Legislator Case Law & Legislation
c9ea0776-8eb9-4667-8dcc-fd0789cab173 AI generated

c9ea0776-8eb9-4667-8dcc-fd0789cab173 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c9ea0776-8eb9-4667-8dcc-fd0789cab173
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 16 straipsnio 1 dalies 1, 3-4 punktais nustatytas pareigas valstybės tarnautojams – laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; gerbti žmogaus teises ir laisves; Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAI) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ , t. y. kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus;

Legislator headnote

AI generated

c9ea0776-8eb9-4667-8dcc-fd0789cab173 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministras priėmė Ä®sakymÄ dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, neteisėtai panaikindama UAB „A. I.“ socialinės įmonės statusÄ , padarė tarnybinį nusižengimÄ ir paskyrė pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . PareiÅ¡kėja su IÅ¡vada ir Ä®sakymu dėl tarnybinio nusižengimo nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) netinkamai vertino nustatytas aplinkybes.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI3-1233-983/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03680-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. vasario 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. V., jos atstovams advokatams dr. D. F.-NorvaiÅ¡ienei, G. A., atsakovės atstovėms I. K., S. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja L. V. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma panaikinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymÄ â€žDėl L. V. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Ä®sakymas dėl tarnybinio nusižengimo) bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji 2016 m. kovo 23 d. buvo paskirta eiti Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės pareigas (toliau – Darbo birža), o nuo 2018 m. spalio 1 d.

Lietuvos teritorinėms darbo biržoms tapus viena įstaiga – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), pareiškėja eina Užimtumo tarnybos direktorės pareigas. Pareiškėja paaiškino, kad Darbo biržoje 2018 m. liepos 11 d. gautas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) Panevėžio teritorinio skyriaus raštas Nr. SD-05- 9030 „Dėl socialinės įmonės patikrinimo“, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 11 d.

UAB „A. I.“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriui T. L. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1031-2018 su administraciniu nurodymu už tai, kad Bendrovės direktorius neužtikrino, kad įmonėje bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) reikalavimų darbo laiko režimų klausimais. Neplaninio socialinės įmonės UAB „A. I.“ patikrinimo metu buvo nustatyta, kad viena iÅ¡ įmonės darbuotojų dirbo ne pagal įmonės sudarytÄ darbo laiko grafikÄ .

Už šį pažeidimÄ socialinės įmonės UAB „A. I.“ direktoriui buvo paskirta 40 Eur dydžio bauda. Darbo birža 2018 m. liepos 24 d. Bendrovei pateikė raÅ¡tÄ Nr. Sd-1674 „Dėl motyvuoto paaiÅ¡kinimo pateikimo“, kuriuo paprašė pateikti motyvuotÄ paaiÅ¡kinimÄ dėl padaryto pažeidimo. Bendrovė 2018 m. birželio 11 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-1031-2018 neskundė, jos vadovas paskirtÄ baudÄ susimokėjo ir pripažino padaręs administracinį nusižengimÄ , t. y. pripažino, kad pažeidė DK nuostatas, reglamentuojančias darbuotojų darbo laikÄ .

Darbo birža 2018 m. liepos 26 d. pateikė Darbo biržos socialinių įmonių reikalų komisijai (toliau – Komisija) raÅ¡tÄ Nr. SD-1703 „Dėl socialinių įmonių reikalų komisijos posėdžio“, kuriuo prašė per nustatytÄ terminÄ pateikti rekomendacijÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo. 2018 m. rugpjūčio 2 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas Bendrovės socialinės įmonės statuso panaikinimo klausimas. Komisija priėmė nutarimÄ rekomenduoti Darbo biržos direktorei panaikinti Bendrovei socialinės įmonės statusÄ , nutraukiant visos valstybės pagalbos mokėjimÄ .

PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi Å¡ia Komisijos rekomendacija, 2018 m. rugpjūčio 9 d. priėmė įsakymÄ Nr. V-375 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo UAB „A. I.“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“ (toliau – Ä®sakymas dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4385-1047/2018 šį pareiÅ¡kėjos 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymÄ panaikino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3315-525/2019 minėtÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . PareiÅ¡kėja skunde paaiÅ¡kino, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – Tyrimo komisija) 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė iÅ¡vadÄ Nr. D5-388 „Dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės L. V. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – IÅ¡vada), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ ir pažeidė:

1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1, 3-4 punktais nustatytas pareigas valstybės tarnautojams – laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; gerbti žmogaus teises ir laisves;

2) Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAI) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ , t. y. kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus;

3) Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto 2004 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-225, (toliau – ApraÅ¡as) IV skyriaus nuostatas, nustatančias socialinės įmonės panaikinimo sÄ lygas ir tvarkÄ ;

4) Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų 2006 m. lapkričio 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-306 (toliau – Užimtumo tarnybos nuostatai) 17.1, 17.2, 17.11 papunkčius;

5) Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministras priėmė Ä®sakymÄ dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, neteisėtai panaikindama UAB „A. I.“ socialinės įmonės statusÄ , padarė tarnybinį nusižengimÄ ir paskyrė pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . PareiÅ¡kėja su IÅ¡vada ir Ä®sakymu dėl tarnybinio nusižengimo nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) netinkamai vertino nustatytas aplinkybes.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad ji, priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir minėta Komisijos rekomendacija, todėl tarnybinių pareigų nepažeidė. PareiÅ¡kėjos veiksmuose nėra kaltės. O tai, kad teismo sprendimu buvo panaikintas Ä®sakymas dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, savaime nereiÅ¡kia pareiÅ¡kėjos kaltės ir neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėja nesutinka su IÅ¡vadoje iÅ¡dėstyta pozicija, kad pareiÅ¡kėjos veiksmuose, susijusiuose su Ä®sakymo dėl socialinės įmonės panaikinimo priėmimu, yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.

Kaip antai, pagal LVAT praktikÄ , tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų pripažintas kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, (tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), kuris yra blanketinė teisės norma, bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės apraÅ¡yme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai. Taigi, Ä®sakymo dėl tarnybinio nusižengimo nuoroda į VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra pakankama tarnybinės atsakomybės kvalifikavimui.

PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka su tuo, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 3 straipsnio 3 punktÄ , įtvirtinantį, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu. PareiÅ¡kėjos teigimu, VAI 3 straipsnio 3 punkto nuostatos nėra laikytinos kaip konkrečiai įtvirtinančios valstybės tarnautojo pareigÄ veikti atitinkamu bÅ«du. LVAT tarnybinių ginčų bylose ne kartÄ yra pabrėžęs bÅ«tinumÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobÅ«džio teisės normÄ ir akcentavęs bÅ«tinumÄ nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu, Be to, priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, pareiÅ¡kėja vadovavosi administracinėje teisėje vyraujančiu principu, pagal kurį „leidžiama viskas, kas tiesiogiai nustatyta ir įtvirtinta”.

