2018-03-14 Nr. AB-5367-3-61-3-02059-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1441-756/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02059-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1. Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, LAVL, Ligoninė), 1 360 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. buvo laikomas LAVL chirurgijos skyriuje, kur buvo grubiai pažeistos jo teisės. Pažymėjo, kad palata buvo perpildyta – ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, LAVL įrengti baldai ir lovos yra pasenę, sulaužyti ir techniškai netvarkingi, sanitariniai mazgai pasenę, pageltę ir aprūdiję, tualeto reikmenų lentynėlė medinė ir sutręšusi, nehigieniška, nėra veidrodžio, šiltas vanduo įjungiamas tik maitinimo metu ir tai ne visada. Taip pat pažymėjo, kad atvykus į LAVL iš jo buvo atimta teisė visą savaitgalį paskambinti artimiesiems. Pabrėžė, jog LAVL direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-64 nuostatomis buvo paneigta pareiškėjo teisė į priklausantį skambutį, sudaryti nepatogumai, apribotas bendravimas.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad į LAVL buvo atvežtas dėl numatytos traumatologo konsultacijos, tačiau konsultacija nebuvo suteikta, nes LAVL administracija nenuvežė jo į paskirtą konsultaciją Santariškių klinikose jau antrą kartą iš eilės. Mano, jog aplinkybė, kad LAVL organizavo po du konvojaus postus į neatidėliotinas konsultacijas, neatleidžia nuo atsakomybės užtikrinti tinkamas konvojavimo sąlygas. Paaiškino, kad dabar jam tenka laukti būtinos specialisto konsultacijos ir kęsti nuolatinius kojų kelių skausmus.

4. Be to, atkreipė dėmesį, jog LAVL neturi pastatų ir patalpų registruotų kaip gyvenamosios patalpos, visi LAVL pastatai yra pagalbinės paskirties, taigi LAVL veika apgyvendinant žmones negyvenamos paskirties pastate yra neteisėta.

5. Pareiškėjo teigimu, kadangi LAVL jis buvo laikomas neleistinomis sąlygomis, neužtikrinant pagarbos žmogaus orumui, gyvenamųjų patalpų plotui neatitinkant teisės akto reikalavimų, nesuteikiant ilgai lauktos bei būtinos medicininės pagalbos, buvo priverstas kęsti skausmus ir nepatogumus. Dėl to patyrė dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais – neviltimi, bejėgiškumo jausmu, skriaudos jausmu, liūdesiu. Neigiami dvasiniai išgyvenimai nebuvo vienkartiniai ar trumpalaikiai. Atkreipė dėmesį, jog tai yra ne pirmas, o ketvirtas toks jo teisių pažeidimas.

6. LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priaiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 kv. m,

6 lovos) palatoje. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nevedama, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatoje, pateikti negali. Pažymėjo, kad įstaigos administracija visada stengiasi, pagal galimybes, paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).

7. LAVL taip pat pažymėjo, kad palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir / arba keičiamas. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Karštas vanduo nuolatos yra tiekiamas tik į dušinės patalpas.

8. Dėl telefoninių skambučių paaiškino, kad, vadovaujantis Telefoninių pokalbių suteikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto LAVL direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-64, nuostatomis, nuteistieji, norėdami pasinaudoti jiems priklausančiu telefoniniu skambučiu, rašo prašymą, kuriame privalo nurodyti skambinimo datą ir abonento telefono numerį. Prašymą nuteistasis darbo dienomis nuo 8 val. iki 9 val. atiduoda laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektoriui, kuris juos perduoda Socialinės reabilitacijos skyriaus (toliau – ir SRS) būrio viršininkui.

Taip pat prašymus galima perduoti būrio viršininkams jų apsilankymo metu. Gavęs prašymą, SRS būrio viršininkas patikrina, ar nuteistieji teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę paskambinti. Padaręs atitinkamus įrašus ant nuteistųjų prašymų, perduoda juos Vilniaus apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui, atsakingam už telefoninių pokalbių suteikimą. LAVL telefoniniai pokalbiai suteikiami kasdien nuo 9 val. iki 19 val. 30 min. LAVL teigimu, pareiškėjas į LAVL atvyko 2016 m. balandžio 1 d. apie 12 val. ir į SRS būrio viršininką dėl skambučio suteikimo nesikreipė, todėl skambutis pareiškėjui savaitgalį suteiktas nebuvo.

9. LVAL nurodė, kad pareiškėjui 2016 m. sausio 28 d. ir 2016 m. balandžio 7 d. buvo numatyta traumatologo konsultacija Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santariškių klinikose, tačiau minėtos konsultacijos neįvyko. Pirmu laikotarpiu konsultacija neįvyko, kadangi buvo skubiai konvojuotas kitas pacientas, kuriam buvo reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba. Antru laikotarpiu konsultacija neįvyko, kadangi viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose buvo organizuoti du konvojaus postai su kitais pacientais, kuriems buvo teikiama skubi medicininė pagalba. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui traumatologo konsultacija šiuo metu yra užsakyta 2016 m. liepos 8 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

10. LAVL pabrėžė, jog jos pastatų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kuriuose nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – gydymo. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 m. liepos 29 d. išdavė leidimą–higienos pasą, kuris patvirtina, kad LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo teisę užsiimti sveikatos priežiūros ir gydymo veikla, taip pat LAVL patalpos atitiko Lietuvos higienos normose bei kituose teisės aktuose keliamus reikalavimus.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą 12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčą kėlė dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL.

13. Teismas, vertindamas, ar nebuvo pažeistas ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu, vadovavosi Taisyklių 111.4 punktu, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo gydomas LAVL nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. (12 parų) Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (28,49 kv. m), kurioje yra 6 lovos.

15. Kadangi, atsakovas duomenų, kiek su pareiškėju palatoje buvo laikoma asmenu, nenurodė, teismas iš į bylą pateiktų foto nuotraukų nustatė, kad pareiškėjui, teismas atsižvelgdamas į jose esantį lovų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą.

16. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių susijusių su pasenusiais baldais, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis, nustatė, kad metalinės lovos naudojimo laikas yra 10 metų, spintelės prie lovos – 8 metai. Byloje nėra tikslių duomenų, kokio senumo baldai buvo pareiškėjo palatoje, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog iš minėtose normose nurodyto laiko savaime negalima daryti išvadą, jog suėjus šiam laikui baldai yra netinkami naudoti.

Pabrėžė, kad pareigos suėjus nurodytam laikotarpiui juos pakeisti minėtas teisės aktas nenustato. Taip pat atkreipė dėmesį, kad, nors ir pareiškėjas nurodė, jog baldai buvo netinkamos būklės, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl šių sąlygų, būtų prašęs išduoti naujus baldus, nurodant, jog senaisiais negali tinkamai naudotis, todėl konstatavo, kad pasenusių baldų naudojimas LAVL palatose negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kurie galėtų būti vertinami, kaip sukeliantys neturtinę žalą.

17. Dėl pareiškėjo teiginio, kad į palatą nebuvo tiekiamas karštas vanduo, teismas pažymėjo, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi reikalavimas karštą vandenį tiekti į palatas (kameras) nenustatytas. Tuo tarpu tam skirtose patalpose karštas vanduo teikiamas pagal nustatytą grafiką.

18. Pareiškėjo skundo argumentų, kad buvo pageltę sanitariniai mazgai, trūko veidrodžių, teismas vertino kaip abstrakčius. Nurodė, kad pareiškėjas nepaaiškino, kokias pasekmes jie jam sukėlė, todėl minėti nusiskundimai nevertintini kaip galintys sukelti pareiškėjui neturtinę žalą. Teismas taip pat kritiškai vertino pareiškėjo teiginius dėl netinkamos paskirties patalpų naudojimo, nes Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad LAVL patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gydymo ir tai atitinka LAVL paskirtį.

19. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jis atvykęs į LAVL negalėjo pasinaudoti savo teisę paskambinti telefonu, teismas pažymėjo, kad pagal LAVL galiojančią tvarką prašymai pateikiami raštu SRS būrio viršininkui arba darbo dienomis nuo 8 val. iki 9 val. laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektoriui. Kadangi byloje jokių duomenų apie rašytinį pareiškėjo prašymą suteikti teisę pasinaudoti skambučiu nebuvo, pareiškėjas taip pat nenurodė, kad tokį prašymą būtų rašęs, todėl teismas šiuo atveju neteisėtų LAVL veiksmų nenustatė.

20. Dė pareiškėjo argumentų, kad jis nebuvo nuvežtas į suplanuotą, 2016 m. balandžio 7 d. turėjusią vykti, traumatologo konsultaciją, taip pat į 2016 m. sausio 28 d. paskirtą konsultaciją, teismas nustatė, kad šios konsultacijos neįvyko dėl skubos tvarka konvojuoto kito paciento. Nustatė, kad pareiškėjas į konsultacijas nebuvo pristatytas iš esmės todėl, kad konvojavimo metu jam neužteko vietos.

21. Teismas nustatė, kad konvojavimas yra organizuojamas pagal atitinkamos įstaigos (nagrinėjamu atveju – LAVL) pateiktą paraišką, kurioje pateikiamas, be kita ko, konvojuojamų asmenų skaičius ir tam tikri jų duomenys. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas negalėjo būti pristatytas į konsultacijas, kadangi numatytomis dienomis jo vieta planiniame konvojuje buvo perleidžiama pacientams, kuriems buvo būtina skubi medicininė pagalba. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad dėl tokios priežasties pareiškėjui ginčo laikotarpiu traumatologo konsultacija buvo nesuteikta jau antrą kartą po kelių mėnesių laukimo, teismas vertino, kad toks delsimas, nesuteikiant pareiškėjui galimybės gauti suplanuotas sveikatos priežiūros paslaugas, negali būti pateisintas atsakovo nurodytomis priežastimis, todėl konstatavo, kad LAVL veikė nepakankamai rūpestingai, t. y. jos veiksmai buvo neteisėti CK 6.271 str. prasme.

Pažymėjo, kad į LAVL pareiškėjas buvo atvežtas dėl būklės po dešinio kelio sąnario traumos ir operacinio gydimo, todėl sutiko su pareiškėju, kad traumatologo konsultacijos nesuteikimas galėjo sukelti papildomus nepatogumus, skausmą.

22. Teismas atsižvelgęs į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LAVL sąmoningai būtų siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vertino, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir skundą nagrinėti iš esmės. 24. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, todėl yra naikintinas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja tas pačias žalos kilimo aplinkybes kaip ir pirminiame skunde. 25. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija dėl jam nesuteikto skambučio, pabrėžia, kad penktadieni jis atvyko apie 12 val., todėl visą savaitgalį neturėjo galimybės realizuoti savo teisės ir pasinaudoti telefonu. 26. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo paneigtos jo teisės įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte. Pareiškėjo netenkina, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį Teismą dėl LAVL direktoriaus 2012 m. kovo

30 d. įsakymo Nr. V-64 nuostatų teisėtumo ir prieštaravimo LR Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsniui, kas, pareiškėjo manymu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pareiškėjo manymu, teismas skundą nagrinėjo paviršutiniškai, nesigilindamas į esmę, nors skundo argumentai buvo išdėstyti pakankamai detaliai ir aiškiai. 27. Pareiškėjo taip pat netenkina jo atžvilgiu priteistas neturtinės žalos dydis, nurodo, kad tai penktas LVAL pažeidimas jo atžvilgiu, todėl jam turėjo būti priteista dvigubai didesnė suma, t.y. 240 Eur. 28. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 29. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovų argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

30. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str.

1 d., 8 str. 2 d.). 31. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės siekia, kad jo byla būtų išnagrinėta iš naujo, nurodo, kad dėl nustatyto LAVL palatose ploto pažeidimo, jam turi būti priteistas 240 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

32. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo. Teismas įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymų normomis, ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis yra nemotyvuotas.

36. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo tikrąjį žalos dydį nustato teismas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių vertinimu ir jų nekartoja. Papildomai pasisakytina, dėl apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo pozicija motyvų.

38. Pagal nuo 2010 m. balandžio 30 d. galiojantį teisinį reguliavimą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. (12 parų) gydėsi chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (28,49 kv. m), kurioje buvo 6 lovos, taigi pareiškėjui visą ginčo laikotarpį teko apytiksliai 4,75 kv. m., tad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisė į 5,1 kv. m plotą buvo pažeista visą laiką.

Įvertinus nustatyto pažeidimo mastą bei trukmę, nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad jam turėtų būti priteista dvigubai didesnė neturtinės žalos atlyginimo suma, kadangi pažeidimo mastas ir trukmė, kuomet pareiškėjui LAVL palatoje trūko ploto nedideli - 0,35 kv. m. ir 12 parų. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklia praktika panašaus pobūdžio bylose, pasisakytina, kad teismas šiuo atveju tinkamai nustatė ir vertino pažeidimo galimai sukeltą poveikį pareiškėjui.

39. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jo atžvilgiu buvo pažeista teisė paskambinti artimiesiems savaitgalį, atkreiptinas dėmesys, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 straipsnyje numatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 4 punkte numatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu.

Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad jo teisė paskambinti buvo pažeista. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leista per savaitę paskambinti, o ta aplinkybė, kad tą pačią dieną atvykus jam nebuvo sudarytos sąlygos užsiregistruoti skambučiui, negali būti vertinama kaip jo teisių pažeidimas, kadangi įstatyme nėra nustatyta tokia sąlyga.

40. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi teismas nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl LAVL direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-64 nuostatų teisėtumo ir prieštaravimo Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsniui, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjo teisę paskambinti užtikrina aukštesnės galios teisės aktai. Bausmių vykdymo kodekse ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, kad asmeniui yra suteikiama galimybė paskambinti bet kuriuo metu ir nepateikus prašymo. Be to, pareiškėjas skunde nenurodo, kad jam būnant LAVL nebuvo suteikta teisė paskambinti, atitinkamai, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra atmestini kaip nepagrįsti.

41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio

1 dalyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė adekvatų neturtinės žalos priteistiną dydį, nustatytiems pažeidimams, kurio keisti pagrindo nėra. 42. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą atmesti. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė