c9db56ee-3832-4e27-b6df-04cf8792f893 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1496-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17277-2013-0Procesinio dokumento kategorijos: (S) 121.21; 122.4 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«sto paskolų draudimas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2328-752/2014 pagal pareiÅ¡kėjo R.

E. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. Z., L. D. A., D. G., D. K., I. A., Bigbank AS, veikiančiam per Bigbank AS filialÄ , uždarajai akcinei bendrovei „BÅ«sto paskolų draudimas“, antstolio S. V. kontorai, uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, akcinei bendrovei „Lesto“, uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė pareiÅ¡kėjas R. E. A. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizavimo centras“ (1 t., b. l. 3-11).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2006 m. liepos 15 d. kredito sutartimi Nr. 175 jis ir jo buvusi sutuoktinė I.

A. iÅ¡ AB DNB banko pasiskolino 241 000 Lt pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ . Perkamas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas hipotekos lakÅ¡tais. Paskolos grÄ Å¾inimas 2006 m. liepos 13 d. apdraustas UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“. 2008 metais nuvertėjo nekilnojamasis turtas, pareiÅ¡kėjo atlyginimas sumažėjo nuo 3500 Lt/mėn. iki 1500 Lt/mėn. 2010 m. birželio 14 d. nutraukta pareiÅ¡kėjo santuoka. Buvę sutuoktiniai liko solidariai atsakingi pagal 2006 m. liepos 5 d. kreditavimo sutartį Nr. 175.

Bendraskoliams nevykdant prievolių pagal kredito sutartį, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ AB DNB bankui ir pareikalavo skolininkus grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas. PareiÅ¡kėjas siekė iÅ¡vengti priverstinio turto realizavimo, gavo leidimÄ parduoti įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pasirinktam pirkėjui, tačiau dėl buvusios sutuoktinės veiksmų nekilnojamojo turto pardavimo derybos nutrauktos. Dėl ko jis 2011 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ , kuri 2011 m. spalio 14 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . 2012 m. vasario 27 d. buvo sudaryta sutartis dėl skolos grÄ Å¾inimo, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas įsipareigojo iki 2013 m. kovo 20 d. visiÅ¡kai grÄ Å¾inti skolÄ .

Pareiškėjas mokėjo įmokas, tačiau neradus kito pirkėjo neteko galimybės tinkamai įvykdyti sutartį. 2012 m. kovo 7 d. pareiškėjas susilaukė sūnaus, kurio išlaikymui iš pareiškėjo 2013 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu priteista 900 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, bylinėjimosi išlaidos. 2012 m. kovo 8 d. iš pareiškėjo ir bendraskolės I. A. UAB „Būsto paskolų draudimas“ priteista 225 373,91 Lt skola, palūkanos; 554,64 Lt skola bankui ir kitos išlaidos.

Ä®keisto nekilnojamojo turto vertė neužtikrina turimų įsipareigojimų įvykdymo. Ä®sipareigojimai kreditoriams, neskaitant iÅ¡laidų už sÅ«naus iÅ¡laikymÄ , yra apie 243 039,43 Lt. Pradelstų pareiÅ¡kėjo skolų suma virÅ¡ija 25 000 Lt, grÄ Å¾inti Å¡ių skolų pareiÅ¡kėjas neturi galimybių. Transporto priemonių ar kitokio turto neturi. Pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjas kada nors galės įvykdyti visus turimus įsipareigojimus, taip pat nėra, kadangi skolininkų, turinčių įvykdyti įsipareigojimus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, ar alternatyvių pajamų Å¡altinių pareiÅ¡kėjas neturi.

Kreipimosi į teismÄ metu pareiÅ¡kėjo mėnesinė alga sudarė 2047,50 Lt. Bendraskolė I. A. prievolių nevykdo, todėl nelaikytina kreditore. Atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bigbank AS filialas prašė netenkinti pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nurodė, kad skolos grÄ Å¾inimas pagrindiniam pareiÅ¡kėjo kreditoriui UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ yra užtikrintas nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. Tikėtina, kad realizavus minėtÄ hipoteka įkeistÄ turtÄ , žymi skolos dalis kreditoriui bus padengta, o skolos likutį turės padengti pareiÅ¡kėjas ir jo buvusi sutuoktinė.

PareiÅ¡kėjas pateikė kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kur be eilės kitų įsiskolinimų, yra net trys įsipareigojimai fiziniams asmenims pagal paskolų raÅ¡telius (visa pasiskolinta suma – 15 000 Lt), iÅ¡ kurių dviejų paskolų gražinimo terminai dar nesuėję, todėl jų laikyti faktinėmis skolomis bei įtraukti į neįvykdytų prievolinių įsipareigojimų sÄ raÅ¡Ä negalima. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jo prisiimti įsipareigojimai buvo vykdomi, kas leistų manyti, jog pareiÅ¡kėjas tyčia neblogino savo situacijos, prisiimdamas vis naujus įsipareigojimus, neketinant jų vykdyti.

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų yra visiškai neaišku, kokios jo gaunamos pajamos. Pareiškėjas pateikė pažymas apie turimas lėšas „Swedbank“, AB, AB SEB banke ir Danske Bank A/S Lietuvos filiale, tačiau minėtos pažymos neatspindi realios pareiškėjo finansinės padėties. Prienų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-696-939/2013 dėl 16 027,13 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų bei 481 Lt žyminio mokesčio priteisimo kreditoriui.

PareiÅ¡kėjas su I. A. yra solidarÅ«s skolininkai. I. A. dirba, taip pat gauna kitas pajamas, todėl galės prisidėti prie skolos grÄ Å¾inimo (1 t., b. l. 125-127). Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ nurodė, kad su pareikÅ¡tu reikalavimu sutinka. PareiÅ¡kėjo skola suinteresuotam asmeniui AB „Lesto“ yra 138,36 Lt (1 t., b. l. 140-141). Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, prašė jį atmesti ir atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ (2 t., b. l. 3-8).

Nurodė, kad kreditoriams R. E. A. ir I. A. nevykdant 2006 m. liepos 5 d. AB DNB banke sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 175 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ iÅ¡mokėjo bankui draudimo iÅ¡mokÄ . Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5887-285/2012 priteisė iÅ¡ R. E. A. ir I. A. bendrovės naudai 225 373,91 Lt bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 5 d. iki nutarties visiÅ¡ko įvykdymo, 554,64 Lt skolÄ bankui, 20 Lt už hipotekos lakÅ¡to pakeitimÄ , 139 Lt žyminį mokestį.

Be to, teismas nutarė priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 0,3730 ha ploto žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Minėta nutartis yra pateikta antstoliui vykdyti. Pažymėjo, kad skolininkas nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2013 m. vasario 12 d. sumokėjo bendrovei 12 000 Lt, iÅ¡ kurių 5311,42 Lt yra skolos dengimas, 6688,58 Lt – palÅ«kanos. Dalis pareiÅ¡kėjo nurodytų skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminų dar nėra suėję, todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai L.

D. A. bei D. G. įtraukė į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , tokiu bÅ«du siekdamas nepagrįstai padidinti skolinių įsipareigojimų sumÄ . Pateiktas ilgas kreditorių sÄ raÅ¡as patvirtina, kad galimas pareiÅ¡kėjo nemokumas buvo ne pajamų praradimo pasekmė, bet nepagrįstai didelis finansinių įsipareigojimų prisiėmimas, neįvertinimas supančios ekonominės aplinkos (galimo darbo užmokesčio sumažėjimo ir t. t.). 2007 m. gruodžio 19 d. pareiÅ¡kėjas ir buvusi sutuoktinė su BIGBANK AS sudarė vartojimo kredito sutartį 10 000 Lt sumai.

Toks pareiÅ¡kėjo elgesys, turint finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, ir prisiimant vis naujus kreditorinius įsipareigojimus, iÅ¡ esmės rodo pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ ir nepasvertÄ bei rizikingÄ jo paties elgesį. PareiÅ¡kėjo pateikta darbo sutartis didelio atlyginimo sumažėjimo neparodo, prieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjo atlyginimas nuo kredito sutarties sudarymo metu buvusio atlyginimo iki dabar, praktiÅ¡kai nesumažėjo, o nežymus pajamų sumažėjimas negalėjo lemti pareiÅ¡kėjo nemokumo.

Suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėjas dėl savo paties neapgalvotų veiksmų (neapgalvoto skolinimosi) sukėlė sau nemokumÄ , o toks elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir dėl to bankroto byla pareiÅ¡kėjui neturėtų bÅ«ti keliama. PareiÅ¡kėjo įsipareigojimai yra solidarÅ«s kartu su I. A., todėl vertinant pareiÅ¡kėjo galėjimÄ vykdyti skolinius įsipareigojimus turi bÅ«ti vertinami ir I. A. galėjimas vykdyti skolinius įsipareigojimus, nes jos pareiga juos vykdyti yra tokia pati, kaip ir pareiÅ¡kėjo.

Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (3 t., b. l. 73-74) antstolis S. V. nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, nevykdydamas pareigų, numatytų CPK 645 straipsnyje, savo veiksmais apsunkino vykdomojo dokumento vykdymÄ , tuo pačiu elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl FABÄ® nuostatos jam netaikytinos. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi R. E. A. iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , turto administratoriumi paskyrė UAB Verslo valdymo ir restruktÅ«rizavimo centras (3 t., b. l. 147-159).

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui su pagrindiniu kreditoriumi UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ nesudarius naujos skolos grÄ Å¾inimo sutarties, pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybių įvykdyti visus įsipareigojimus, todėl 2012 m. kovo 8 d. hipotekos teisėjos nutartis 2013 m. gegužės 15 d. buvo perduota vykdyti antstoliui S. V.. 2013 m. rugsėjo 10 d. areÅ¡tuotas pareiÅ¡kėjui priklausantis nekilnojamais turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o jų vertei nustatyti paskirta ekspertizė. Turto vertintojai nustatė, kad turto bendra vertė yra 124 000 Lt.

Iki 2013 m. gruodžio 8 d. pareiÅ¡kėjui priklausančio turto pardavimo kaina buvo nustatyta 99 200 Lt. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad netgi tuo atveju, jeigu varžytynėse pareiÅ¡kėjui priklausantis nekilnojamasis turtas bÅ«tų parduotas, už jį gautos sumos neužtektų netgi UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ pagrindinei skolai (225 373,91 Lt) padengti. PareiÅ¡kėjas turi ir kitų skolų – R. E. A. prievolės suinteresuotiems asmenims sudaro 258 177,79 Lt. Skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro 248 177,79 Lt, todėl teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo kreditoriniai įsipareigojimai akivaizdžiai virÅ¡ija FABÄ® 2 straipsnyje įstatyme nustatytÄ 25 000 Lt ribÄ .

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas dirba vienoje darbovietėje VÅ Ä® Kauno Klinikinėje ligoninėje, gauna 2047 Lt darbo užmokestį, pareiÅ¡kėjas neturi nekilnojamojo turto (iÅ¡skyrus areÅ¡tuotÄ , į kurį nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas), taip pat neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, lėšų likutis pareiÅ¡kėjo turimose sÄ skaitose AB SEB banke yra 17,38 Lt, „Swedbank“, AB – 5,97 Lt. Teismo vertinimu, aptarti duomenys neleidžia spręsti, jog pareiÅ¡kėjo pajamos buvo dirbtinai mažinamos ar buvo bandoma nuslėpti pinigines lėšas.

Teismas sprendė, kad byloje nėra kitų duomenų apie galimÄ piktnaudžiavimÄ ar nesÄ Å¾iningumÄ pajamų ar piniginių lėšų srityse, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę kreditorinius įsipareigojimus įvykdyti iÅ¡ gaunamų pajamų ar turimų piniginių lėšų. Teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta nemokumo sÄ lyga, t. y. pareiÅ¡kėjo pradelsti skoliniai įsipareigojimai virÅ¡ija 25 MMA sumÄ ir nėra pagrindo spręsti, jog jis yra ar artimoje ateityje gali bÅ«ti pajėgus įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus.

Teismas nenustatė duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu. Teismas nenustatė, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių loÅ¡imų ir kitų). PareiÅ¡kėjas nėra padaręs nuskalstamų veikų, dėl kurių negalėtų bÅ«ti keliama bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kitų sÄ lygų, dėl kurių negalėtų bÅ«ti keliama bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-2328-752/2014 ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – R. E. A. atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ .Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjo bÅ«tinų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 1930 Lt suma, kadangi pareiÅ¡kėjo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį 2047 Lt, kas reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjui kas mėnesį lieka tik 147 Lt, kurie gali bÅ«ti naudojami kreditorių reikalavimams dengti.

Skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai fizinių asmenų bankroto procese, kadangi bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjui prieÅ¡tarautų FABÄ® tikslui – atkurti asmens mokumÄ , užtikrinant subalansuotÄ kreditorių reikalavimų tenkinimÄ siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.2. FABÄ® nuostatos suponuoja, kad bankrutuoti gali tik sÄ Å¾iningas fizinis asmuo. FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo elgesys, pasiskolinant 15 000 Lt sumÄ iÅ¡ fizinių asmenų bei sudarant vartojimo kredito sutartį, turint didelių finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, iÅ¡ esmės rodo nerÅ«pestingÄ ir nesÄ Å¾iningÄ pareiÅ¡kėjo elgesį kreditorių atžvilgiu, todėl pareiÅ¡kėjui bankroto byla neturėtų bÅ«ti keliama.3. Bylos aplinkybės bei paties pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas skolinių įsipareigojimų nebevykdo ne dėl pajamų sumažėjimo, lėmusio jo nemokumÄ , tačiau dėl nesutarimų su buvusia sutuoktine.

Apeliantės nuomone, solidarių skolininkų tarpusavio nesutarimai neturėtų pažeisti ir kreditorių teisių, todėl asmuo, dėl Å¡ios priežasties nevykdantis skolinių įsipareigojimų, turėtų bÅ«ti pripažintas nesÄ Å¾iningu ir jam bankroto byla neturėtų bÅ«ti keliama.4. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjui neapdairiai, neapgalvotai prisiėmus didelius įsipareigojimus, neįvertinus savo galimybių juos tinkamai vykdyti ateityje, turėjo tokius pareiÅ¡kėjo veiksmus pripažinti nesÄ Å¾iningais ir atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ .5.

PareiÅ¡kėjas įrodinėja, jog yra nemokus ir negali visiÅ¡kai atsiskaityti su kreditoriais, tačiau jo pateikti duomenys neparodo, jog pareiÅ¡kėjo finansinė padėti pablogėjo nuo 2013 m. kovo mėnesio, kuomet pareiÅ¡kėjas siekė su suinteresuotu asmeniu pasiraÅ¡yti skolos sutartį, mokant po 1000 Lt/mėn. Nors iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui, tačiau nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo verčia abejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu, kadangi jis buvo priteistas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjui kreipiantis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, be to pareiÅ¡kėjas tokio dydžio iÅ¡laikymo (900 Lt/mėn.) neginčijo.

PareiÅ¡kėjo kreipimasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡ esmės rodo pareiÅ¡kėjo ne negalėjimÄ vykdyti skolinių įsipareigojimų, tačiau nenorÄ juos vykdyti, kas rodo pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas R. E. A. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ su suinteresuoto asmens atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas tapo nemokiu iÅ¡ esmės dėl tos priežasties, kad apeliantė nemotyvuotai padidino mėnesio įmokas nuo 1000 Lt iki 1500 Lt, kas atitinkamu momentu praktiÅ¡kai atitiko pareiÅ¡kėjo gaunamų pajamų dydį.

PareiÅ¡kėjas negalėjo viso savo darbo užmokesčio skirti draudimo įmokoms. Apeliantė proceso pirmosios instancijos teisme metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl taip ženkliai pablogino pareiÅ¡kėjo padėtį. Apeliantė nepagrįstai kaltina pareiÅ¡kėjÄ nesÄ Å¾iningumu, nors pareiÅ¡kėjo nemokumÄ sukėlė pačios apeliantės veiksmai. Apeliantės vertinimu, pareiÅ¡kėjo gaunamų pajamų neužteks dengti kreditorių reikalavimus bei mokėti administratoriui ir dėl to esÄ bankroto byla nekeltina, tačiau sutinkamai su Å¡ia iÅ¡vada, bankrutuoti galėtų tik iÅ¡ esmės mokus (arba tam tikrÄ pajamų lygį turintis) asmuo.

Tokiu bÅ«du įstatymo tikslas suteikti asmeniui galimybę pradėti naujÄ gyvenimo etapÄ be neįvykdomų įsipareigojimų naÅ¡tos bÅ«tų visiÅ¡kai ignoruojamas. Dėl pragyvenimo iÅ¡laidoms skirtos sumos pagrįstumo buvo daug diskutuojama nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nesugebėjo nurodyti, kokios bÅ«tent pareiÅ¡kėjo nurodytos iÅ¡laidos yra per didelės ar nepagrįstos. Apeliantės prieÅ¡taravimai iÅ¡ esmės susiję su vaiko iÅ¡laikymu bei gyvybės draudimo įmokų mokėjimu, tačiau akivaizdu, kad Å¡ios pajamos naudojamos ne pareiÅ¡kėjo, o vaiko interesams.

Pareiškėjas negali nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar dėl apeliantės pelno pažeidinėti sūnaus interesų, nutraukiant gyvybės draudimo sutartį, kuri yra vienintelė garantija, kad įvykus nelaimei bus finansinės galimybės pasirūpinti sūnumi. Savo asmeniniams poreikiams pareiškėjas pasilieka vos 730 Lt/mėn. Apeliantė deklaratyviai teigia, kad pareiškėjo prašoma suma yra per didelė. Be to, ši suma yra laikina ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape.

Apeliantė nepagrįstai bando įrodyti pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ , motyvuodama tuo, kad jis nepagrįstai moka per dideles iÅ¡mokas vaiko iÅ¡laikymui. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai iÅ¡ esmės tiesiogiai prieÅ¡tarauja įvairiems teisės aktams ir net Lietuvos Respublikos Konstitucijai (pvz. 22 straipsniui). Visi apeliantės argumentai, kuriais natÅ«ralÅ«s gyvenimo faktai vertinami kaip nesÄ Å¾iningumas, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti egzistuojant nors vienÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies sÄ lygÄ .

PareiÅ¡kėjo nepilnamečio sÅ«naus gyvybės draudimo sutartis buvo sudaryta 2012 m. balandžio 2 d., kai pareiÅ¡kėjas dar mokėjo apeliantei 1000 Lt/mėn. ir negalėjo numatyti, jog 2013 m. kovÄ Å¡i suma bus padidinta iki 1500 Lt/mėn., todėl pažymėjo, kad jo nemokumÄ sÄ lygojo ne gyvybės draudimas ir ne kompensacija buvusiai sutuoktinei, o tai, kad apeliantė padidino įmokų sumÄ . Apeliantė nurodo, kad esÄ pareiÅ¡kėjo pajamos beveik nesikeitė, nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir aprašė pajamų pokyčius.

PareiÅ¡kėjo sutuoktinė, nors ir nemokėjo paskolos, tačiau prisidėdavo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo kitokiu bÅ«du – pirko maistÄ , apmokėdavo komunalinius mokesčius. Sutuoktinių santykiai pablogėjo bÅ«tent dėl to, kad sutuoktinė atsisakė toliau vykdyti Å¡ias pareigas, sprendė, kad Å¡eimos iÅ¡laikymu turėtų pasirÅ«pinti vyras. Be to, nuo 2006 m. iÅ¡ esmės pasikeitė kuro, maisto, komunalinių patarnavimų kainos, dėl ko ta pati pinigų suma 2006 m. ir 2014 m. vertintina skirtingai (perkamoji galia sumažėjusi).

Vadinasi, negali bÅ«ti teigiama, jog asmeniui 2006 ir 2014 m. pragyvenimui reikalinga tokia pat pinigų suma, ypač, kai iÅ¡ esmės pasikeičia gyvenimo aplinkybės. Nors apeliantė teigia, kad esÄ pagal aktualiÄ teismų praktikÄ pareiÅ¡kėjui bankroto byla nekeltina, tačiau tokios praktikos nenurodė. Apeliantės nurodytos teismų praktiÅ¡kos aplinkybės skiriasi nuo Å¡ioje byloje nagrinėjamų aplinkybių. Kitų atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo.Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog Å¡io įstatymo paskirtis yra sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ , užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (FABÄ® 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sÄ Å¾iningas fizinis asmuo laikytinas visiÅ¡kai nemokiu tada, kai sÄ Å¾iningo fizinio asmens finansinė bÅ«klė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-877-436/2014).Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiÅ¡kėjo prievolės suinteresuotiems asmenims sudaro 258 177,79 Lt.

Skolos, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, sudaro 248 177,79 Lt, kas akivaizdžiai virÅ¡ija įstatyme nustatytÄ 25 000 Lt ribÄ . Dėl Å¡ių sumų pagrįstumo ginčo byloje nėra. Konstatavęs, kad nemokumo sÄ lyga negali bÅ«ti siejama iÅ¡imtinai tik su absoliučia pradelstų įsipareigojimų suma ir privalo bÅ«ti įvertintos asmens, praÅ¡ančio iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ , galimybės įvykdyti įsipareigojimus, teismas pareikalavo papildomų duomenų apie pareiÅ¡kėjo gaunamas pajamas ir turimÄ turtÄ , iÅ¡ kurių nustatė, jog pareiÅ¡kėjas dirba vienoje darbovietėje VÅ Ä® Kauno Klinikinėje ligoninėje, gauna 2047 Lt darbo užmokestį.

Iki 2013 m. vasario 8 d. pareiÅ¡kėjas turėjo kitų draudžiamųjų pajamų – dirbo AB „Ortopedijos technika“ ir gaudavo 700 Lt darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ darbo AB „Ortopedijos technika“ buvo atleistas ne savo iniciatyva, o VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje jo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo sumažinus darbo krÅ«vį. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjas neturi kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus areÅ¡tuotÄ , į kurį nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, taip pat neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, lėšų likutis pareiÅ¡kėjo turimose sÄ skaitose AB SEB banke yra 17,38 Lt, „Swedbank“, AB – 5,97 Lt, Danske Bank A/S Lietuvos filiale – 0 Lt.

Teismo vertinimu byloje nėra duomenų apie galimÄ piktnaudžiavimÄ ar nesÄ Å¾iningumÄ pajamų ar piniginių lėšų srityse, todėl teismas laikė, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę kreditorinius įsipareigojimus įvykdyti iÅ¡ gaunamų pajamų ar turimų piniginių lėšų. Teismas nenustatė esant pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai per pastaruosius trejus metus nebuvo sÄ Å¾iningi. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įvertinus byloje pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo įsiskolinimų kreditoriams dydį, jo gaunamas pajamas ir turimÄ turtÄ , vadovaujantis FABÄ® įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, atsiranda pagrindas pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelti bankroto bylÄ .NesutikimÄ su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantė iÅ¡ esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiÅ¡kėjo skolinių įsipareigojimų ir turto santykio bei galimybės ateityje dengti skolas.

Taip pat nurodo argumentus, kad teismas neįvertino pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ .Bankroto byla fiziniam asmeniui iÅ¡keliama nustačius, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į turimų piniginių įsipareigojimų mastÄ , kuris virÅ¡ija FABÄ® nustatytÄ 25 MMA dydį, bei trukmę, t. y. jog Å¡ių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, taip pat įvertinęs pareiÅ¡kėjo turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas įrodė savo nemokumÄ .

Apeliantės teigimu, pareiÅ¡kėjo gaunamų pajamų neužteks dengti kreditoriniams reikalavimams bei mokėti administratoriui, todėl jam negali bÅ«ti keliama bankroto byla. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu privalėjo pateikti duomenis, patvirtinančius, kad jis turės galimybes vykdyti kreditorių reikalavimus bankroto proceso metu.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato sÄ lygos, kad bankroto byla gali bÅ«ti iÅ¡keliama tik tokiam fiziniam asmeniui, kuris bankroto proceso metu neabejotinai galės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sumokėti savo įsiskolinimus kreditoriams.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nenustačius duomenų dėl FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų buvimo, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pagrįstas. Atsisakius pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelti bankroto bylÄ , pareiÅ¡kėjas ir toliau liktų nemokus, nes nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bÅ«tų rengiamas fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo planas, siekiama bankroto administratoriaus pagalba atstatyti pareiÅ¡kėjo mokumÄ , todėl tai labiau atitiktų tiek paties pareiÅ¡kėjo, tiek jo kreditorių interesus.

Todėl konstatuotina, kad bankroto bylos pareiÅ¡kėjui iÅ¡kėlimas yra galimybė užtikrinti tiek jo paties, tiek ir jo kreditorių teisėtų interesų pusiausvyrÄ .Apeliantė prieÅ¡tarauja dėl per didelės pareiÅ¡kėjo pragyvenimo iÅ¡laidoms skirtos sumos (1930 Lt). Atkreiptinas dėmesys, kad FABÄ® nėra pateikti iÅ¡laidų bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti vertinimo kriterijai. Apeliacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas lėšų bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti sÄ vokÄ , nurodo, kad, skirtingai nei vertina kreditorė, Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti suprantamos kaip lėšos minimaliems fiziologiniams poreikiams tenkinti.

Visų pirma, vertinant apeliantės argumentus, atkreiptinas dėmesys į tÄ faktÄ , jog Å¡iÄ asmens bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti reikalingÄ sumÄ teismas patvirtinta tik iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Plane turi bÅ«ti numatytos fizinio asmens bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos (FABÄ® 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal FABÄ® 8 straipsnyje numatytÄ plano tvirtinimo tvarkÄ kreditoriams suteikiama teisė nepritarti plano projektui. Taigi asmens bÅ«tiniesiems poreikiams reikalinga suma iÅ¡ esmės bus nustatinėjama ir galės bÅ«ti ginčijama vėlesniame bylos etape.

Be to, FABÄ® 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik žemutinė fizinio asmens ir jo iÅ¡laikomų asmenų bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos riba, o pati nuostata yra rekomendacinio pobÅ«džio, taigi teismas dėl sumos sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo nurodytas sumas, reikalingas kiekvienÄ mėnesį jo bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti, įvertinęs visas jo nurodytas aplinkybes, nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos patvirtino pareiÅ¡kėjui kiekvienÄ mėnesį reikalingÄ piniginių lėšų sumÄ â€“ 1930 Lt.

Be to, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas savo asmeniniams poreikiams pasilieka 730 Lt/mėn., kas laikytina nedidele suma dirbančiam asmeniui. Esant tokiems įrodymams konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas iÅ¡laidų dydis pareiÅ¡kėjui pragyventi ir iÅ¡laikyti savo nepilnametį sÅ«nų nėra per didelis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).Suinteresuotas asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ nesutinka su tuo, kad pareiÅ¡kėjas yra sÄ Å¾iningas, kadangi sudarydamas sandorius su fiziniais asmenimis, turėjo suvokti, jog tokiais savo veiksmais jis sunkina savo finansinę padėtį.

PareiÅ¡kėjo elgesys, pasiskolinant 15 000 Lt sumÄ iÅ¡ fizinių asmenų bei sudarant vartojimo kredito sutartį, turint didelių finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, rodo pareiÅ¡kėjo nerÅ«pestingumÄ ir nesÄ Å¾iningÄ pareiÅ¡kėjo elgesį kreditorių atžvilgiu. Apeliantei taip pat kelia abejones dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo jo sÅ«naus iÅ¡laikymo (900 Lt/mėn.) priteisimo aplinkybės, nes jos nuomone, iÅ¡laikymo dydis yra neproporcingai didelis pareiÅ¡kėjo gaunamoms pajamoms.  Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. liepos 19 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo priteistas iÅ¡laikymas vaikui, po 900 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų bei pateikto AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vykdo teismo įsakymÄ gera valia, pervesdamas lėšas vaiko iÅ¡laikymui, taip pat nuo 2012 m. balandžio 1 d. moka garantuotų palÅ«kanų gyvybės draudimo įmokÄ apdraustojo sÅ«naus naudai.

Apeliantės prieÅ¡taravimai iÅ¡ esmės yra susiję su pareiÅ¡kėjo vaiko iÅ¡laikymo bei gyvybės draudimo įmokų mokėjimu, tačiau Å¡ios sumos yra naudojamos ne pareiÅ¡kėjo, o jo sÅ«naus interesams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Å¡ios ilgalaikės draudimo sutarties sudarymas tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjo nemokumui neturėjo, nes nustatyta, kad iki jÄ sudarant, pareiÅ¡kėjas jau negalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų.

Todėl akivaizdu, kad jo nemokumo minėtoji sutartis nesukėlė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų nenustatė, todėl pagrįstai sprendė, kad preziumuoti pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ , apdraudžiant sÅ«naus gyvybę, Å¡iuo pagrindu negalima. Pažymėtina, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bankroto administratoriui kils pareiga patikrinti pareiÅ¡kėjo per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali vykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais.

Be to, kreditoriams bankroto proceso metu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas numato galimybės kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklÄ . Pažymėtina, kad klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytų sandorių teisėtumÄ tikrins bankroto administratorius, o teismas, iÅ¡keliant fiziniam asmeniui bankroto bylÄ , jo sudarytų sandorių teisėtumo ir atitikimo kreditorių interesams netikrina.Nors FABÄ® 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ , tačiau FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje įvirtintos sÄ lygos, kurioms esant teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylÄ .

Toks reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog fizinio asmens sÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sÄ lygų ribose. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti egzistuojant nors vienÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies sÄ lygÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nesant akivaizdžių asmens piktnaudžiavimo požymių, teismui neprivalu atlikti iÅ¡samaus tyrimo dėl fizinio asmens sÄ Å¾iningumo – vėlesnį tyrimÄ dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius.

Taip pat pažymėtina, kad civilinėje teisėje yra įvirtinta sÄ Å¾iningumo prezumpcija. Tačiau CK 6.67 str. yra nustatyta Å¡io principo iÅ¡imtis ir Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintais atvejais sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintoms aplinkybėms, sandorio Å¡alys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje iÅ¡vardintų aplinkybių sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir plečiamai neaiÅ¡kintinas.

Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ar kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾iningi. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo abejoti R. E. A. sÄ Å¾iningumu ir teismo byloje padaryta iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo nemokumo yra pagrįsta.Apeliantė teigia, kad pareiÅ¡kėjo pajamos nuo to laiko kai jis su AB DNB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. 175 su vėlesniais pakeitimais, beveik nesikeitė, todėl sprendė, kad pareiÅ¡kėjas skolinių įsipareigojimų nevykdo ne dėl pajamų sumažėjimo, o dėl nesutarimų su buvusia sutuoktine.

Å is teiginys, teismo nuomone, neturi pakankamos įrodomosios reikÅ¡mės, nes kito ne tik pareiÅ¡kėjo asmeniÅ¡kai, bet ir apskritai ekonominės gyvenimo sÄ lygos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas dirba vienoje darbovietėje VÅ Ä® Kauno Klinikinėje ligoninėje, gauna 2047 Lt darbo užmokestį. Iki 2013 m. vasario 8 d. pareiÅ¡kėjas turėjo kitų draudžiamųjų pajamų – dirbo AB „Ortopedijos technika“ ir gaudavo 700 Lt darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu, iÅ¡ darbo AB „Ortopedijos technika“ jis buvo atleistas ne savo iniciatyva, o VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje jo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo sumažinus darbo krÅ«vį.

Be to, pareiÅ¡kėjui 2012 m. kovo 7 d. gimė sÅ«nus, kuriam pareiÅ¡kėjas moka iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis bei sÅ«naus gyvybės draudimo įmokas. Be to, nuo 800 Lt iki 1000 Lt kilo ir minimalaus atlyginimo dydis, kas suponuoja gyvenimo sÄ lygų brangimo prielaidÄ . Sutiktina su pareiÅ¡kėjo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytais argumentais, kad asmeniui 2006 m. ir 2014 m. pragyvenimui reikalinga ne tokia pati pinigų suma, ypač kai iÅ¡ esmės pasikeitė pareiÅ¡kėjo gyvenimo aplinkybės (jis iÅ¡situokė, buvusi sutuoktinė atsisako vykdyti bendrus įsipareigojimus, atsirado iÅ¡laikytinis ir pan.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo santuoka nutraukta 2010 m. birželio 14 d., o prievolę pareiÅ¡kėjas vykdė iki 2013 m. kovo mėnesio, t. y. iki to laiko, kai kreditorius UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ padidino įmokų sumÄ nuo 1000 Lt iki 1500 Lt, kurios, anot pareiÅ¡kėjo, jis neturėjo galimybių sumokėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teigtina, jog suinteresuoto asmens argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo nemokumo.Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Apeliantė atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių naujų aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ .

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui sÄ lygas. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis visiÅ¡kai sutinka. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų netinkamai aiÅ¡kinęs ar taikęs fizinio asmens bankroto procesÄ reglamentuojančias teisės normas, konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti nutarties atskirojo skundo motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 339 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniun u t a r i a :Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                     Virginija Lozoraitytė