Atlikdama savo pareigas, pareiÅ¡kėja nepažeidė jokių teisės normų, kurios konkrečiai ir imperatyviai įpareigoja asmenį elgtis atitinkamu bÅ«du. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad ji ApraÅ¡o IV skyriaus nuostatų, įtvirtinančių Užimtumo tarnybos direktorės pareigas socialinės įmonės statuso panaikinimo procese, bei Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1, 17.2, 17.11 papunkčių nuostatų, prieÅ¡ingai nei teigiama Ä®sakyme dėl tarnybinės nuobaudos, nepažeidė. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ji, 2018 m. liepos 11 d. gavusi protokolÄ , ėmėsi ApraÅ¡o IV skyriuje tiesiogiai įtvirtintų organizacinių-procedÅ«rinių veiksmų, t. y. vadovaudamasi ApraÅ¡o 16.2 punktu, kreipėsi į specialios sudėties KomisijÄ , kuriai norminiu teisės aktu yra suteikta kompetencija iÅ¡nagrinėti, ar yra SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai panaikinti socialinės įmonės statusÄ , bei pateikti Užimtumo tarnybos direktoriui motyvuotÄ rekomendacijÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ ar jo nenaikinti.

Taigi, veikdama pagal tiesiogiai teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, pareiÅ¡kėja neturėjo pagrindo nesivadovauti Komisijos pateikta rekomendacija. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad aplinkybė, jog IÅ¡vadoje ir Ä®sakyme dėl tarnybinės nuobaudos yra pateiktos nuorodos į bendro pobÅ«džio valstybės tarnautojo pareigas, leidžia teigti, kad tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, ir tai laikytina esminiu pagrindiniu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudÄ pagrįstumÄ , pažeidimu.

O pagal LVAT praktikÄ , Å¡i aplinkybė lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumÄ . Taip pat pareiÅ¡kėja pažymėjo, kad ji nepažeidė Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkčių, kadangi priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo veikė pagal savo kompetencijÄ teisės aktuose nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjos manymu, pozicijÄ , kad pareiÅ¡kėjos veiksmuose (neveikime) nėra teisei prieÅ¡ingų veiksmų (neveikimo) patvirtina ir LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3315-525/2019, kurioje nurodoma, kad Užimtumo tarnybos sprendimas yra formalus, bet nėra neteisėtas.

Pareiškėjos teigimu, tarp SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Aprašo 21 punkto susidaro teisinė kolizija, kadangi SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad „socialinės įmonės statuso netenkama, jeigu paaiškėja, kad socialinė įmonė piktnaudžiauja savo socialinės įmonės statusu <...> arba kitaip pažeidė jos veikla reglamentuojančius teisės aktus“. Tuo tarpu Aprašo 21 punkte nurodoma, kad „socialinės įmonės statusas <...> gali būti panaikinamas esant bent vienam SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui“.

Atsižvelgiant į nuosekliai formuojamÄ administracinių teismų praktikÄ , į įstatymo virÅ¡enybės principÄ , į administracinėje teisėje vyraujantį imperatyvumo principÄ („leidžiama viskas, kas tiesiogiai nustatyta ir įtvirtinta“), SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies formuluotė „socialinės įmonės statuso netenkama, kai“ sukuria pareigÄ Užimtumo tarnybai panaikinti socialinės įmonės statusÄ , atsiradus Å¡io straipsnio 1 dalies punktuose nurodytoms aplinkybėms.

ApraÅ¡o 21 punktas, kuriame įtvirtinta, jog „socialinės įmonės statusas gali bÅ«ti panaikintas“, ne realizuoja, o nustato kitokį teisinį reguliavimÄ negu yra įtvirtinta SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėja pagrįstai vadovavosi SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis aplinkybes, kurioms susiklosčius, socialinės įmonės statusas privalo bÅ«ti panaikintas. Pagal LVAT praktikÄ , visi neaiÅ¡kumai ar teisinio reguliavimo spragos negali bÅ«ti aiÅ¡kinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigÅ«no nenaudai, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebÅ«tų užtikrintas asmens (pareigÅ«no) pasitikėjimas valstybe ir teise.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad Valstybės tarnybos departamento rekomendacijas „Dėl valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo“ (11-12 p.), „tais atvejais, kai teismo sprendimu yra panaikinamas neteisėtas valstybės institucijos sprendimas, tai dar savaime nereiÅ¡kia valstybės tarnautojo kaltės.“. Be to, teismas yra pateikęs visiÅ¡kai prieÅ¡ingus SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kas lemia teismų praktikos nenuoseklumÄ .

Taigi, aplinkybė, jog teismų praktika Å¡iuo klausimu yra nenuosekli, reiÅ¡kia, kad neegzistuoja pareiÅ¡kėjos kaltė. PareiÅ¡kėja taip pat pažymėjo, kad ji, siekdama nustatyti, kaip turėtų bÅ«ti taikoma SĮĮ nuostata, prieÅ¡ priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, kreipėsi ne tik į KomisijÄ , bet ir į MinisterijÄ su praÅ¡ymu, kad Å¡i pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl nuostatų, reglamentuojančių socialinės įmonės statuso panaikinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad ji neturėjo diskrecijos teisės nesivadovauti SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei Komisijos pateikta rekomendacija. Norminiai teisės aktai nenumato pareiÅ¡kėjai pareigos svarstyti klausimų dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, neįtvirtina svarstymo procedÅ«ros ir vertinimo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai garantuoja Komisijai visas galimybes tinkamai iÅ¡nagrinėti pateiktus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, įgalina pasinaudoti eksperto pagalba, pareiÅ¡kėja turėjo pagrindÄ manyti, jog Komisijos rekomendacijoje nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra teisingi ir neabejotini.

Komisijos nariai vienbalsiai pritarė pozicijai, jog socialinės įmonės statusas UAB „A. I.“ turi bÅ«ti panaikintas. Dėl nurodytų priežasčių Ä®sakymas dėl tarnybinės nuobaudos, nes PareiÅ¡kėjos veiksmuose (neveikime) nėra jos kaltės. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovai palaikė skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais. PareiÅ¡kėja papildomai pažymėjo, kad jai priimant Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, ji veikė teisės aktuose nustatyta tvarka, o kadangi SĮĮ 11 str. 1 d. buvo aiÅ¡kiai apibrėžti socialinės įmonės statuso netekimo pagrindai, priimdama minėtÄ Ä¯sakymÄ ji neturėjo teisės vertinti padaryto pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir neturėjo pasirinkimo laisvės veikti kitaip, nei numatė įstatymas.

Nurodė, kad priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo ji taip pat rėmėsi tuo metu suformuota teismų praktika, t.,y. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-171-189/2018 ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktu įstatymo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kuriame buvo nurodyta, jog įstatymas nenustato Užimtumo tarnybai teisės vertinti socialinės įmonės padaryto teisės aktų pažeidimo pobÅ«džio ir nesudaro galimybės jai rinktis – naikinti socialinės įmonės statusÄ ar jo nenaikinti.

Teigė, kad ji galėjo priimti kitokį sprendimÄ nei kad buvo nurodyta Komisijos rekomendacijoje. Atsakovė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė paaiÅ¡kino, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikino pareiÅ¡kėjos priimtÄ Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, kadangi teismas nustatė, jog priimant šį įsakymÄ buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ , todėl buvo priimtas teisingumo ir proporcingumo reikalavimų neatitinkantis sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas minėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo panaikintas Ä®sakymas dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, paliko galioti ir nurodė, kad SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje ir ApraÅ¡o 21 punkte esančiu teisiniu reglamentavimu, akivaizdžiai siekiama, kad vyktų ne formali socialinės įmonės statuso panaikinimo juridiniam asmeniui procedÅ«ra, o reali ir efektyvi administracinė procedÅ«ra, kurios metu bÅ«tų įvertintos visos socialinės įmonės statuso panaikinimui svarbios aplinkybės. ApraÅ¡o 21 punkto nuostata Užimtumo tarnybai neabejotinai suteikia diskrecijos teisę spręsti dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, net ir esant nustatytam SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies pagrindui, atsižvelgiant į vieÅ¡ojo administravimo principus, analizuojamos situacijos individualumÄ , įvertinant pažeidimo pobÅ«dį, pasekmes.

LVAT taip pat pažymėjo, kad Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi ApraÅ¡e įtvirtinta socialinės įmonės statuso panaikinimo procedÅ«ra, turėjo vertinti ir nustatyti, kokia DK norma buvo pažeista, ar Darbo inspekcijos nustatytas pažeidimas pagal savo pobÅ«dį ir pasekmes sudaro pakankamÄ pagrindÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ . Atsakovė nurodė, kad pareiÅ¡kėja nagrinėjamu atveju netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, t. y. jas aiÅ¡kino labai formaliai, nevertino objektyvių aplinkybių, susijusių su Darbo inspekcijos nustatytu Bendrovės darbo teisės aktų pažeidimu.

Taigi, atsižvelgiant į minėtÄ LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pareiÅ¡kėja, veikdama įstaigos vardu, turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar Darbo inspekcijos nustatytas Bendrovės teisės aktų pažeidimas yra pakankamas pagrindas panaikinti socialinės įmonės statusÄ , be kita ko, atsižvelgiant ir į VAI 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Be to, pareiÅ¡kėja, net ir gavusi Komisijos rekomendacijÄ , turėjo diskrecijos teisę priimti sprendimÄ panaikinti arba palikti Bendrovei suteiktÄ socialinės įmonės statusÄ . Atsakovė pažymėjo, kad vienas iÅ¡ Vyriausybės įsipareigojimų, nustatytų Septynioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), skyriuje „Specialiųjų poreikių turintiems žmonėms pritaikyta aplinka ir paslaugos“ yra tikslingai plėtoti socialinę infrastruktÅ«rÄ ir paslaugas skatinant neįgalių asmenų užimtumo didinimÄ .

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sričių 2019-2021 metų strateginiame veiklos plane, suderintame su Ministru pirmininku ir patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. Al-82 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sričių 2019-2021 metų strateginiame veiklos plano patvirtinimo“, 4 prioritetu yra įvardintas neįgaliųjų įtraukus dalyvavimas visuomenėje ir darbo rinkoje bei nustatytas strateginis tikslas plėtoti įsidarbinimo galimybes ir tinkamas darbo sÄ lygas.

Å is strateginis tikslas įgyvendinamas programa „Užimtumo didinimas“, kuria siekiama didinti gyventojų užimtumÄ ir ekonominį aktyvumÄ , plėtoti žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius. Å ios programos vykdytoju yra ir Užimtumo tarnyba. Taip pat Užimtumo tarnybos 2018 metų veiklos plane, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. Al-298, Tarnybos 2019 metų veiklos plane, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-201 (toliau – Tarnybos veiklos planai) numatyta, kad programos „Užimtumo didinimas“ priemonė remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimÄ socialinėse įmonėse, teikti valstybės pagalbÄ socialinėms įmonėms.

Užimtumo tarnyba, įgyvendindama jai nustatytÄ veiklos tikslÄ darbo ieÅ¡kančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybių didinimo srityje, suteikia socialinės įmonės statusÄ , teikia valstybės pagalbÄ socialinėms įmonėms SĮĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Užimtumo tarnybos nuostatų 10.2.7 papunktis). Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėja neįvertindama Komisijos rekomendacijos, priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, pažeidė pagrindines procedÅ«ras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ , netinkamai vykdydama Vyriausybės programoje, Ministerijos strateginiame veiklos plane, Užimtumo tarnybos veiklos planuose, Užimtumo tarnybos nuostatuose nustatytų prioritetų ir tikslų, Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkčiuose ir Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1-17.2, 17.11 papunkčiuose numatytų funkcijų, ir kitų aukščiau iÅ¡vardytų normų, t. y.

VTÄ® 16 straipsnio 1, 3-4 punktuose numatytų pareigų, VAI 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, ApraÅ¡o IV skyriuje, ypač 21 punkte, įtvirtintų reikalavimų, įpareigojančių valstybės tarnautojÄ užtikrinti, kad veikloje bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl buvo priimtas teisingumo ir proporcingumo reikalavimų neatitinkantis sprendimas, ir taip pažeisdama aukščiau iÅ¡vardintų teisės normų reikalavimus, sumenkino valstybės institucijos – Užimtumo tarnybos autoritetÄ , pasitikėjimÄ Å¡ia institucija bei jos darbuotojais, dėl ko kilo padariniai – valstybė patyrė formaliÄ neturtinę žalÄ .

Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad pareiÅ¡kėjos veiksmuose nėra bÅ«tinų tarnybinio nusižengimo elementų, kad, priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, pareiÅ¡kėja vadovavosi taikytinais teisės aktais bei tinkamai atliko pareigas, ir kad pareiÅ¡kėjos veiksmuose nėra valstybės tarnautojo atsakomybės elemento kaltės. Atsakovė Å¡iuo aspektu pažymėjo, kad pagal LVAT praktikÄ , pripažinus, kad valstybės tarnautojas pažeidė konkrečias valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas specialiais įstatymais, detalizuotais pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose, turi bÅ«ti pripažinta, kad valstybės tarnautojas pažeidė pareigas, nurodytas ir VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies, 1, 3 ir 4 punktuose.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad VAÄ® 3 straipsnis 3 punkto nuostatos, taip pat turi bÅ«ti vykdomas kartu su kitomis teisės aktų nuostatomis, kurios įtvirtina konkrečias valstybės tarnautojo funkcijas, Å¡iuo atveju kartu su ApraÅ¡o IV skyriaus nuostatomis. PareiÅ¡kėja yra biudžetinės įstaigos vadovė, kuri vadovaudamasi Užimtumo tarnybos nuostatų 17.2 papunkčiu, turi užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, į kuriuos įeina ir VAI nuostatos, susijusios su proporcingumo principo, kuris reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus, taikymas, kai naikina įmonėms socialinės įmonės statusÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjos teiginys, kad ji neturėjo teisės imtis papildomų, taikytinuose teisės aktuose nenumatytų veiksmų, yra nepagrįstas, nes VAI numatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu. Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjos kaltė nagrinėjamoje situacijoje kvalifikuotina kaip neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo, nes pareiÅ¡kėja, bÅ«dama įstaigos vadove, turėjo gerai iÅ¡manyti teisės aktus, taip pat VAI nuostatas, turėdama pareigÄ imtis aktyvių veiksmų vertinant priimamo sprendimo proporcingumÄ , turėjo ir privalėjo numatyti, kad tarnybinių pareigų netinkamas atlikimas, pasireiÅ¡kęs, vieÅ¡ojo administravimo nuostatas ir socialinių įstaigų statuso suteikimo tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų netinkamu taikymu, kelia grėsmę Vyriausybės programos keliamiems prioritetams, susijusiems su neįgaliųjų asmenų užimtumu ir jų darbu socialinėse įmonėse, socialinių įmonių statuso panaikinimo teisinio reglamentavimo teisėtumui ir dėl to gali bÅ«ti padaryta žala visuomenės pasitikėjimui valstybine institucija ir jos įvaizdžiui, bei pasitikėjimu valstybinės institucijos valstybės tarnautojų kompetentingai atliekamoms veiklos funkcijoms, nenumatė, kad dėl Ä®sakymo dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo priėmimo gali kilti neigiami padariniai, nors pagal veiklos aplinkybes ir savo dalykines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

