c9ddb837-acbf-4eac-baaf-d2c2b1dabcf2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD983C76">Nr. I-825-815/2018</a> Administracinė byla Nr. I-678-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03076-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas R. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 30 000 Eur dėl neteisėtų Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) veiksmų/neveikimo (b. l. 1–4).

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais 2.1. PareiÅ¡kėjas Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendyje pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) ir dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su neatlikta Varėnos rajono apylinkės teismo paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant jÄ atlikti pataisos namuose. Atvykęs į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto informavo LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , kad jis – buvęs pareigÅ«nas, todėl buvo apgyvendintas atskirai nuo kitų asmenų. 2.2.

PareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN perkeltas 2018 m. balandžio 30 d. Remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsniu, tÄ pačiÄ dienÄ bÅ«rio vadei iÅ¡ karto pateikė praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. BÅ«rio vadė pasakė, kad pareiÅ¡kėjas dabar yra „karantine“, čia su tokiais praÅ¡ymais kreiptis negali, tai galės padaryti tik 2018 m. gegužės 9 d., kai bus paskirtas atlikti paskirtÄ bausmę į savo bÅ«rį. BÅ«rio vadė atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir jo neregistravo. 2018 m. gegužės 9 d., t. y. paskutinę dienÄ , kai pareiÅ¡kėjas galėjo pateikti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos (BVK 158 straipsnio 5 dalies), jis nebuvo perkeltas į bÅ«rį, nes neaiÅ¡ku, dėl kieno kaltės nebuvo sutvarkyti reikiami dokumentai t. y. nebuvo padarytas plaučių rentgenas, todėl 2018 m. gegužės 10 d. ryte pareiÅ¡kėjas buvau pervežtas į Laisvės atėmimo vietos ligoninę (toliau – ir LAVL).

Tokiais veiksmais Vilniaus PN pareigÅ«nai atėmė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teisę kreiptis dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir galimybę bÅ«ti paleistam anksčiau iÅ¡ pataisos namų (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 5 straipsnis, Konstitucijos 20 straipsnis). Nedelsdamas, 2018 m. gegužės 15 d., dėl tokių Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Seimo Žmogaus teisių komitetÄ ir Seimo kontrolierių, siekdamas įrodyti, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu iÅ¡ atėmė iÅ¡ jo teisę laiku kreiptis į pataisos namus dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. 2.3.

Atsižvelgiant į Vilniaus PN 2018 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 42-650 „Dėl teisės į lygtinį paleidimÄ â€œ (toliau – ir raÅ¡tas Nr. 42-650), pareiÅ¡kėjas, remdamasis BVK 157 straipsnio 2 dalimi, dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ Vilniaus PN galėjo kreiptis 2018 m. balandžio 9 d., o ne 2018 m. gegužės 9 d., nes įstatymas nustato teisę nuteistajam kreiptis ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jis faktiÅ¡kai bus atlikęs minimaliÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 2S-2536 (toliau – ir raÅ¡tas Nr. 2S-2536) pažymėtina, kad nesvarbu, koks nuteistojo atžvilgiu (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjo) bÅ«tų priimtas pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos (o vėliau ir teismo) sprendimas dėl nuteistojo (pareiÅ¡kėjo) praÅ¡ymo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos; tačiau jeigu nuteistajam atsiranda formalus pagrindas (teisė), atlikus tam tikrÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, kreiptis į pataisos namų administracijÄ praÅ¡ymu dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tai ji ir niekaip negali bÅ«ti iÅ¡ nuteistojo atimta, suspenduojama ar kitaip trukdoma laiku ja pasinaudoti, jÄ realizuoti.

Tuo atveju, jeigu nuteistajam trukdoma (pareiÅ¡kėjo atvejis) laiku kreiptis į pataisos namų administracijÄ su praÅ¡ymu dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ar jis pats dėl kokių nors priežasčių laiku nesikreipė su tokiu praÅ¡ymu, atsiranda pasekmės, dėl kurių jis jau neturi galimybės kreiptis į pataisos namų administracijÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos (BVK 158 straipsnio 5 dalis). 2.4. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi EŽTK 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniu, 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1897/2008, Nr. A822-1409/2013, Nr. A858-1222/2013, Nr. A822-1409/2013, Nr. A858-977/2013, Nr. A858-712/2013), nurodo, kad Vilniaus PN administracija nesilaikė BVK 157 straipsnio reikalavimų ir pareiÅ¡kėjui buvo atimta teisė laiku kreiptis į pataisos namų administracijÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, atimta teisė į laisvę, dėl tokių Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjas buvo priverstas patirti dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , fizinius nepatogumus, orumo ir asmenybės pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ su Å¡eima, t. y. jis patyrė neturtinę žalÄ , todėl jos atlyginimas – 30 000 Eur – turi bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjui.

