Legislator Case Law & Legislation
c9e53aa5-5dd9-436a-982e-9ec9b3b2d4bf AI generated

c9e53aa5-5dd9-436a-982e-9ec9b3b2d4bf · Panevėžio apygardos teismas

Case Number c9e53aa5-5dd9-436a-982e-9ec9b3b2d4bf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Laimutės Sankauskaitės, Zinos MickevičiÅ«tės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8796-902/2012 pagal ieÅ¡kovės Z. M. ieÅ¡kinį atsakovams I. K., A. K., E. K. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėju kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė Z. M. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovų I.

Legislator headnote

AI generated

c9e53aa5-5dd9-436a-982e-9ec9b3b2d4bf · Panevėžio apygardos teismas: Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog prie ginčo objektu esančio gyvenamojo namo yra pastatytas priestatas, kurio statytojas yra atsakovės brolis V. K.. Kadangi Å¡is priestatas ieÅ¡kovei nepriklauso, juo naudojosi atsakovė ir jos Å¡eima priestato savininko- A. K. leidimu. Pažymėjo, kad  iÅ¡ ginčo objektu esančio gyvenamojo namo ji buvo iÅ¡keldinta dar 2006-10-17 ir nuo to laiko Z. M. priklausančiu gyvenamuoju namu nesinaudojo. Pabrėžė, kad ankstesniuose teismo sprendimuose nustatyto nuostolių dydžio negalima laikyti prejudiciniu faktu, nes nekilnojamojo turto nuomos dydis nuolat kinta ir priklauso nuo nekilnojamojo turto rinkos dinamikos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr Pirmosios intancijos teismo teisėja                                             Civilinė byla Nr. 2A-239-227/2013 Ingrida Kirsnytė                                                          Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05924-2012-5                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)                                                                                                               35.3.1; 43.2; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų:

Laimutės Sankauskaitės, Zinos MickevičiÅ«tės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8796-902/2012 pagal ieÅ¡kovės Z. M. ieÅ¡kinį atsakovams I. K., A. K., E. K. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėju kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė Z. M. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovų I.

K., A. K. ir E. K. solidariai 12 403,52 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji 2000-11-27 turto pardavimo be varžytynių aktu įsigijo namų valdÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2002-05-16 įsiteisėjusiu sprendimu buvo nuspręsta iÅ¡ jos iÅ¡keldinti atsakovus – I.

K., A. K., E. K., jiems nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. 2002-05-16 Kauno miesto apylinkės teismas iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisė 4 800 Lt nesumokėto nuomos mokesčio. Z. M. pažymėjo, kad, įsiteisėjus minėtam Kauno miesto apylinkės teismo sprendimui, atsakovai iš ieškovei priklausančios namų valdos neišsikėlė, nuolat teikė prašymus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, toliau gyveno namų valdoje ir tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2004-06-08 įsiteisėjusiu sprendimu buvo nuspręsta, kad nuo 2002-01-04 iki 2003-12-01 atsakovai I.

K., E. K., A. K., toliau gyvendami ieÅ¡kovės namų valdoje ir nemokėdami nuomos mokesčio, nepagrįstai ir neteisėtai sutaupė 9 200 Lt. Šį sprendimÄ atsakovai skundė apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau jų skundai buvo atmesti. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovams ir toliau gyvenant jai priklausančioje namų valdoje, ji buvo priversta pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl nuostolių, kilusių dėl atsakovų neteisėto naudojimosi svetimu nekilnojamuoju turtu, atlyginimo. Taip vėlesniais teismo sprendimais iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti nuostoliai už laikotarpius nuo 2003-12-04 iki 2006-05-24- 12 280,94 Lt (Kauno apygardos teismo 2007-03-08 nutartis  civilinėje byloje Nr. 2A-73-555/2007) ir  nuo 2006-05-24 iki 2009-07-27 - 15 802,64 Lt (2010-09-08 Kauno m. apyl. teismo sprendimas).Nurodė, kad po pastarojo sprendimo situacija nepasikeitė.

Atsakovai toliau gyveno bei naudojosi jai priklausančiu namu, kitais statiniais ir žemės sklypu iki jų iÅ¡keldinimo. ReikalavimÄ (12.403,52 Lt) sudaro:11.600 Lt nuomos mokestis , paskaičiuotas po 400 Lt/mėn už laikotarpį nuo 2009-07-27 iki 2011-12-21 ir 803,25 Lt sumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-12-31 sprendimu Z. M. ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų I. K., E. K., A. K. ieÅ¡kovės Z. M. naudai 12 403,52 Lt nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2009-07-27 iki 2011-12-21, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-05-21) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisė iÅ¡ kiekvieno atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė po 27,53 Lt kelionės iÅ¡laidoms padengti, po 186 Lt žyminio mokesčio ir po 31,76 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei Z. M. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, garažas, Å«kinis pastatas ir kiti priklausiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos ieÅ¡kovė įsigijo 2000-11-27 turto pardavimo be varžytinių aktu.  Kauno miesto Å ilainių policijos nuovados 2011-06-08 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad I.

K., E. K. ir A. K. savo vardu registruoto nekilnojamojo gyvenamosios paskirties turto neturi, yra dalinai nedarbingi dėl ko padaryta iÅ¡vada, jog jie neturi galimybės iÅ¡sikraustyti į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kauno miesto Å ilainių policijos nuovados 2010-05-04 nutarime nepradėti tyrimo dėl administracinės teisės pažeidimo pagal ieÅ¡kovės Z. M. pareiÅ¡kimÄ , užfiksuoti atsakovo A. K. duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog ginčijamu laikotarpiu A. K. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su drauge ir tėvais.

Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-08 sprendimo, kuriame išnagrinėtos analogiškos aplinkybės dėl nuostolių priteisimo tik kitu laikotarpiu, t.y.  nuo 2006-05-24 iki 2009-07-27, matyti, kad atsakovai neginčijo, jog po 2009-07-27 gyveno ginčo objektu esančiame name, jie ginčijo tik nuostolių dydį. 2011-12-21 antstolės R. S. iškeldinimo protokolas patvirtina, jog, būtent, atsakovai buvo iškeldinami iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Vykdant iÅ¡keldinimÄ dalyvavo tiek atsakovė I. K., tiek atsakovas E. K..  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2011-12-21 jie negyveno ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame name. Atsižvelgęs į tai, kad civilinėse bylose Nr. 2-1649/2004, Nr. 3K-3-80/2005, Nr. 2A-73-555/2007 dalyvavo tie patys asmenys – ieÅ¡kovė ir atsakovai, minėtose bylose buvo nagrinėjamas tas pats klausimas dėl ieÅ¡kovės patiriamų nuostolių dydžio, teismas konstatavo, jog paminėtose bylose nustatytas nuostolių dydis – 400 Lt per mėnesį yra prejudicinis faktas ir jo įrodinėti nebereikia.

Teismas laikė įrodytu ieÅ¡kovės patirtÄ 803,52 Lt nuostolį, atsiradusį ieÅ¡kovei sumokėjus valstybei už nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ . Atsakovė I. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti šį teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti  iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. I. K. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2011-12-21 atsakovė gyveno ir naudojosi ieÅ¡kovei priklausančiu namu, neįvertino, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso tik gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog prie ginčo objektu esančio gyvenamojo namo yra pastatytas priestatas, kurio statytojas yra atsakovės brolis V. K.. Kadangi šis priestatas ieškovei nepriklauso, juo naudojosi atsakovė ir jos šeima priestato savininko- A. K. leidimu. Pažymėjo, kad  iš ginčo objektu esančio gyvenamojo namo ji buvo iškeldinta dar 2006-10-17 ir nuo to laiko Z. M. priklausančiu gyvenamuoju namu nesinaudojo. Pabrėžė, kad ankstesniuose teismo sprendimuose nustatyto nuostolių dydžio negalima laikyti prejudiciniu faktu, nes nekilnojamojo turto nuomos dydis nuolat kinta ir priklauso nuo nekilnojamojo turto rinkos dinamikos.

Teismui pateiktas 1998-12-23 Mokėjimo praneÅ¡imas V. K. ir 2000-04-10 mokesčių inspekcijos iÅ¡duota pažyma patvirtina, kad jos brolis V. K. yra sumokėjęs valstybei įmokas už žemės sklypo iÅ¡pirkimÄ . Ši aplinkybė taip pat patvirtina jos teiginį, kad ji naudojasi priestatu ir žemės sklypu priklausančiu V. K. ir pastarojo sutikimu. IeÅ¡kovė Z. M. atsiliepimu prašė skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 600 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovai I.

