komisija Užimtumo tarnybos direktorÄs galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Komisijai buvo pavesta teisÄs aktų nustatyta tvarka atlikti tyrimÄ dÄl Užimtumo tarnybos direktorÄs galimo tarnybinio nusižengimo. Komisija pareiÅ¡kÄjai 2019 m. rugpjÅ«Äio 5 d. iÅ¡siuntÄ per sistemÄ E-pristatymas praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. (2.42-44)SD-3897, kuriame nurodÄ, kad ji galimai pažeidÄ SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , ApraÅ¡o nuostatas, susijusias su socialinių įmonių statuso panaikinimu; Užimtumo tarnybos nuostatų, patvirtintų 2006 m. lapkriÄio 13 d.
SocialinÄs apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-306 âDÄl Užimtumo tarnybos 17.1, 17.2 ir 17.11. papunkÄius; VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktus; VAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ ; Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkÄius. Å iame praneÅ¡ime pareiÅ¡kÄjai pasiÅ«lyta iki 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. PareiÅ¡kÄjai Užimtumo tarnybai pateikÄ 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. paaiÅ¡kinimÄ .
Komisija 2019 m. rugsÄjo 20 d. parengÄ IÅ¡vadÄ , kuriÄ 2019 m. rugsÄjo 23 d. pateikÄ SocialinÄs apsaugos ir darbo ministrui. IÅ¡vadoje pasiÅ«lyta pripažinti, kad pareiÅ¡kÄja, priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo padarÄ tarnybinį nusižengimÄ ir pažeidÄ: VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1, 3-4 punkte nustatytas pareigas valstybÄs tarnautojams - laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisÄs aktų; gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenÄs interesams; tinkamai atlikti pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiÅ¡kai atlikti pavedamas užduotis;
VAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ t. y., kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonÄs turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus; ApraÅ¡o IV skyriaus nuostatas, nustatanÄias socialinÄs įmonÄs panaikinimo sÄ lygas ir tvarkÄ ; Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1, 17.2 ir 17.11. papunkÄius, kuriuose nustatyta, kad Užimtumo tarybos direktorius: organizuoja Užimtumo tarnybos darbÄ , kad bÅ«tų pasiekti jos veiklos tikslai ir vykdomos jai nustatytos funkcijos; užtikrina, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarÄių, Nuostatų ir kitų teisÄs aktų; užtikrina racionalų Užimtumo tarnybai skiriamų lÄšų ir turto naudojimÄ , veiksmingos Užimtumo tarnybos vidaus kontrolÄs sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ ;
Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkÄius, kuriuose nustatyta, kad Užimtumo tarnybos direktorius pagal kompetencijÄ leidžia įsakymus ir kitus Tarnybos vidaus norminius teisÄs aktus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymÄ ; vadovauja Tarnybai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, asmeniÅ¡kai atsako už tai, kad Tarnyba vykdytų jai nustatytus veiklos tikslus ir funkcijas; organizuoja Tarnybos darbÄ , kad bÅ«tų įgyvendinami Tarnybos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos; atsako už Tarnybai nustatytų veiklos tikslų įgyvendinimÄ , funkcijų atlikimÄ , korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimÄ .
IÅ¡vadoje pasiÅ«lyta pareiÅ¡kÄjai skirti tarnybinÄ nuobaudÄ â pastabÄ . SocialinÄs apsaugos ir darbo ministras 2019 m. rugsÄjo 27 d. priÄmÄ Ä¯sakymÄ Nr. P1-479 âDÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo L. V.â, kuriame pripažino, kad pareiÅ¡kÄja, priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, padarÄ tarnybinį nusižengimÄ ir paskyrÄ pareiÅ¡kÄjai tarnybinÄ nuobaudÄ â pastabÄ . GinÄo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybÄs tarnautojams tvarkos apraÅ¡o ir kitų teisÄs aktų nuostatos.
Sprendžiant, ar Ä®sakymu skirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisÄtai, bÅ«tina nustatyti, ar IÅ¡vadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinanÄių, jog pareiÅ¡kÄja padarÄ veikas (ir kokias konkreÄiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudÄtis, taip pat tai, ar atsakovÄ laikÄsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių (LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkriÄio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1372-662/2018).
PareiÅ¡kÄja skunde teigia, kad jos veiksmuose nÄra tarnybinio nusižengimo elementų, kaip antai, neteisÄtų veiksmų ir kaltÄs, pareiÅ¡kÄja, priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo teisÄs aktų nepažeidÄ. Ä®sakymu dÄl tarnybinio nusižengimo pripažinta, kad pareiÅ¡kÄja, priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, pažeidÄ VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktus, VAI 3 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1, 17.2 ir 17.11. papunkÄius;
PareigybÄs apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkÄius. VTÄ® 16 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad valstybÄs tarnautojai privalo: laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisÄs aktų (1 punktas); gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenÄs interesams (3 punktas); tinkamai atlikti pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiÅ¡kai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas). ValstybÄs tarnautojų atsakomybÄ reglamentuoja VTÄ® 32 straipsnis, kuriame nustatyta, kad valstybÄs tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinÄn atsakomybÄn. PažymÄtina, kad VTÄ® įtvirtintos bendrosios valstybÄs tarnautojų pareigos, o atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sriÄių valstybÄs tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose.
VAÄ® 3 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi Å¡iais principais: proporcingumo. Å is principas reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonÄs turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus (3 punktas). Užimtumo direktorius organizuoja Užimtumo tarnybos darbÄ , kad bÅ«tų pasiekti jos veiklos tikslai ir vykdomos jai nustatytos funkcijos (Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1 papunktis), užtikrina, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarÄių, Nuostatų ir kitų teisÄs aktų (Užimtumo tarnybos nuostatų 17.2 papunktis);užtikrina racionalų Užimtumo tarnybai skiriamų lÄšų ir turto naudojimÄ , veiksmingos Užimtumo tarnybos vidaus kontrolÄs sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ (Užimtumo tarnybos nuostatų 17.11 papunktis).
Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡yme nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybÄs tarnautojas vykdo Å¡ias funkcijas: pagal kompetencijÄ leidžia įsakymus ir kitus Tarnybos vidaus norminius teisÄs aktus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymÄ (7.2 papunktis); vadovauja Tarnybai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, asmeniÅ¡kai atsako už tai, kad Tarnyba vykdytų jai nustatytus veiklos tikslus ir funkcijas (7.3 papunktis); organizuoja Tarnybos darbÄ , kad bÅ«tų įgyvendinami Tarnybos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos (7.4 papunktis); atsako už Tarnybai nustatytų veiklos tikslų įgyvendinimÄ , funkcijų atlikimÄ , korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimÄ (7.5 papunktis).
SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad socialinÄs įmonÄs statuso netenkama, jeigu paaiÅ¡kÄja, kad socialinÄ Ä¯monÄ piktnaudžiavo savo socialinÄs įmonÄs statusu ar vykdÄ nesÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ , ar netinkamai naudojo pagalbai skirtas lÄÅ¡as, ar nepateikÄ jų panaudojimo ataskaitos arba kitaip pažeidÄjos veiklÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus. ApraÅ¡o 21 punkte nustatyta, kad socialinÄs įmonÄs statusas juridiniams asmenims, turintiems šį statusÄ , gali bÅ«ti panaikinamas esant bent vienam Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui.
PareiÅ¡kÄja teigia, kad IÅ¡vada ir Ä®sakymas yra neteisÄti, kadangi pareiÅ¡kÄjos veiksmuose (neveikime) nÄra bÅ«tinų tarnybinio nusižengimo sudÄties elementų - objekto ir objektyviosios pusÄs, nes priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo pareiÅ¡kÄja vadovavosi taikytinais teisÄs aktais bei tinkamai atliko Užimtumo tarnybos direktorÄs pareigybei priskirtas tarnybines pareigas. Visų pirmiausiai teismas pažymi, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisÄs pažeidimų rūšių, todÄl jam bÅ«dingi visi teisÄs pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusÄs (LVAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A320-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužÄs 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).
Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinÄ atsakomybÄ. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybÄs tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybÄs tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusÄ - tai valstybÄs tarnautojo neteisÄtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų ValstybÄs tarnybos įstatyme, atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sriÄių valstybÄs tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas).
Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusÄ - tai valstybÄs tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltÄ, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyÄios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-484-556/2019 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tam, jog valstybÄs tarnautojas bÅ«tų patrauktas tarnybinÄn atsakomybÄn, nepakanka vien fakto, kad valstybÄs tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo.
Kiekvienu konkreÄiu atveju turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybÄs tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudÄtis, t.y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudÄties elementai (pažeidimo padarymo faktas, jį padarÄs valstybÄs tarnautojas, pasekmÄs, priežastinis ryÅ¡ys taip veikos ir pasekmių, valstybÄs tarnautojo kaltÄ) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d, nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-l958/2008 ir kt.). PareiÅ¡kÄja nurodo, kad ji nepažeidÄ jokių konkreÄių norminiuose teisÄs aktuose įtvirtintų tarnybinių pareigų, o Ä®sakyme nurodyti VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų, VAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1, 17.2 ir 17.11. papunkÄių pažeidimai yra nuorodos į bendro pobÅ«džio valstybÄs tarnautojo pareigas, kas vadovaujantis LVAT suformuota praktika negali bÅ«ti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti, o tai leidžia teigti, kad tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai ir tai laikytina esminiu tarnybinÄs nuobaudos skyrimo procedÅ«ros taisyklių, turinÄių užtikrinti visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo skirti tarnybinÄ nuobaudÄ pagrįstumÄ , pažeidimu, kas lemia ir paskirtos nuobaudos neteisÄtumÄ .
Teismas sutinka su pareiÅ¡kÄjos iÅ¡sakyta pozicija, jog Ä®sakyme dÄl tarnybinÄs nuobaudos paskyrimo konstatuotas vien tik blanketinÄs teisÄs normos pažeidimas negalÄtų bÅ«ti vertinamas pakankamu pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. PažymÄtina, kad ir pagal suformuotÄ LVAT praktikÄ , tam, kad valstybÄs tarnautojas galÄtų bÅ«ti pripažintas kaltu padarÄs tarnybinį pažeidimÄ , negalima apsiriboti nuoroda į bendro pobÅ«džio teisÄs normas, kurios iÅ¡ esmÄs yra blanketinÄs teisÄs normos, o bÅ«tina nustatyti, kokias konkreÄias specialiųjų teisÄs aktų normas valstybÄs tarnautojas pažeidÄ atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (LVAT 2012 m. rugsÄjo 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-146-2476/2012, LVAT 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. Nr. A-146-1449/2014).
Be to, ir LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. eA-484-556/2019 nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusÄ - tai valstybÄs tarnautojo neteisÄtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų ValstybÄs tarnybos įstatyme, atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sriÄių valstybÄs tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.
Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybÄs tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudÄties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisÄs aktų normas, apibrÄžiamos tarnybinÄs atsakomybÄs ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybÄs tarnautojas turi teisÄ gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-3008-662/2018) Teismas pažymi, kad tiek IÅ¡vadoje, tiek Ä®sakyme nurodyta, kad tarnybinÄ nuobauda - pastaba â pareiÅ¡kÄjai, kaip Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos direktorei, buvo paskirta dÄl to, kad ji padarÄ tarnybinį nusižengimÄ , priimdama Lietuvos darbo biržos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjÅ«Äio 9 d.
įsakymÄ Nr. V-375 âDÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo UAB âA. I.â ir valstybÄs pagalbos mokÄjimo nutraukimoâ, kuriuo neteisÄtai panaikino socialinÄs įmonÄs statusÄ UAB âA. I.â. Tiek IÅ¡vadoje, tiek Ä®sakyme nurodyta, kad tokiais savo neteisÄtais veiksmais ji pažeidÄ Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 - 4 punktus, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , SocialinÄs įmonÄs statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos apraÅ¡o, pavirtinto Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsÄjo 29 d.
įsakymu Nr. A1-225 âDÄl teisÄs aktų, bÅ«tinų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymui įgyvendinti, patvirtinimoâ IV skyriaus nuostatas, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų 2006 m. lapkriÄio 13 d. SocialinÄs apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al -306 âDÄl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimoâ (Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužÄs 9 d.
įsakymo Nr. A1-202 redakcija) 17.1, 17.2 ir 17.11 papunkÄius, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡ymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. Al-535 âDÄl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡ymo patvirtinimoâ 7.2-7.5 papunkÄius. Taigi, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kÄjos argumentÄ , kad priimant Ä®sakymÄ padarytas esminis tarnybinÄs nuobaudos skyrimo procedÅ«ros taisyklių, turinÄių užtikrinti visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo skirti tarnybinÄ nuobaudÄ pagrįstumÄ , pažeidimas, kadangi nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjos veika kvalifikuota konkretizuojant ir aiÅ¡kiai nurodant ne tik bendrÄ sias, bet ir specialiÄ sias teisÄs aktų normas.
Teismas nesutinka su pareiÅ¡kÄjos teiginiu, kad ApraÅ¡o IV skyriuje numatytos tik procedÅ«rinÄs nuostatos, susijusios su socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo terminais ar įforminimo tvarka. PažymÄtina, kad ApraÅ¡o 21. punkte numatyta, kad SocialinÄs įmonÄs statusas juridiniams asmenims, turintiems šį statusÄ , gali bÅ«ti panaikinamas esant bent vienam Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui; ApraÅ¡o 28. punkte numatyta, kad Komisija motyvuotÄ rekomendacijÄ panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ ar jo nepanaikinti turi priimti per 5 darbo dienas nuo praneÅ¡imo apie atsiradusį pagrindÄ naikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ gavimo dienos.
Užimtumo tarnyba sprendimÄ panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ ar jo nepanaikinti priima ne vÄliau kaip per 15 darbo dienų nuo komisijos motyvuotos rekomendacijos pateikimo dienos. Sprendimas įforminamas Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu. Ä®vertinus minÄtas ApraÅ¡o normas, darytina iÅ¡vada, kad jose yra numatyta konkreti Užimtumo tarnybos direktoriaus diskrecijos teisÄ kiekvienu kokreÄiu atveju iÅ¡tirti visas aplinkybes, jas įvertinti ir tik jas iÅ¡tyrus ir įvertinus sprÄsti dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo.
PareiÅ¡kÄja taip pat nurodo, kad ji nepažeidÄ Užimtumo tarnybos nuostatų, kuriuose numatyta, kad Užimtumo direktorius organizuoja Užimtumo tarnybos darbÄ , kad bÅ«tų pasiekti jos veiklos tikslai ir vykdomos jai nustatytos funkcijos (Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1 papunktis), užtikrina, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarÄių, Nuostatų ir kitų teisÄs aktų (Užimtumo tarnybos nuostatų 17.2 papunktis), užtikrina racionalų Užimtumo tarnybai skiriamų lÄšų ir turto naudojimÄ , veiksmingos Užimtumo tarnybos vidaus kontrolÄs sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ (Užimtumo tarnybos nuostatų 17.11 papunktis), kadangi ji veikÄ teisÄs aktuose nustatyta tvarka, t. y. 2018 m. liepos 11 d. gavusi ProtokolÄ , vadovaudamasi ApraÅ¡o 16.2 punktu, kreipÄsi į specialios sudÄties KomisijÄ , kuriai norminiu teisÄs aktu yra suteikta kompetencija iÅ¡nagrinÄti, ar yra SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ bei pateikti Užimtumo tarnybos direktoriui motyvuotÄ rekomendacijÄ panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ ar jo nenaikinti.
Taigi, pareiÅ¡kÄja teigÄ, kad veikdama pagal tiesiogiai teisÄs akruose įtvirtintus reikalavimus, ji neturÄjo pagrindo nesivadovauti Komisijos pateikta rekomendacija. Teismas pažymi, jog ApraÅ¡o 27. punkte numatyta, kad Komisija iÅ¡nagrinÄja jai pateiktus dokumentus ir nustato, ar yra Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ . Prireikus komisija turi teisÄ kviestis ekspertus dokumentų vertinimui atlikti. Jeigu komisija nustato, kad yra pagrindas naikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ arba pagrindo panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ nÄra, ji pateikia Užimtumo tarnybos direktoriui motyvuotÄ rekomendacijÄ panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ ar jo nenaikinti.
Teismo vertinimu, minÄta nuostata aiÅ¡kiai reglementuoja, jog Komisija pateikta rekomendacija, kÄ patvirtina jau pats teikiamo dokumento pavadinimas â rekomendacija, tik pataria Užimtumo tarnybos direktoriui dÄl socialinÄs įmonÄs status panaikinimo ar jo nenaikinimo, taÄiau remiantis SĮĮ 26 str. 2 p., ApraÅ¡o 28 p., sprendimÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso suteikimo ar panaikinimo juridiniams asmenims, nustaÄiusios ir įvertinusios padarytÄ pažeidimÄ ir jo aplinkybes, priima socialinÄs įmonÄs statusÄ suteikianÄios VyriausybÄs įgaliotos institucijos, t.y. nagrinÄjamu atveju Užimtumo tarnyba, o vadovaujantis Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkÄiais - Užimtumo tarnybos direktorius.
Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. eA-3315-525/2019 sprÄsdamas klausimÄ dÄl Darbo biržos įsakymo dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo UAB âA. I.â nurodydamas, kad atsakovas, t. y. Darbo birža (dabar - Užimtumos tarnyba), vadovaudamasi ApraÅ¡e įtvirtinta socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo procedÅ«ra, turÄjo vertinti ir nustatyti, kokia Darbo kodekso norma buvo pažeista, ar VDI nustatytas pažeidimas pagal savo pobÅ«dį ir pasekmes sudaro pakankamÄ pagrindÄ panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ .
PareiÅ¡kÄja teigia, kad tarp SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatų ir ApraÅ¡o 21 punkto nuostatų yra susidariusi kolizija, o visi neaiÅ¡kumai ar teisinio reguliavimo spragos negali bÅ«ti aiÅ¡kinami tarnybinÄn atsakomybÄn traukiamo pareigÅ«no nenaudai. DÄl Å¡ių pareiÅ¡kÄjos argumentų teismas pažymi, kad LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. eA-3315-525/2019 pasisakÄ, jog SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami socialinÄs įmonÄs statuso netekimo pagrindai detalizuojami ApraÅ¡o 21 punkte nurodant, jog socialinÄs įmonÄs statusas juridiniams asmenims, turintiems šį statusÄ gali bÅ«ti panaikinamas esant bent vienam Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui. LVAT teisÄjų kolegija vertino, kad tokiu teisiniu reglamentavimu akivaizdžiai siekiama, kad vyktų ne formali socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo juridiniam asmeniui procedÅ«ra, o reali ir efektyvi administracinÄ procedÅ«ra, kurios metu bÅ«tų įvertintos visos socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimui svarbios aplinkybÄs. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄja gavusi Komisijos rekomendacijÄ panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ , turÄjo diskrecijos teisÄ priimti sprendimÄ panaikinti arba palikti suteiktÄ socialinÄs įmonÄs statusÄ Bendrovei, kadangi ApraÅ¡o 21 punkto nuostata neabejotinai suteikia diskrecijos teisÄ sprÄsti dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, net ir esant nustatytam SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies pagrindui, atsižvelgiant į vieÅ¡ojo administravimo principus, analizuojamos situacijos individualumÄ , įvertinant pažeidimo pobÅ«dį, pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, argumentas dÄl teisÄs aktų kolizijos buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, pareiÅ¡kÄja yra biudžetinÄs įstaigos vadovÄ, kuri organizuoja Užimtumo tarnybos darbÄ taip, kad bÅ«tų pasiekti jos veiklos tikslai ir vykdomos jai nustatytos funkcijos bei vadovaudamasi Užimtumo tarnybos nuostatų 17.2 papunkÄiu, turi užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, tame tarpe ir VTÄ® 16 str. nuostatos įpareigojanÄios laikytis įstatymų ir kitų teisÄs aktų, tarnauti visuomenÄs interesams, tinkamai atlikti pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir VAÄ® 3 str. nuostatos, susijusios su proporcingumo principo, kuris reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonÄs turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus, taikymu.
Teismas sutinka su atsakovÄs pozicija, jog nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄja priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo rÄmÄsi vien tik Komisijos iÅ¡vada, kurioje buvo konstatuota, jog Ä®monÄ pažeidÄ SĮĮ 11 str. 1 d. 5 p., taÄiau nevertino įmonÄs padaryto pažeidimo pobÅ«džio, neindividualizavo situacijos, o tik priÄmÄ formalų sprendimÄ , tokiais savo veiksmais netinkamai pritaikydama teisÄs aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dÄstyta, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kÄja neįvertindama ir nenustatydama, kokia Darbo kodekso norma buvo pažeista, ar VDI nustatytas pažeidimas pagal savo pobÅ«dį ir pasekmes sudaro pakankamÄ pagrindÄ panaikinti socialinÄs įmonÄs statusÄ ir tik vadovaudamasi Socialinių įmonių reikalų komisijos rekomendacija, priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, tokiais savo neteisÄtais veiksmais pažeidÄ VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 - 4 punktus, VAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , ApraÅ¡o IV skyriaus nuostatas, Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1, 17.2 ir 17.11 papunkÄius, Užimtumo tarnybos pareigybÄs apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkÄius.
Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjos neteisÄtų veiksmų atlikimÄ (objektyviÄ jÄ pusÄ) vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina tai, jog jos, kaip Užimtumo tarnybos direktorÄs priimtas Ä®sakymas dÄl įmonÄs socialinio statuso panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkriÄio 7 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eI-4385-1047/2018 buvo panaikintas, o minÄtas sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eA-3315-525/2019 buvo paliktas nepakeistas, be kita ko, konstatavus ne tai, kad jos priimtas Ä®sakymas dÄl įmonÄs socialinio statuso panaikinimo yra neteisÄtas dÄl netinkamo teisÄs normų pritaikymo netinkamai aiÅ¡kinant jos turinį, o nustaÄius, kad Ä®sakymas dÄl įmonÄs socialinio statuso panaikinimo yra visiÅ¡kai formalus, kadangi priimtas neanalizuojant individualios situacijos bei nevertinant BendrovÄs padaryto pažeidimo pobÅ«džio.
PareiÅ¡kÄja nurodo, kad jos veiksmuose nÄra kaltÄs, kadangi teismų praktika SĮĮ 11 str. 1 d. nuostatų taikymo aiÅ¡kinime buvo nenuosekli, o visi neaiÅ¡kumai ar teisinio reguliavimo spragos negali bÅ«ti aiÅ¡kinami tarnybinÄn atsakomybÄn traukiamo pareigÅ«no nenaudai. Å iam argumentui pagrįsti pareiÅ¡kÄja nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. I-171-189/2018 ir 2019 m. gegužÄs 28 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. eI-2774-535/2019.
Teismas pirmiausiai pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo iÅ¡nagrinÄtoje administracinÄje byloje Nr. I-171-189/2018 ir Å¡ioje administracinÄje byloje nustatytos faktinÄs bylos aplinkybÄs skiriasi, kadangi administracinÄje byloje Nr. I-171-189/2018 buvo ginÄijamas įsakymas dÄl įmonÄs socialinio statuso panaikinimo, kuris buvo priimtas vadovaujantis dviem socialinÄs įmonÄs statuso netekimo pagrindais, t. y. Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų pagrindu, dÄl to, kad įmonÄ vykdÄ laikinojo įdarbinimo veiklÄ , o taip pat pažeidÄ jos veiklÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus.
Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kÄja, minÄtame teismo sprendime kaip tik pažymÄta, kad prieÅ¡ priimdama ginÄijamÄ Ä¯sakymÄ dÄl įmonÄs socialinio statuso panaikinimo atsakovas (Darbo birža), âsiekdama nustatyti, ar UAB âValymo ir priežiÅ«ros centrasâ vykdo laikinojo įdarbinimo veiklÄ atliko tyrimÄ , kurio metu buvo gauta informacija iÅ¡ Vilniaus teritorinÄs darbo biržos, ValstybinÄs darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus, Vilniaus apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos, Kauno apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos, iÅ¡ kurio matyti, jog UAB âValymo ir priežiÅ«ros centrasâ vykdÄ laikinojo įdarbinimo veiklÄ â (žr.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo administracinÄje byloje Nr. I-171-189/2018 8 psl. 4 pastraipa). IÅ¡ to seka, kad atsakovas prieÅ¡ priimdamas ginÄijamÄ Ä¯sakymÄ dÄl įmonÄs socialinio statuso panaikinimo, iÅ¡analizavo situacijos individualumÄ , padarytų pažeidimų pobÅ«dį. Teismas įvertinÄs minÄtas nustatytas aplinkybes priÄjo prie iÅ¡vados, kad nagrinÄjamu atveju âÄ®statymo 11 straipsnio 1 dalis nesuteikia atsakovei pasirinkimo laisvÄs panaikinti ar nenaikinti socialinÄs įmonÄs statuso juridiniam asmeniui, nustaÄius, kad juridinis asmuo vykdÄ laikinojo įdarbinimo veiklÄ daugiau nei Å¡eÅ¡is mÄnesius iÅ¡ eilÄs per einamųjų metų laikotarpį bei nustaÄius, kad socialinÄ Ä¯monÄ kitaip pažeidÄ jos veiklÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus, taigi, pareiÅ¡kÄjos argumentas, jog atsakovÄs sprendimas yra neproporcingas, atmetamas kaip nepagrįstasâ.
Taigi, iÅ¡analizavus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. I-171-189/2018, galima matyti, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kÄja, teismų praktika aiÅ¡kinant SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo skirtinga. Atsižvelgus į tai, atmetamas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kÄjos argumentas, kad ji priimdama Ä®sakymÄ vadovavosi ne tik galiojanÄiais teisÄs aktais, bet ir teismų praktika, kuri buvo nenuosekli, todÄl jos veiksmuose nÄra kaltÄs. Be to, teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužÄs 28 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. eI-2774-535/2019 buvo priimtas po Ä®sakymo dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo priÄmimo (2018 m. rugpjÅ«Äio 9 d.), todÄl nagrinÄjamojoje byloje priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo pareiÅ¡kÄja negalÄjo vadovautis sprendime pateiktu teisÄs normų aiÅ¡kinimu.
Teismas atkreipia dÄmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 15 str. 1 d. yra numatyta, jog vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisÄs aktus formuoja ne Vilniaus apygardos administracinis teismas, o Lietuvos vyriausiais administracinis teismas. AtsižvelgÄs į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kÄjos argumentÄ , jog jos paminÄti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai įrodo, kad teismų praktika nebuvo nuosekli.
PareiÅ¡kÄja taip pat pažymÄjo, kad ji, siekdama nustatyti, kaip turÄtų bÅ«ti taikoma SĮĮ nuostata, prieÅ¡ priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, kreipÄsi ne tik į KomisijÄ , bet ir į SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijÄ su praÅ¡ymu, kad Å¡i pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dÄl nuostatų, reglamentuojanÄių socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo. Teismas šį pareiÅ¡kÄjos argumentÄ taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ , kadangi iÅ¡ byloje esanÄios medžiagos matyti, kad Ä®sakymas dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo buvo priimtas 2018 m. rugpjÅ«Äio 9 d., o pareiÅ¡kÄja į MinisterijÄ su praÅ¡ymu, kad Å¡i pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dÄl nuostatų, reglamentuojanÄių socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo kreipÄsi tik 2018 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu, t.y. jau po Ä®sakymo dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo priÄmimo.
Be to, teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad vadovaujantis ABTÄ® 15 str. 3 d., valstybÄs institucijos taikydamos įstatymus ir kitus teisÄs aktus privalo atsižvelgti tik į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisÄs aktų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog valstybÄs tarnautojo veikos neteisÄtumas pasireiÅ¡kia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisÄs aktuose, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybÄs tarnautojo pareigybÄs apraÅ¡yme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.
Å iuo aspektu taip pat pastebÄta, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybÄs tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisÄs aktuose gali bÅ«ti apibrÄžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisÄs aktų nuostatos įtvirtina aiÅ¡kiÄ ir konkreÄiÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamÄ elgesio taisyklÄ (pareigÄ atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkreÄiu bÅ«du ir pan.), valstybÄs tarnautojui pažeidus tokiÄ nuostatÄ , konstatuotas jo veikos neteisÄtumas savo ruožtu galÄtų suponuoti ir iÅ¡vadÄ apie jo kaltÄ (valstybÄs tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iÅ¡ jo reikalauja atitinkama teisÄs norma, savo veika sÄ moningai arba bÅ«damas nepakankamai rÅ«pestingas bei atidus jÄ pažeidžia) (LVAT 2019 m. gegužÄs 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-805-520/2019).
Taigi, teismas, atsižvelgÄs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytus argumentus prieina prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kÄja priimdama Ä®sakymÄ Ä¯monÄs socialinio statuso panaikinimo, vadovaujantis aiÅ¡kiu teisiniu reglamentavimu turÄjo diskrecijos teisÄ sprÄsti, ar UAB âA. I.â padarytas administracinis pažeidimas yra pakankamas pagrindas panaikinti minÄtai įmonei socialinÄs įmonÄs statusÄ , taÄiau elgÄsi neatsargiai, t.y. formaliai taikydama Socialinių įmonių įstatymo normas, veikÄ nepakankamai apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai, ir priÄmÄ nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ Ä®sakymÄ dÄl įmonÄs socialinio statuso panaikinimo, todÄl jos veiksmuose yra kaltÄ.
Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dÄstyta, sutiktina su atsakovÄs iÅ¡vadomis, jog pareiÅ¡kÄja priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo savo veiksmais neabejotinai pažeidÄ VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas, VAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybÄs apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkÄius, Tarnybos nuostatų 17.1, 17.2 ir 17.11 papunkÄius. PareiÅ¡kÄja, priimdama neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, savo veiksmais sumenkino Užimtumo tarnybos (valstybinÄs institucijos) autoritetÄ , pasitikÄjimÄ valstybÄs institucijomis, valstybÄs tarnautojais ir valstybÄs tarnyba, tokiais veiksmais buvo pažeistas visuomenÄs teisÄtų lÅ«kesÄių principas.
Tarp aukÅ¡Äiau nurodytų pareiÅ¡kÄjos veiksmų ir atsiradusių padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys â jeigu pareiÅ¡kÄja nebÅ«tų formaliai taikiusi aukÅ¡Äiau nurodytų teisÄs aktų nuostatų, nebÅ«tų priimtas neteisÄtas Ä®sakymas dÄl įmonÄs socialinio statuso panaikinimo, BendrovÄ nebÅ«tų praradusi socialinÄs įmonÄs statuso ir jai nebÅ«tų nutrauktas valstybÄs pagalbos mokÄjimas, ko pasÄkoje nebÅ«tų sumažÄjÄs tikslinÄms grupÄms priklausanÄių darbuotojų skaiÄius, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja VyriausybÄs programoje nustatytiems Ministerijos prioritetams, Strateginio veiklos plano nuostatoms, susijusioms su neįgaliųjų asmenų integravimusi į darbo rinkÄ .
VTÄ® 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinÄ nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltÄ, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybÄs tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Už tarnybinius nusižengimus valstybÄs tarnautojui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) atleidimas iÅ¡ pareigų (33 straipsnio 3 dalis). TeisinÄs atsakomybÄs neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumÄ , jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltÄs formÄ ir laipsnį, jo atsakomybÄ sunkinanÄias ir lengvinanÄias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A492-360/2013).
TarnybinÄs atsakomybÄs tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidÄjo nubaudimas už netinkamÄ tarnybos funkcijų atlikimÄ . Teismas pastebi, kad IÅ¡vada suraÅ¡yta iÅ¡samiai pagrindžiant joje nurodytÄ sprendimÄ , pagrįsta teisÄs aktų nuostatomis, visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavus tarnybinio patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ . Komisijos IÅ¡vadoje konkretizuoti pareiÅ¡kÄjos veiksmai, iÅ¡samiai tirtos pažeidimo padarymo aplinkybÄs. Tokiu atveju tarnybinÄs nuobaudos skyrimas, pagrindžiant tokios nuobaudos bÅ«tinybÄ ir reikalingumÄ , teismo vertinimu nagrinÄjamoje situacijoje, laikomas pagrįstu.
Be to, konkreti nuobauda â pastaba (pati Å¡velniausia nuobauda), pareiÅ¡kÄjai buvo paskirta įvertinus pareiÅ¡kÄjos asmenybÄ, jos tarnybinÄs veiklos vertinimÄ ir kitas aplinkybes (lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta). Teismas, įvertinÄs byloje esanÄius duomenis ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, suformuota LVAT praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjai ginÄijamu Ä®sakymu paskirta tarnybinÄ nuobauda yra proporcinga padarytam nusižengimui bei atitinka tarnybinÄs nuobaudos skyrimo tikslus (LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-1532-575/2019), atsakovÄ laikÄsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių.
PažymÄtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad valstybÄs institucijos vadovams yra taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybÄs standartai, o visuomenÄ turi pagrįstų lÅ«kesÄių, jog valstybÄs institucijos vadovai yra ne tik aukÅ¡tesnÄs profesinÄs kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukÅ¡tesnių moralÄs ir tarnybinÄs etikos principų (LVAT 2004 m. lapkriÄio 9 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A3- 750/2004). Atitinkamai ir pareiÅ¡kÄjai, kaip Užimtumo tarnybos direktorei, turi bÅ«ti taikomi aukÅ¡Äiausi veiklos standartai, o dÄl jos veiksmų visuomenei turi nekilti abejonių.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjos padarytas tarnybinis nusižengimas menkina visuomenÄs pasitikÄjimÄ valstybÄs institucijomis ir daro neigiamÄ Ä¯takÄ visuomenÄs požiÅ«riui į valstybines institucijas ir jų vadovus. Teismas, įvertinÄs tai, kad pareiÅ¡kÄja, priimdama Ä®sakymÄ dÄl socialinÄs įmonÄs statuso panaikinimo, pažeidÄ aukÅ¡Äiau nurodytas teisÄs aktų nuostatas (neteisÄti veiksmai â objektyvioji pusÄ), veikdama neatsargiai (kaltÄ â subjektyvioji pusÄ) padarÄ tarnybinį pažeidimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Ä®sakymas dÄl tarnybinÄs nuobaudos pripažintinas teisÄtu ir pagrįstu, kurį naikinti skunde nurodytais argumentais nÄra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti pareiÅ¡kÄjos teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeiÄia padarytos iÅ¡vados, todÄl jie Å¡iame sprendime detaliau nenagrinÄjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄ byla Nr.A261-3555/2011). PareiÅ¡kÄjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todÄl teismo iÅ¡laidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjos L. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja Asta AdamonytÄ-Å ipkauskienÄ