PareiÅ¡kėjos elgesys, susijęs su sprendimo dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo priėmimu, ir toliau leidžia daryti prielaidÄ , kad Užimtumo tarnybos direktorius gali priimti panaÅ¡ius sprendimus, kurie bus priimami pažeidžiant ApraÅ¡o IV skyriuje numatytas pagrindines procedÅ«ras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir atitikimÄ VAI įtvirtintam proporcingumo principui bei sprendimo pagrįstumÄ . Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja, panaikindama UAB „A.

I.“ socialinės įmonės statusÄ už Darbo inspekcijos nustatytÄ pažeidimÄ , už kurį buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir suraÅ¡ytas administracinis nurodymas 40 Eur baudai, kuris Å¡iuo atveju traktuotinas kaip mažareikÅ¡mis, nesivadovavo proporcingumo principu, įtvirtintu VAI 3 straipsnyje, bei pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras, įtvirtintas ApraÅ¡o IV skyriuje, o ypač 21 punkto nuostatas, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo, susijusios su įmonės socialinių įmonių statusu, pagrįstumÄ , priėmė Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, kuris akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Vyriausybės programoje nustatytiems prioritetams, Ministerijos strateginio veiklos plano nuostatoms, susijusioms su neįgaliųjų asmenų integravimusi į darbo rinkÄ bei tuo akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnybos institutÄ , sukėlė visuomenės nepasitikėjimÄ Užimtumo tarnyba, jos vadovu ir Užimtumo tarnyboje dirbančių darbuotojais bei jų profesionalumu.

Priėmus Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, buvo atimta daliai socialiai pažeidžiamų darbuotojų galimybė dirbti ir jaustis visaverčiais visuomenės nariais. Kadangi teismo sprendimai yra vieÅ¡ai skelbiami, tai buvo pažeistas visuomenės teisėtų lÅ«kesčių principas, kuriuo visuomenė tikisi, kad tokios svarbios institucijos, kaip Užimtumo tarnyba, sprendimai bus teisingi ir teisėti. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad Ä®sakymas dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo užkirto keliÄ Bendrovei gauti valstybės teikiamÄ paramÄ socialinėms įmonėms, dėl ko sumažėjo Bendrovės darbuotojų skaičius, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad Bendrovėje dirbo 140 darbuotojų, iÅ¡ jų 135 priklauso tikslinėms grupėms, Ä®sakymo dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo priėmimo dienÄ Ä¯monėje dirbo 147 darbuotojai, o Å¡iuo metu Bendrovėje darbuotojų skaičius (t. y. 2019 m. rugsėjo 3 d.) yra tik 65 darbuotojai.

Tad įvertinus nustatytų aplinkybių visumÄ , pareiÅ¡kėjos padarytÄ pažeidimÄ , jo neigiamÄ poveikį visuomenei, ypač socialiai pažeidžiamai jos grupei, kuri neteko darbo, atsižvelgiant į visuomenės teisėtus lÅ«kesčius dėl valstybės tarnautojų elgesio ir veiklos teisėtumo, skaidrumo valstybės tarnyboje principų užtikrinimo ir atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja priėmė Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, ir nors materialinė žala nepadaryta, tačiau padaryta žala pasitikėjimui valstybės institucijomis, valstybės tarnautojais ir valstybės tarnyba.

Jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų tinkamai vykdžiusi Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡yme jai pavestas funkcijas ir priėmusi objektyvų ir proporcingumo principÄ atitinkantį sprendimÄ dėl Bendrovės socialinės įmonės statuso, bÅ«tų užkirstas kelias minėtoms pasekmėms atsirasti. Taigi, tarp pareiÅ¡kėjos netinkamo pareigų vykdymo ir kilusių pasekmių buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamos administracinės bylos (pvz.:

Nr. el-841- 596/2019), kuriose buvo patvirtintos taikos sutartys pripažįstant, kad ginčijami Užimtumo tarnybos direktorės priimti įsakymai dėl įmonių socialinio statuso panaikinimo buvo pripažinti negaliojančiais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilęs ginčas dėl Ä®sakymo, kuriuo pareiÅ¡kėjai yra paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. kovo 23 d. paskirta eiti Darbo biržos direktorės pareigas. Nuo 2018 m. spalio 1 d. Lietuvos teritorinėms darbo biržoms tapus viena įstaiga – Užimtumo tarnyba, pareiškėja eina Užimtumo tarnybos direktorės pareigas. Darbo biržoje 2018 m. liepos 11 d. gautas Darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus raštas Nr. SD-05- 9030 „Dėl socialinės įmonės patikrinimo“, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 11 d.

Bendrovės direktoriui T. L. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1031-2018 su administraciniu nurodymu už tai, kad Bendrovės direktorius neužtikrino, kad Bendrovėje bÅ«tų laikomasi DK reikalavimų darbo laiko režimų klausimais. Neplaninio Bendrovės patikrinimo metu nustatyta, kad viena iÅ¡ Bendrovės darbuotojų dirbo ne pagal Bendrovės sudarytÄ darbo laiko grafikÄ , už šį pažeidimÄ Bendrovės direktoriui paskirta 40 Eur dydžio bauda. Darbo birža 2018 m. liepos 26 d. raÅ¡tu Nr. Sd-1703 „Dėl socialinių įmonių reikalų komisijos posėdžio“ kreipėsi į KomisijÄ , kurios prašė per nustatytÄ terminÄ pateikti rekomendacijÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. 2018 m. rugpjūčio 2 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame svarstytas socialinės įmonės UAB „A.

I.“ socialinės įmonės statuso panaikinimo klausimas. Komisijos posėdžio protokole pažymėta, kad pažeidus DK teisės normas (įmonės vadovas neužtikrino darbuotojo darbo pagal įmonės nustatytÄ darbo laiko grafikÄ ), atsiranda socialinės įmonės statuso netekimo pagrindas, nurodytas SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. socialinės įmonės statuso netenkama, jeigu paaiÅ¡kėja, kad socialinė įmonė kitaip pažeidė jos veikla reglamentuojančius teisės aktus.

Komisijos narių nuomone, Darbo birža nėra kompetentinga vertinti, ar Darbo inspekcijos nustatyti pažeidimai yra mažareikÅ¡miai. SĮĮ 11 straipsnio 1 dalis nesuteikia pasirinkimo laisvės panaikinti ar nenaikinti socialinės įmonės statuso, nustačius, kad socialinė įmonė kitaip pažeidė jos veikla reglamentuojančius teisės aktus. Komisija priėmė nutarimÄ rekomenduoti Darbo biržos direktorei panaikinti socialinei įmonei UAB „A. I.“ socialinės įmonės statusÄ , nutraukiant visos valstybės pagalbos mokėjimÄ .

Užimtumo tarnybos direktorė 2018 m. rugpjūčio 9 d. priėmė įsakymÄ Nr. V-375 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo UAB „A. I.“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“. Bendrovė, nesutikdama su Ä®sakymu dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , kuris administracinėje byloje 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. eI-4385-1047/2018 šį įsakymÄ panaikino. Teismas sprendė, kad Užimtumo tarnyba, priimdama skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , nevertino Bendrovės padaryto pažeidimo pobÅ«džio, sunkumo.

LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3315-525/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . LVAT vertino, kad Užimtumo tarnyba, priimdama ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , neanalizavo individualios situacijos, nevertino pažeidimo pobÅ«džio, todėl priėmė visiÅ¡kai formalų sprendimÄ . Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo 2019 m. liepos 22 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. D5-314 „Dėl teismo sprendimo“ socialinės apsaugos ir darbo ministrui praneÅ¡ta apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ , susijusį su LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3315-525/2019, paliktu galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4385-1047/2018, kuriuo panaikintas pareiÅ¡kėjos Ä®sakymas dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2019 m. liepos 22 d. rezoliucija įpareigojo Ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėjÄ , atliekančiÄ ministerijos kanclerio pareigas, organizuoti tyrimo komisijos sudarymÄ ir atlikti galimÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ . Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A1-421 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ir komisijos sudarymo“ sudaryta Tyrimo komisija Užimtumo tarnybos direktorės galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Komisijai buvo pavesta teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tyrimÄ dėl Užimtumo tarnybos direktorės galimo tarnybinio nusižengimo. Komisija pareiÅ¡kėjai 2019 m. rugpjūčio 5 d. iÅ¡siuntė per sistemÄ E-pristatymas praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. (2.42-44)SD-3897, kuriame nurodė, kad ji galimai pažeidė SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , ApraÅ¡o nuostatas, susijusias su socialinių įmonių statuso panaikinimu; Užimtumo tarnybos nuostatų, patvirtintų 2006 m. lapkričio 13 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-306 „Dėl Užimtumo tarnybos 17.1, 17.2 ir 17.11. papunkčius; VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktus; VAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ ; Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkčius. Å iame praneÅ¡ime pareiÅ¡kėjai pasiÅ«lyta iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. PareiÅ¡kėjai Užimtumo tarnybai pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. paaiÅ¡kinimÄ .

Komisija 2019 m. rugsėjo 20 d. parengė IÅ¡vadÄ , kuriÄ 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministrui. IÅ¡vadoje pasiÅ«lyta pripažinti, kad pareiÅ¡kėja, priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo padarė tarnybinį nusižengimÄ ir pažeidė: VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1, 3-4 punkte nustatytas pareigas valstybės tarnautojams - laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiÅ¡kai atlikti pavedamas užduotis;

VAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ t. y., kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus; ApraÅ¡o IV skyriaus nuostatas, nustatančias socialinės įmonės panaikinimo sÄ lygas ir tvarkÄ ; Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1, 17.2 ir 17.11. papunkčius, kuriuose nustatyta, kad Užimtumo tarybos direktorius: organizuoja Užimtumo tarnybos darbÄ , kad bÅ«tų pasiekti jos veiklos tikslai ir vykdomos jai nustatytos funkcijos; užtikrina, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Nuostatų ir kitų teisės aktų; užtikrina racionalų Užimtumo tarnybai skiriamų lėšų ir turto naudojimÄ , veiksmingos Užimtumo tarnybos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ ;

Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkčius, kuriuose nustatyta, kad Užimtumo tarnybos direktorius pagal kompetencijÄ leidžia įsakymus ir kitus Tarnybos vidaus norminius teisės aktus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymÄ ; vadovauja Tarnybai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, asmeniÅ¡kai atsako už tai, kad Tarnyba vykdytų jai nustatytus veiklos tikslus ir funkcijas; organizuoja Tarnybos darbÄ , kad bÅ«tų įgyvendinami Tarnybos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos; atsako už Tarnybai nustatytų veiklos tikslų įgyvendinimÄ , funkcijų atlikimÄ , korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimÄ .

IÅ¡vadoje pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjai skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2019 m. rugsėjo 27 d. priėmė įsakymÄ Nr. P1-479 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. V.“, kuriame pripažino, kad pareiÅ¡kėja, priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, padarė tarnybinį nusižengimÄ ir paskyrė pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡o ir kitų teisės aktų nuostatos.

Sprendžiant, ar Įsakymu skirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018).

PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo elementų, kaip antai, neteisėtų veiksmų ir kaltės, pareiÅ¡kėja, priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo teisės aktų nepažeidė. Ä®sakymu dėl tarnybinio nusižengimo pripažinta, kad pareiÅ¡kėja, priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, pažeidė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktus, VAI 3 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1, 17.2 ir 17.11. papunkčius;

Pareigybės aprašymo 7.2-7.5 papunkčius. VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo: laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas). Valstybės tarnautojų atsakomybę reglamentuoja VTĮ 32 straipsnis, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

VAÄ® 3 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi Å¡iais principais: proporcingumo. Å is principas reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus (3 punktas). Užimtumo direktorius organizuoja Užimtumo tarnybos darbÄ , kad bÅ«tų pasiekti jos veiklos tikslai ir vykdomos jai nustatytos funkcijos (Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1 papunktis), užtikrina, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Nuostatų ir kitų teisės aktų (Užimtumo tarnybos nuostatų 17.2 papunktis);užtikrina racionalų Užimtumo tarnybai skiriamų lėšų ir turto naudojimÄ , veiksmingos Užimtumo tarnybos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ (Užimtumo tarnybos nuostatų 17.11 papunktis).

Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡yme nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo Å¡ias funkcijas: pagal kompetencijÄ leidžia įsakymus ir kitus Tarnybos vidaus norminius teisės aktus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymÄ (7.2 papunktis); vadovauja Tarnybai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, asmeniÅ¡kai atsako už tai, kad Tarnyba vykdytų jai nustatytus veiklos tikslus ir funkcijas (7.3 papunktis); organizuoja Tarnybos darbÄ , kad bÅ«tų įgyvendinami Tarnybos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos (7.4 papunktis); atsako už Tarnybai nustatytų veiklos tikslų įgyvendinimÄ , funkcijų atlikimÄ , korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimÄ (7.5 papunktis).

SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad socialinės įmonės statuso netenkama, jeigu paaiÅ¡kėja, kad socialinė įmonė piktnaudžiavo savo socialinės įmonės statusu ar vykdė nesÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ , ar netinkamai naudojo pagalbai skirtas lėšas, ar nepateikė jų panaudojimo ataskaitos arba kitaip pažeidėjos veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus. ApraÅ¡o 21 punkte nustatyta, kad socialinės įmonės statusas juridiniams asmenims, turintiems šį statusÄ , gali bÅ«ti panaikinamas esant bent vienam Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui.

PareiÅ¡kėja teigia, kad IÅ¡vada ir Ä®sakymas yra neteisėti, kadangi pareiÅ¡kėjos veiksmuose (neveikime) nėra bÅ«tinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų - objekto ir objektyviosios pusės, nes priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo pareiÅ¡kėja vadovavosi taikytinais teisės aktais bei tinkamai atliko Užimtumo tarnybos direktorės pareigybei priskirtas tarnybines pareigas. Visų pirmiausiai teismas pažymi, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rūšių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (LVAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A320-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-484-556/2019 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tam, jog valstybės tarnautojas bÅ«tų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t.y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys taip veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d, nutartis administracinėje byloje Nr. A146-l958/2008 ir kt.). PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji nepažeidė jokių konkrečių norminiuose teisės aktuose įtvirtintų tarnybinių pareigų, o Ä®sakyme nurodyti VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų, VAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1, 17.2 ir 17.11. papunkčių pažeidimai yra nuorodos į bendro pobÅ«džio valstybės tarnautojo pareigas, kas vadovaujantis LVAT suformuota praktika negali bÅ«ti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti, o tai leidžia teigti, kad tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai ir tai laikytina esminiu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros taisyklių, turinčių užtikrinti visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudÄ pagrįstumÄ , pažeidimu, kas lemia ir paskirtos nuobaudos neteisėtumÄ .

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos iÅ¡sakyta pozicija, jog Ä®sakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo konstatuotas vien tik blanketinės teisės normos pažeidimas negalėtų bÅ«ti vertinamas pakankamu pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Pažymėtina, kad ir pagal suformuotÄ LVAT praktikÄ , tam, kad valstybės tarnautojas galėtų bÅ«ti pripažintas kaltu padaręs tarnybinį pažeidimÄ , negalima apsiriboti nuoroda į bendro pobÅ«džio teisės normas, kurios iÅ¡ esmės yra blanketinės teisės normos, o bÅ«tina nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-2476/2012, LVAT 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-146-1449/2014).

Be to, ir LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-484-556/2019 nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018) Teismas pažymi, kad tiek IÅ¡vadoje, tiek Ä®sakyme nurodyta, kad tarnybinė nuobauda - pastaba – pareiÅ¡kėjai, kaip Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorei, buvo paskirta dėl to, kad ji padarė tarnybinį nusižengimÄ , priimdama Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d.

įsakymÄ Nr. V-375 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo UAB „A. I.“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“, kuriuo neteisėtai panaikino socialinės įmonės statusÄ UAB „A. I.“. Tiek IÅ¡vadoje, tiek Ä®sakyme nurodyta, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 - 4 punktus, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos apraÅ¡o, pavirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. A1-225 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ IV skyriaus nuostatas, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų 2006 m. lapkričio 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al -306 „Dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 9 d.

įsakymo Nr. A1-202 redakcija) 17.1, 17.2 ir 17.11 papunkčius, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. Al-535 „Dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo patvirtinimo“ 7.2-7.5 papunkčius. Taigi, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjos argumentÄ , kad priimant Ä®sakymÄ padarytas esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros taisyklių, turinčių užtikrinti visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudÄ pagrįstumÄ , pažeidimas, kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos veika kvalifikuota konkretizuojant ir aiÅ¡kiai nurodant ne tik bendrÄ sias, bet ir specialiÄ sias teisės aktų normas.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad ApraÅ¡o IV skyriuje numatytos tik procedÅ«rinės nuostatos, susijusios su socialinės įmonės statuso panaikinimo terminais ar įforminimo tvarka. Pažymėtina, kad ApraÅ¡o 21. punkte numatyta, kad Socialinės įmonės statusas juridiniams asmenims, turintiems šį statusÄ , gali bÅ«ti panaikinamas esant bent vienam Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui; ApraÅ¡o 28. punkte numatyta, kad Komisija motyvuotÄ rekomendacijÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ ar jo nepanaikinti turi priimti per 5 darbo dienas nuo praneÅ¡imo apie atsiradusį pagrindÄ naikinti socialinės įmonės statusÄ gavimo dienos.

Užimtumo tarnyba sprendimÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ ar jo nepanaikinti priima ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo komisijos motyvuotos rekomendacijos pateikimo dienos. Sprendimas įforminamas Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu. Ä®vertinus minėtas ApraÅ¡o normas, darytina iÅ¡vada, kad jose yra numatyta konkreti Užimtumo tarnybos direktoriaus diskrecijos teisė kiekvienu kokrečiu atveju iÅ¡tirti visas aplinkybes, jas įvertinti ir tik jas iÅ¡tyrus ir įvertinus spręsti dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad ji nepažeidė Užimtumo tarnybos nuostatų, kuriuose numatyta, kad Užimtumo direktorius organizuoja Užimtumo tarnybos darbÄ , kad bÅ«tų pasiekti jos veiklos tikslai ir vykdomos jai nustatytos funkcijos (Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1 papunktis), užtikrina, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Nuostatų ir kitų teisės aktų (Užimtumo tarnybos nuostatų 17.2 papunktis), užtikrina racionalų Užimtumo tarnybai skiriamų lėšų ir turto naudojimÄ , veiksmingos Užimtumo tarnybos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ (Užimtumo tarnybos nuostatų 17.11 papunktis), kadangi ji veikė teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. 2018 m. liepos 11 d. gavusi ProtokolÄ , vadovaudamasi ApraÅ¡o 16.2 punktu, kreipėsi į specialios sudėties KomisijÄ , kuriai norminiu teisės aktu yra suteikta kompetencija iÅ¡nagrinėti, ar yra SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai panaikinti socialinės įmonės statusÄ bei pateikti Užimtumo tarnybos direktoriui motyvuotÄ rekomendacijÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ ar jo nenaikinti.

Taigi, pareiÅ¡kėja teigė, kad veikdama pagal tiesiogiai teisės akruose įtvirtintus reikalavimus, ji neturėjo pagrindo nesivadovauti Komisijos pateikta rekomendacija. Teismas pažymi, jog ApraÅ¡o 27. punkte numatyta, kad Komisija iÅ¡nagrinėja jai pateiktus dokumentus ir nustato, ar yra Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai panaikinti socialinės įmonės statusÄ . Prireikus komisija turi teisę kviestis ekspertus dokumentų vertinimui atlikti. Jeigu komisija nustato, kad yra pagrindas naikinti socialinės įmonės statusÄ arba pagrindo panaikinti socialinės įmonės statusÄ nėra, ji pateikia Užimtumo tarnybos direktoriui motyvuotÄ rekomendacijÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ ar jo nenaikinti.

Teismo vertinimu, minėta nuostata aiÅ¡kiai reglementuoja, jog Komisija pateikta rekomendacija, kÄ patvirtina jau pats teikiamo dokumento pavadinimas – rekomendacija, tik pataria Užimtumo tarnybos direktoriui dėl socialinės įmonės status panaikinimo ar jo nenaikinimo, tačiau remiantis SĮĮ 26 str. 2 p., ApraÅ¡o 28 p., sprendimÄ dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ar panaikinimo juridiniams asmenims, nustačiusios ir įvertinusios padarytÄ pažeidimÄ ir jo aplinkybes, priima socialinės įmonės statusÄ suteikiančios Vyriausybės įgaliotos institucijos, t.y. nagrinėjamu atveju Užimtumo tarnyba, o vadovaujantis Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkčiais - Užimtumo tarnybos direktorius.

Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3315-525/2019 spręsdamas klausimÄ dėl Darbo biržos įsakymo dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo UAB “A. I.” nurodydamas, kad atsakovas, t. y. Darbo birža (dabar - Užimtumos tarnyba), vadovaudamasi ApraÅ¡e įtvirtinta socialinės įmonės statuso panaikinimo procedÅ«ra, turėjo vertinti ir nustatyti, kokia Darbo kodekso norma buvo pažeista, ar VDI nustatytas pažeidimas pagal savo pobÅ«dį ir pasekmes sudaro pakankamÄ pagrindÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ .

PareiÅ¡kėja teigia, kad tarp SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatų ir ApraÅ¡o 21 punkto nuostatų yra susidariusi kolizija, o visi neaiÅ¡kumai ar teisinio reguliavimo spragos negali bÅ«ti aiÅ¡kinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigÅ«no nenaudai. Dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos argumentų teismas pažymi, kad LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3315-525/2019 pasisakė, jog SĮĮ 11 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami socialinės įmonės statuso netekimo pagrindai detalizuojami ApraÅ¡o 21 punkte nurodant, jog socialinės įmonės statusas juridiniams asmenims, turintiems šį statusÄ gali bÅ«ti panaikinamas esant bent vienam Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui. LVAT teisėjų kolegija vertino, kad tokiu teisiniu reglamentavimu akivaizdžiai siekiama, kad vyktų ne formali socialinės įmonės statuso panaikinimo juridiniam asmeniui procedÅ«ra, o reali ir efektyvi administracinė procedÅ«ra, kurios metu bÅ«tų įvertintos visos socialinės įmonės statuso panaikinimui svarbios aplinkybės. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja gavusi Komisijos rekomendacijÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ , turėjo diskrecijos teisę priimti sprendimÄ panaikinti arba palikti suteiktÄ socialinės įmonės statusÄ Bendrovei, kadangi ApraÅ¡o 21 punkto nuostata neabejotinai suteikia diskrecijos teisę spręsti dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, net ir esant nustatytam SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies pagrindui, atsižvelgiant į vieÅ¡ojo administravimo principus, analizuojamos situacijos individualumÄ , įvertinant pažeidimo pobÅ«dį, pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, argumentas dėl teisės aktų kolizijos buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, pareiÅ¡kėja yra biudžetinės įstaigos vadovė, kuri organizuoja Užimtumo tarnybos darbÄ taip, kad bÅ«tų pasiekti jos veiklos tikslai ir vykdomos jai nustatytos funkcijos bei vadovaudamasi Užimtumo tarnybos nuostatų 17.2 papunkčiu, turi užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, tame tarpe ir VTÄ® 16 str. nuostatos įpareigojančios laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir VAÄ® 3 str. nuostatos, susijusios su proporcingumo principo, kuris reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus, taikymu.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo rėmėsi vien tik Komisijos iÅ¡vada, kurioje buvo konstatuota, jog Ä®monė pažeidė SĮĮ 11 str. 1 d. 5 p., tačiau nevertino įmonės padaryto pažeidimo pobÅ«džio, neindividualizavo situacijos, o tik priėmė formalų sprendimÄ , tokiais savo veiksmais netinkamai pritaikydama teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėja neįvertindama ir nenustatydama, kokia Darbo kodekso norma buvo pažeista, ar VDI nustatytas pažeidimas pagal savo pobÅ«dį ir pasekmes sudaro pakankamÄ pagrindÄ panaikinti socialinės įmonės statusÄ ir tik vadovaudamasi Socialinių įmonių reikalų komisijos rekomendacija, priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 - 4 punktus, VAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , ApraÅ¡o IV skyriaus nuostatas, Užimtumo tarnybos nuostatų 17.1, 17.2 ir 17.11 papunkčius, Užimtumo tarnybos pareigybės apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkčius.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjos neteisėtų veiksmų atlikimÄ (objektyviÄ jÄ pusę) vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina tai, jog jos, kaip Užimtumo tarnybos direktorės priimtas Ä®sakymas dėl įmonės socialinio statuso panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4385-1047/2018 buvo panaikintas, o minėtas sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3315-525/2019 buvo paliktas nepakeistas, be kita ko, konstatavus ne tai, kad jos priimtas Ä®sakymas dėl įmonės socialinio statuso panaikinimo yra neteisėtas dėl netinkamo teisės normų pritaikymo netinkamai aiÅ¡kinant jos turinį, o nustačius, kad Ä®sakymas dėl įmonės socialinio statuso panaikinimo yra visiÅ¡kai formalus, kadangi priimtas neanalizuojant individualios situacijos bei nevertinant Bendrovės padaryto pažeidimo pobÅ«džio.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos veiksmuose nėra kaltės, kadangi teismų praktika SĮĮ 11 str. 1 d. nuostatų taikymo aiÅ¡kinime buvo nenuosekli, o visi neaiÅ¡kumai ar teisinio reguliavimo spragos negali bÅ«ti aiÅ¡kinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigÅ«no nenaudai. Å iam argumentui pagrįsti pareiÅ¡kėja nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-171-189/2018 ir 2019 m. gegužės 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI-2774-535/2019.

Teismas pirmiausiai pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-171-189/2018 ir Å¡ioje administracinėje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės skiriasi, kadangi administracinėje byloje Nr. I-171-189/2018 buvo ginčijamas įsakymas dėl įmonės socialinio statuso panaikinimo, kuris buvo priimtas vadovaujantis dviem socialinės įmonės statuso netekimo pagrindais, t. y. Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų pagrindu, dėl to, kad įmonė vykdė laikinojo įdarbinimo veiklÄ , o taip pat pažeidė jos veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, minėtame teismo sprendime kaip tik pažymėta, kad prieÅ¡ priimdama ginčijamÄ Ä¯sakymÄ dėl įmonės socialinio statuso panaikinimo atsakovas (Darbo birža), „siekdama nustatyti, ar UAB „Valymo ir priežiÅ«ros centras“ vykdo laikinojo įdarbinimo veiklÄ atliko tyrimÄ , kurio metu buvo gauta informacija iÅ¡ Vilniaus teritorinės darbo biržos, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, iÅ¡ kurio matyti, jog UAB „Valymo ir priežiÅ«ros centras“ vykdė laikinojo įdarbinimo veiklÄ â€œ (žr.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-171-189/2018 8 psl. 4 pastraipa). IÅ¡ to seka, kad atsakovas prieÅ¡ priimdamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ dėl įmonės socialinio statuso panaikinimo, iÅ¡analizavo situacijos individualumÄ , padarytų pažeidimų pobÅ«dį. Teismas įvertinęs minėtas nustatytas aplinkybes priėjo prie iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju „Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nesuteikia atsakovei pasirinkimo laisvės panaikinti ar nenaikinti socialinės įmonės statuso juridiniam asmeniui, nustačius, kad juridinis asmuo vykdė laikinojo įdarbinimo veiklÄ daugiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius iÅ¡ eilės per einamųjų metų laikotarpį bei nustačius, kad socialinė įmonė kitaip pažeidė jos veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, taigi, pareiÅ¡kėjos argumentas, jog atsakovės sprendimas yra neproporcingas, atmetamas kaip nepagrįstas“.

Taigi, iÅ¡analizavus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-171-189/2018, galima matyti, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, teismų praktika aiÅ¡kinant SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo skirtinga. Atsižvelgus į tai, atmetamas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad ji priimdama Ä®sakymÄ vadovavosi ne tik galiojančiais teisės aktais, bet ir teismų praktika, kuri buvo nenuosekli, todėl jos veiksmuose nėra kaltės. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2774-535/2019 buvo priimtas po Ä®sakymo dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo priėmimo (2018 m. rugpjūčio 9 d.), todėl nagrinėjamojoje byloje priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo pareiÅ¡kėja negalėjo vadovautis sprendime pateiktu teisės normų aiÅ¡kinimu.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 str. 1 d. yra numatyta, jog vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja ne Vilniaus apygardos administracinis teismas, o Lietuvos vyriausiais administracinis teismas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjos argumentÄ , jog jos paminėti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai įrodo, kad teismų praktika nebuvo nuosekli.

PareiÅ¡kėja taip pat pažymėjo, kad ji, siekdama nustatyti, kaip turėtų bÅ«ti taikoma SĮĮ nuostata, prieÅ¡ priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, kreipėsi ne tik į KomisijÄ , bet ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijÄ su praÅ¡ymu, kad Å¡i pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl nuostatų, reglamentuojančių socialinės įmonės statuso panaikinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo. Teismas šį pareiÅ¡kėjos argumentÄ taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ , kadangi iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad Ä®sakymas dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 9 d., o pareiÅ¡kėja į MinisterijÄ su praÅ¡ymu, kad Å¡i pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl nuostatų, reglamentuojančių socialinės įmonės statuso panaikinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu, t.y. jau po Ä®sakymo dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo priėmimo.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ABTĮ 15 str. 3 d., valstybės institucijos taikydamos įstatymus ir kitus teisės aktus privalo atsižvelgti tik į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Å iuo aspektu taip pat pastebėta, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali bÅ«ti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiÅ¡kiÄ ir konkrečiÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamÄ elgesio taisyklę (pareigÄ atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu bÅ«du ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokiÄ nuostatÄ , konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir iÅ¡vadÄ apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iÅ¡ jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sÄ moningai arba bÅ«damas nepakankamai rÅ«pestingas bei atidus jÄ pažeidžia) (LVAT 2019 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019).

Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus prieina prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėja priimdama Ä®sakymÄ Ä¯monės socialinio statuso panaikinimo, vadovaujantis aiÅ¡kiu teisiniu reglamentavimu turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar UAB „A. I.“ padarytas administracinis pažeidimas yra pakankamas pagrindas panaikinti minėtai įmonei socialinės įmonės statusÄ , tačiau elgėsi neatsargiai, t.y. formaliai taikydama Socialinių įmonių įstatymo normas, veikė nepakankamai apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai, ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ Ä®sakymÄ dėl įmonės socialinio statuso panaikinimo, todėl jos veiksmuose yra kaltė.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, sutiktina su atsakovės iÅ¡vadomis, jog pareiÅ¡kėja priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo savo veiksmais neabejotinai pažeidė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas, VAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, Užimtumo tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.2-7.5 papunkčius, Tarnybos nuostatų 17.1, 17.2 ir 17.11 papunkčius. PareiÅ¡kėja, priimdama neteisėtÄ ir nepagrįstÄ Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, savo veiksmais sumenkino Užimtumo tarnybos (valstybinės institucijos) autoritetÄ , pasitikėjimÄ valstybės institucijomis, valstybės tarnautojais ir valstybės tarnyba, tokiais veiksmais buvo pažeistas visuomenės teisėtų lÅ«kesčių principas.

Tarp aukščiau nurodytų pareiÅ¡kėjos veiksmų ir atsiradusių padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys – jeigu pareiÅ¡kėja nebÅ«tų formaliai taikiusi aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų, nebÅ«tų priimtas neteisėtas Ä®sakymas dėl įmonės socialinio statuso panaikinimo, Bendrovė nebÅ«tų praradusi socialinės įmonės statuso ir jai nebÅ«tų nutrauktas valstybės pagalbos mokėjimas, ko pasėkoje nebÅ«tų sumažėjęs tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Vyriausybės programoje nustatytiems Ministerijos prioritetams, Strateginio veiklos plano nuostatoms, susijusioms su neįgaliųjų asmenų integravimusi į darbo rinkÄ .

VTÄ® 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iÅ¡ pareigų (33 straipsnio 3 dalis). Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumÄ , jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formÄ ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamÄ tarnybos funkcijų atlikimÄ . Teismas pastebi, kad IÅ¡vada suraÅ¡yta iÅ¡samiai pagrindžiant joje nurodytÄ sprendimÄ , pagrįsta teisės aktų nuostatomis, visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavus tarnybinio patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ . Komisijos IÅ¡vadoje konkretizuoti pareiÅ¡kėjos veiksmai, iÅ¡samiai tirtos pažeidimo padarymo aplinkybės. Tokiu atveju tarnybinės nuobaudos skyrimas, pagrindžiant tokios nuobaudos bÅ«tinybę ir reikalingumÄ , teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje, laikomas pagrįstu.

Be to, konkreti nuobauda – pastaba (pati Å¡velniausia nuobauda), pareiÅ¡kėjai buvo paskirta įvertinus pareiÅ¡kėjos asmenybę, jos tarnybinės veiklos vertinimÄ ir kitas aplinkybes (lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, suformuota LVAT praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai ginčijamu Ä®sakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam nusižengimui bei atitinka tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus (LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1532-575/2019), atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, o visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, jog valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų (LVAT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3- 750/2004). Atitinkamai ir pareiškėjai, kaip Užimtumo tarnybos direktorei, turi būti taikomi aukščiausi veiklos standartai, o dėl jos veiksmų visuomenei turi nekilti abejonių.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos padarytas tarnybinis nusižengimas menkina visuomenės pasitikėjimÄ valstybės institucijomis ir daro neigiamÄ Ä¯takÄ visuomenės požiÅ«riui į valstybines institucijas ir jų vadovus. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėja, priimdama Ä®sakymÄ dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, pažeidė aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas (neteisėti veiksmai – objektyvioji pusė), veikdama neatsargiai (kaltė – subjektyvioji pusė) padarė tarnybinį pažeidimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Ä®sakymas dėl tarnybinės nuobaudos pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, kurį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti pareiÅ¡kėjos teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos iÅ¡vados, todėl jie Å¡iame sprendime detaliau nenagrinėjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr.A261-3555/2011). PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl teismo iÅ¡laidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos L. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė