2025-04-09 Nr. AB-6335-3-61-3-09615-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-20-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09615-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui E. G. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. G. (toliau – ir atsakovas) 346,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 18,73 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybė tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Nuostatai), nurodė, kad jam nustatyta tvarka pavesta administruoti rinkliavą Vilniaus miesto savivaldybėje. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Be to, vadovaujantis Nuostatų 8 punktu, rinkliavos mokėtojais yra laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Tvirtino, kad vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo siunčiami pranešimai, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad vadovaujantis Nuostatų 86 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 99 straipsniu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovui taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudarė 18,73 Eur.

5. Atsakovas E. G. atsiliepime į prašymą su juo nesutiko ir prašė jį pripažinti nepagrįstu.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo versijos dėl pareiškime nurodyto jam priklausančių dviejų nekilnojamojo turto objektų (toliau – ir NTO) bendro ploto 251,20 kv. m (210,7 kv. m. ir 40,49 kv. m.) nurodant jį kaip gyvenamą bei jo naudojamą, t. y. kaip 100 proc. apmokestinamą vietine rinkliava neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių. Pažymėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklauso sodo paskirties namo 36,98 kv. m. bendro ploto patalpos, tačiau pareiškėjas, žinodamas tokią informaciją, vis tiek skaičiuoja rinkliavą nuo didesnio ploto (40,49 kv. m.).

7. Atsakovas paaiškino, kad žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 421,41 kv. m.,) 1/2 dalies nuosavybės teise jam priklauso nuo 2022 m. lapkričio 30 d., t. y. jam priklauso nebaigto statyti 1/2 pastato dalis, kuri buvo įsigyta kaip investicija, baiminantis infliacijos (pinigų nuvertėjimo) su tikslu ateityje statinį baigti statyti (tęsti statybas). Statinys nuo pat jo įsigijimo yra negyvenamas, nenaudojamas, nes nebaigtas statyti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas tokią informaciją žinojo ir atliekų surinkimo minėtam objektui nevykdė, rinkliavos neskaičiavo. Rinkliava nebuvo mokama, nes pareiškėjas jokių suformuotų mokestinių pranešimų dėl rinkliavos sumokėjimo negavo iki 2023 m. lapkričio mėn. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas prašyme nutylėjo, jog vietinė rinkliava neskaičiuojama tiems NTO savininkams, kurie turimais objektais nesinaudoja, negyvena arba negali jais naudotis pagal paskirtį dėl vienokių ar kitokių priežasčių.

8. Atsakovas akcentavo, kad iš 2023 m. birželio 16 d. Nr. SI_162462 gauto įspėjimo sužinojo apie esamą rinkliavos įsiskolinimą, kurį sudarė 309,65 Eur suma (iš jų 0,55 Eur delspinigiai) už laikotarpį iki 2023 m. kovo 31 d., kuriame, be kita ko, nebuvo detalizuota, kaip atsirado rinkliavos skola. Atsakovas kreipėsi į pareiškėją, prašydamas paštu atsiųsti išsamią, detalizuotą informaciją apie rinkliava apmokestintus laikotarpius, kurioje taip pat būtų nurodyta informacija, kokia konkrečiai rinkliavos suma apskaičiuota už kiekvieną turto vienetą konkrečiais laikotarpiais. Atsakovas iki 2023 spalio mėn. nesulaukęs prašytos informacijos ir baimindamasis, kad pareiškėjas ateityje nepriskaičiuotų nepagrįstų rinkliavos sumų, kreipėsi į pareiškėją su 2023 m. spalio 18 d. prašymais (L2 ir L4 forma) elektroniniu paštu dėl lengvatos taikymo vienam NTO (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas prašė 100 proc. atleisti nuo rinkliavos (rinkliava neformuojama) nurodydamas, kad statinys nebaigtas statyti, negyvenamas, nenaudojamas, atliekų negeneruojantis, todėl jam atliekų surinkimas ir tvarkymas nereikalingas, be to, pažymėjo, kad atsiradus galimybei statinyje toliau bus atliekami statybos darbai.

9. Atsakovas pažymėjo, kad visi pareiškėjo pateikti, kaip apskaičiuoti rinkliavos dydžiai yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti, o nustatyta rinkliavos skaičiavimo metodika ir taikymas prieštarauja įstatyminėms nuostatoms, bei neatitinka pareiškėjo rekomenduojamoje internetinėje rinkliavos skaičiuoklėje pagal NTO bendrus plotus ir patalpų paskirtį suformuotų mokestinių dydžių. Atsakovas taip pat pateikė pareiškėjo 2023 m. lapkričio 10 d. siųstą įspėjimą Nr. 5450271 dėl rinkliavos įsiskolinimo, kuriame pažymėta, kad įsiskolinimo suma už nekilnojamąjį turtą adresu, (duomenys neskelbtini), yra 94,45 Eur, o skolos administravimo mokestis 2,35 Eur.

10. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame tvirtino, kad įstatymų leidėjas vietinės rinkliavos nesieja su atitinkamomis paslaugomis, nes vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. už savivaldybėje sukurtą galimybę naudotis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Be to, rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą (šiukšlių išvežimą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovui prievolė mokėti rinkliavą susidarė dėl to, kad jis Vilniaus mieste valdo NTO ir patenka į rinkliavos mokėtojų apibrėžimą.

11. Pareiškėjas nesutiko su atsakovu, kad adresu (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta, jam nuosavybės teise priklauso sodo paskirties namas – 36,98 kv. m bendro ploto patalpos, tačiau rinkliava skaičiuojama nuo didesnio ploto (40,49 kv. m.). Pareiškėjas nurodė, kad NTO bendras plotas yra 80,98 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis – žemės sklypas su statiniais, įregistravimo pagrindas: 2009 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartis Nr. 6869. Taigi, rinkliava atsakovui yra skaičiuojama už 1/2 ploto, t. y. už 40,49 kv. m., todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovui rinkliava buvo skaičiuojama netinkamai. Rinkliava buvo apskaičiuota vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir pagrįstai už 1/2 ploto.

12. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl lengvatų rinkliavai skaičiuoti taikymo, todėl nebuvo galimybės patikrinti ir nustatyti, ar objekte komunalinės atliekos nesusidaro, o tai lemia prievolę atsakovui mokėti vietinę rinkliavą. Be to, iš atsakovo pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, kad jis nėra atliekų turėtojas, nes pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. Nr. 10-403 „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 7.1. papunktį, ne tik remonto metu, bet ir vykdant statybos darbus statybvietėje turi būti išrūšiuotos ir atskirai laikinai laikomos susidarančios: komunalinės atliekos − maisto likučiai, tekstilės gaminiai, kitos buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Vien aplinkybė, jog pastatas nėra visiškai įrengtas, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šiame pastate nesusidaro komunalinės atliekos. Priešingai, Nuostatai aiškiai nustato procedūras, kuriomis remiantis gali būti įrodytas patalpų nenaudojimo faktas. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas turėjo teisę kreiptis į jį ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą. Tokiu atveju būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir(ar) prižiūrėti atliekų susidarymą, tvarkymą nurodyto NTO vietoje, tačiau atsakovo neveikimas, nesudarė galimybės patikrinti ir nustatyti, ar nurodytas NTO buvo naudojamas, ar ne.

II. 13. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 346,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei 18,73 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pareiškėjo atsakovui suformuoti mokėjimo pranešimai, priminimai, perskaičiavimų dėl duomenų pasikeitimų detalizacijos, kurie patvirtina susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį. Teismas taip pat nurodė, jog iš byloje esančių Valstybės įmonės registrų centro (toliau – ir Registrų centas) 2023 m. lapkričio 21 d. Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė NTO, esantis Vilniaus miesto savivaldybėje, t. y., atsakovas ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą adresu, (duomenys neskelbtini), ir adresu, (duomenys neskelbtini).

15. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovo argumentus, nurodė, kad rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasis Nuostatais, apskaičiuoja pareiškėjas. Teismas pažymėjo, tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, kad savivaldybė, patvirtinusi Nuostatus, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, jog NTO nebus naudojamasi ar aplinkybe, kad NTO negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šios objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, atliekamas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija. Savivaldybė taip pat nustatė atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies tvarką.

16. Teismas akcentavo, kad atsakovas prašymą dėl lengvatos taikymo NTO esančiam adresu, (duomenys neskelbtini), pareiškėjui pateikė 2023 m. spalio 18 d. Atsakovas prašė, kad pareiškėjas 100 proc. atleistų nuo rinkliavos (rinkliava neformuojama) nurodydamas, jog statinys nebaigtas statyti, negyvenamas, nenaudojamas, atliekų negeneruojantis, todėl atliekų surinkimas ir tvarkymas nereikalingas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad atsiradus galimybei statinyje toliau bus atliekami statybos darbai.

17. Teismas nurodė, kad Nuostatų 72.2. papunktis nustato, jog rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu NTO ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos taikomas 100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies. Todėl rinkliavos mokėtojai, siekiantys pasinaudoti lengvata, turi pateikti atitinkamos formos prašymą ir įrodymus, kad nekilnojamuoju turtu nebus naudojamasi. Taikyti lengvatą galima nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos (Nuostatų 74 p.). Teismas vertino, kad kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama tik tiems rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai ir ne ilgesnį kaip vieneri metai) nesinaudos NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Tačiau prašymas dėl lengvatos taikymo, pateiktas už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjamas (Nuostatų 75 p.). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas pagrįstai atsisakė atsakovą atleisti nuo prievolės vykdymo, t. y. nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo prievolės vykdymo.

18. Teismas akcentavo, kad atsakovas nesutiko su pareiškėjo pateiktu rinkliavos skaičiavimu dėl NTO, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Atsakovas teigė, jog jam nuosavybės teise priklauso sodo paskirties namo, 36,98 kv. m bendro ploto patalpos, tačiau pareiškėjas skaičiuoja rinkliavą nuo didesnio ploto – 40,49 kv. m. Teismas pažymėjo, kad NTO adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 80,98 kv. m., o NTO įregistravimo pagrindas yra 2009 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartis Nr. 6869. Todėl teismas sutiko su pareiškėju, kad rinkliava atsakovui yra skaičiuojama už 1/2 ploto, t. y. už 40,49 kv. m. Teismas vertino, kad pareiškėjas pagrįstai apskaičiavo rinkliavą atsakovui už NTO adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Teismas sprendė, kad į bylą yra pateikti visi prievolę pagrindžiantys dokumentai, o atsakovui prievolė mokėti rinkliavą susidarė dėl to, kad jis Vilniaus mieste valdo NTO ir patenka į rinkliavos mokėtojų apibrėžimą. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y., kad ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, atžvilgiu nebuvo atliekų turėtojas. Taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį būtų sumokėjęs, ar kad jis būtų visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Teismas sprendė, kad atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas priteisti delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvienos pradelstos dienos 0,03 proc., yra pagrįstas ir patenkinamas.

III. 20. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo dėl dviejų bylų sujungimo klausimo išsprendimo, kai ankstesnė byla Nr. eI-3780-561/2024 dėl tos pačios rinkliavos įsiskolinimo priteisimo dar nagrinėjama (procese dalyvauja trečiasis asmuo – atsakovo bendraturtis), nes pareiškėjas tam pačiam teismui pateikė nagrinėti du atskirus prašymus dėl to paties dalyko, atsakovo ir teisės akto ar veiksmo (neveikimo).

21. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Rinkliavų įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, todėl priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą.

22. Atsakovas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertindamas įrodymus neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

23. Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai neatsisakė priimti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. antrą kartą pateikto prašymo / reikalavimo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, nors privalėjo tai padaryti, kadangi anksčiau, t. y. 2023 m. lapkričio 17 d., buvo gautas analogiškas pareiškėjo prašymas / reikalavimas, kuris buvo priimtas ir pradėtas nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI-3780-561/2024. Atsakovas pažymi, kad abejuose pareiškėjo atskirai pateiktuose reikalavimuose dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, neapmokėtos rinkliavos sumos buvo skaičiuojamos už tuos pačius du objektus ir už tą patį apskaitinį laikotarpį. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas piktnaudžiaudamas proceso teise, galėjo pateikti teismui nagrinėti tą patį reikalavimą du kartus, nors teismas negalėjo tokio prašymo priimti, atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

24. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą nepatikrinęs informacijos apie jo valdomo turto plotą, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurį jis buvo apmokestintas vietine rinkliava. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo dalį vietinės rinkliavos sumos už priskaičiuotą patalpų ploto dalį (3,51 kv. m. ploto), kurios atsakovas nevaldė. Pareiškėjo teigimu, nepaisydamas Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu byloje Nr. 2-68-1045/2019 atsakovui nustatytos naudojimosi turtu tvarkos, adresu (duomenys neskelbtini), kai nuo faktiškai valdomo turto ploto skaičiuojama vietinė rinkliava, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad jis ginčo laikotarpiu valdė ne 36,98 kv. m. plotą, o 3,51 kv. m. didesnes – 40,49 kv. m. bendro ploto patalpas, nors pagal galiojantį Vilniaus apylinkės teismo sprendimą, nurodytu adresu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė 36,98 kv. m. bendro ploto patalpų. Be to, atsakovas akcentuoja, jog 2023 m. lapkričio 21 d. pateiktame Registro centro NTR išraše, juridinių faktų skirsnyje yra žyma 7.2, kad galioja 2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-68-1045/2019 nustatyta naudojimosi turtu tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas nepaisė įsiteisėjusio ir nepakeisto Vilniaus apylinkės teismo sprendimo.

25. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė vietinės rinkliavos kintamąją dalį, nors komunalinės atliekos nesusidarė, nebuvo tvarkomos ir turtu nebuvo naudojamasi.

26. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo klausimą pagal jo valdomą nekilnojamojo turto dalį adresu (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nevertino elektros energijos tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ignitis“ 2023 m. gruodžio 28 d. pateikto rašto su duomenimis apie sunaudotą elektros energiją atsakovo valdomame NTO minėtu adresu, kuris buvo pateiktas pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti rinkliavą už nurodytą dviejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Atsakovas akcentuoja, kad minėto rašto duomenimis elektros suvartojimas siekė tik 4,35 kwh per du metus, todėl, jo nuomone, tokie duomenys, remiantis Nuostatais būtų pakankamas įrodymas, kad turtu nebuvo naudojamasi. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigia, kad tokie duomenys taip pat būtų pakankamas pagrindas atliekų tvarkymo administratoriui taikyti lengvatą 100 proc. ir atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo.

27. Atsakovas pažymi, kad rinkliavos apskaičiavimo pagrįstumą galima pasitikrinti viešai prieinamoje rinkliavos skaičiuoklėje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikė nuorašus iš elektroninio tinklapio apie skaičiuoklėje suformuotus vietinės rinkliavos dydžius pagal valdomą plotą – 210,71 kv. m., kai metinis mokestinis dvinarės rinkliavos suformuotas dydis buvo lygus 89,28 Eur sumai, kintamoji rinkliavos dalis lygi – 33,12 Eur, o pastovioji dalis – 56,16 Eur. Atsakovas akcentuoja, kad toks vietinės rinkliavos metinis dydis buvo skaičiuoklės suformuotas neišskyrus iš bendro ploto garažo – 22,42 kv. m., rūsio ir ūkinio priestato patalpų, nors garažo patalpų plotą atliekų administratorius privalėjo išskirti, t. y. netaikyti rinkliavos, apskaičiuojant vietinės rinkliavos dydį pagal plotą.

28. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jam nebuvo pagrindo taikyti rinkliavos lengvatą dėl nesinaudojimo turtu, kadangi pareiškėjas neva už nurodytus mokestinius laikotarpius laiku nepateikė atliekų administratoriui prašymo taikyti rinkliavos lengvatas. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad pareiškėjas laiku jam nepateikė informacijos apie vietinės rinkliavos apskaitymą pagal nurodytą jo valdomo NTO plotą, taip pat nepateikė informacijos apie galimas pritaikyti lengvatas.

29. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė jam suformuotus mokestinius pranešimus apie vietinės rinkliavos sumas už nurodytą dviejų metų laikotarpį priskaičiuotas atgaline data, nes pirmasis mokestinis pranešimas NR. 12351069 įtraukiant apmokestinamąjį plotą 210,71 kv. m. – pagal NTO adresą (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suformuotas tik 2022 m. spalio 25 d. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad už 2020–2022 m., rinkliavos mokėjimo pranešimai pagal nurodytą NTO, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) jam ne tik nebuvo siunčiami, bet ir nebuvo formuojami, taip pat nebuvo skaičiuojama vietinė rinkliava, o bylą išnagrinėjąs pirmosios instancijos teismas tokių faktinių aplinkybių negalėjo nepastebėti ir nevertinti.

30. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti visas ginčytinas aplinkybes, susijusias su reikalavimu ir aiškiai nurodyti, kaip pareiškėjas konkrečiu atveju vykdė savo pareigą laiku atsakovui pranešti apie prievolę mokėti rinkliavą, taip pat apie prievolę, remiantis Nuostatais, laiku suformuoti mokestinius pranešimus atsakovui ir tinkamai juos įteikti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo surašytas prašymas yra iš anksto nustatytos formos, į kurią tik įrašytas atsakovas, skolos dydis, turto adresai bei nurodytos Nuostatų citatos, nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodo vadovautis pridėtais dokumentais, tačiau tokių duomenų nepateikė, t. y. nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, jog atsakovui už nurodytą laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 25 d. pagal NTO, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkliavos mokėjimų pranešimai buvo suformuoti teisingai, laiku ir tinkamai įteikti atsakovui kaip pareiškėją įpareigoja teisės Nuostatai.

31. Atsakovo teigimu, pareiškėjas sąmoningai jį klaidino, mokėjimų pranešimuose nurodydamas priskaičiuotas vietinės rinkliavos sumas per ginčo laikotarpį tik pagal vieną atsakovo valdomo NTO adreso plotą, nors privalėjo už abu adresus nurodyti mokestines sumas viename pranešime. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo nepastebėti, kad pareiškėjas atsakovui pagal NTO už nurodytą laikotarpį vietinės rinkliavos neskaičiavo, laiku nesuformavo mokėjimų pranešimų, todėl atsakovas rinkliavos nemokėjo ir lengvatų taikyti neprašė, manydamas, jog rinkliava vienam iš jo turimų NTO, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neskaičiuojama, dėl to, kad nekilnojamuoju turtu faktiškai nesinaudojama.

32. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

33. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad nesutinka su atsakovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė vietinės rinkliavos sumos už priskaičiuotą patalpų dalį – 3,51 kv. m. ploto, kurio jis nevaldė, kadangi atsakovas ginčo laikotarpiu valdė ne – 40,49 kv. m. plotą, o – 36,98 kv. m. bendro ploto patalpas. Pareiškėjas akcentuoja, kad bendras NTO plotas 80,98 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis žemės sklypas su statiniais, įregistravimo pagrindas: 2009 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartis Nr. 6869, todėl rinkliava atsakovui yra skaičiuojama už 1/2 ploto, t. y. už 40,49 kv. m. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad vadovaujantis Nuostatų 53 punktu, atsakovui rinkliava apskaičiuota už 1/2 ploto, t. y. už 40,49 kv. m. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovui rinkliava buvo skaičiuojama netinkamai, nes rinkliava buvo skaičiuojama vadovaujantis teisės aktų nuostatomis už 1/2 bendro ploto. Taigi, pirmosios instancijos teismui įvertinus visus pateiktus byloje įrodymus, pagrįstai buvo padaryta išvada, kad rinkliavos mokestis apskaičiuotas tinkamai ir aiškiai, todėl privaloma vykdyti atsakovui.

34. Pareiškėjas pažymi, kad nors atsakovas teigia kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai atsisakė taikyti rinkliavos lengvatą, kai komunalinės atliekos nesusidarė, nebuvo tvarkomos, turtu nebuvo naudojamasi, tačiau iš atsakovo pateiktų įrodymų nebuvo galima daryti išvados, kad jis nėra atliekų turėtojas. Pirmosios instancijos teismui, įvertinus visus pateiktus įrodymus, pareiškėjo nuomone, pagrįstai buvo padaryta išvada, kad Nuostatai aiškiai nustato procedūras, kuriomis remiantis gali būti įrodyta patalpų nenaudojimo procedūrą. Įvertinęs teisinį reguliavimą, pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas turėjo teisę kreiptis į jį ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą, tokiu atveju pareiškėjui būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir(ar) prižiūrėti atliekų susidarymą ir tvarkymą nurodyto NTO vietoje, tačiau atsakovo neveikimas, nesudarė galimybės pareiškėjui patikrinti ir nustatyti ar nurodytas NTO buvo naudojamas, ar ne. Be to, kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama tik tiems rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nesinaudos NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Tais atvejais, kai rinkliavos mokėtojai savo pareigų nevykdo ir toks neveikimas yra nepagrįstas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo teisėmis, Nuostatų 75 punktas nustato, kad prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas turėjo pareigą tinkamai vykdyti teisės aktais numatytas prievoles. Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta neveikimą pateisinančių aplinkybių, taip pat nebuvo teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl lengvatos taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pagrįstas ir paremtas įrodymais.

35. Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo dėl to paties reikalavimo administracinėje byloje Nr. eI-3780-561/2024, pareiškėjas akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas įvykdė prašyme nurodytą prievolę (skola už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 274,91 Eur rinkliavos ir 14,85 Eur delspinigių) ir apmokėjo įsiskolinimo sumą bei delspinigius, pareiškėjas pateikė teismui prašymą nutraukti administracinę bylą Nr. eI-3780-561/2024.

36. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nenurodo jokių argumentų, kodėl jam neturi būti taikoma prievolė mokėti rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat nenurodo, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigotas mokėti vietinę rinkliavą turėtų būti laikomas neteisėtu, nepagrįstu ir(ar) naikintinu, todėl nenurodžius argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo skundo tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 346,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 18,73 Eur delspinigių pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 346,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei 18,73 Eur delspinigius.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisės aktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino įrodymus, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė skubotą, nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti pareiškėjo prašymo, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas laiku jam nepateikė informacijos apie vietinės rinkliavos apskaitymą pagal nurodytą jo valdomo NTO plotą, taip pat nepateikė informacijos apie galimas pritaikyti lengvatas.

40. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti pareiškėjo prašymo, nes teisme buvo priimtas ir pradėtas nagrinėti pareiškėjo prašymas administracinėje byloje Nr. eI-3780-561/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09431-2023-7), t. y. teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-702-624/2020). Teismas turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-217-822/2020).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenimis atsakovo nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-3780-561/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09431-2023-7) pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. K.) 274,91 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 14,85 Eur delspinigių už NTO, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), NTO plotas 210,71 kv. m., kuris apmokestinamas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., t. y. nuo NTO įsigijimo iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei už NTO, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), NTO plotas 40,49 kv. m., kuris apmokestinamas nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šioje byloje 2024 m. kovo 7 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas dėl prašymo atsisakymo, nes atsakovas sumokėjo visą prašomą priteisti skolą ir delspinigius, už nesumokėtą vietinę rinkliavą. Teismas 2024 m. kovo 7 d. pareiškėjo pareiškimą priėmė ir bylą nutraukė.

44. Nagrinėjamoje pirmosios instancijos teismo byloje Nr. eI-4081-473/2024 pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 346,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 18,73 Eur delspinigių už NTO, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), NTO plotas 210,7 kv. m. (bendras plotas 421,410 kv. m.), kuris apmokestinamas nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei už NTO, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), NTO plotas 40,49 kv. m. (bendras plotas 80,98 kv. m.), kuris apmokestinamas nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI-3780-561/2024 bei nagrinėjamos administracinės bylos prašymų turinį, faktines bylos aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymai iš esmės yra pateikti dėl tapačių teisinių santykių ir jais siekiama iš esmės tapačių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjo pateikti reikalavimai skirtingose bylose dengia vienas kitą. Nors ginčai bylose yra dėl skirtingais laikotarpiais apskaičiuotos vietinės rinkliavos, tačiau matyti, jog išnagrinėtos administracinės bylos aplinkybės, be kita ko, patenka į nagrinėjamai administracinei bylai aktualų ginčo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydis yra pagrįstas. Šioje administracinėje byloje nepakanka duomenų aiškiai nustatyti, ar išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI-3780-561/2024 reikalavimas padengia ir kiek padengia šioje administracinėje byloje keliamą reikalavimą. Todėl šioje bylos dalyje pirmosios instancijos teismas turėtų aiškiai nusistatyti, kokia rinkliavos suma yra pagrįsta ir galbūt galėtų būti priteisiama iš atsakovo.

46. Pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, proceso šalys yra ir tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Nors pareiškėjo prašyme, paduotame nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme, trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebuvo nurodyta G. K., tačiau, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, skundo dalyką bei faktines bylos aplinkybes, taip pat siekiant nustatyti faktinę aplinkybę, ar bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ar pareigoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ją įtraukti į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 46 str. 2 d.).

47. Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo atsakovo argumentų, ginčo aplinkybių bei įrodymų, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, sistemiškai jų neįvertino atsakovo nurodytais aspektais. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo E. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Įtraukti į administracinės bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu G. K..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis