c9dc1b86-784e-4c70-8cd2-9394ce45eac7 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1195-614/2021 Proceso Nr. 2-55-3-01281-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant R. K., dalyvaujant ieÅ¡kovui A. K., ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui M. B., atsakovo atstovei advokato padėjėjai G. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du per Zoom konferencijų programÄ iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovui BAB bankui Snoras dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ar pasibaigusiomis. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas A. K. 2020 m. spalio 16 d. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis ir pasibaigusiomis 2011 m. spalio 12 d. laidavimo sutartį Nr. L2011-11 bei 2011 m. spalio 12 d. laidavimo sutartį Nr. L2011-15. IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2011 m. spalio 7 d. tarp atsakovo BAB banko Snoras ir ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ (trumpinama - ŽŪB) buvo sudaryta terminuota kredito sutartis Nr. 031-76541, pagal kuriÄ atsakovas ŽŪB suteikė 3 528 300,00 Lt kreditÄ . 2011 m. spalio 7 d. tarp atsakovo ir ŽŪB buvo sudaryta terminuota kredito sutartis Nr. 031-76542, pagal kuriÄ atsakovas ŽŪB suteikė 882 00,00 Lt kreditÄ 2011 m. spalio 12 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. L2011-11, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo įpareigotas užtikrinti ŽŪB prievolių vykdymÄ pagal pirmÄ jÄ kredito sutartį. 2011 m. spalio 12 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. L2011-15, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo įpareigotas užtikrinti ŽŪB prievolių vykdymÄ pagal antrÄ jÄ kredito sutartį.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1955-562/2017 ŽŪB yra pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl paskelbto bankroto, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi pripažino ŽŪB bankrotÄ tyčiniu. Atsakovas 2019 m. užvedė civilinę bylÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ jo priteisti 803 005, 09 Eur ŽŪB įsiskolinimÄ . Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. e2-315-656/2020, 2020 m. sausio 21 d. priėmė sprendimÄ , kuriame pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neginčijo Laidavimo sutarčių, sprendime pažymėta, jog argumentai dėl to, jog Laidavimo sutartys buvo sudarytos neturint valios jas sudaryti, neginčijant Laidavimo sutarčių prieÅ¡ieÅ¡kiniu, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

IeÅ¡kovas nurodo, jog tik iÅ¡samiai susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-315-656/2020, kuomet tik priimtame sprendime teismas iÅ¡aiÅ¡kino dėl jo teisių gynimo teikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, bei civilinėje byloje Nr. e2-315-656/2020 nesant galutinio teismo sprendimo, gindamas savo pažeistas teises su Å¡iuo ieÅ¡kiniu jis kreipiasi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti Laidavimo sutartis negaliojančiomis bei pasibaigusiomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (trumpinama - CK) 1.91 str. 1 d. nurodyta, jog dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.

CK 1.91 str. 5 aptarta, jog apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

Ieškovas nurodo, kad vykdydamas tuometinio ŽŪB vadovo K. A. nurodymus, neturėjo galimybės susipažinti su Kredito ir laidavimo sutarčių nuostatomis, apskritai net nebuvo supažindintas su Kredito sutartimis. Šias aplinkybes patvirtina tai, jog Kredito ir Laidavimo sutarčių datos skiriasi. Tuometiniam ŽŪB vadovui K. A. primygtinai reikalaujant laidavimo sutartis pasirašyti kuo skubiau, net tik nebuvo leista supažindinti su Kredito sutarčių nuostatomis, tačiau jis neturėjo galimybės susipažinti ir su Laidavimo sutarčių nuostatomis bei jas įvertinti.

Jam, tuo metu buvusiam vos 26 metų amžiaus, neturinčiam teisinio iÅ¡silavinimo, pirmÄ kartÄ susidÅ«rus su tokia situacija, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog laidavimas kraÅ¡tutinė ŽŪB prievolių atsakovui pagal Kredito sutartis užtikrinimo priemonė, t. y. iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pirmiausia ŽŪB prievolės atsakovui bus užtikrinamos turto įkeitimu bei suteikiama garantija, o taip pat kitų laiduotojų įsipareigojimais, dėl ko reali situacija, kuomet jam (ieÅ¡kovui) reikėtų laiduoti už ŽŪB, jei Å¡is neįvykdys įsipareigojimų atsakovui, niekuomet nesusiklostys ir Laidavimo sutartys pasiraÅ¡omos tik siekiant sutvarkyti formalumus.

Formalų Laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo pobÅ«dį patvirtinai tai, jog nei ŽŪB, atsakovas niekada netikrino asmeninės finansinės jo situacijos. Nesuprantama, kaip Atsakovas, bÅ«damas finansinė institucija, galėjo nevertinti fizinio asmens mokumo prieÅ¡ pasiÅ«lant fiziniam asmeniui pasiraÅ¡yti daugiamilijonines Laidavimo sutartis už juridinį asmenį - ŽŪB. Nurodo, jog jo finansinė padėtis niekada nebuvo gera, todėl suprantama, jog žinodama, jog Laidavimo sutarties niekaip negalėčiau įvykdyti, siekdama gauti kreditÄ , ŽŪB tik formaliai, apgaudama ir klaidindama, liepė jam pasiraÅ¡yti Laidavimo sutartis, o atsakovas to netikrino, su formaliu Laidavimu sutiko, taip dėl ŽŪB veiksmų suklysdamas.

IÅ¡ Laidavimo sutarčių jis neturėjo absoliučiai jokios ekonominės naudos, Laidavimo sutartys buvo neatlygintinos, jam, kaip fiziniam asmeniui, nebuvo jokios ekonominės logikos sudarinėti Laidavimo sutartis už verslo subjekto prisiimamus daugiamilijoninius įsipareigojimus, o atsakovui tvirtinti tokias Laidavimo sutartis. CK 1.90 str. 1 d. nurodyta, jog iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Å .

K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 str. reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009). Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 straipsnyje esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikÅ¡mingas, kad protingas asmuo, esant analogiÅ¡kai padėčiai, bÅ«tų jÄ sudaręs kitomis sÄ lygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrÄ jÄ padėtį, o kita Å¡alis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo, arba turėjo žinoti apie suklydimÄ ir klystančios Å¡alies neinformavo apie tikrÄ jÄ padėtį, jeigu Å¡ios neatskleidimas neatitiko protingos ir sÄ Å¾iningos komercinės praktikos.

Svarbi aplinkybė - Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi pripažino ŽŪB bankrotÄ tyčiniu, tai patvirtina, jog ŽŪB, liepdamas ieÅ¡kovui pasiraÅ¡yti laidavimo sutartis, žinodamas savo tikrÄ jÄ finansinę padėtį, o vėliau neteikdamas jokios informacijos, veikė nesÄ Å¾iningai ir apgaulės bÅ«du jo atžvilgiu, jį klaidindamas, siekė gauti kreditÄ iÅ¡ atsakovo. Tuo tarpu atsakovas sandorį sudarė tik dėl formalumo. Itin svarbu paminėti, jog Lietuvos apeliaciniame teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2A-221-381/2018, kurioje buvo sprendžiama dėl laidavimo sutarties nuginčijimo bei analogiÅ¡kos ŽŪB veiklos juridinio asmens atžvilgiu, minimoje civilinėje byloje 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi teismas nustatė, jog „Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijama laidavimo sutartimi UAB „Fontas LT“ neatlygintinai įsipareigojo atsakyti kreditoriui A.

K.-Z. visu savo turtu, jeigu skolininkas ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, ir grÄ Å¾inti kreditoriui skolininko skolÄ ar jos dalį (įskaitant palÅ«kanas, netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles), atsiradusiÄ 2012 m. birželio 1 d. paskolos sutarties Nr. KER/2 pagrindu. Kaip minėta, pagal 2012 m. birželio 1 d. paskolos sutartį ir Å¡ios sutarties 2012 m. gruodžio 2 d. papildomÄ susitarimÄ , skolininkas ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ įsipareigojo 500 950 USD (404 513,99 Eur) dydžio paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2013 m. gegužės 2 d.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, skolininkas ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ nustatytu laiku paskolos sutartimi prisiimto įsipareigojimo visai neįvykdė, negrÄ Å¾ino kreditoriui nei dalies jam suteiktos paskolos, todėl kreditorius nukreipė savo reikalavimÄ Ä¯ laiduotojÄ , kaip solidarų skolininkÄ . Pagal UAB „Fontas LT“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2012 metus, bendrovės turtas sudarė 1 891 457 Lt (547 803,81 Eur), iÅ¡ jo ilgalaikis (finansinis) turtas sudarė 23 290 Lt (6 745,25 Eur), trumpalaikis turtas – 1 868 167 Lt (541 058,56 Eur).

Ä® bendrovės trumpalaikį turtÄ Ä¯trauktos 1 713 864 Lt (496 369,32 Eur) dydžio dotacijos, gautinos iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros struktÅ«rinių fondų. Taigi, faktiÅ¡kai bendrovės turtas, neįskaitant balanse nurodytos gautinos, tačiau negautos paramos iÅ¡ struktÅ«rinių fondų, sudarė vos 51 434 Eur. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nurodytais metais sudarė 217 931 Lt (63 117,18 Eur), bendrovė 2012 metais patyrė 34 910,24 Lt dydžio nuostolį (10 110,70 Eur).

Nurodyti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ginčijama laidavimo sutartimi UAB „Fontas LT“ įsipareigojo neatlygintinai atsakyti už daug kartų didesnę trečiojo asmens ŽŪK „KraÅ¡tovaizdis“ piniginę prievolę kreditoriui A. K.-Z., nei bendrovės 2012 m. balanse buvo apskaitomo turto vertė (neskaitant nurodytos gautinos, tačiau negautos paramos iÅ¡ struktÅ«rinių fondų). Tai patvirtina, kad ginčijamo laidavimo sandorio sudarymo metu UAB „Fontas LT“ faktiÅ¡kai neturėjo realių galimybių įvykdyti prisiimtÄ laidavimo prievolę.

Laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės įvykdymas UAB „Fontas LT“ bÅ«tų privertęs prie nemokumo bei atitinkamai bankroto, kas patvirtina, kad tokio sandorio sudarymas bendrovei buvo akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas. Teismas konstatavo, kad A. K.–Z., nesutikdamas su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu pripažinti ginčijamÄ laidavimo sutartį negaliojančia, neįrodė, kad buvo sÄ Å¾ininga ginčijamos laidavimo sutarties Å¡alis bei negalėjo žinoti ir nežinojo, kad ginčijamos laidavimo sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ieÅ¡kovas A.

K.–Z. sudaryta laidavimo sutartimi neatlygintinai iÅ¡sprendė tik savo asmeninių finansinių interesų apsaugos klausimÄ . BÅ«damas verslininku, ieÅ¡kovas, kuriam taikomi padidinti atidumo ir rÅ«pestingumo kriterijai, turėjo suprasti ir suprato, kad laidavimÄ suteikusi UAB „Fontas LT“ neatlygintinai prisiima neproporcingas, neadekvačias, finansiÅ¡kai nepakeliamas sÄ lygas, tiesiogiai sÄ lygojančias jos nemokumÄ . Taigi, akivaizdu, jog ŽŪB, siekdama gauti kreditÄ ir net neketindama jo grÄ Å¾inti, analogiÅ¡kÄ laiduotojų bei kreditorių apgaulės ir klaidinimo schemÄ naudojo ne vien ieÅ¡kovo atveju.

Laidavimo sutartys buvo pasiraÅ¡ytos nesant nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo tikrosios valios. Žinodamas tikrÄ jÄ Å½ÅªB padėtį ir interesÄ , Laidavimo sutarčių apskritai ieÅ¡kovas nurodo nebÅ«tų sudaręs. Dėl to Laidavimo sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis CK 1.90 str. ir CK 1.90 str. pagrindu, kuomet ŽŪB, žinodama, jog Laidavimo sutarties niekaip negalėtų įvykdyti, siekdama gauti kreditÄ , apgaudama ir klaidindama, privertė Laidavimo sutartis pasiraÅ¡yti. CK 1.95 str.

įtvirtintos taisyklės dėl momento, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu: pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 str. 1 d.), o jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 1.95 str. 2 d.). Papildomai akcentuotina, jog nepaisant aukščiau minėtų aplinkybių dėl apgaulės ir atsakovo suklaidinimo sudarytų laidavimo sutarčių, laidavimo sutartys yra savaime pasibaigusios ir atsakovas tai yra pripažinęs. Pirmosios Laidavimo sutarties 9 p. aptarta, jog laiduotojas sutinka, kad pratęsus Kredito sutarties galiojimo laikÄ , atskiras laiduotojo sutikimas neduodamas ir papildomas susitarimas su laiduotoju nesudaromas.

Laiduotojo įsipareigojimai galioja iki visiÅ¡ko skolininko įsipareigojimų pagal kredito sutarties sÄ lygas įvykdymo arba iki tol, kol bankas atsisakys laidavimo. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Kredito sutarties 9 p. Laidavimo sutarties 13 p. aptarta, jog laiduotojo įsipareigojimų galiojimas pasibaigia skolininkui įvykdžius įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį, arba laiduotojui įvykdžius savo įsipareigojimus bankui už skolininkÄ , arba bankui atsisakius laidavimo. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir antrosios Kredito sutarties 13 p. Pirmosios Kredito sutarties 3.6 p. buvo aptarta, jog kredito suma grÄ Å¾inama sutarties termino pabaigoje, t.y. 2016 m. spalio 6 d.

Antrosios Kredito Sutarties 3.6 p. buvo aptarta, jog kredito suma grÄ Å¾inama sutarties termino pabaigoje, t.y. 2016 m. spalio 6 d. Taigi, pagal atsakovo ir ŽŪB Kredito sutartis ŽŪB prievolė grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ yra terminuoto pobÅ«džio. IÅ¡ Laidavimo sutarčių nuostatų matyti, kad laidavimas galioja nuo Laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo (Laidavimo sutarčių 19 p.), kuomet galiojimo sÄ lyga yra iÅ¡imtinai susieta su Kredito sutarčių prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. IÅ¡ to seka, kad aptariamu laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė, kurios įvykdymo terminas faktiÅ¡kai baigėsi 2016 m. spalio 6 d. ir kada ŽŪB pažeidė Kreditavimo sutartis (CK 6.63 str. 1, 2 d.).

CK 6.88 str. 1 d. nuostata, jog laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio, reiÅ¡kia, kad atsakovas jau nuo 2016 m. spalio 6 d. turėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį laiduotojui (ieÅ¡kovui), kadangi ŽŪB iÅ¡ esmės pažeidė Kreditavimo sutartį. Atsakovas jokių reikalavimų, kylančių iÅ¡ Laidavimo sutarčių ieÅ¡kovui per CK 6.88 str.1 d. nustatytÄ terminÄ (iki 2017 m. sausio 6 d.) nereiÅ¡kė, reikalavimų Atsakovas nereiÅ¡kė net ir Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1955-562/2017 ŽŪB pripažintus bankrutavusiu ir likviduojamu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog Laidavimo sutartys nebegalioja nuo 2017 m. sausio 6 d., atsakovui iki 2017 m. sausio 6 d. nepareiÅ¡kus reikalavimų pagal Laidavimo sutartis, o ieÅ¡kovas atsakovui neturi jokių įsipareigojimų pagal Å¡ias sutartis. Atsakovo reikalavimų nepareiÅ¡kimas per įstatymo reikalaujamÄ terminÄ paaiÅ¡kintinas tuo, jog ir pats atsakovas laikė Laidavimo sutartis negaliojančiomis. Laidavimo sutarčių 13 p. apibendrinančiai aptarta, jog laiduotojo įsipareigojimų galiojimas pasibaigia skolininkui įvykdžius įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį, arba laiduotojui įvykdžius savo įsipareigojimus bankui už skolininkÄ , arba bankui atsisakius laidavimo.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Kredito sutarties 13 p. Taigi, minėtos Laidavimo sutarčių nuostatos įtvirtina ir alternatyvų bei savarankiÅ¡kÄ Laidavimo sutarčių pasibaigimÄ , t. y. Laidavimo sutartys baigiasi ir tuomet, kada Å¡ių sutarčių atsisako pats atsakovas. Kaip matyti iÅ¡ Kredito sutarčių 4.1.8 p., atsakovo kreditas ŽŪB buvo suteikiamas tik pasiraÅ¡ius laidavimo sutartis ne tik su ieÅ¡kovu, tačiau ir su K. A., ŽŪB „Aves Å«kis“, UAB „Green Logistics“.

Atsakovas 2012 m. rugsėjo 21 d. bei 2013 m. gruodžio 12 d. pasiraÅ¡ytais papildomais susitarimais prie Kredito sutarčių, reikalavo, jog bÅ«tų pasiraÅ¡omi laidavimo sutarčių, sudarytų su K. A., ŽŪB „Aves Å«kis“, UAB „Green Logistics“, pakeitimai, atitinkantys papildomų susitarimų sÄ lygas. Tuo tarpu 2012 m. rugsėjo 21 d. bei 2013 m. gruodžio 12 d. atitinkamai sudarant papildomus susitarimus prie Kredito sutarčių, atsakovas iÅ¡ ŽŪB nebereikalavo, jog dėl papildomų susitarimų įsigaliojimo bÅ«tų pasiraÅ¡omi laidavimo sutarčių pakeitimai.

Å iuo atžvilgiu yra akivaizdu, jog atsakovas jau nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. atsisakė Laidavimo sutarčių 2013 m. gruodžio 12 d. tai dar kartÄ patvirtindamas. Papildomai pažymėtina, jog 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomais susitarimais prie Kredito sutarčių, atsakovas numatė papildomo ŽŪB turto įkeitimÄ bendrai 560 000 Lt sumai, kas tik dar kartÄ patvirtina, jog atsakovas atsisakė laidavimo ieÅ¡kovo atžvilgiu ir ŽŪB prievolių įvykdymÄ papildomai užtikrino ŽŪB turto įkeitimu.

Akcentuotina, jog, kaip matyti iÅ¡ 2015 m. birželio 6 d. atsakovo praneÅ¡imo, Kredito sutarčių nutraukimas buvo inicijuojamas jau nuo 2015 m. vidurio, kuomet atsakovas savo praneÅ¡imus siuntė iÅ¡skirtinai tik laiduotojams K. A., ŽŪB „Aves Å«kis“, UAB „Green Logistics“, kas dar tik dar kartÄ patvirtina, jog atsakovas pripažino Laidavimo sutartis ieÅ¡kovo atžvilgiu pasibaigusias ir negaliojančias nuo 2012 m. ir atsakingais pagal atskiras laidavimo sutartis laikė bÅ«tent tik K. A., ŽŪB „Aves Å«kis“ ir UAB „Green Logistics“. 2015 m. ieÅ¡kovas kreipėsi į tuometinį AB DNB bankÄ (dabar - Luminor Bank AB) dėl bÅ«sto paskolos iÅ¡davimo, kuris bÅ«sto paskolÄ iÅ¡davė.

Tuo atveju, jei atsakovas bÅ«tų laikęs, jog Laidavimo sutarčių, sudarytų su ieÅ¡kovu pagrindu jis nėra atsisakęs, tuometinis AB DNB bankas (dabar - Luminor Bank AB), matydamas itin didelės apimties įsipareigojimus atsakovui, nebÅ«tų jam iÅ¡davęs bÅ«sto paskolos. Akivaizdu, jog tik atsakovui atsisakius Laidavimo sutarčių ieÅ¡kovo atžvilgiu, jis galėjau nevaržomai gauti bÅ«sto paskolÄ iÅ¡ tuometinio AB DNB banko (dabar - Luminor Bank AB). Vertinant aptartas aplinkybes yra akivaizdu, jog jau nuo 2012 m. rugsėjo 21 d.

Laidavimo sutartys pasibaigė Laidavimo sutartyse 13 p. įtvirtintu pagrindu, t. y. atsakovui atsisakius Laidavimo sutarčių ieÅ¡kovo atžvilgiu. Galiausiai Laidavimo sutartys yra pasibaigusios ir CK 6.87 str. 4 d. pagrindu. Kaip jau buvo minėta, Laidavimo sutarčių 9 p. aptarta, jog laiduotojas sutinka, kad pratęsus Kredito sutarties galiojimo laikÄ , atskiras laiduotojo sutikimas neduodamas ir papildomas susitarimas su laiduotoju nesudaromas. Å i Laidavimo sutarčių punkto formuluotė suponuoja aiÅ¡kiÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo atskiro sutikimo nereikia ir papildomas susitarimas nesudaromas tik Kredito sutarčių pratęsimo atveju.

Atsižvelgiant į 2012 m. rugsėjo 21 d. bei 2013 m. gruodžio 12 d. su K. A., ŽŪB „Aves Å«kis“, UAB „Green Logistics“ atsakovo pasiraÅ¡ytus papildomus susitarimus prie Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2, matyti, kad papildomais susitarimais Kredito sutartys pratęsiamos nebuvo, tačiau buvo keičiama ŽŪB atsiskaitymo su atsakovu tvarka bei didinami ŽŪB finansiniai įsipareigojimai, kas lėmė esminį Kredito sutarčių pakeitimÄ ir dėl ko atsakovas sudarė papildomus susitarimus su K.

A., ŽŪB „Aves Å«kis“, UAB „Green Logistics“. Žinodamas Laidavimo sutarčių su manimi sÄ lygas, atsakovas pats suprato, jog dėl keičiamų Kredito sutarčių sÄ lygų su Laidavimo sutarčių su ieÅ¡kovu netęs ir papildomų susitarimų nepasiraÅ¡ys. Net ir tuo atveju, jei atsakovas aiÅ¡kintų, jog dėl analogiÅ¡kų Laidavimo sutarčių sÄ lygų pakeitimo, iÅ¡skirtinai su ieÅ¡kovu nereikėjo sudaryti papildomų susitarimų, nes neva Laidavimo sutarčių 9 p. atsakovui leido vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti Laidavimo sutartis dėl iÅ¡ankstinio jo sutikimo, toks atsakovo teiginys bÅ«tų absoliučiai nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis CK 6.87 str. 4 d.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kintos CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo sÄ lygos, nurodant, kad aplinkybių pasikeitimas yra esminis, jei jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai yra tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebÅ«tų laidavęs už skolininkÄ arba bÅ«tų laidavęs kitomis sÄ lygomis. Ä®statyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtakÄ laiduotojo prievolės apimčiai, todėl Å¡i aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (plačiau žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015). Kasacinis teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laidavimo sutarties pasibaigimÄ (CK 6.87 str. 4 d.), kuomet ginčas kilo dėl padarytų dviejų kreditavimo sutarties pakeitimų be laiduotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo ir jų sukeltų padarinių, laiduotojui laikant, kad Å¡iais kreditavimo sutarties pakeitimais iÅ¡ esmės pasikeitė laidavimo sÄ lygos ir apimtis, dėl to atsirado pagrindas taikyti CK 6.87 str. 4 d., taip pat pasisakė, jog tai, kad laidavimo sutartyje nustatyta, jog laiduotojas sutinka su visomis kreditavimo sutarties sÄ lygomis ir su tolesniais jų pakeitimais ir papildymais, negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, paneigiančia kreditavimo sutarties pakeitimo vertinimÄ laidavimo apimties kontekste.

Pažymėtina, kad sutarties esmė yra Å¡alių susitarimas dėl konkrečių veiksmų atlikimo (neatlikimo), tam tikro rezultato gavimo (negavimo), todėl susitarti iÅ¡ anksto dėl kažko, net aiÅ¡kiai neapibrėžiant ko, Å¡alys neturėtų. Be to, laidavimo sutarties Å¡alys susitarė, kokias kreditavimo sutarties sÄ lygas keičiant taikoma papildoma apsauga – raÅ¡tiÅ¡kas laiduotojo sutikimas. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015).

Todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovui pakeitus Laidavimo sutarčių sÄ lygas, atsakovui aiÅ¡kiai suprantant Laidavimo sutarčių 9 p. formuluotę, atsakovas pats laikė, jog ieÅ¡kovo prievolės pasikeitė iÅ¡ esmės ir, skirtingai nei K. A., ŽŪB „Aves Å«kis“ bei UAB „Green Logistics“ atveju, nesant ieÅ¡kovo sutikimo nurodomiems Laidavimo sutarčių pakeitimams, laikė Laidavimo sutartis jo atžvilgiu pasibaigusiomis CK 6.87 str. 4 d. pagrindu. Atsakovas BAB bankas Snoras atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovas taip pat nurodė, kad 2011 m. spalio 7 d. ieÅ¡kovas ir BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ (KraÅ¡tovaizdis), atstovaujama direktoriaus K. A., sudarė kredito sutartį Nr. 031-76541, bankas kredito gavėjui KraÅ¡tovaizdis suteikė 3 528 300 LT kreditÄ . Vėlesniais papildomais susitarimais Nr. 1-2 bei patikslinimais prie Kredito sutarties Nr. 1 kredito limitas buvo keičiamas. Kredito sutarties 6.51 p. buvo sutarta, kad kredito gavėjas KraÅ¡tovaizdis kredito grÄ Å¾inimÄ užtikrins be kita ko ir ieÅ¡kovo laidavimu 2011 m. spalio 12 d. ieÅ¡kovas ir bankas sudarė laidavimo sutartį Nr. L2011-11, kuria bei jos vėlesniais pakeitimais ieÅ¡kovas įsipareigojo užtikrinti KraÅ¡tovaizdis prievolių pagal Kredito sutartį vykdymÄ . 2011 m. spalio 7 d.

KraÅ¡tovaizdis, atstovaujamas direktoriaus K. A., ir Bankas sudarė Kredito sutartį Nr. 031-76542 (antra kredito sutartis). Kredito sutartimi bankas kredito gavėjui KraÅ¡tovaizdis suteikė 882 000 LT kreditÄ . Vėlesniais papildomais susitarimais Nr. 1-2 bei patikslinimais prie Kredito sutarties kredito limitas buvo keičiamas. Antros Kredito sutarties 6.39 p. buvo sutarta, kad kredito gavėjas KraÅ¡tovaizdis kredito grÄ Å¾inimÄ užtikrins be kita ko ir ieÅ¡kovo laidavimu 2011 m. spalio 12 d. ieÅ¡kovas ir bankas sudarė laidavimo sutartį Nr. L2011-15, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo užtikrinti KraÅ¡tovaizdis prievolių pagal antrÄ Kredito sutartį vykdymÄ .

IeÅ¡kovas Laidavimo sutartimis, užtikrinančiomis Kredito sutarčių vykdymÄ , įsipareigojo: 11.1. Skolininkui KraÅ¡tovaizdis neįvykdžius visos savo prievolės ar jos dalies, laiku nesumokėjus su ja susijusių mokėtinų sumų, įskaitant palÅ«kanas, netesybas ir nuostolius, įvykdyti skolininko KraÅ¡tovaizdis prievolę ar jos dalį per banko nurodytÄ Ä¯spėjime terminÄ , atsakyti bankui savo turtu tomis pačiomis sÄ lygomis, ta pačia apimtimi, tais pačiais 3 terminais kaip ir skolininkas (Laidavimo sutarčių 6.1 p.);

Bankui kreipusis į teismÄ dėl bet kurios sumos pagal Kredito sutartis iÅ¡ieÅ¡kojimo, nuo Banko kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo mokėti bankui palÅ«kanas, kurių norma apskaičiuojama taip: prie paskutinę Kredito sutarčių galiojimo dienÄ galiojusios palÅ«kanų normos pridedami 2 procentiniai punktai (Laidavimo sutarčių 6.6 p.); IeÅ¡kovo įsipareigojimų galiojimas pasibaigia skolininkui KraÅ¡tovaizdis įvykdžius įsipareigojimus Bankui pagal Kredito sutartis, arba ieÅ¡kovui įvykdžius savo įsipareigojimus Bankui už skolininkÄ KraÅ¡tovaizdis (Laidavimo sutarčių 12 p.).

Teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5196-562/2016 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ KraÅ¡tovaizdis. Teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 14 d. 2017 m. gruodžio 16 d. Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1955- 562/2017 KraÅ¡tovaizdis yra pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Bankas, remdamasis aukščiau nurodytomis Laidavimo sutartimis, kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su reikalavimu padengti įsiskolinimus. 2019 m. vasario 26 d. UAB „Intrum Lietuva“ praneÅ¡imu Nr. SL-2028 bankas informavo ieÅ¡kovÄ apie 863 320,34 EUR įsiskolinimÄ bankui pagal Kredito sutartis. 2019 m. kovo 8 d.

UAB „Intrum Lietuva“ pažyma Nr. SL2457 ir Nr. SL2458 patvirtina, kad ieÅ¡kovas yra skolingas bankui iÅ¡ viso 863 320,34 EUR. Bankas, vadovaudamasis Kredito sutartimis ir Laidavimo sutartimis, CK 6.81 str., pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui, kaip laiduotojui už Kredito sutartimis prisiimtų KraÅ¡tovaizdis įsipareigojimų įvykdymÄ bei prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 863 320,34 EUR sumÄ . 2020 m. sausio 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-315-656/2020 pagal banko ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl skolos priteisimo (toliau vadinama - Skolos priteisimo byla) įvykusio teismo posėdžio metu bankas pateikė 2020 m. sausio 6 d. pažymÄ Nr. SL-2760 bei pažymÄ Nr. SL-2759, kurių pagrindu Bankas patikslino ieÅ¡kinio reikalavimų dydį, nurodydamas, jog priteistinos skolos dydis yra 803 005,09 EUR. 2020 m. sausio 21 d. sprendimu teismas iÅ¡nagrinėjo Skolos priteisimo bylÄ .

Teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė bankui iÅ¡ ieÅ¡kovo 803 005,09 EUR skolÄ , 6,96 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-05-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas sprendime konstatuodamas, kad laidavimo sutarčių galiojimas nėra pasibaigęs, be kita ko, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nors pagrindinis skolininkas BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ ir yra bankrutuojantis, tačiau ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu nebuvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro, kas reiÅ¡kia, kad laidavimas CK 6.87 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra pasibaigęs; ieÅ¡kovas neįrodė CK 6.87 str. 4 d. nustatytų pagrindų Laidavimo sutarčių pasibaigimui egzistavimo; nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus ginčo laidavimo sutarčių sÄ lygas, nustatančias laidavimo galiojimÄ iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, atmestinas ieÅ¡kovo argumentas dėl laidavimo pasibaigimo CK 6.89 ar 6.88 str. pagrindu. 2020 m. vasario 20 d.

IeÅ¡kovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundÄ dėl sprendimo, tačiau 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sustabdė civilinės bylos Nr. e2A-797-330/2020 nagrinėjimÄ pagal IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Sprendimo iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis teismo sprendimas Å¡ioje teismo nagrinėjamoje byloje. Å iuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti Laidavimo sutartis negaliojančiomis.

23. Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų. PrieÅ¡ingai nei teigia IeÅ¡kovas, Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti Laidavimo sutartis negaliojančiomis CK 1.90 (dėl suklydimo) ir 1.91 (dėl apgaulės) straipsnių sandorių negaliojimo pagrindais.

IeÅ¡kovas neturi teisės reikalauti pripažinti Laidavimo sutartis negaliojančiomis dvejais minėtais sandorių negaliojimo pagrindais, kasacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog suklydimas (CK 1.90 str.) ir apgaulė (CK 1.91 str.) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio Å¡alį ir taip jÄ palenkti sudaryti sandorį.

Tuo tarpu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio argumentai ne tik grindžiami iÅ¡imtinai tik deklaratyviais teiginiais, bet ir yra prieÅ¡taringi, nes, viena vertus, nurodoma, kad ieÅ¡kovÄ suklaidino KraÅ¡tovaizdis, kita vertus, teigiama, kad pats ieÅ¡kovas dėl subjektyvių aplinkybių (pvz. amžiaus, iÅ¡silavinimo ir pan.) suklydo. Banko įsitikinimu, vien tai tik dar kartÄ patvirtinta visiÅ¡kÄ IeÅ¡kovo teiginių deklaratyvumÄ ir nepagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 3 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011).

IeÅ¡kovas nepagrindė nei kad buvo apgautas, nei kad iÅ¡ esmės suklydo, sudarydamas Laidavimo sutartis. Pagal CK 1.90 str. suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Pagal CK 1.91 str. apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Remiantis iÅ¡samia kasacinio teismo praktika, aplinkybes dėl nuginčijamo (tame tarpe ir CK 1.90 ir 1.91 str. pagrindais) sandorio negaliojimo turi įrodyti ieÅ¡kovas. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad sudarydamas Laidavimo sutartis iÅ¡ esmės suklydo ar juo labiau KraÅ¡tovaizdžio veiksmų, kuriais KraÅ¡tovaizdis tyčia ieÅ¡kovui pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo laidavimo sandorio elementų ar kitaip privertė sudaryti Laidavimo sutartis, siekdamas suklaidinti (apgauti) ieÅ¡kovÄ .

IeÅ¡kinys yra grindžiamas vien tik ieÅ¡kovo deklaratyviais samprotavimais (178 str.). IeÅ¡kovas, be kita ko, mini Å¡ias aplinkybes, neva pagrindžiančias Laidavimo sutarčių negaliojimÄ CK 1.90 ir 1.91 str. pagrindais: bankas prieÅ¡ sudarydamas Laidavimo sutartis su ieÅ¡kovu neva nevertino jo finansinės bÅ«klės; Kredito sutarčių sudarymo datos (2011-10-07) neva skiriasi nuo Laidavimo sutarčių datų (2011-10-12); IeÅ¡kovo Laidavimo sutarčių sudarymo metu finansinė padėtis nebuvo gera ir niekaip nebÅ«tų galėjęs įvykdyti Laidavimo sutartimis užtikrintų prievolių;

Ieškovas iš neatlygintinų Laidavimo sutarčių neturėjo jokios ekonominės naudos; Kraštovaizdžio tyčinio bankroto faktas; Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad laiduotojai, laiduodami už kredito gavėjo prievoles, nelaikytini finansinių paslaugų gavėjais (nėra finansų įstaigos klientai arba tarpusavyje susijusi klientų grupė), todėl šiuo atveju netaikytinas LR finansų įstaigų įstatymo 31 str. numatytas reikalavimas finansų įstaigai prieš sudarant sutartį įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius reikalavimus.

Tai reiÅ¡kia, kad, net jei ieÅ¡kovas įrodytų, kad bankas netikrino jo finansinės bÅ«klės (su kuo bankas kategoriÅ¡kai nesutinka), tai Å¡i aplinkybė vis tiek niekaip negali sudaryti pagrindo pripažinti Laidavimo sutartis negaliojančiomis. Kredito sutarčių ir Laidavimo sutarčių sudarymo datos skiriasi 5 dienomis, kas, Banko vertinimu, yra protingas terminas tam, kad sÄ Å¾iningas, atidus ir rÅ«pestingas asmuo galėtų iÅ¡samiai susipažinti su Kredito sutarčių nuostatomis, įvertinti potencialiÄ sandorio rizikÄ bei laisva valia nuspręsti sudaryti sandorį.

IeÅ¡kovas nepagrindė, kad neturi pakankamai turto įvykdyti Laidavimo sutartimis užtikrintų prievolių (CPK 178 str.). Net jei ir ieÅ¡kovas, tai įrodytų, savaime Å¡i aplinkybė vis tiek nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu, kadangi „tai, ar apeliantė turėjo turto daugiau/mažiau nei reikalinga užtikrinti kreditÄ gavusio asmens įsipareigojimų įvykdymÄ , nenustatė didesnės negu prisiimtos pagal laidavimo sutartis jos įsipareigojimų apimties.

Sprendžiant dėl (ne)naudingumo aspekto, paminėta aplinkybė dėl apeliantės turimo turto per mažos apimties galėtų bÅ«ti vertinama tik kaip rodanti nepakankamÄ laidavimo sutarčių naudingumÄ bÅ«tent atsakovei, bet ne nenaudingumÄ apeliantei“. Bet kokiu atveju, Bankas neprivalo vertinti laiduotojo laisva valia prisiimto rizikos, kadangi sprendimÄ sudaryti laidavimo sutartis priima pats laiduotojas, įvertinęs pagrindinio skolininko finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus. Å iuo atveju Laidavimo sutarčių sudarymas atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , banko rizika buvo iÅ¡skaidyta, kadangi ieÅ¡kovas nebuvo vienintelis laiduotojas, užtikrinantis Kredito sutartyse nustatytų prievolių įvykdymÄ .

Jokie įstatymai nenustato laidavimo sutarčių atlygintinumo, o atlygintinumas paprastai nėra taikomas ir verslo praktikoje – tai pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, pavyzdžiui 2018 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-374-178/2018. Todėl ši aplinkybė negali turėti jokios įtakos, sprendžiant dėl Laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Kraštovaizdžio tyčinio bankroto faktas savaime niekaip negali pagrįsti, kad ieškovas suklydo, o juo labiau buvo apgautas tyčiniais Kraštovaizdžio veiksmais, kadangi Kraštovaizdžio bankroto byloje tokie prejudiciniai faktai nebuvo nustatinėjami.

Å i teismų praktika neturi res judicata galios ir nenustato jokių prejudicinių faktų, be to, Å¡ioje byloje nustatyta, kad laidavimo sutarties sudarymas prieÅ¡taravo privataus juridinio asmens (laiduotojo) veiklos tikslams, kas sudaro kitokį nei Byloje sandorio negaliojimo pagrindÄ (CK 1.82 str.). Banko vertinimu, Å¡ios deklaratyvios aplinkybės niekaip negali sudaryti pakankamo pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovas suklydo ar juo labiau buvo apgautas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo samprotavimai tiek apie apgaulę, tiek suklydimÄ nėra įrodyti (CPK 178 str.);

CK 1.91 str. 6 d. nustato, kad jeigu apgaulę panaudojo ne kita sandorio Å¡alis, o trečiasis asmuo, sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio Å¡alis žinojo arba turėjo žinoti apie tokį faktÄ . Å iuo atveju, kaip jau minėta, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad jis buvo apgautas dėl KraÅ¡tovaizdžio veiksmų. KraÅ¡tovaizdis nėra Laidavimo sutarčių Å¡alis, ko pasėkoje ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis (bankas) buvo nesÄ Å¾ininga, t. y.

žinojo arba turėjo žinoti apie ieÅ¡kovo apgaulės faktÄ . Tačiau, ieÅ¡kovas nepateikė nė vieno, tai pagrindžiančio argumento ar įrodymo (CPK 178 str.). Banko įsitikinimu, ieÅ¡kovas sudarė Laidavimo sutartis savo laisva valia, suprasdamas jų teisinius padarinius ir rizikÄ bei norėdamas prisiimti tokiÄ rizikÄ . Todėl, net jeigu ir KraÅ¡tovaizdis bÅ«tų apgavęs ieÅ¡kovÄ (Byloje nėra Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų), vis tiek nėra jokio pagrindo pripažinti Laidavimo sutartis negaliojančiomis CK 1.91 str. pagrindu, kadangi Bankas buvo sÄ Å¾iningas ir nežinojo bei neturėjo žinoti, kad IeÅ¡kovas neva buvo apgautas trečiojo asmens – KraÅ¡tovaizdžio.

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Banko vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui nebuvo dėl ko suklysti, kadangi Laidavimo sutartyse aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡dėstytos laidavimo sÄ lygos, laiduotojo prisiimti įsipareigojimai, jų apimtys, tame tarpe ir solidarioji laiduotojo bei KraÅ¡tovaizdžio atsakomybė, be to, ieÅ¡kovui buvo suteiktos Kredito sutarčių kopijos iki Laidavimo sutarčių sudarymo, kad laiduotojas galėtų laisva valia nuspręsti dėl laidavimo, susipažinus Kredito sutarties sÄ lygomis.

Å iÄ aplinkybę patvirtina Laidavimo sutarčių 18 p. Laidavimo sutarčių sudarymo metu IeÅ¡kovas buvo pilnametis, neabejotinai turintis patirties civilinėje apyvartoje (26 m. amžiaus), iÅ¡silavinęs, be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog „laidavimas juridinių asmenų kreditavimo santykiuose yra įprastas sandoris, tokia praktika visuotinai pripažįstama ir laikoma sÄ Å¾ininga – laiduotojas papildomai parodo, kad tiki verslo perspektyvomis, yra suinteresuotas jo sėkme, todėl bus suinteresuotas, kad skolininkas atsakingai naudotų gautÄ kreditÄ ir jį kontroliuotų“.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytus argumentus, matyti, jog IeÅ¡kovas siekia nuginčyti sandorius vien deklaratyviais teiginiais, nors Banko teikiami įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovas visas Laidavimo sutarčių sÄ lygas bei rizikas suprato. Netgi darant prielaidÄ , kad Laidavimo sutarties sÄ lygos ieÅ¡kovui buvo neaiÅ¡kios, ieÅ¡kovas turėjo galimybę pasikonsultuoti su teisininkais, atidėti Laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymÄ , dar detaliau susipažinti su dokumentais. IeÅ¡kovas nenurodo, jog ėmėsi tokių veiksmų.

PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad ieÅ¡kovas savo pozicijÄ dėl Laidavimo sutarčių negaliojimo pirmÄ kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė tik Skolos priteisimo bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu ieÅ¡kinys dėl Laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra reiÅ¡kiamas tik dabar byloje, kai ieÅ¡kovui kilo reali grėsmė dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kadangi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai patenkino banko ieÅ¡kinį dėl skolos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo. IeÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas likus vos kelioms dienoms iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio Skolos priteisimo byloje.

Skolos priteisimo byloje pats teismas, žodinio posėdžio metu, paklausė, ar ieÅ¡kovas neteiks prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl Laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kadangi ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu minėjo, kad nebuvo jo valios sudaryti Laidavimo sutartis. Tačiau, ieÅ¡kovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio ir neginčijo Laidavimo sutarčių. Tokios aplinkybės, banko vertinimu, akivaizdžiai pagrindžia, kad ieÅ¡kovo tikrasis tikslas, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, pagrįstÄ tik deklaratyviais samprotavimais, yra ne neva pažeistų teisių gynyba, o bÅ«tent siekis vilkinti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo banko naudai procesÄ .

Nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovas, tariamai bÅ«damas sÄ Å¾iningas, atidus bei rÅ«pestingas asmuo ir manydamas, kad nebuvo jo valios sudaryti Laidavimo sutartis, niekada jų neginčijo ar kitaip nereiÅ¡kė savo nesutikimo su jomis iki tol, kol nekilo reali grėsmė, kad ieÅ¡kovo skola Bankui bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai teismo keliu. IeÅ¡kovas net gavęs banko 2019 m. vasario 26 d. praneÅ¡imÄ apie įsiskolinimÄ , vis tiek neginčijo Laidavimo sutarčių. Atitinkamai, toks ieÅ¡kovo elgesys nagrinėjamu atveju neatitinka CK 1.90 str. 1 d. taikymo sÄ lygų ir tik dar kartÄ patvirtina, kad ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Ieškovas yra atsakingas už Kraštovaizdžio prievoles, kadangi jo laidavimas už Kraštovaizdžio prievoles nėra pasibaigęs, o ieškovo argumentai nepagrįsti. Visų pirma, ginčas dėl dalies ieškinio teisinio pagrindo bei dalyko jau yra nagrinėjamas Skolos priteisimo byloje. CPK 137 str. 2 d. 5 p. įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas.

IeÅ¡kinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieÅ¡kovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas reikalauja pripažinti Laidavimo sutartis pasibaigusiomis, be kita ko, remiantis CK 6.88 str. 1 d. ir CK 6.87 str. 4 d. laidavimo pabaigos pagrindais. Tačiau Å¡ie ieÅ¡kovo reikalavimai yra Skolos priteisimo bylos dalyku, dėl kurio Teismas pasisakė Sprendime, t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad (i) ieÅ¡kovas neįrodė CK 6.87 str. 4 d. nustatytų pagrindų Laidavimo sutarčių pasibaigimui egzistavimo; (ii) įvertinus ginčo laidavimo sutarčių sÄ lygas, nustatančias laidavimo galiojimÄ iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, atmestinas ieÅ¡kovo argumentas dėl laidavimo pasibaigimo CK 6.89 ar 6.88 str. pagrindu.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju susiklostė situacija, kai dalis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalyko (reikalavimas pripažinti Laidavimo sutartis pasibaigusiomis), teisinis pagrindas (laidavimo pabaigos pagrindai numatyti CK 6.88 str. 1 d. ir CK 6.87 str. 4 d.) bei faktinis pagrindas (ta pati faktinė situacija – ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl tų pačių Laidavimo sutarčių) visiÅ¡kai sutampa su kitos, anksčiau prasidėjusios, civilinės bylos (Skolos priteisimo byla) nagrinėjimo dalyku. Antra, Laidavimo sutartys galioja iki visiÅ¡ko kredito ir kitų pagal Kredito sutartis mokėtinų sumų grÄ Å¾inimo.

Vienas iÅ¡ prievolių užtikrinimo bÅ«dų yra laidavimas, kurio pagrindu laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). CK 6.81 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.).

Laidavimo sutarčių 2 p. IeÅ¡kovas ir Bankas susitarė, kad laiduotojas ieÅ¡kovas atsako solidariai už skolininko įsipareigojimų neįvykdymÄ , suteikto kredito negrÄ Å¾inimÄ , priskaičiuotų palÅ«kanų, delspinigių, baudų, nuostolių, taikomų Banko sankcijų skolininkui ir visų kitų privalomų mokėti pagal Kredito sutarčių sÄ lygas sumų, įmokų nesumokėjimÄ savo lėšomis ir turtu. Laidavimo sutarčių 6.1 p. ieÅ¡kovas ir Bankas taip pat susitarė, kad laiduotojas ieÅ¡kovas atsako bankui ta pačia apimtimi ir tais pačiais terminais, kaip ir skolininkas KraÅ¡tovaizdis.

Laidavimo sutartimis Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovas atsako ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, todėl neįvykdytų KraÅ¡tovaizdis įsipareigojimų mastas nulemia ir solidarios ieÅ¡kovo prievolės bankui mastÄ . Laidavimo sutarčių 12 p. taip pat buvo numatyta, kad laiduotojo įsipareigojimų galiojimas pasibaigia skolininkui pačiam ar laiduotojui už skolininkÄ Ä¯vykdžius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo laidavimas galioja iki visiÅ¡ko kredito ir kitų pagal Kredito sutartis mokėtinų sumų grÄ Å¾inimo.

Laidavimo sutartys patvirtina, kad ieÅ¡kovas atsako solidariai už skolininko KraÅ¡tovaizdžio įsipareigojimų pagal Kredito sutartis nevykdymÄ , suteikto kredito negrÄ Å¾inimÄ , banko taikomų sankcijų ir visų kitų privalomų mokėti pagal Kredito sutarčių sÄ lygas sumų, įmokų nesumokėjimÄ savo lėšomis, esančiomis sÄ skaitose banke ir visose kredito įstaigose, bei visu kitu IeÅ¡kovui priklausančiu turtu, turimu sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ir įsigyjamu ateityje (Laidavimo sutarčių 2 p.).

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad KraÅ¡tovaizdis pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į kÄ nukreipiamas reikalavimas, t. y. į skolininkÄ bankroto procese ar į laiduotojÄ atskiroje civilinėje byloje. Taigi, KraÅ¡tovaizdžiui neatsiskaičius su banku ir 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo nutartimi jam iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankas pagrįstai nukreipė reikalavimÄ Ä¯ laiduotojÄ â€“ ieÅ¡kovÄ tokia apimtimi, kokiÄ turėjo į pagrindinį skolininkÄ , nes laiduotojas ir kreditorius susitarė, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo.

Be to, kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, jog Å¡alims susitarus, jog laidavimo sutartis galioja iki visiÅ¡ko prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo, CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Atitinkamai, Å¡iuo atveju laidavimas galioja ir nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.88 str. įtvirtinto termino. Trečia, Bankas niekada neatsisakė laidavimo ieÅ¡kovo atžvilgiu. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo tik deklaratyvius teiginius, neva, pagal Laidavimo sutarčių 13 p., bankas atsisakė Laidavimo sutarčių, ieÅ¡kovo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Laidavimo sutarčių 13 p. nustatyta, kad laiduotojo įsipareigojimų galiojimas pasibaigia skolininkui įvykdžius įsipareigojimus bankui pagal Kredito sutartis, arba laiduotojui įvykdžius savo įsipareigojimus bankui už skolininkÄ arba bankui atsisakius laidavimo. Laidavimo sutarčių 17 p. įtvirtinta, jog banko nepasinaudojimas kuria nors iÅ¡ Laidavimo sutarčių suteikiamų teisių negali bÅ«ti suprantamas kaip atsisakymas pasinaudoti Å¡ia teise. CK 6.129 str. 1 d. numatyta, kad prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininkÄ nuo jos įvykdymo arba pareiÅ¡kia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtÄ .

Å io straipsnio 2 d. įtvirtinta, jog atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi bÅ«ti pareikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir neabejotinai. Tuo tarpu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė nė vieno įrodymo, kuriame Bankas bÅ«tų aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ atleisti ieÅ¡kovÄ nuo laidavimo (CPK 178 str.). Dar daugiau, ieÅ¡kovas tik deklaratyviai iÅ¡vardino banko veiksmus, kurie neva rodo, kad bankas atsisakė laidavimo ieÅ¡kovo atžvilgiu. Tačiau, akivaizdu, kad Å¡ie veiksmai savaime niekaip negali sudaryti pakankamo pagrindo tikėtis, jog bankas atsisakė ieÅ¡kovo laidavimo, o tai pagrindžia ir paties ieÅ¡kovo atitinkami veiksmai: ieÅ¡kovas, tariamai manydamas, jog jo laidavimas yra pasibaigęs nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo niekada nesikreipė į bankÄ dėl tariamo atleidimo patvirtinimo ar kitokios neabejotinos banko valios iÅ¡raiÅ¡kos dėl ieÅ¡kovo atleidimo nuo laidavimo; ieÅ¡kovas net ir visos Skolos priteisimo bylos nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde dėl Sprendimo, bandydamas įrodyti Laidavimo sutarčių pabaigÄ , nenurodė, kad Bankas jį tariamai yra atleidęs nuo laidavimo prievolės įvykdymo.

Taigi, banko vertinimu, ieÅ¡kovas galimai sÄ moningai „dirbtinai sugalvojo“ naujÄ teisinį pagrindÄ , kuriuo remiantis dabar siekia kitoje civilinėje byloje, jog Teismas priimtų prieÅ¡ingÄ sprendimÄ dėl Laidavimo sutarčių pabaigos. Laidavimo sutarčių 15 p. nustato, kad visi praneÅ¡imai, vykdant laidavimo sutartį, įteikiami pasiraÅ¡ytinai arba siunčiami paÅ¡tu; raÅ¡tiÅ¡ki praneÅ¡imai laikomi gautais praėjus 5 kalendorinėms dienoms nuo jo iÅ¡siuntimo. Be to, Å¡ios sutartyse laiduotojui numatyta pareiga informuoti bankÄ apie laiduotojo rekvizitų pasikeitimÄ (6.5 p.).

Kaip jau minėta, bankas 2019 m. vasario 26 d. registruota paÅ¡to siunta iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui Laidavimo sutartyse nurodytu ieÅ¡kovo adresu praneÅ¡imÄ apie įsiskolinimÄ . Taigi, bankui yra nesuprantama, dėl kokios priežasties ieÅ¡kovas nurodo, kad jam, kaip vienam iÅ¡ laiduotojų pagal Kredito sutartis, praneÅ¡imas apie skolÄ nebuvo siųstas. Banko vertinimu, Å¡i aplinkybė tik dar kartÄ patvirtina ieÅ¡kovo teiginių apie tariamÄ atleidimo nuo laidavimo deklaratyvumÄ ir nepagrįstumÄ . Atitinkamai, akivaizdu, kad bankas niekada neatleido ieÅ¡kovo nuo laidavimo pagal Laidavimo sutartis.

Ketvirta, Laidavimo sutartys galioja, kadangi nebuvo esminio prievolių pasikeitimo be ieÅ¡kovo sutikimo. CK 6.87 str. 4 d. numato laidavimo pasibaigimÄ , jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis nustato kÄ kita. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kintos CK 6.87 str. 4 d. taikymo sÄ lygos, nurodant, kad aplinkybių pasikeitimas yra esminis, jei jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai yra tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebÅ«tų laidavęs už skolininkÄ arba bÅ«tų laidavęs kitomis sÄ lygomis.

Taigi tam, kad laidavimas pasibaigtų Å¡ioje teisės normoje nurodytu pagrindu, bÅ«tinos dvi sÄ lygos: pirma, laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iÅ¡ esmės; antra, prievolės iÅ¡ esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Å iuo atveju, kaip aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ papildomų susitarimų prie Kredito sutarčių, jais buvo atlikti kredito sutarčių pakeitimai, pratęsiant Kredito sutarčių grÄ Å¾inimo terminus bei papildomai įkeičiant kredito gavėjo (KraÅ¡tovaizdžio) turtÄ .

Tačiau, tokie Kredito sutarčių pakeitimai niekaip iš esmės nepakeitė ieškovo padėties, todėl nelaikytini pažeidžiančiais laiduotojo teises, didinančiais laiduotojo atsakomybę ar sukeliančiais kitus jam nepalankius padarinius. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nepateikė nė vieno argumento, kodėl minėti Kredito sutarčių pakeitimai iš esmės pakeitė prievolę (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad galimas Kredito sutarčių terminų pratęsimas buvo numatytas ir Laidavimo sutartyse.

Laidavimo sutarčių 9 p. Å¡alys nustatė sÄ lygÄ , kad, pratęsus Kredito sutarčių galiojimo terminÄ , atskiras laiduotojo sutikimas neduodamas ir papildomas susitarimas su laiduotoju nesudaromas, o laiduotojo įsipareigojimai galioja iki visiÅ¡ko skolininko įsipareigojimų pagal Kredito sutarties sÄ lygas įvykdymo. Banko pagrįstu įsitikinimu, aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, jog ieÅ¡kovas neįrodė CK 6.87 str. 4 d. nustatytų pagrindų Laidavimo sutarčių pasibaigimui egzistavimo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas prašė tenkinti ieÅ¡kinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir pripažinti ieÅ¡kinyje nurodytas laidavimo sutartis negaliojančiomis. Atsakovo atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. IeÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovas A. K. pirmiausia praÅ¡o pripažinti laidavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo atsakyti solidariai už skolininko ŽŪB KraÅ¡tovaizdis įsipareigojimų pagal kredito sutartis ir jų priedus, negaliojančia ab initio CK 1.90 str. ir 1.91 str. pagrindu, kaip sudarytÄ dėl suklydimo ir dėl apgaulės, kadangi negalėjo suprasti, jog jam pagal sutartis reiks atsakyti, nesuvokė solidarumo teisinės sÄ vokos.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis CK 6.87 str. 4 d. pagrindu – jei iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato kÄ kita, o taip pat 6.88 str. pagrindu – kai buvo laiduota tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė ir kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio.

Byloje nėra ginčo, kad 2011 m. spalio 7 d. ieÅ¡kovas ir BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis, atstovaujama direktoriaus K. A., sudarė kredito sutartį Nr. 031-76541, bankas kredito gavėjui KraÅ¡tovaizdis suteikė 3 528 300 Lt kreditÄ , kreditavimo tikslas: investiciniam projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Žemės Å«kio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmÄ veiklos sritį 8 vilkikams ir 8 specializuotoms augalininkystės produkcijos transportavimo puspriekabėms įsigyti.

Vėlesniais papildomais susitarimais Nr. 1-2 bei patikslinimais prie Kredito sutarties Nr. 1 kredito limitas buvo keičiamas. Kredito sutarties 4.1.8 p. ir 6.51 p. buvo sutarta, kad kredito gavėjas skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ užtikrins be kita ko ir ieÅ¡kovo laidavimu; sutartyje nurodyta, kad taikomos taip pat kitos užtikrinimo priemonės – kredito gavėjo ir svetimo turto hipoteka (žemės sklypai, transporto priemonės 4 764 000 Lt sumai), UAB „Žemės Å«kio paskolų garantijų fondo“ garantija (60 proc.), K.

A. asmeninis laidavimas (taip pat ieÅ¡kovo A. K. asmeninis laidavimas), ŽŪB „Aves Å«kis“ laidavimas, UAB „Green Logistic“, kredito gavėjo lėšų sÄ skaitose įkeitimas. 2011 m. spalio 12 d. atsakovas AB bankas Snoras, ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“, atstovaujamas bendrovės pirmininko K. A., toliau vadinamas skolininku, ir A. K., toliau vadinamas laiduotoju, ieÅ¡kovas ir bankas sudarė laidavimo sutartį Nr. L2011-11, kuria bei jos vėlesniais pakeitimais ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakyti solidariai už skolininko įsipareigojimų pagal Kredito sutartį (Nr.031-76541) ir jos prieduose nurodytų įsipareigojimų neįvykdymÄ , suteikto kredito negrÄ Å¾inimÄ , kitų pagal sutartį paskaičiuotų privalomų mokėti sumų, įmokų nesumokėjimÄ savo lėšomis, turtu, turimu sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ar įsigyjamu ateityje.

Sutarties 13 p. nustatyta, jog laiduotojo įsipareigojimų galiojimas pasibaigia skolininkui įvykdžius įsipareigojimus bankui pagal Kredito sutartį arba laiduotojui įvykdžius savo įsipareigojimus bankui už skolininkÄ , arba bankui atsisakius laidavimo. 2011 m. spalio 7 d. ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“, atstovaujamas direktoriaus K. A., ir AB bankas Snoras sudarė Kredito sutartį Nr. 031-76542 (antra kredito sutartis). Kredito sutartimi bankas kredito gavėjui ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ suteikė 882 000 Lt kreditÄ kreditavimo tikslas: investiciniam projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Žemės Å«kio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmÄ veiklos sritį 2 vilkikams ir 2 specializuotoms augalininkystės produkcijos transportavimo puspriekabėms įsigyti.

Vėlesniais papildomais susitarimais Nr. 1-2 bei patikslinimais prie Kredito sutarties kredito limitas buvo keičiamas. AntrÄ jÄ kredito sutartimi taip pat buvo susitarta (4 p., 6 p., 6.39 p.), kredito gavėjas KraÅ¡tovaizdis skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ užtikrins be kita ko ir ieÅ¡kovo laidavimu; sutartyje nurodyta, kad taikomos taip pat kitos užtikrinimo priemonės – kredito gavėjo ir svetimo turto hipoteka (žemės sklypai, transporto priemonės 2 344 000 Lt sumai), UAB „Žemės Å«kio paskolų garantijų fondo“ garantija (70 proc.), K.

A. asmeninis laidavimas (taip pat ieÅ¡kovo A. K. asmeninis laidavimas), ŽŪB „Aves Å«kis“ laidavimas, UAB „Green Logistic“, kredito gavėjo lėšų sÄ skaitose įkeitimas. 2011 m. spalio 12 d. atsakovas AB bankas Snoras, ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“, atstovaujamas bendrovės pirmininko K. A., toliau vadinamas skolininku, ir A. K., toliau vadinamas laiduotoju, ieÅ¡kovas ir bankas sudarė antrÄ laidavimo sutartį Nr. L2011-11, kuria bei jos vėlesniais pakeitimais ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakyti solidariai už skolininko įsipareigojimų pagal antrÄ jÄ Kredito sutartį (Nr.031-76542) ir jos prieduose nurodytų įsipareigojimų neįvykdymÄ , suteikto kredito negrÄ Å¾inimÄ , kitų pagal sutartį paskaičiuotų privalomų mokėti sumų, įmokų nesumokėjimÄ savo lėšomis, turtu, turimu sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ar įsigyjamu ateityje.

Sutarties 13 p. taip pat nustatyta, jog laiduotojo įsipareigojimų galiojimas pasibaigia skolininkui įvykdžius įsipareigojimus bankui pagal Kredito sutartį arba laiduotojui įvykdžius savo įsipareigojimus bankui už skolininkÄ , arba bankui atsisakius laidavimo. Taigi, laiduotojas (ieÅ¡kovas) ginčo sutartimis įsipareigojo skolininkui neįvykdžius visos savo prievolės ar jos dalies, laiku nesumokėjus su ja susijusių mokėtinų sumų, įskaitant palÅ«kanas, netesybas ir nuostolius, įvykdyti skolininko prievolę ar jos dalį per banko nurodytÄ Ä¯spėjime terminÄ , atsakyti bankui savo turtu tomis pačiomis sÄ lygomis, ta pačia apimtimi, tais pačiais terminais kaip ir skolininkas.

Laiduotojas turi teisę gauti iÅ¡ banko informacijÄ apie skolininko įsipareigojimų pagal Kredito sutartis įvykdymÄ (10 p.). Laidavimo sutartyse (18 p.) raÅ¡tu nurodyta ir ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino, jog jis pareiÅ¡kia, kad yra susipažinęs su kredito sutarčių turiniu, kredito sutarties kopijÄ , patvirtintÄ banko, gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu nutraukė su ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ sudarytÄ paramos sutartį bei pareikalavo iÅ¡mokėtÄ paramÄ grÄ Å¾inti.

Kredito sutartis bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2015 m. birželio 2 d. praneÅ¡imu nuo 2015 m. liepos 9 d. Minimas praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas skolininkui ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ bei laiduotojams ŽŪB „Aves Å«kis“, UAB „Green logistics“ ir K. A.. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal skolininko ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ ieÅ¡kinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 28 d. 2016 m. rugsėjo 22 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi skolininkui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, 2017 m. gruodžio 6 d. teismo nutartimi skolininkas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 5 p. dėl dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo teismui pripažinus aplaidų ir/apgaulingÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos vedimÄ , netinkamÄ jos tvarkymÄ , taip pat kad įmonės buvę vadovai nesirÅ«pino veikla ir neužtikrino dokumentų (turto) apsaugos; bei Ä®BÄ® 20 str. d. 2 p. pagrindu, kai atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 str. nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimai dėl privalomo įmonės bankroto bylos iniciavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Atsakovas pripažįsta, jog reikalavimas vykdyti prievolę ieÅ¡kovui pagal laidavimo sutartis iÅ¡ atsakovo pusės buvo pareikÅ¡tas 2019 m. vasario 26 d. raÅ¡tu, nurodant, jog likęs nepadengtas banko reikalavimas į skolininkÄ sudaro 863 320,34 Eur (minėta, jog Å¡i suma yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-1955-562/2014). 2019 m. gegužės 3 d. atsakovas (bankas), vadovaudamasis CK 6.81 str. pagrindu bei remdamasis ginčo Laidavimo sutartimis Vilniaus apygardos teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A.

K. kaip laiduotojui už Kredito sutartimis prisiimtų ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ tinkamų įsipareigojimų įvykdymÄ bei prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 863 320,34 Eur sumÄ ; Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė bankui 803 005,09 Eur skolÄ , palÅ«kanas. Atkreiptinas dėmesys, jog minimoje civilinėje byloje teismas iÅ¡nagrinėjo laiduotojo (atsakovo Å¡ioje byloje) A. K. argumentus dėl laidavimo prievolės pabaigos, nurodė: atsakovas tvirtina, kad laidavimo sutartys buvo neterminuotos ir siekia bÅ«ti atleistas nuo laiduotojo atsakomybės CK 6.89 str. normos, nustatančios neterminuoto laidavimo pabaigÄ , pagrindu.

Kaip jau minėta, įstatyme nustatytas bendras principas, jog laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rÅ«Å¡is, įstatyme nustatyti skirtingi laidavimo pabaigos pagrindai. CK 6.88 str. nustatyta terminuoto laidavimo pabaiga, CK 6.89 str. įtvirtintos neterminuoto laidavimo pabaigos sÄ lygos. CK 6.88 str. 1 d. nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio.

Iš CK 6.88 str. 1 d. normos dispozicijos teismas sprendė, kad terminuota laidavimo sutartimi laikytina tokia laidavimo sutartis, kuria buvo laiduota tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė. Tuo tarpu neterminuota laidavimo sutartis – kai buvo laiduota nenustatytam laikui, kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu (CK 6.89 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartimis buvo užtikrinta terminuota kreditavimo prievolė, todėl ir atsakovo sudarytos laidavimo sutartys laikytinos terminuotomis.

Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant teisės normas dėl terminuotos laidavimo sutarties galiojimo, nurodyta, kad CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kredito sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas. Kasacinio teismo vertinimu, tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys).

Be to, laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-351/2014 ir joje nurodyta praktika). Nagrinėjamoje situacijoje įvertinęs laidavimo sutarčių sÄ lygas, nustatančias laidavimo galiojimÄ iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, atsižvelgdamas į nurodytÄ kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , teismas atmetė atsakovo A.

K. argumentÄ dėl laidavimo pasibaigimo CK 6.89 ar 6.88 straipsnių pagrindu. Teismas taip pat konstatavo, kad įvertinus aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , atsakovas A. K. neįrodė CK 6.87 str. 4 dalyje nustatytų pagrindų laidavimo sutarčių pasibaigimui egzistavimo. Taigi, teismas sutinka su atsakovo BAB banko Snoras atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, kad teisme tarp tų pačių Å¡alių tuo pačių pagrindu ir dėl to paties dalyko - dėl laidavimo prievolės pagal ginčo sutartis pasibaigimo ginčas jau buvo iÅ¡nagrinėtas, nors minimas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, Lietuvos apeliaciniame teisme byla dar nėra iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka, todėl teismas sprendžia, jog ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje - dėl ginčo laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis paliktinas nenagrinėtu pagal CPK 296 str. 1 d. 4 p. Net jei bÅ«tų laikomasi kitokios pozicijos ir manoma jog ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje neturi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, teismas nagrinėjamu atveju neturėtų pagrindo kitaip vertinti tarp Å¡alių susiklosčiusio materialinio laidavimo teisinio santykio, kaip kad vertino minimame 2020 m. sausio 21 d. teismo sprendime Vilniaus apygardos teismas, kadangi įvertinus esamÄ teisinį reglamentavimÄ ieÅ¡kovo laidavimo prievolę laikyti pasibaigusia nėra jokio pagrindo, o CK 6.87 str. 4 d. taikymui sÄ lygų taip pat nėra, kadangi ginčo laidavimo sutartyje Å¡alys padarė atitinkamas iÅ¡lygas.

Papildomai pažymėtina, jog tam, kad laidavimas bÅ«tų laikomas pasibaigusiu minimoje teisės normoje nurodytu pagrindu, bÅ«tinos dvi sÄ lygos - laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iÅ¡ esmės ir prievolės iÅ¡ esmės pasikeitimo rezultatas turi bÅ«ti nepalankus laiduotojui. Å iuo atveju, kaip ir nurodė atsakovas, papildomi susitarimai prie Kredito sutarčių, kuriais buvo atlikti kredito sutarčių pakeitimai, buvo dėl kredito sutarčių grÄ Å¾inimo terminų pratęsimo bei dėl papildomo turto prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeitimo.

Sutikrina, kad tokie kredito sutarčių pakeitimai papildomais susitarimais esamoje faktinėje padėtyje – kai skolininkas prievolės laiku ir tinkamai vykdyti nesugebėjo, iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo padėties nepablogino, todėl nelaikytini pažeidžiančiais laiduotojo teises, didinančiais laiduotojo atsakomybę ar sukeliančiais kitus jam nepalankius padarinius. Tuo labiau, kad ginčo laidavimo sutarčių 9 p. Å¡alys buvo susitarusios, kad pratęsus kredito sutarčių galiojimo terminus, atskiras laiduotojo sutikimas neturi bÅ«ti duodamas ir papildomas susitarimas su laiduotoju neprivalo bÅ«ti sudaromas, o laiduotojo įsipareigojimai galioja iki visiÅ¡ko skolininko įsipareigojimų pagal kredito sutarčių sÄ lygas įvykdymo.

Dėl ginčo laidavimo sutarčių nuginčijimo CK 1.90 str. bei 1.90 str. pagrindais pažymėtina, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Å iuo atveju svarbi ir kita įstatymų leidėjo įtvirtinta minimo instituto paskirtis, o bÅ«tent – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ .

Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu formaliais pagrindais bÅ«tų nepateisinamas. IÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 str. 4 d.).

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 1.90 str. taikymÄ , nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis.

PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Laidavimas, kaip civilinės teisės institutas, yra pakankamai žinomas net vidutinio iÅ¡silavinimo asmeniui, kadangi vertinant istoriÅ¡kai Å¡is institutas nėra naujas ar neįprastas. Todėl ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti suprantama, kad jis, kaip fizinis asmuo prisiima atsakomybę už skolininkÄ ir atitinkamai Å¡iuo savo valiniu veiksmu prisiima atitinkamÄ rizikos laipsnį. Ginčo laidavimo sutartyse ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino, kad jis susipažinęs su kredito sutartimis ir jų patvirtintas kopijas yra gavęs, nors dabar teigia prieÅ¡ingai.

Byloje esantys duomenys leidžia ieÅ¡kovÄ vertinti daugiau nei vidutinį vartotojÄ , prieÅ¡ingai, nors sÄ lyginai jauno amžiaus, ieÅ¡kovas buvo pradedantis verslininkas - atitinkamÄ laiko tarpÄ steigė ir vadovavo įmonei, buvo studijavęs verslo vadybÄ Klaipėdos universitete (bakalauras dar 2006 – 2007 m., taip pat jau buvo dirbęs vadybininku logistikos kompanijoje, grÅ«dų perdirbimo įmonėje, buvo akcininku (turėjo vertybinių popierių). Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, jog jam buvo žadama pelninga ateitis ir karjera, bei tikinama, jog pagal laidavimo sutartis jam atsakyti nereikės, pačios savaime nėra ir negali bÅ«ti pagrindu ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis.

IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę gauti duomenis tiek apie skolininkÄ , tiek apie prievolių pagal kredito sutartis vykdymÄ , nei kredito sutartys, nei laidavimo sutartys nėra didelės apimties, o vien tai, kad ieÅ¡kovas Å¡ių teisių nerealizavo ir, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, realizuoti nesiekė – kaip nurodo - dokumentų neskaitė ar nesuprato, bet vis ties pasirašė, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi tai ieÅ¡kovo neapdairumo ar nerÅ«pestingumo pasekmė, kuriÄ tenka prisiimti.

Pagrindu nuginčyti sutartis taip pat negali bÅ«ti ieÅ¡kovo suklydimas dėl sandorio sudarymo padarinių (kad gali tekti atsakyti pagal sutartis). IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog buvo apgautas, tačiau nenardo dėl to jokių kaltų atsakovo (banko) konkrečių veiksmų. Pagal CK 1.91 str. 1 d., dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas).

Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas AB bankas Snoras skatino, ragino ar kitaip spaudė ieÅ¡kovÄ ginčo sutartis sudaryti. IeÅ¡kovas nurodo, jog galimai jį apgavo ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ vadovas ar kitas su juo susijęs asmuo. Tačiau jau buvo minėta, sandoris gali bÅ«ti pripažintas sudarytu dėl apgaulės nustačius tyčinį kitos sandorio Å¡alies suklaidinimÄ . IeÅ¡kovas nenurodė jokių tyčinių kaltų į ieÅ¡kovo valios susiformavimÄ nukreiptų atsakovo veiksmų. IeÅ¡kovas neneigia, kad jam buvo svarbu gauti verslo patirties, dalyvauti versle, gauti dideles pajamas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovo darbuotojai netikrino jo turtinės padėties, o ŽŪB vadovas paaiÅ¡kino, jog jis kaip ir niekuo nerizikuoja. Å ios aplinkybės reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas galėjo suklysti ne dėl sandorio esmės, o dėl jo padarinių. ReikÅ¡minga ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančia kreipėsi ne nedelsiant ir paaiÅ¡kėjus faktams apie ŽŪB KraÅ¡tovaizdis ES paramos sutarties nutraukimÄ bei bankrotÄ , o tik 2020 m. spalio mėnesį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nors solidarumo sÄ vokos ieÅ¡kovas tiksliai galėjo ir nežinoti, tačiau ieÅ¡kovo apsisprendimÄ sudaryti ginčo laidavimo sutartis lėmė ne tai, o siekis dalyvauti versle, gauti pajamas ir pelnÄ , todėl nėra pagrindo laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis kaip sudarytas iÅ¡ esmės suklydus ar sudarytas dėl apgaulės. Teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentais, jog bankas neprivalo vertinti laiduotojo laisva valia prisiimto rizikos, kadangi sprendimÄ sudaryti laidavimo sutartis priima pats laiduotojas, įvertinęs pagrindinio skolininko finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus.

Laidavimo sutarčių sudarymas atitiko įprastÄ tuometinę verslo praktikÄ , o iÅ¡ kredito sutarčių, kaip jau buvo minėta, matyti, jog skolininko prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo taikoma tiek skolininko ir svetino turto hipoteka, tiek garantija, tiek kiti laidavimai. Teismo vertinimu kiti ieÅ¡kovo argumentai yra labiau deklaratyvÅ«s, o argumentai apie tai, kad bankas atsisakė laidavimo jo atžvilgiu pagal ginčo sutartis neturi pagrindo, tuo labiau, kad ginčo laidavimo sutarčių 17 p. nurodoma, jog banko nepasinaudojimas kuria nors iÅ¡ laidavimo sutarties suteikiamų teisių negali bÅ«ti suprantamas kaip atsisakymas pasinaudoti Å¡ia teise.

IÅ¡ tiesų CK 6.129 str. 1 d. numatyta, kad prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininkÄ nuo jos įvykdymo arba pareiÅ¡kia, kad prievolė neegzistuoja (jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtÄ ). Tačiau Å¡io Kodekso straipsnio 2 d. įtvirtinta, jog atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi bÅ«ti pareikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir neabejotinai, o nagrinėjamu atveju tokio atsakovo pareiÅ¡kimo nėra pateikta (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas spendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio likusioje dalyje, todėl tenkinti jo ir pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieÅ¡kinio argumentais nėra pagrindo (CPK 178 str.).

Teismo vertinimu kiti šalių argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų: ieškinį atmetus visiškai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovo naudai nepriteistinos. Atsakovas pateikė duomenis, jog byloje patyrė 865,15 Eur atstovavimo išlaidų, todėl ieškovo ieškinį atmetus ši bylinėjimosi išlaidų suma atsakovui priteistina iš ieškovo (CPK 93 str.). Iš ieškovo taip pat valstybės naudai išieškotina 1 960,95 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieškovui teismo nutartimi buvo atidėtas iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos (CPK 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 -270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį dalyje dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis palikti nenagrinėtÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 865,15 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penki eurai 15 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo BAB banko SNORAS (j.a.k. 112025973) naudai. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 960,95 Eur (vienas tÅ«kstantis devyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 95 ct) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Eglė Surgailienė