K., A. K. ir E. K. laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2011-11-21 gyveno ieškovei priklausančiame gyvenamajame name ir kituose statiniuose, patvirtina teismo ištirti ir sprendime aptarti rašytiniai įrodymai. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad pagal teisės aktus priestatas yra gyvenamojo namo dalis, todėl atsakovai privalėjo iš jo išsikraustyti. Z. M. pabrėžė, kad minėtas priestatas ir žemės sklypas nėra įregistruotas kaip V. K. nuosavybė. Taip pat atsakovai neturi teisės išsipirkti iš valstybės namų valdos žemės sklypo.

Atsakovai A. K. ir E. K. atsiliepimais į apeliacinį skundÄ visiÅ¡kai sutiko  su atsakovės I. K. skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei Z. M. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, garažas, Å«kinis pastatas bei kiti inžineriniai – kiemo pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. I t. 13-14). Šį turtÄ Â ji įsigijo 2000-11-27 turto pardavimo be varžytinių aktu (b. l. I. t. 13). IeÅ¡kovė yra sudariusi ilgalaikę (iki 2101-02-25) valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį (b. l. I t. 12).. Per 2008 -2011 metus ji sumokėjo 803,52 Lt žemės nuomos mokesčio, metinė mokesčio suma- 200,88 Lt (t.1, b.l.19).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant tinkamai ir teisingai iÅ¡nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , bÅ«tina nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2011-11-21 atsakovai I. K., A. K. ir E. K. iÅ¡ tikrųjų gyveno/naudojosi  ieÅ¡kovei priklausančiu namu, kitais statiniais,  esančiais adresu (duomenys neskelbtini), bei kas yra savininkas namo priestato ir namų valdos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ ir kitus procesinius dokumentus grÄ Å¾inti juos padavusiems asmenims trÅ«kumų Å¡alinimo tvarka (115, 138 str.), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ (142 str. 3 d., 181 str. 2d., 227 str. 2 d.), arba, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atmesti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ , skundÄ ir kt.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R.

J. Ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

D. v. T. E .,bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Atsakovė- apeliantė I. K. skirtingai aiškina gyvenimo ir iškeldinimo iš ginčo statinių aplinkybes. Taip atsiliepime į ieškinį  ir teismo posėdžiuose ji tvirtino, kad ieškovei priklausančiu namu ir  namų valda nesinaudoja nuo 2006-10-17, t.y. po jų šeimos iškeldinimo ir nuo tada  name gyveno bei juo naudojosi kiti asmenys:

A. K. ir D. Č., kurių atžvilgiu 2011 m. buvo įvykdomas iÅ¡keldinimas (t.1, b.l.40, 54). Teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad su Å¡eima gyveno priestate ir naudojosi žemės sklypu, priklausančiais V. K. ir jo sutikimu. Teiginį įrodinėja 2006-10-17 iÅ¡keldinimo protokolu, 1998-12-23 Mokėjimo praneÅ¡imu , 2000-04-10 Pažyma  (t.1, b.l.56, t.2, b.l.59 -60, t.2, b.l.15, 16). Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999-09-31 įsakymu Nr. 310 patvirtinto statybos reglamento STR 1.14.01:199 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ 7 punkte nustatyta, kad priestatu yra laikomas prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iÅ¡ pastato į priestatÄ ; gyvenamojo namo Å¡altos pagalbinės patalpos, pastatytos jo Å¡iltų atitvarų iÅ¡orinėje pusėje.

Pagal statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas priestatas yra laikomas pagrindinio pastato dalimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų ir atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), priestatas nuosavybės teise priklauso V. K.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-05-02 iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad minėtu adresu yra gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad bÅ«tų įregistruotas atskiras objektas- priestatas ir jam bÅ«tų suteiktas kitas unikalus numeris- nėra (t.1, b.l.13).

Todėl, nenuginčijus ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į priestatÄ , laikytina, kad minėtas gyvenamasis namas kartu su priestatu, yra vientisas nekilnojamojo turto objektas, kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei Z. M. ir be jos leidimo atsakovai neturėjo teisės gyventi nei pagrindiniame gyvenamajame name, nei jo priestate. IÅ¡ 2006-10-17 IÅ¡keldinimo protokolo matyti, kad antstolė R. S., vykdydama Kauno miesto apylinkės teismo 2002-05-16 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl I., E., A. ir A. K. bei D.

K. iÅ¡keldinimo iš gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nustatė, jog Å¡iuo adresu gyvena ir naudojasi abiejuose aukÅ¡tuose esančiomis patalpomis: Kavaliauskienė, D. Č., K. K., G. G.. Protokole pažymėta, kad iÅ¡keldinami asmenys patys susirinko daiktus ,iÅ¡skyrus baldus, pretenzijų nepareiÅ¡kė (t.1, b.l.42-43) . Kauno miesto apylinkės teismas 2010-09-08 sprendimu už naudojimÄ si ieÅ¡kovės turtu priteisė iÅ¡ atsakovų 15.802,64 Lt nuostolių atlyginimui už laikotarpį nuo 2006-05-24 iki 2009-07-27.

Å is spendimas įsiteisėjęs ir galiojantis. Juo patvirtinta, kad atsakovai naudojosi namu ir po jų 2006 metų iÅ¡keldinimo. Kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, antstolės R. S. 2011-12-21 iÅ¡keldinimo protokolas patvirtina, kad ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2009-07-27 iki 2011-12-21) atsakovai gyveno ieÅ¡kovei priklausančiame gyvenamajame name ir kituose statiniuose. Jame  nurodyta, kad antstolė įvykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2002-05-16 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl I.

K., E. K., A. K., A. K. ir D. K. iÅ¡keldinimo iš Z. M. priklausančio namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) su visa Jiems priklausančia manta. T.y. antstolė vykdė priverstinį iÅ¡keldinimÄ pagal tÄ patį teismo sprendimÄ , kaip ir 2006-10-17 iÅ¡keldinimÄ . Nagrinėjamame protokole nurodyta, kad vykdant iÅ¡keldinimÄ dalyvavo iÅ¡ieÅ¡kotoja, skolininkai- atsakovai I. K.,  E. K. ir kiti protokole iÅ¡vardinti  asmenys. Pažymėta, kad atvykę V. K. ir D. Č. iÅ¡ namo antrojo aukÅ¡to pradėjo pakuoti ir neÅ¡ti daiktus į pirmÄ namo aukÅ¡tÄ , o daiktus iÅ¡vežus- V.

K. patikrino ar name surinkti visi daiktai ir renka likusius  (b. l. I t. 15-16). IÅ¡ to seka, kad  po 2006-10-17 iÅ¡keldinimo, atsakovai vėl grįžo į ieÅ¡kovės gyvenamÄ namÄ ir jame gyveno iki 2011-12-21 iÅ¡keldinimo. Pažymėtina, kad tarp ginčo Å¡alių buvo nagrinėta ne viena analogiÅ¡ka byla dėl nuostolių atlyginimo, susidariusio atsakovams neteisėtai gyvenant ir naudojantis ieÅ¡kovei priklausančiu gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, atlyginimo (Nr. 2-164/2004, Nr. 3K-3-80/2005, Nr. 2A-73-555/2007, Nr. 2-213-752/2010).

Minėtose bylose teismai konstatavo, kad atsakovai prieÅ¡ ieÅ¡kovės Z. M. valiÄ gyveno jai nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, nemokėjo ieÅ¡kovei nuomos mokesčio ir tokių bÅ«dų padarė Z. M. nuostolių. Ä®siteisėjusiuose teismo sprendimuose pažymėta, kad atsakovai nevykdė įpareigojimų iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančios namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo 2010-08-25 posėdžio protokolo civilinėje byloje Nr. 2-213-752/2010 matyti, kad nei atsakovės I.

K. atstovė – advokatė J. B., nei atsakovo A. K. atstovė –  advokatė D. J. neginčijo fakto, jog 2010 m., t.y. po 2009-07-27 vykdyto iÅ¡keldinimo, atsakovai ir toliau gyveno ginčo objektu esančiame name. Nurodytoje byloje  jie ginčijo tik nuostolių dydį (b. l. I t. 147-150). Pabrėžtina, jog patys atsakovai apeliaciniame skunde pripažino, kad ginčo laikotarpiu jie naudojosi ieÅ¡kovei Z. M. priklausančio gyvenamojo namo priestatu, kuris pripažintas  gyvenamojo namo dalimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad  ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį įrodė, o atsakovai savo teiginio, jog jie laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2011-12-21 negyveno ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrodymais nepagrindė.

 Aplinkybių, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , teisėjų kolegija nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog civilinėse bylose Nr. 2-1649/2004, Nr. 3K-3-80/2005, Nr. 2A-73-555/2007, Nr. 2-213-752/2010 dalyvavo tie patys asmenys – ieÅ¡kovė ir atsakovai, minėtose bylose buvo nagrinėjamas tas pats klausimas dėl ieÅ¡kovės patiriamų nuostolių dydžio, konstatavo, jog paminėtose bylose nustatytas nuostolių dydis – 400 Lt per mėnesį yra prejudicinis faktas ir jo įrodinėti nebereikia.

Atsakovė I. K. apeliaciniame skunde teigė, kad ankstesniuose teismo sprendimuose nustatyto nuostolių dydžio negalima laikyti prejudiciniu faktu, nes nekilnojamojo turto nuomos dydis nuolat kinta ir yra priklausomas nuo nekilnojamojo turto rinkos dinamikos. Pabrėžtina, kad atsakovė neįrodinėjo nekilnojamojo turto rinkos pokyčių įtakos priteistinų nuostolių dydžiui, nepateikė jokių statistinių duomenų apie nekilnojamojo turto nuomos dydžių pokyčius, nepateikė jokios patikimos informacijos apie tai, kaip galėjo keistis ginčo objektu esančių patalpų nuomos kaina laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2012 m, todėl deklaratyvus apeliantės pareiškimas dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių įtakos nuomos mokesčio dydžiui nėra pagrindas mažinti ieškovės naudai priteistinų nuostolių dydį.

Aplinkybė, kad V. K. 1998-12-30 , kaip namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkas sumokėjo 228,96 Lt ivesticiniais čekiais už 770 kv.m. žemės sklypÄ pagal 1998-12-23 Mokėjimo praneÅ¡imÄ (b.l.15-16), neįrodo, kad žemės savininkas yra V. K.. PrieÅ¡ingai apeliantei, jos pateiktoje Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos pažymoje apie investicinių čekių sumokėjimÄ nurodyta, kad žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartis nesudaryta, sklypas neįregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (t.2, b.l.16).

IeÅ¡kovė, praėjus pusei metų po Å¡ios pažymos iÅ¡davimo, 2000-11-27 Turto padavimo be varžytinių aktu Nr.585-5/00 įgijo nuosavybės teisę į pastatus, esančius Å¡iame sklype, sudarė ilgalaikę valstybinę žemės nuomos sutartį (b.l.12,13- 2012-05-02 Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai). Už nuomÄ per 2008-2011 metus sumokėjo 803,52 Lt, o metinė mokesčio suma- 200,88 Lt (Kauno miesto savivaldybės administracijos finansų skyriaus 2012-04-24 Pažyma Nr.09-2-628 „Dėl valstybinės žemės numos mokesčio“).

Tai reiÅ¡kia, kad nepasikeitė valstybinės žemės sklypo savininkas, o pasikeitė tik jos nuomininkas. Todėl V. K., nebÅ«damas žemes sklypo savininku, neturėjo teisės leisti juo naudotis atsakovams, o ieÅ¡kovė, bÅ«dama ,minėto žemės sklypo nuomininkė, tokio sutikimo nedavė. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, susijusius su sumokėtu žemės mokesčiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė pateiktus įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra(CPK 326 str. 1 d 1p).

Ä®statymas nustato, kad atmetus skundÄ iÅ¡ praloÅ¡iusios bylÄ Å¡alies, teismas priteisia kitai Å¡aliai jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jei gautas toks praÅ¡ymas ir jis pagrįstas įrodymais apie realiai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str.). Å ioje byloje ieÅ¡kovė Z. M. prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė 2012-05-02 sutartį su advokate I. K. dėl teisinės pagalbos ir sÄ skaitÄ Â 600 Lt sumai už atsiliepimo į skundÄ suraÅ¡ymÄ (b.l.71).

Tačiau iki Å¡iol ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėjo. Pagal minėtos sutarties 3 straipsnio 4 dalį, ieÅ¡kovė sÄ skaitas įsipareigojo apmokėti iki einamojo mėnesio 15 dienos. SÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta 2013-02-21. Vadinasi, ieÅ¡kovė pagal minėtÄ sutarties sÄ lygÄ turėjo sÄ skaitÄ apmokėti iki 2013-03-15, nes sutartyje kitas mokėjimo atidėjimo terminas nenustatytas. Apeliacine instancija atsakovų skundÄ Â nagrinėjo 2013-03-01 teismo posėdyje.

IeÅ¡kovė iki Å¡iol nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėjo ir realiai turėjo tokio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, kaip praÅ¡o atsiliepime į skundÄ . Aptartais argumentais ieÅ¡kovės praÅ¡ymas apmokėti atstovavimo iÅ¡laidas netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

 Teisėjai                                                                                       Margarita Dzelzienė                                                                                                   Laimutė Sankauskaitė                                                                                                        Zina MickevičiÅ«tė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Â