II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, praÅ¡o skundo netenkinti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 35–39).

1. Dėl faktinių aplinkybių 1.1. PareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2018 m. balandžio 30 d. ir kol nebuvo paskirtas į nuteistųjų bÅ«rį, gyvenamÄ jÄ patalpÄ , buvo apgyvendintas naujai atvykusių į Vilniaus PN nuteistųjų karantino patalpose. Atsižvelgus į tai, kad iki atvykimo į Vilniaus PN pareiÅ¡kėjui nebuvo atlikti reikiami profilaktiniai tyrimai, taip pat ir krÅ«tinės lÄ stos radiologinis tyrimas (dėl (duomenys neskelbtini)), jis nebuvo perkeltas iÅ¡ karantino patalpų į gyvenamÄ sias patalpas.

PareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 10 d. konvojuotas į LAVL, kur jam buvo atlikti reikiami tyrimai. PareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN sugrįžo 2018 m. gegužės 17 d. Ä®vertinus gautus tyrimo rezultatus ir pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , 2018 m. gegužės 23 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakyme Nr. 7­164 pareiÅ¡kėjas perkeltas iÅ¡ karantino patalpų į (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ patalpÄ , paskirtas į 8 nuteistųjų bÅ«rį. 1.2. Patikrinus Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų, skundų skirtų pataisos namų direktoriui registrÄ nustatyta, kad nuo 2018 m. balandžio 30 d. (t. y. pareiÅ¡kėjo atvykimo į Vilniaus PN dienos) iki 2018 m. gegužės 15 d. negautas ir neregistruotas nė vienas pareiÅ¡kėjo kreipimasis. 1.3.

Už karantino patalpas atsakingas pareigÅ«nas (bÅ«rio virÅ¡ininkas) pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ (2018 m. birželio 22 d. Nr. 56-1075), kuriame nurodė, kad: pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas karantino patalpose, žodžiu kreipėsi į pareigÅ«nÄ dėl lygtinio paleidimo galimybės; pareiÅ¡kėjui aktualÅ«s klausimai paaiÅ¡kinti žodžiu, su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu dėl teikimo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos namų pareiÅ¡kėjas nesikreipė; karantino patalpose iÅ¡ nuteistųjų praÅ¡ymai, pareiÅ¡kimai, skundai ir kiti dokumentai priimami bendra tvarka, gauti praÅ¡ymai ar kiti kreipimaisi registruojami Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų, skundų skirtų pataisos namų direktoriui registre. 1.4.

Pareiškėjas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, iš Vilniaus PN paleistas 2018 m. rugpjūčio 9 d.

2. Dėl lygtinio paleidimo netaikymo pareiÅ¡kėjui 2.1. PareiÅ¡kėjui Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-922/2017 paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. sausio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 9 d.). Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 1/3 laisvės atėmimo bausmės pareiÅ¡kėjas atliko 2018 m. kovo 19 d., bet tas pats punktas papildomai nustato reikalavimÄ atlikti ne mažiau kaip 4 mėnesius (toliau – ir mėn.) bausmės, taigi minimaliÄ bausmės dalį pareiÅ¡kėjas atliko 2018 m. gegužės 9 d.

Pagal BVK 158 straipsnį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu 3 mėn., Å¡is terminas suėjo taip pat 2018 m. gegužės 9 d. Taigi, dėl sÄ lyginai trumpo laisvės atėmimo bausmės termino (7 mėn.), susiklostė situacija, kai pareiÅ¡kėjui atlikus minimaliÄ Ä¯statyme nustatytÄ bausmės dalį (1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėn.) pagal BVK 158 straipsnio 5 punktÄ lygtinis paleidimas tampa nebegalimu. 2.2.

Vilniaus PN administracija nebuvo gavusi ir užregistravusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pristatyti jį Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai (toliau – ir Komisija), tačiau net jeigu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ pristatyti Komisijai nuo 2018 m. balandžio 30 d. (atvykimo į Vilniaus PN diena) iki 2018 m. gegužės 9 d. (termino, kai iki bausmės pabaigos liko mažiau kaip 3 mėn.), atsižvelgus į įstatyme nustatytus terminus (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ®VTT) 323(3) punktas, BVK 164 straipsnio 2 dalis), aktualus terminas – 3 mėn. iki bausmės pabaigos – praÅ¡ymo Komisijoje svarstymo metu jau bÅ«tų suėjęs ir Komisija, remdamasi BVK 158 straipsnio 5 punktu, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikyti negalėtų. 2.3. Vilniaus PN pateikė pareiÅ¡kėjui 2018 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 42-650, kuriame iÅ¡samiai atsakė į visus pareiÅ¡kėjo klausimus dėl lygtinio paleidimo jam taikymo.

PareiÅ¡kėjas skundė Vilniaus PN atsakymÄ Departamentui, kuris raÅ¡te Nr. 2S-2536 konstatavo, kad Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmuose nenustatyta jokių neteisėtų veiksmų / neveikimo fakto, o raÅ¡tas Nr. 42-650 yra teisiÅ¡kai pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimus. 2.4. PareiÅ¡kėjas skunde teismui formuluojamu klausimu kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigÄ . Atlikus tyrimÄ , 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-650 padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl galimai netinkamų Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų, susijusių su praÅ¡ymų nagrinėjimu ir teikimu dėl lygtinio paleidimo, yra nepagrįstos.

3. Dėl neturtinės žalos 3.1. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik kai įstatymuose nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.271 straipsniu, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant 3 sÄ lygų visumai: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp tų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos; nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. 3.2.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (LVAT administracinė byla Nr. A520-1267/2013 ir kt.). 3.3.

PareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, pareiÅ¡kėjas nepagrindžia, pagal kokius apskaičiavimus jam atsirado neturtinė žala, nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas i teismÄ kreipėsi, galimai siekdamas tik turtinės naudos sau (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtakÄ jo fizinei ar psichinei sveikatai.

Be to, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011 ir kt.). Remiantis LVAT praktika, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla Nr. A438-336/2012 ir kt.).

III Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas R. S. prašė skundÄ tenkinti skunde nurodomais argumentais. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: I Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis: – Varėnos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T65-308/2017 pareiÅ¡kėjui paskirta 90 parų areÅ¡to bausmė; – Varėnos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-922/2017 pareiÅ¡kėjui paskirta (subendrinus) 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose (subendrinus su Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendyje paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausme), bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 12 d. (toliau – ir Nuosprendis 1);

– Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-219-397/2018 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-34365-2017-4) pakeistas Nuosprendis 1 ir nuspręsta: kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo realios bausmės vykdymo pradžios, konfiskuota nusikaltimo priemonė, kita Nuosprendžio 1 dalis nepakeista.

2. Pareiškėjas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės į Vilniaus PN atvyko 2018 m. balandžio 30 d. (Vilniaus PN 2018 m. gegužės 3 d. raštas Nr. 9-2150(06) (b. l. 42)).

3. Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. 7-164 pareiÅ¡kėjas perkeltas iÅ¡ karantino gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ patalpÄ (b. l. 44).

4. Vilniaus PN 2018 m. birželio 5 d. raÅ¡te Nr. 42-525 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jis Nuosprendyje 1 nuteistas 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. sausio 9 d., pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 45).

5. Vilniaus PN pareigÅ«nas 2018 m. birželio 22 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 56-1075, be kita ko, nurodė: pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Vilniaus PN ir bÅ«damas karantino patalpose, žodžiu kreipėsi dėl lygtinio paleidimo galimybių; pareiÅ¡kėjui minėtos galimybės paaiÅ¡kintos žodžiu, atsakyta į kitus aktualius klausimus; su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu dėl teikimo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos namų pareiÅ¡kėjas į pareigÅ«nÄ nesikreipė; karantino patalpose iÅ¡ nuteistųjų praÅ¡ymai, pareiÅ¡kimai ir skundai priimami bendra, teisės aktuose nustatyta tvarka, gauti praÅ¡ymai, pareiÅ¡kimai ir skundai registruojami Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų, skirtų pataisos namų direktoriui, registre (b. l. 46).

6. Vilniaus PN, iÅ¡nagrinėję pareiÅ¡kėjo 2018 m. gegužės 15 d. pareiÅ¡kimÄ (b. l. 10–12), kuris Departamento 2018 m. birželio 12 d. raÅ¡te Nr. 2S-1839 persiųstas nagrinėti į Vilniaus PN, dėl nepristatymo lygtiniam paleidimui, 2018 m. liepos 11 d. raÅ¡te Nr. 42-650, be kita ko, nurodė (b. l. 6–7): 6.1. PareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2018 m. balandžio 30 d. ir buvo apgyvendintas naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų karantino patalpose, kol nebuvo paskirtas į nuteistųjų bÅ«rį, gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

PareiÅ¡kėjui iki atvykimo į Vilniaus PN nebuvo atlikti reikiami profilaktiniai tyrimai (taip pat ir krÅ«tinės lÄ stos radiologinis tyrimas (dėl (duomenys neskelbtini))), todėl 2018 m. gegužės 9 d. nebuvo perkeltas iÅ¡ karantino patalpų į gyvenamÄ sias patalpas, 2018 m. gegužės 10 d. konvojuotas į LAVL, kur jam atlikti reikiami tyrimai. PareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN grįžo 2018 m. gegužės 17 d. Ä®vertinus gautus tyrimo rezultatus ir pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , Vilniaus PN 2018 m. gegužės 23 d.

įsakyme Nr. 7-164 pareiÅ¡kėjas perkeltas iÅ¡ karantino patalpų į (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ patalpÄ , paskirtas į 8 nuteistųjų bÅ«rį. 6.2. Patikrinus 3 nuteistųjų bÅ«rio, kuriame taip pat registruojami ir karantino patalpose laikomų nuteistųjų kreipimaisi, Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų, skundų skirtų pataisos namų direktoriui registrÄ nustatyta, kad nuo 2018 m balandžio 30 d. (atvykimo į Vilniaus PN diena) iki 2018 m. gegužės 15 d. (t. y. pareiÅ¡kimo, į kurį pateikiamas Å¡is atsakymas, iÅ¡siuntimo dienos) negautas ir neregistruotas nė vienas pareiÅ¡kėjo kreipimasis. 6.3.

PareigÅ«nas, atsakingas už karantino patalpas, pateikė 2018 m. birželio 22 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 56-1075, kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas karantino patalpose, žodžiu kreipėsi dėl lygtinio paleidimo galimybės, kad pareiÅ¡kėjui aktualÅ«s klausimai paaiÅ¡kinti žodžiu, su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu dėl teikimo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos namų pareiÅ¡kėjas nesikreipė, taip pat nurodė, kad karantino patalpose iÅ¡ nuteistųjų praÅ¡ymai, pareiÅ¡kimai, skundai ir kiti dokumentai priimami bendra tvarka, gauti praÅ¡ymai ar kiti kreipimaisi registruojami tam skirtame Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų' peticijų, skundų skirtų pataisos namų direktoriui registre. 6.4.

Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalie 1 punktÄ teikti Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę minimaliÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėn., – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija 6 m., kiti nuteistieji, kuriems paskirti bausmė nevirÅ¡ija 3 m. laisvės atėmimo.

Vilniaus PN administracijai žinoma, kad: pareiÅ¡kėjas nuteistas 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. sausio 9 d., planuojama bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 9 d., vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 1/3 laisvės atėmimo bausmės pareiÅ¡kėjas atliko 2018 m. kovo 19 d., bet tas pats punktas papildomai nustato reikalavimÄ atlikti ne mažiau kaip 4 mėn. Bausmės, taigi, minimaliÄ bausmės dalį pareiÅ¡kėjas atliko tik 2018 m. gegužės 9 d.

BVK 158 straipsni 5 punktÄ lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau kaip 3 mėn.; Å¡is terminas pareiÅ¡kėjo atveju – 2018 m. gegužės 9 d. Dėl sÄ lyginai trumpo laisvės atėmimo bausmės termino (7 mėn.), susiklostė situacija, kai pareiÅ¡kėjui atlikus minimaliÄ Ä¯statyme nustatytÄ bausmės dalį (1/3į paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėn.), vadovaujantis BVK 158 straipsnio 5 punktu, lygtinis paleidimas tampa nebegalimu. 6.5.

Vilniaus PN administracija nėra gavusi ir užregistravusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pristatyti Komisijai, tačiau net jeigu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ pristatyti Komisijai nuo 2018 m. balandžio 30 d. (atvykimo į Vilniaus PN diena) iki 2018 m. gegužės 9 d. (data, kai iki bausmės pabaigos liko mažiau kaip 3 mėn.), atsižvelgus į įstatyme nustatytus terminus (PÄ® VTT 323(3) punktas, BVK 164 straipsnio 2 dalis), aktualus terminas – 3 mėn. iki bausmės pabaigos – praÅ¡ymo Komisijoje svarstymo metu jau bÅ«tų suėjęs ir Komisija, remdamasi BVK 158 straipsnio 5 punktu, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos negalėtų taikyti.

7. Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų, nesudarant pareiÅ¡kėjui galimybės teikti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, ir raÅ¡to Nr. 42-650, 2018 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡te Nr. 2S-2536, be kita ko, nurodė (b. l. 8–9): 7.1. Vilniaus PN raÅ¡te Nr. 42-650 pareiÅ¡kėjui pateiktas motyvuotas atsakymas į skundÄ , nurodant, kokiais teisės aktais vadovautasi ir kokiais argumentais remtasi, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo lygtinio paleidimo.

Raštas Nr. 42-650 yra pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens). 7.2.

FaktiÅ¡kai atlikta minimali paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis nėra vienintelis ir lemiamas veiksnys, suteikiantis nuteistajam teisę į lygtinio paleidimo galimybę. Pagal BVK 158 straipsnio 1 dalį iÅ¡ pataisos įstaigų gali bÅ«ti lygtinai paleisti nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tai reiÅ¡kia, kad nesant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos ir jos dinamikos, vykdant individualų socialinės reabilitacijos planÄ , įvertinimo, nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas nesvarstomas. Pažymėtina, kad iÅ¡vardytų sÄ lygų iÅ¡pildymas reikalauja ne tik reikÅ¡mingų nuteistojo pastangų, pataisos įstaigos pareigÅ«nų ir kitų asmenų, dalyvaujančių socialinės reabilitacijos procese, darbo sÄ naudų, bet ir užima gana reikÅ¡mingÄ laiko tarpÄ .

8. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo skundo dėl, be kita ko, Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų, susijusių su lygtiniu paleidimu, 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-650 nusprendė, kad nurodyta pareiÅ¡kėjo skundo dalis yra atmestina, nes pareiÅ¡kėjo minėtu klausimu nurodytos aplinkybės dėl galimai netinkamų Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų, susijusių su praÅ¡ymų nagrinėjimu ir teikimu dėl lygtinio paleidimo nebuvo patvirtintos (b. l. 50–61). II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas jam priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 30 000 Eur dėl neteisėtų Vilniaus pataisos namų veiksmų/neveikimo. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl to, kad, esÄ , jam nebuvo suteiktos galimybės pateikti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo.

2. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo: „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“ Teismas įvertins, ar Å¡ioje administracinėje byloje yra Tarnybos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir žalos faktai.

3. Å ioje byloje ginčo nėra, kad pareiÅ¡kėjas žodžiu kreipėsi į Vilniaus PN pareigÅ«nÄ dėl lygtinio paleidimo galimybių (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktÄ ). Tačiau raÅ¡ytiniais dokumentais patvirtinta, kad Vilniaus PN administracija nėra gavusi ir užregistravusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pristatyti Komisijai (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5, 6 punktus). Dar daugiau, Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo skundo dėl, be kita ko, Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų, susijusių su lygtiniu paleidimu, 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-650 nusprendė, kad nurodyta pareiÅ¡kėjo skundo dalis yra atmestina, nes pareiÅ¡kėjo minėtu klausimu nurodytos aplinkybės dėl galimai netinkamų Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų, susijusių su praÅ¡ymų nagrinėjimu ir teikimu dėl lygtinio paleidimo nebuvo patvirtintos (žr.

Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktÄ ). Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Vilniaus PN veikė/neveikė prieÅ¡ingu teisės aktams bÅ«du. Dar daugiau, nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad jam buvo padaryta žala, tačiau tokio fakto taip pat neįrodė.

4. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo R. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis