c9d9e93e-2133-4e5d-a5b5-06134de2ea3b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-5015-968/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02906-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų I. T. ir V. T. atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jurgitai NarkevičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų I. T. ir V. T. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėja I. T. su skundu, patikslintu skundu (elektroninės bylos Nr. eI-5015-968/2017 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–10, 96–106) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2017-08-07 sprendimÄ Nr. S-168(7-121/2017) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017-05-11 sprendimÄ Nr. (21.131-31-5) FR0682-180. PareiÅ¡kėjas V. T. su skundu (e. bylos 1 t., b. l. 37–47) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti MGK 2017-08-07 sprendimÄ Nr. S-169(7-122/2017) (kartu toliau su MGK 2017-08-07 sprendimu Nr. S-168(7-121/2017) – ir MGK sprendimai) ir VMI 2017-05-11 sprendimÄ Nr. (21.131-31-5) FR0682-179 (toliau kartu su VMI 2017-05-11 sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-180 – ir VMI sprendimai). Teismo 2017-08-31 nutartimi pareiÅ¡kėjų skundai sujungti į vienÄ bylÄ .

2. PareiÅ¡kėjai skunduose nurodo, kad: 2.1. PareiÅ¡kėjams nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kad tikrinamas ir 2011 metų laikotarpis, nes apie tai jie nebuvo tinkamai informuoti. PraneÅ¡imuose apie mokestinį patikrinimÄ ir patikrinimo aktuose nurodyti skirtingi tikrinimo laikotarpiai. Pagal praneÅ¡ime nurodytÄ tikrinamÄ laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 pareiÅ¡kėjai teikė paaiÅ¡kinimus. Patikrinimo aktuose nurodžius, kad VMI atliko 2011-01-01–2012-12-31 mokestinio laikotarpio patikrinimÄ , pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti papildomai informuoti apie iÅ¡plėstÄ patikrinimo dalykÄ papildomu praneÅ¡imu.

PareiÅ¡kėjai nesutinka su MGK sprendimuose nurodytu motyvu, kad praneÅ¡imuose apie mokestinį patikrinimÄ nenurodytas laikotarpis jokių teisinių pasekmių mokesčių administratoriui nesukelia, ir kad mokesčių administratorius gali apskaičiuoti mokesčius už praneÅ¡imuose apie mokestinį patikrinimÄ nenurodytÄ laikotarpį. 2.2. PareiÅ¡kėja nesutinka su VMI iÅ¡vada, kad ji 2010-01-01 neturėjo piniginių lėšų likučio ne banke, nes mokesčių administratorius nebuvo pareikalavęs pateikti informacijos apie jos turėtus grynuosius pinigus.

Pastabas dėl turėtų grynųjų pinigų pareiÅ¡kėja pateikė gavusi patikrinimo aktÄ , tačiau Å¡ios pastabos buvo atmestos abstrakčiais argumentais ir faktiÅ¡kai netirtos. Anksčiau mokesčių administratorius tokios informacijos nereikalavo. Abu pareiÅ¡kėjai teigia, kad pats mokesčių administratorius daug kartų keitė jų turėtų iÅ¡laidų paskaičiavimus ir prašė pateikti vis naujus paaiÅ¡kinimus. Todėl jie nesutinka su tuo, kad pareiÅ¡kėjas keitė paaiÅ¡kinimus dėl 2010-01-01 turėto pinigų kiekio.

Jokie teisės aktai neįpareigoja pareiÅ¡kėjų tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, todėl pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti kaltinami pažeidę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAÄ®) nustatytas mokesčių mokėtojų pareigas. 2.3. PareiÅ¡kėjai nesutinka su MGK ir VMI iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos motina L. L. savo vienintelei dukrai, t. y. pareiÅ¡kėjai, nepaskolino 100 000 Lt. PareiÅ¡kėjos mama gaudavo pakankamai didelį darbo užmokestį, o nuo 1995 m. gaudavo pinigų perlaidas iÅ¡ JAV gyvenančio brolio.

Patikrinimo akte nėra nurodyta, ar buvo surinkti ir įvertinti duomenys iÅ¡ L. L. paaiÅ¡kinimuose nurodytų kredito įstaigų. Operatyvaus patikrinimo duomenys dėl minėtų lėšų skolinimo nebuvo pateikti pareiÅ¡kėjams. L. L. suteikta paskola nėra pripažįstama ir dėl formos (duomenys neskelbtini) nepateikimo, tačiau MAÄ® nuostatos, kurios įpareigojo gyventojus pateikti mokesčių administratoriui informacijÄ apie sudarytus sandorius, įsigaliojo nuo 2013-01-01, todėl negali bÅ«ti taikomos iki tol sudarytiems sandoriams, tarp jų ir sandoriui su L.

L.. 2.4. PareiÅ¡kėjai nesutinka su MGK sprendimo motyvais dėl paskolų, gautų iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nurodytų 30 fizinių asmenų, nepripažinimo. Taip pat nesutinka su tuo, kad pareiÅ¡kėjai keitė parodymus. Visi nurodyti fiziniai asmenys patvirtino suteikę paskolas, jos buvo grÄ Å¾intos 2013–2014 metais. Skundžiamuose sprendimuose Å¡ių paskolų suteikimas neigiamas abstrakčiais argumentais, kurie vienas kitam prieÅ¡tarauja. Tai, kad paskolos nebuvo suteiktos grindžiama giminystės ir draugystės ryÅ¡iais, paskolų užtikrinimo priemonių netaikymu.

Tai, kad kai kurie paskolas suteikę asmenys po 4 metų neprisiminė ar netiksliai nurodė paskolos suteikimo tikslÄ , nereiÅ¡kia, kad paskolų nebuvo. Skundžiamuose sprendimuose paskolas suteikę fiziniai asmenys vertinami kaip profesionalÅ«s kreditoriai, kurie užsiima tokia veikla ir užtikrina suteiktų paskolų grÄ Å¾inimÄ , tačiau, pareiÅ¡kėjų teigimu, nei vienas iÅ¡ jų nurodytų kreditorių nesivertė atlygintinu paskolų suteikimu, o pareiÅ¡kėjams pagal galimybes padėjo kaip giminaičiams ar artimiems draugams.

Aplinkybė, kad nebuvo apibrėžtas paskolų grÄ Å¾inimo terminas nedaro paskolų negaliojančiomis, nes paskolos grÄ Å¾inimas pagal pareikalavimÄ yra teisėtas, jis reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnyje. Suteiktos paskolos buvo įformintos paskolos raÅ¡teliais arba vekseliais, tokia sandorio forma atitinka raÅ¡ytinę formÄ pagal CK 6.871 ir 6.878 straipsnius. Kreditoriai buvo apklausti nuo suteiktų paskolų grÄ Å¾inimo praėjus 1–2 metams, todėl įprasta, kad atsiskaičius su kreditoriumi paskolos raÅ¡teliais ar vekseliai sunaikinami.

Dalis paskolų buvo suteikta be raÅ¡ytinių dokumentų, nes kreditoriai pareiÅ¡kėjais pasitikėjo. Å iuo atveju sandorio raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nedaro paskolos sutarties negaliojančia, nes to tiesiogiai nenustato CK nuostatos. 2.5. PareiÅ¡kėjai nesutinka su apskaičiuotų delspinigių dydžiu. Nurodo, kad mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas daugiau kaip pusės metų laikotarpiui, ne kartÄ pratęstas, tačiau Å¡ie mokesčių administratoriaus veiksmai iÅ¡ esmės buvo nemotyvuoti.

PareiÅ¡kėjai buvo pasirengę su mokesčių administratoriumi pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, kaip nustato MAÄ® 71 straipsnis, tačiau nesulaukė nei mokesčių administratoriaus pasiÅ«lymo, nei kvietimo pateikti pasiÅ«lymÄ dėl susitarimo. Todėl neaiÅ¡ku, kodėl buvo sustabdytas skundo nagrinėjimas. Už visus Å¡iuos laikotarpius buvo skaičiuojami delspinigiai. Mokesčių administratoriaus sprendimai dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo buvo nemotyvuoti, todėl bent jau už Å¡iuos laikotarpius, kai buvo sustabdytas ar pratęstas mokestinis patikrinimas, delspinigiai neturėjo bÅ«ti skaičiuojami. 2.6.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjų atstovas palaikė skunduose iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundus tenkinti. Papildomai pateikė praÅ¡ymÄ (e. bylos 1 t., b. l. 174–179) kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ (toliau – LVAT) praÅ¡ant iÅ¡tirti VMI virÅ¡ininko 2012-10-12 įsakymo Nr. VA-92 „Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo praneÅ¡imo apie sudarytus sandorius (duomenys neskelbtini) formos, papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formos bei jos pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Ä®sakymas) 2 punkto atitiktį konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų virÅ¡enybės ir teisės aktų hierarchijos, mokestinių santykių nustatymo tik įstatymu, teisėtų lÅ«kesčių ir teisinio tikrumo principams, MAÄ® 3 straipsnio 1 daliai, 29, 33, 40, 88, 95, 105 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Ä®statymo papildymo 421, 1041, 1042 straipsniais įstatymo (2012-06-19 Nr. XI-2078) 11 straipsniui.

Jo nuomone, Å¡ia Ä®sakymo nuostata buvo nustatytas atgalinis įstatymo galiojimas įpareigojant pagal (duomenys neskelbtini) formÄ ir papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formÄ teikti informacijÄ už 2012 ir vėlesniais mokestiniais metais sudarytus sandorius; MAÄ® 421 straipsnis įsigaliojo nuo 2013-01-01, bet Ä®sakymo 2 punkto pagrindu taikomas nuo 2012-01-01.

3. VMI atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 133–149) su pareiÅ¡kėjų skundais nesutinka, praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad: 3.1. Mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams, kurie yra sutuoktiniai, per 2011-2012 metus trÅ«ko pajamų pagrįsti patirtas iÅ¡laidas, t. y. sutuoktiniai neturėjo deklaruotų pajamų, pagrindžiančių nekilnojamojo ir kito turto įsigijimÄ . Patikrinimo aktuose buvo apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) nustačius, kad pareiÅ¡kėjų patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas ir konstatavus, kad mokesčių mokėtojai turėjo įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. 3.2.

PareiÅ¡kėjai pateikė duomenis, kad per 2012 metus 30 fizinių asmenų grynais pinigais paskolino 372 200 Lt, taip pat duomenis apie iÅ¡ mamų gautas paskolas ir dovanas. PareiÅ¡kėjai, neturėdami oficialių pajamų, nuo 2004 metų įsigijo ne vienÄ registruotinÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ . Tačiau atsižvelgus į MAÄ® 68 straipsnyje nustatytÄ senaties terminÄ , administratoriaus iÅ¡raÅ¡ytÄ pavedimÄ , VMI patikrinimo metu mokesčius apskaičiavo tik už 2011-2012 metus. 3.3.

Mokesčių administratorius konstatavo, kad neturi duomenų, jog pareiÅ¡kėjai mokestinio laikotarpio pradžiai, t. y. 2011-01-01, ne banke bÅ«tų turėję grynųjų pinigų. Tokia iÅ¡vada padaryta atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų gautas pajamas, patirtas iÅ¡laidas, Å¡eimos apytiksles vartojimo iÅ¡laidas. Kai mokesčių mokėtojai neturi įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti patirtas iÅ¡laidas (pvz., pinigų pervedimo per banko įstaigÄ , deklaracijų pateikimo apie paskolintas ir pasiskolintas pinigines lėšas, nėra oficialių apmokestintų pajamų, kurios bÅ«tų galima panaudoti turto įsigijimui, nėra duomenų iÅ¡ trečiųjų Å¡altinių apie pervestas lėšas ir pan.), mokesčių administratorius vertina visus turimus įrodymus.

MAÄ® tiesiogiai nurodyta mokesčių mokėtojo pareiga mokesčių administratoriui pateikti visus patikrinimui atlikti reikiamus duomenis apie pajamų Å¡altinius ir juos pagrįsti, todėl mokesčių mokėtojas, atlikdamas mokestines teisines pasekmes galinčius sukelti veiksmus, turi bÅ«ti protingas, atsakingas ir rÅ«pestingas, tai yra saugoti dokumentus, galinčius pagrįsti jo atliekamus veiksmus. PareiÅ¡kėjas teikė ne vienÄ paaiÅ¡kinimÄ dėl 2010-01-01 turėtų lėšų ne banke, Å¡ių lėšų dydis nuolat kito, t. y. didėjo.

Pagal MAÄ®, nesutikdami su mokesčių administratoriaus nustatytu piniginių lėšų ne banke likučiu, pareiÅ¡kėjai privalėjo pateikti paaiÅ¡kinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrįsti. 3.4. PareiÅ¡kėjai mokestinio tyrimo metu teikė paaiÅ¡kinimus dėl paskolų iÅ¡ mamų ir fizinių asmenų. Atsakydama į skundo argumentus dėl nurodytų paskolų nepripažinimo pareiÅ¡kėjų pajamomis, VMI nurodo, kad pajamų Å¡altiniai turi bÅ«ti realÅ«s, o pateikti įrodymai apie piniginių lėšų gavimÄ iÅ¡ atitinkamų Å¡altinių turi atspindėti faktines aplinkybes.

Mokestinio tyrimo metu buvo atlikti asmenų, kurie, pasak pareiÅ¡kėjų, jiems suteikė paskolas, operatyvÅ«s patikrinimai, gauti paaiÅ¡kinimai, kurie patvirtino, kad Å¡ie asmenys piniginių lėšų neskolino. Tariami duomenys apie paskolas buvo patvirtinti siekiant pagrįsti sutuoktinių pajamų Å¡altinius, dalis pareiÅ¡kėjams paskolas suteikusių asmenų yra su pareiÅ¡kėjais susiję draugystės, giminystės ryÅ¡iais. PareiÅ¡kėjų disponuojamų lėšų dydis, veiksmai mokestinio tyrimo metu, paskolų suteikimo aplinkybės nulėmė, kad atsakovė neturėjo pagrindo pateiktos informacijos laikyti patikima ir objektyvia, nebuvo nustatyta kitų aplinkybių, kurios galėjo patvirtinti realų paskolų sutarčių sudarymÄ ir pinigų perdavimÄ .

PareiÅ¡kėjo pajamų Å¡altiniu pripažinta jo motinos J. T. dovanotos lėšos, tačiau tik tokia suma, kuria realiai ji galėjo disponuoti 2011 metais. 3.5. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos mama neturėjo pakankamai lėšų suteikti minėto dydžio paskolÄ , todėl vertinant aptartų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad nei pareiÅ¡kėjos, nei jos mamos tvirtinimai nepagrindžia realaus Å¡ių lėšų perdavimo pareiÅ¡kėjams. Pateikta 2017-03-13 notarinė dovanojimo sutartis, kurioje pareiÅ¡kėja ir jos mama L.

L. patvirtina, kad 2012 m. yra sudariusios ir pasiraÅ¡iusios paskolos raÅ¡telį, kuriuo dovanotoja paskolino, o dovanos gavėja įsipareigojo grÄ Å¾inti 100 000 Lt, yra pavėluotai mokesčių administratoriui pateiktas dokumentas, todėl negali bÅ«ti vertinamas MAÄ® 421 straipsnio 3 dalies pagrindu. Poįstatyminiai aktai, kuriais buvo įgyvendinamos MAÄ® 421 straipsnio nuostatos nustatė ne sandorio sudarymo sÄ lygas ir taisykles, o informacijos apie sandorius pateikimo pareigÄ bei Å¡ios pareigos realizavimo tvarkÄ .

Todėl aplinkybė, jog nurodomo sandorio sudarymo metu (teigiama, kad jis buvo sudarytas 2012 m. gegužės mėnesį) Å¡ie teisės aktai negaliojo, nesudaro pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad pareigos praneÅ¡ti apie tokį sandorį nebuvo. 3.6. PareiÅ¡kėjai buvo informuoti apie tikrinimo dalykÄ , t. y. GPM. Pagal VMI virÅ¡ininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių nuostatas nėra privaloma praneÅ¡ime apie mokestinį patikrinimÄ ar pavedime nurodyti tikrinamojo laikotarpio.

Tai, kad pareiÅ¡kėjai praneÅ¡imu apie mokestinį patikrinimÄ netinkamai buvo informuoti apie patikrinimo laikotarpį, nesudaro pagrindo pripažinti priimtÄ administracinį aktÄ neteisėtu. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimÄ ir prašė pareiÅ¡kėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

4. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta MGK bylų Nr. 7-121/2017 ir Nr. 7-122/2017 medžiaga. Teismas konstatuoja:

5. Ginčas kilo dėl VMI ir MGK sprendimų, kuriais pareiškėjams buvo papildomai apskaičiuoti GPM, GPM delspinigiai ir GPM bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: 6.1. Vilniaus AVMI Kontrolės departamento direktorius 2016-01-05 pavedimais tikrinti Nr. (4.65)FR0773-26 ir Nr. (4.65)FR0773-28 pavedė atlikti atitinkamai pareiškėjos ir pareiškėjo mokestinius patikrinimus, apie tai juos informavo 2016-01-06 pranešimais, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad mokestinio patikrinimo dalykas – GPM nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (MGK bylos Nr. 7-121/2017 2 t. b. l. 91–94; MGK bylos Nr. 7-122/2017 2 t. b. l. 87–90). 6.2.

VMI Kontrolės departamento I gyventojų patikrinimų skyrius atliko pareiÅ¡kėjų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2011-2012 metus mokestinį patikrinimÄ ir surašė pareiÅ¡kėjai I. T. 2017-01-31 patikrinimo aktÄ Nr. (21.60-32) FR0680-38 (MGK bylos Nr. 7-121/2017 1 t., b. l. 167–177), pareiÅ¡kėjui V. T. – 2017-01-31 patikrinimo aktÄ Nr. (21.60-32) FR0680-39 (MGK bylos Nr. 7-122/2017 1 t., b. l. 60–70), kuriuose pareiÅ¡kėjai už 2011-2012 metus priskaičiavo 9 316,03 Eur GPM, pareiÅ¡kėjui – 9 290,55 Eur GPM.

Mokesčių administratorius patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė: (1) pareiÅ¡kėjai, tikrinamu laikotarpiu įsigydami nekilnojamojo turto objektus, patyrė iÅ¡laidų, kurių nepakanka pagrįsti gautomis pajamomis. Patikrinimo metu įvertintos pareiÅ¡kėjos nuo 2005 m. gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas tikrinamuoju laikotarpiu nėra gavęs pajamų susijusių su darbo santykiais, vykdė veiklÄ pagal verslo liudijimÄ Ä¯vairiais laikotarpiais (nuo 1 mėn. iki 1 metų) nuo 1999–09-29 iki 2016-12-31.

Pareiškėjai nėra teikę Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (FR0593) ir Brangaus turto deklaracijos. Mokesčių administratorius nustatė pareiškėjų piniginių lėšų likutį tikrinamo laikotarpio pradžiai, vertino ankstesniais laikotarpiais gautas pajamas ir išlaidas, pareiškėjų teiktus paaiškinimus. Pareiškėjai 2015-05-04 pateiktame rašytiniame paaiškinime apie turto įsigijimo, pajamų gavimo šaltinius nurodė, kad bendrai banke turėjo 189 507,52 Lt, ne banke pareiškėjas turėjo – 30 000 Lt.

PareiÅ¡kėjas 2015-12-10 patikslino, kad 2010-01-01 ne banke grynaisiais pinigais turėjo 48 000 Lt, o 2015-12-11 raÅ¡ytiniame patikslinime nurodė, kad grynaisiais turėjo apie 72 555 Lt. Mokesčių administratorius įvertino abiejų pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimus, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, analizavo pareiÅ¡kėjo gautas pajamas, pareiÅ¡kėjų pajamas ir vidutines iÅ¡laidas vienam namų Å«kio nariui ir nusprendė, kad pareiÅ¡kėjai 2010-01-01 grynųjų pinigų ne banke neturėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjai nuo 2010 m. veda bendrÄ Å«kį (santuoka įregistruota 2011-09-10), jų bendros pajamos ir gautos iÅ¡laidos nuo 2010 m. buvo vertinamos bendrai. Ä®vertinus 2011-01-01 pareiÅ¡kėjų piniginių lėšų likutį banke ir ne banke, gautas pajamas, iÅ¡laidas, grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ ir išėmimÄ iÅ¡ banko sÄ skaitos, faktiÅ¡kai 2011-12-31 buvusį likutį banke, nustatyta, kad tikrintu laikotarpiu pareiÅ¡kėjų patirtos iÅ¡laidos 45 847,41 Lt virÅ¡ijo gautas pajamas; (2) tikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2012 metais iÅ¡ banko sÄ skaitos grynaisiais iÅ¡siėmė 171 221,38 Lt, įnešė 485 168, 58 Lt grynaisiais pinigais.

PareiÅ¡kėjai Å¡ių lėšų pagrindimui, be kita ko, 2015-08-12 pateikė sÄ raÅ¡Ä fizinių asmenų, kurie, pasak pareiÅ¡kėjų, 2012 m. jiems paskolino 372 200 Lt piniginių lėšų su 1 proc. palÅ«kanomis. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jiems skolino: L. B. ir Ž. S. paskolino 30 000 Lt (palÅ«kanos 300 Lt); D. V. – 10 000 Lt (palÅ«kanos 100 Lt); L. L. – 100 000 Lt (palÅ«kanos nenumatytos); D. P. – 15 000 Lt (palÅ«kanos 150 Lt); N. S. – 5 500 Lt (palÅ«kanos 55 Lt); S. Å .

– 25 000 Lt (palūkanos 250 Lt); A. L. – 11 000 Lt (palūkanos 110 Lt); G. V. – 5 000 Lt (palūkanos 50 Lt); L. K. – 7 500 Lt (palūkanos 75 Lt); L. K. – 7 500 Lt (palūkanos 75 Lt); Marytė ir Ž. M. – 10 000 Lt (palūkanos 100 Lt); S. M. – 7 800 Lt (palūkanos 78 Lt); M. A. – 7 600 Lt (palūkanos 76 Lt); E. M. – 7 800 Lt (palūkanos 78 Lt); I. S. – 7 800 Lt (palūkanos 78 Lt); I. M. – 7 800 Lt (palūkanos 78 Lt); A. J. ir T. J. – 7 800 Lt (palūkanos 78 Lt);

I. B. – 7 800 Lt (palÅ«kanos 78 Lt); T. S. – 7 500 Lt (palÅ«kanos 75 Lt); V. V. – 15 000 Lt (palÅ«kanos 150 Lt); O. J. – 10 000 Lt (palÅ«kanos 100 Lt); T. S. – 20 000 Lt (palÅ«kanos 200 Lt); G. D. – 10 000 Lt (palÅ«kanos 100 Lt); S. P. – 6 000 Lt (palÅ«kanos 60 Lt); M. B. – 7 800 Lt (palÅ«kanos 78 Lt); S. R. – 10 000 Lt (palÅ«kanos 100 Lt); Z. B. – 5 000 Lt (palÅ«kanos 50 Lt). VMI atliko nurodytų asmenų operatyvius patikrinimus, pareikalavo jų paaiÅ¡kinimų, iÅ¡analizavo surinktÄ informacijÄ apie minėtų asmenų gautas pajamas, patirtas iÅ¡laidas ir nustatė, kad Å¡ie fiziniai asmenys pareiÅ¡kėjams piniginių lėšų neskolino.

Mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodyti fiziniai asmenys tariamus duomenis apie paskolas patvirtino, siekdami pagrįsti pareiÅ¡kėjų pajamų Å¡altinius. Tokia iÅ¡vada grindžiama tuo, kad: visi pinigai buvo skolinami be garantijų; tariamų paskolų davėjai nesidomėjo pareiÅ¡kėjų finansine padėtimi, kai kurie jų patys turėjo įsiskolinimų kredito įstaigoms; kai kurie skolininkai neturėjo galimybių skolinti nurodytų sumų, skolino sumomis, kurioms nereikalaujama notarinio patvirtinimo; skolų grÄ Å¾inimo terminas apibrėžtas pareikalavimu; su pareiÅ¡kėjais skolintojus sieja artimi draugystės ar giminystės ryÅ¡iai; tariamų paskolų davėjai nesidomėjo, kokiam tikslui skolina lėšas pareiÅ¡kėjams, nežinojo, kuo jie užsiima, paskolas suteikė iÅ¡ nuosavų santaupų, kurias taupė iÅ¡ gauto darbo užmokesčio, pensijos bei gauto vartojimo kredito; nagrinėjamu atveju nebuvo sudarytos paskolų sutartys, suraÅ¡yti raÅ¡teliai, kurie buvo sunaikinti grÄ Å¾inus paskolas; (3) mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai mokesčių administratoriaus neinformavo apie po 2011-01-01 gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo Å¡altinius ir apie bet kokio pobÅ«džio 2012 metais sudarytus sandorius, kurių bendra suma su tuo pačiu asmeniu, virÅ¡ija 50 000 Lt grynaisiais (sudaryto sandorio su L.

L. 100 000 Lt ). Jie nepateikė praneÅ¡imo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo Å¡altinius (forma (duomenys neskelbtini) bei nuolatinio Lietuvos gyventojo praneÅ¡imo apie sudarytus sandorius (forma (duomenys neskelbtini)). Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai 2012 m. gautomis lėšomis iÅ¡ fizinių asmenų negali pagrįsti pajamų Å¡altinių. Žinodamas apie patikrinimo metu nustatytÄ nepakankamÄ 2011-2012 metų grynųjų pinigų likutį, pareiÅ¡kėjas pateikė 2016-09-28 paaiÅ¡kinimÄ , kad savo broliui 2010–2013 metais pardavė baldų ir buitinės technikos už 100 800 Lt, už įsigytas prekes pareiÅ¡kėjo brolis atsiskaitė grynaisiais pinigais.

Ä®vertinus 2012-01-01 pareiÅ¡kėjų piniginių lėšų likutį banke ir ne banke, gautas pajamas, iÅ¡laidas, grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ ir išėmimÄ iÅ¡ banko sÄ skaitos, 2012-12-31 faktiÅ¡kai nustatytÄ likutį banke, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų patirtos iÅ¡laidos grynais 384 343,72 Lt virÅ¡ijo gautas pajamas grynais; (4) VMI vadovavosi MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi ir apskaičiavo mokėtinÄ GPM pareiÅ¡kėjams pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Patikrinimo aktuose konstatuota, kad pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai dėl atsiskaitymo už nekilnojamÄ jį turtÄ yra prieÅ¡taringi, teikti paaiÅ¡kinimai dėl paskolų suteikimo nepagrįsti juridinę galiÄ turinčiais įrodymais, todėl į juos negali bÅ«ti atsižvelgta.

PareiÅ¡kėjai gautų pajamų GPMÄ® 25 ir 27 straipsnių nustatyta tvarka nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM, todėl mokesčių administratorius Å¡ias pajamas priskyrė B klasės pajamoms ir apmokestino 15 proc. GPM tarifu. 6.3. PareiÅ¡kėjai 2017-03-13 ir 2017-03-07 pateikė pastabas dėl patikrinimo aktų, kuriuose nesutiko su patikrinimo aktuose mokesčių administratoriaus padaryta iÅ¡vada dėl paskolų iÅ¡ fizinių asmenų nepripažinimu, informavo, kad pageidauja tartis dėl galimybės pasiraÅ¡yti MAÄ® 71 straipsnyje nurodytÄ susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio (MGK bylos Nr. 7-121/2017 1 t., b. l. 37–44;

MGK bylos Nr. 7-122/2017 1 t., b. l. 42–50). VMI 2017-03-15 sprendimu Nr. 68-45 ir 2017-03-21 sprendimu Nr. 68-39 (MGK bylos Nr. 7-121/2017 1 t., b. l. 35, MGK bylos Nr. 7-122/2017 1 t., b. l.

40) dėl pareiÅ¡kėjų pateiktų pastabų atidėjo 2017-01-31 patikrinimo aktų tvirtinimÄ , iki bus iÅ¡nagrinėtas pasiÅ«lymas pasiraÅ¡yti susitarimÄ . 6.4. VMI 2017-05-11 priėmė skundžiamus sprendimus (MGK bylos Nr. 7-121/2017 1 t., b. l. 23–31, MGK bylos Nr. 7-122/2017 1 t., b. l. 26–34), kuriuose konstatavo, kad tarp pareiÅ¡kėjų ir mokesčių administratoriaus susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio nebuvo pasiraÅ¡ytas, iÅ¡nagrinėjo pateiktas pastabas ir patvirtino patikrinimo aktus.

Skundžiamais sprendimais VMI patvirtino patikrinimo aktuose pareiškėjams už 2011-2012 metus priskaičiuotas GPM sumas, t. y. pareiškėjai – 9 316,03 Eur, pareiškėjui – 9 290,55 Eur, papildomai apskaičiavo pareiškėjai – 3 872,13 Eur GPM delspinigių, pareiškėjui – 3 920,77 Eur GPM delspinigių ir skyrė pareiškėjai ir pareiškėjui atitinkamai 2 795 Eur ir 2 787 Eur GPM baudas. 6.5. MGK, išnagrinėjusi pareiškėjų skundus, skundžiamais sprendimais (MGK bylos Nr. 7-121/2017 6 t., b. l. 73–94;

MGK bylos Nr. 7-122/2017 9 t., b. l. 51–74 t.) patvirtino VMI sprendimų dalis dėl pareiškėjams apskaičiuotų GPM, GPM delspinigių ir pakeitė VMI sprendimų dalis dėl GPM baudų skyrimo – pareiškėjai nurodė sumokėti 932 Eur, pareiškėjui – 929 Eur dydžio GPM baudas.

7. PareiÅ¡kėjai teismui skundžia VMI ir MGK sprendimus, kuriais jiems apskaičiuota į biudžetÄ sumokėti GPM, GPM delspinigius ir GPM baudas, nustačius, kad ginčo laikotarpiu (t. y. 2011–2012 m.) pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidų suma virÅ¡ijo jų gautas pajamas, ir pajamas virÅ¡ijančiÄ sumÄ pripažinus apmokestinamomis pajamomis. Nurodo, kad atliekant mokestinį patikrinimÄ buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai, nepagrįstai konstatuota, jog pareiÅ¡kėjai aktualiu laikotarpiu neturėjo piniginių lėšų likučio ne banke, nepagrįstai tinkamomis pajamomis nepripažintos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos motinos L. L. ir pareiÅ¡kėjų nurodytų kitų fizinių asmenų gautos paskolos. Taip pat pareiÅ¡kėjai nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais ir praÅ¡o inicijuoti norminę bylÄ .

8. PareiÅ¡kėjai neginčija aritmetinio mokesčių, baudų ir delspinigių apskaičiavimo. Jie iÅ¡ esmės nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktu mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų vertinimu. Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl procedÅ«rinių pažeidimų, atliekant mokestinį patikrinimÄ 9. PareiÅ¡kėjai skunduose nurodo, kad jiems nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kad tikrinamas ir 2011 metų laikotarpis, nes apie tai jie nebuvo tinkamai informuoti. Teigia, kad praneÅ¡imuose apie mokestinį patikrinimÄ ir patikrinimo aktuose nurodyti skirtingi tikrinimo laikotarpiai. Pagal praneÅ¡ime nurodytÄ tikrinamÄ laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 pareiÅ¡kėjai teikė paaiÅ¡kinimus. Patikrinimo aktuose nurodžius, kad VMI atliko 2011-01-01–2012-12-31 mokestinių laikotarpių patikrinimÄ , pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti papildomai informuoti apie iÅ¡plėstÄ patikrinimo dalykÄ papildomu praneÅ¡imu.

VMI atsiliepime neneigia, kad praneÅ¡imuose apie mokestinį patikrinimÄ ir patikrinimo aktuose nurodyti skirtingi tikrinimo laikotarpiai, tačiau nurodo, kad tokio pobÅ«džio procedÅ«rinis pažeidimas, nesudaro pagrindo pripažinti priimtÄ administracinį aktÄ neteisėtu.

10. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams iÅ¡siųstuose praneÅ¡imuose, be kita ko, buvo nurodyta, kad mokestinio patikrinimo dalykas – GPM nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, o iÅ¡ patikrinimo aktų turinio matyti, kad mokestinis patikrinimas buvo atliekamas už 2011–2012 m. mokestinį laikotarpį (žr. Å¡io teismo sprendimo 6.1, 6.2 punktus); ginčo dėl to byloje nėra. Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, informuodamas pareiÅ¡kėjus apie mokestinio patikrinimo apimtį, padarė formalų procedÅ«rinį pažeidimÄ .

11. Pagal nuosekliai formuojamÄ LVAT praktikÄ ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2005-04-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr A-14-416-2005, 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-442/2016). Vadinasi, tam, kad bÅ«tų pagrindas naikinti skundžiamus sprendimus dėl galimai padarytų procedÅ«rinių pažeidimų, neužtenka tik konstatuoti, kad jie formaliai buvo padaryti, bet bÅ«tina įvertinti, ar jie turėjo tiesioginės įtakos nepagrįstiems sprendimams priimti.

12. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjų nurodytÄ procedÅ«rinį pažeidimÄ , susijusį su mokestinio patikrinimo atlikimu, visų byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad Å¡is pažeidimas neturėjo jokios įtakos skundžiamų mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų teisėtumui. Pabrėžtina, kad, kaip matyti iÅ¡ mokestinio patikrinimo medžiagos, pareiÅ¡kėjai nuolat buvo informuojami apie atliekamo mokestinio tyrimo eigÄ , jiems buvo sudarytos visos galimybės teikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, susijusius su mokestiniu tyrimu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimÄ esminių procedÅ«rinių pažeidimų, turinčių įtakos priimtų sprendimų teisėtumui nepadarė. Dėl grynųjų pinigų likučio ne banke 13. PareiÅ¡kėjai teigia, kad pareiÅ¡kėja 2010-01-01 turėjo piniginių lėšų ne banke, kurių mokesčių administratorius nepagrįstai nagrinėjamu atveju neįvertino. Jie nesutinka su tuo, kad pareiÅ¡kėjas keitė paaiÅ¡kinimus dėl 2010-01-01 turėto pinigų kiekio.

VMI atsiliepime nurodė, kad įrodymų apie iki 2010 metų ne banke turėtus grynuosius pinigus pareiÅ¡kėjai nepateikė, todėl mokesčių administratorius vertino pareiÅ¡kėjų gautas pajamas, patirtas iÅ¡laidas, Å¡eimos apytiksles vartojimo iÅ¡laidas ir padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai tikrinto mokestinio laikotarpio pradžiai, t. y. 2011-01-01, grynųjų pinigų ne banke neturėjo.

14. MAÄ® nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (10 straipsnis). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (67 straipsnio 1 ir 2 dalys). AiÅ¡kindamas Å¡ių MAÄ® nuostatų turinį bei taikymÄ , LVAT yra konstatavęs, kad administracinėse bylose dėl mokestinių ginčų įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui.

Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (LVAT 2017-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1345-442/2017). Apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., LVAT 2010-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556?1527/2010).

Taigi pagal MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, neigiamos pasekmės dėl neįrodytų aplinkybių, paneigiančių mokesčių administratoriaus argumentus, tenka būtent mokesčių mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2009-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A556?1024/2009, 2010-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556?862/2010, 2010-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A442?863/2010).

15. PareiÅ¡kėjų argumentai susiję su jų turėtų grynųjų pinigų ne banke likučiu nagrinėjamu atveju aktualaus mokestinio laikotarpio pradžiai, t. y. 2011-01-01, detaliai įvertinti skundžiamuose MGK sprendimuose: (1) MGK 2017-08-07 sprendime Nr. S-168(7-121/2017), pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjos grynųjų pinigų likučio tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2011-01-01) (žr. MGK bylos Nr. 7-121/2017 6 t., b. l. 87–88), nustatė, kad prieÅ¡ pradedant pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ 2015-12-22 buvo atliktas jos ir jos sutuoktinio – pareiÅ¡kėjo, mokestinis tyrimas.

Å io mokestinio tyrimo metu pareiÅ¡kėjai mokesčių administratoriui teikė paaiÅ¡kinimus dėl jų nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 turėto piniginių lėšų likučio, pajamų Å¡altinių ir pan. PareiÅ¡kėjo vardu 2015-05-04 užpildytame ir pasiraÅ¡ytame paaiÅ¡kinime, kurį mokesčių administratorius vertino kaip pateiktÄ abiejų sutuoktinių vardu, laikotarpio pradžioje (t. y. 2010-01-01) nurodytas likutis 30 000 Lt (toks likutis buvo grindžiamas iÅ¡imtinai V. T. pajamomis). PareiÅ¡kėjas 2015-12-11 pateiktame paaiÅ¡kinime patikslino informacijÄ , nurodydamas, kad 2009-12-31 piniginių lėšų likutis ne banke sudarė 72 555 Lt, pateikdamas didesnį likutį pagrindžiančius dokumentus.

Mokesčių administratorius, atlikęs tiek pareiÅ¡kėjo, tiek pareiÅ¡kėjos pajamų ir iÅ¡laidų analizę, pripažino, kad 2011-01-01 pareiÅ¡kėjai galėjo disponuoti 63 833,41 Lt grynųjų pinigų likučiu, kuris buvo susidaręs iÅ¡ V. T. pajamų. MGK skundžiamame sprendime pareiÅ¡kėjos teiginius, kad ji mokestinio patikrinimo pradžiai, t. y. 2011-01-01, taip pat turėjo grynųjų pinigų, sukauptų iÅ¡ naÅ¡laičio paÅ¡alpos, arbatpinigių (50 Lt per dienÄ ), dovanų, o savo paaiÅ¡kinimo dėl grynųjų pinigų likučio vertino kaip nepagrįstus, nes pareiÅ¡kėja nepateikė Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų.

Tai, kad pareiÅ¡kėja negalėjo turėti sukaupusi grynųjų pinigų likučio, be kita ko, grindė ir pareiÅ¡kėjos pajamų bei iÅ¡laidų analize. Skundžiamame MGK sprendime konstatuota, kad pareiÅ¡kėja (gimusi 1983 m.) 2003-12-31 dienai nėra pateikusi turėto turto deklaracijos, iki Å¡io laikotarpio niekur nedirbo, nebuvo įsigijusi verslo liudijimo ar įregistravusi individualios veiklos pagal pažymÄ , todėl 2003-12-31 negalėjo turėti iki 50 000 Lt grynaisiais pinigais. MGK įvertinusi pareiÅ¡kėjos pajamas ir iÅ¡laidas iki 2010-01-01, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2009 metų pareiÅ¡kėjos gautos pajamos buvo mažesnės arba lygios statistinėms vartojimo iÅ¡laidoms; (2) MGK 2017-08-07 sprendime Nr. S-169(7-122/2017), pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjo grynųjų pinigų likučio tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2011-01-01) (žr.

MGK bylos Nr. 7-122/2017 9 t., b. l. 66–67), pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas 2015-05-04 paaiÅ¡kinime mokesčių administratoriui nurodė, jog 2010-01-01 ne banke turėjo 30 000 Lt, 2015-12-11 pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad likutis sudarė 72 555 Lt. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2010-01-01 neturėjo grynųjų pinigų likučių ne banke, tačiau 2011-01-01 jis ir pareiÅ¡kėja galėjo disponuoti 63 833,41 Lt grynaisiais pinigais, nes pareiÅ¡kėjas 2003-12-31 galėjo turėti 50 000 Lt (jis nebuvo pateikęs vienkartinės 2003-12-31 turėto turto deklaracijos, tačiau jam buvo atkurtos santaupos, jis buvo įsigijęs verslo liudijimÄ prekybai (1999-09-29 – 1999-11-30, 2002-06-19 – 2002-08-31).

MGK konstatavo, kad pareiškėjas 2007-01-01 turėjo 15 009,20 Lt grynųjų pinigų likutį, kurį galėjo panaudoti patirtoms išlaidoms vėlesniais laikotarpiais, tačiau jis 2007 metais patyrė 153 976,14 Lt išlaidas, t. y. didesnis grynųjų pinigų likutis buvo panaudotas 2007 metais patirtoms išlaidoms padengti. MGK, įvertinusi 2008, 2009 metais pareiškėjo gautas pajamas ir patirtas išlaidas (žr. 2017-01-31 patikrinimo akto Nr. (21.60-32) FR0680-39 6–7 psl.; MGK bylos Nr. 7-122/2017 1 t., b. l. 60–70), konstatavo, kad pareiškėjas 2010-01-01 grynųjų pinigų likučio ne banke neturėjo.

16. Teismas MGK sprendimuose iÅ¡dėstytus motyvus įvertinęs visų byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų ir pareiÅ¡kėjų skunduose pateiktų argumentų kontekste, su jais sutinka ir jų nekartoja. Kartu pažymi, kad iÅ¡ mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos akivaizdu, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pozicijÄ , kad pareiÅ¡kėjai mokestinio patikrinimo pradžiai, t. y. 2011-01-01, grynųjų pinigų likučio ne banke neturėjo.

PareiÅ¡kėjai nei mokesčių administratoriui, nei MGK, nei teismui nepateikė tokiÄ pozicijÄ paneigiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad VMI ir MGK skundžiamuose sprendimuose pagrįstai pareiÅ¡kėjų pateiktų abstraktaus pobÅ«džio paaiÅ¡kinimų nevertino, kaip objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų dėl pajamų Å¡altinio realumo, tikrumo, realaus lėšų gavimo iÅ¡ nurodyto Å¡altinio. Dėl iÅ¡ L. L. gautų paskolų pripažinimo 17.

PareiÅ¡kėjai nesutinka su skundžiamuose MGK ir VMI sprendimuose padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos motina L. L. nepaskolino 100 000 Lt, kadangi L. L. gaudavo pakankamai didelį darbo užmokestį ir nuo 1995 m. pinigų perlaidas iÅ¡ JAV gyvenančio brolio. VMI teigia, kad mokestinio tyrimo metu buvo atlikti L. L. operatyvus patikrinimas, gauti jos paaiÅ¡kinimai, kurių rezultatų analizė leido dalyti iÅ¡vadÄ , kad ji piniginių lėšų neskolino, tariami duomenys apie paskolas buvo patvirtinti siekiant pagrįsti pareiÅ¡kėjų pajamų Å¡altinius.

18. Minėta, kad pagal MAÄ® ir LVAT formuojamÄ praktikÄ mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (žr. Å¡io teismo sprendimo 14 punktÄ ). IÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ .

Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto nuodugnia pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į MAÄ® 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (žr., pvz., LVAT 2011-04-14 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011, 2015-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA110-438/2015).

19. Nustatyta, kad mokesčių administratorius, vertindamas 2011–2012 metų pareiÅ¡kėjų pajamų Å¡altinius, pripažino, kad L. L. 2011 m. rugsėjo mėn. pareiÅ¡kėjų vestuvių proga padovanojo 25 000 Lt, tačiau kritiÅ¡kai vertino jų nurodytas aplinkybes dėl 2012 metais pareiÅ¡kėjams neva paskolintų 100 000 Lt, kurie 2017 m. notarine dovanojimo sutartimi buvo įforminti kaip pareiÅ¡kėjai padovanotos lėšos. Tokį vertinimÄ VMI ir MGK skundžiamuose sprendimuose, be kita ko, grindė Å¡iai argumentais:

Vilniaus AVMI atlikto L. L. operatyvaus patikrinimo rezultatais (jo metu, be kita ko, nustatyta, kad L. L. galėjo disponuoti apie 66 000 Lt grynaisiais pinigais); tuo, kad pareiškėjai nepateikė rašytinių susitarimų dėl 100 000 Lt paskolos lėšų perdavimo; nėra duomenų dėl šių lėšų perdavimo, o aplinkybės dėl lėšų perdavimo yra grindžiamos I. T. ir jos mamos paaiškinimais, taip pat jau po atliktų kontrolės veiksmų sudaryta notarine dovanojimo sutartimi, kurioje nurodyta, jog lėšos buvo paskolintos 2012 metais, ir dabar jos laikytinos padovanotomis lėšomis.

20. VMI ir MGK skundžiamuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus, susijusius su 100 000 Lt pajamomis, kurias, pareiÅ¡kėjų teigimu, pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu padovanojo jos mama, įvertinęs visų byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste, teismas sutinka su VMI ir MGK padaryta iÅ¡vada. Nagrinėjamu atveju mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma, sudaro pagrindÄ teigti, kad nei pareiÅ¡kėjų, nei L. L. tvirtinimai nepagrindžia realaus 100 000 Lt dydžio lėšų perdavimo pareiÅ¡kėjams, nes pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių Å¡ių lėšų perdavimÄ pareiÅ¡kėjams, o operatyvaus patikrinimo metu surinkta informacija nepatvirtina, kad L. L. bÅ«tų disponavusi tokio dydžio lėšomis, kuria nurodo neva paskolinusi dukrai.

21. Teismo nuomone, skundžiamuose MGK sprendimuose pagrįstai kritiÅ¡kai vertinama 2017-03-13 notarinės formos dovanojimo sutartis, kurioje pareiÅ¡kėja ir jos mama L. L. patvirtina, kad 2012 m. yra sudariusios ir pasiraÅ¡iusios paskolos raÅ¡telį, kuriuo L. L. paskolino, o pareiÅ¡kėja įsipareigojo grÄ Å¾inti 100 000 Lt. Ä®vertinęs Å¡ios sutarties turinį, jo sudarymo ir pateikimo mokesčių administratoriui aplinkybes, nagrinėjamos bylos ir surinktų įrodymų kontekste, teismas sutinka, kad Å¡iÄ sutartį pareiÅ¡kėja sudarė ir pateikė, siekdama sandorio forma atitinkančiu įrodymu pagrįsti su pareiÅ¡kėjų apmokestinimu susijusias ir apmokestinimÄ Ä¯takojančias, tačiau kitais objektyviais įrodymais nepagrįstas, aplinkybes.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad Å¡is dovanojimo sandoris sudarytas 2017 m., t. y. praėjus daugiau kaip 5 metams nuo mokestinio laikotarpio, jis sudarytas tarp artimais giminystės santykiais susijusių asmenų, sandoryje nurodytos aplinkybės dėl paskolinių santykių buvimo remiasi tik tų pačių sandorio Å¡alių tvirtinimu ir pan. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad paskolos santykius esÄ pagrindžiantis ir tarp Å¡alių 2012 m. suraÅ¡ytas, dovanojimo sutartyje minimas paskolos raÅ¡telis nebuvo pateiktas mokestinį patikrinimÄ atlikusiam mokesčių administratoriui, o L.

L. 2015-09-15 paaiÅ¡kinime, atsakydama į klausimÄ , ar buvo suraÅ¡yti paskolų sutarčių dokumentai, mokesčių administratoriui nurodė, jog paskolos sutarties nebuvo, nes pinigus skolino dukrai. Paminėtina ir tai, kad informacija apie šį pajamų Å¡altinį nėra nurodyta ir pirminiame pareiÅ¡kėjo 2015-05-04 pateiktame paaiÅ¡kinime.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos akivaizdu, jog mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pozicijÄ , kad pareiÅ¡kėjos motina L. L. aktualiu mokestiniu laikotarpiu pareiÅ¡kėjams nepaskolino (negalėjo paskolinti) 100 000 Lt. VMI ir MGK skundžiamuose sprendimuose pagrįstai kritiÅ¡kai vertino pareiÅ¡kėjų po daugiau nei 5 metų nuo mokestinio laikotarpio pateiktÄ 2017-03-13 dovanojimo sutartį, su tuo susijusius pareiÅ¡kėjos ir jos motinos paaiÅ¡kinimus, nes jie, esant tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, nelaikytini objektyviais, abejonių nekeliančiais įrodymais dėl pajamų Å¡altinio realumo, tikrumo, realaus lėšų gavimo iÅ¡ nurodyto Å¡altinio.

23. Kartu teismas pažymi, kad konstatavus, jog nagrinėjamu atveju nėra realiai pagrįstas 100 000 Lt dydžio lėšų perdavimas pareiÅ¡kėjams, aplinkybė, kad L. L. nėra pateikusi praneÅ¡imo (forma (duomenys neskelbtini)) apie 2012 metais sudarytÄ sandorį, kurio suma virÅ¡ijo 50 000 Lt grynaisiais pinigais, nebėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga. Todėl Å¡i aplinkybė ir su jais susiję pareiÅ¡kėjų argumentų Å¡iame teismo sprendime plačiau nevertinami. Dėl iÅ¡ kitų fizinių asmenų gautų paskolų pripažinimo 24.

PareiÅ¡kėjai nesutinka su skundžiamuose MGK ir VMI sprendimuose padaryta iÅ¡vada, dėl paskolų, gautų iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nurodytų 30 fizinių asmenų, nepripažinimo ir konstatavimu, kad pareiÅ¡kėjai keitė parodymus. VMI teigia, kad mokestinio tyrimo metu buvo atlikti asmenų, kurie, pasak pareiÅ¡kėjų, jiems suteikė paskolas, operatyvÅ«s patikrinimai, gauti paaiÅ¡kinimai, kurių rezultatų analizė leido daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie fiziniai asmenys piniginių lėšų neskolino, tariami duomenys apie paskolas buvo patvirtinti siekiant pagrįsti pareiÅ¡kėjų pajamų Å¡altinius.

PareiÅ¡kėjų disponuojamų lėšų dydis, veiksmai mokestinio tyrimo metu, paskolų suteikimo aplinkybės nulėmė, kad atsakovė neturėjo pagrindo pateiktos informacijos laikyti patikima ir objektyvia, nebuvo nustatyta kitų aplinkybių, kurios galėjo patvirtinti realų paskolų sutarčių sudarymÄ ir pinigų perdavimÄ .

25. Minėta, kad pagal MAÄ® ir LVAT formuojamÄ praktikÄ mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, o vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto nuodugnia pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia (žr. Å¡io teismo sprendimo 14, 18 punktus).

26. Pareiškėjai nurodė, kad jiems skolino: L. B. ir Ž. S. paskolino 30 000 Lt (palūkanos 300 Lt); D. V. – 10 000 Lt (palūkanos 100 Lt); L. L. – 100 000 Lt (palūkanos nenumatytos); D. P. – 15 000 Lt (palūkanos 150 Lt); N. S. – 5 500 Lt (palūkanos 55 Lt); S. Š. – 25 000 Lt (palūkanos 250 Lt); A. L. – 11 000 Lt (palūkanos 110 Lt); G. V. – 5 000 Lt (palūkanos 50 Lt); L. K. – 7 500 Lt (palūkanos 75 Lt); L. K. – 7 500 Lt (palūkanos 75 Lt); M. ir Ž.

M. – 10 000 Lt (palūkanos 100 Lt); S. M. – 7 800 Lt (palūkanos 78 Lt); M. A. – 7 600 Lt (palūkanos 76 Lt); E. M. – 7 800 Lt (palūkanos 78 Lt); I. S. – 7 800 Lt (palūkanos 78 Lt); I. M. – 7 800 Lt (palūkanos 78 Lt); A. J. ir T. J. – 7 800 Lt (palūkanos 78 Lt); I. B. – 7 800 Lt (palūkanos 78 Lt); T. S. – 7 500 Lt (palūkanos 75 Lt); V. V. – 15 000 Lt (palūkanos 150 Lt); O. J. – 10 000 Lt (palūkanos 100 Lt); T. S. – 20 000 Lt (palūkanos 200 Lt);

G. D. – 10 000 Lt (palūkanos 100 Lt); S. P. – 6 000 Lt (palūkanos 60 Lt); M. B. – 7 800 Lt (palūkanos 78 Lt); S. R. – 10 000 Lt (palūkanos 100 Lt); Z. B. – 5 000 Lt (palūkanos 50 Lt).

27. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai mokesčių administratoriui nepateikė paskolinių santykių susidarymÄ pagrindžiančių dokumentų, t. y. paskolos sutarčių, paskolos raÅ¡telių ar kitų dokumentų, taip pat lėšų perdavimÄ pagrindžiančių dokumentų. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad lėšos buvo skolinamos grynaisiais pinigais, pateikti asmenų raÅ¡ytiniai patvirtinimai. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus AVMI atliko dalies nurodytų asmenų (t. y. D. P., D. V., S. Å ., S. R., L. B.) operatyvius patikrinimus; kitus fizinius asmenis apklausė.

28. Skundžiamuose MGK sprendimuose, įvertinus surinktÄ informacijÄ , konstatuota, kad realiai paskoliniai Å¡alių santykiai tarp pareiÅ¡kėjų ir nurodytų fizinių asmenų nebuvo susiklostę, o informacija apie skolintas lėšas buvo pateikta, siekiant pagrįsti pareiÅ¡kėjų lėšų, kurios buvo panaudotos 2012 metais patirtoms iÅ¡laidoms, trÅ«kumÄ . MGK skundžiamuose sprendimuose, be kita ko, konstatavo, kad: (1) pareiÅ¡kėjas pirminiame 2015-05-04 Vilniaus AVMI pateiktame paaiÅ¡kinime nėra nurodęs tokių pajamų Å¡altinių kaip iÅ¡ fizinių asmenų 2012 metais skolintos lėšos, kurių bendra suma yra 372 200 Lt, nors paaiÅ¡kinime yra nurodęs ženkliai mažesnio dydžio tiek savo, tiek pareiÅ¡kėjos, tiek sÅ«naus pajamų Å¡altinius.

Visais nurodomais paskolų teikimo atvejais apklausti fiziniai asmenys patvirtino paskolų suteikimÄ , nurodydami, kad juos su pareiÅ¡kėjais sieja giminystės arba draugystės santykiai. Esant tokioms aplinkybėms, kai giminystės (draugystės) santykiais susijusių asmenų galimai sudaryti paskoliniai santykiai nėra grindžiami jokia kita objektyvia, su paskolos davėjais ir paskolos gavėjais nesusijusiÄ informacija, įrodančia realų paskolų sutarčių sudarymÄ ir lėšų perdavimÄ , įvertinant paskolinius santykius pagrindžiančios informacijos atsiradimo laikÄ ir aplinkybes, nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjų pateiktÄ informacijÄ pripažinti patikima ir objektyvia; (2) dalis pareiÅ¡kėjų nurodytų fizinių asmenų (D.

V., S. Å .) neturėjo lėšų suteikti nurodytas lėšas. Mokesčių administratorius nustatė akivaizdžius prieÅ¡taravimus tarp pareiÅ¡kėjų ir D. P., S. R., L. B. nurodytų paskolų suteikimo aplinkybių, t. y. skiriasi tariamas paskolų grÄ Å¾inimo laikas, ne vienas iÅ¡ asmenų nenurodė tikslaus paskolų suteikimo laiko, vietos, visais atvejais tariami paskolos davėjai nurodė, kad dėl palÅ«kanų nebuvo tartasi, nors pareiÅ¡kėjai nurodė konkrečias paskolos davėjams už paskolintas lėšas iÅ¡mokėtas palÅ«kanų sumas.

Visais atvejais nebuvo pateikti paskolų suteikimÄ pagrindžiantys dokumentai, motyvuojant tuo, kad grÄ Å¾inus paskolas, jie bÅ«davo sunaikinti, tam tikrais atvejais nurodoma, jog sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos, taip pat nepateikti pinigų perdavimÄ pagrindžiantys dokumentai (nurodant, kad paskolos buvo suteiktos grynaisiais pinigais, tokiu pat bÅ«du ir grÄ Å¾intos), o paskoloms panaudoti pinigai buvo laikomi ir kaupiami namuose grynaisiais pinigais, nors pagal mokesčių administratoriaus surinktÄ informacijÄ nustatyta, kad bankinių operacijų vykdymas buvo įprastas tiek paskolos davėjų, tiek pareiÅ¡kėjų atsiskaitymo, lėšų gavimo bÅ«das.

Visi pareiÅ¡kėjų nurodyti asmenys pateikė skirtingÄ informacijÄ apie skolinamų lėšų panaudojimo paskirtį, nesidomėjo jų galimybėmis grÄ Å¾inti paskolintas lėšas, nors iÅ¡ patikrinimo aktuose esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjų pajamos iÅ¡ darbinės ar kitos veiklos nebuvo didelės lyginant su suteiktų paskolų dydžiu; (3) tai, kad nurodyti fiziniai asmenys pareiÅ¡kėjams skolina pakankamai dideles sumas pinigų nesidomėdami nei kokia veikla jie užsiima, nei iÅ¡ kokios veiklos (pajamų) lėšos bus grÄ Å¾intos, neaptardami paskolos grÄ Å¾inimo sÄ lygų prieÅ¡tarauja įprastinei gyvenimo logikai, todėl vertintina kaip sutuoktinių gynybinė pozicija.

Nesant įrodymų, pagrindžiančių paskolinių lėšų perdavimÄ pareiÅ¡kėjams, jų jau prasidėjus kontrolės veiksmams pateikta versija apie grynaisiais pinigais gautas paskolas iÅ¡ giminaičių / draugų, vertintina kaip gynybinė pozicija.

29. Teismas skundžiamuose VMI ir MGK sprendimuose išdėstytus motyvus įvertinęs visų byloje surinktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjų skunduose pateiktų argumentų kontekste, su jais sutinka ir jų nekartoja. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VMI ir MGK skundžiamuose sprendimuose pagrįstai kritiškai vertino pareiškėjų pateiktus paaiškinimus, susijusius su paskolomis gautomis iš 30 fizinių asmenų, bei su tokių paskolų suteikimu susijusias aplinkybes.

Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, pareiÅ¡kėjų pateikti paaiÅ¡kinimai, susiję su iÅ¡ 30 fizinių asmenų 2012 m. gautomis paskolomis, nelaikytini objektyviais, abejonių nekeliančiais įrodymais dėl pajamų Å¡altinio realumo, tikrumo, realaus lėšų gavimo iÅ¡ nurodyto Å¡altinio. PareiÅ¡kėjai neįrodė ir nepagrindė, kad jų 2015-08-12 pateiktu sÄ raÅ¡u, pateiktais Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytų fizinių asmenų patvirtinimais, paaiÅ¡kinimais grindžiami paskoliniai santykiai buvo realÅ«s. Dėl delspinigių dydžio 30.

PareiÅ¡kėjai nesutinka su apskaičiuotų delspinigių dydžiu. Nurodo, kad mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas daugiau kaip pusės metų laikotarpiui, ne kartÄ pratęstas, tačiau Å¡ie mokesčių administratoriaus veiksmai iÅ¡ esmės buvo nemotyvuoti. PareiÅ¡kėjai buvo pasirengę su mokesčių administratoriumi pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, kaip nustato MAÄ® 71 straipsnis, tačiau nesulaukė nei mokesčių administratoriaus pasiÅ«lymo, nei kvietimo pateikti pasiÅ«lymÄ dėl susitarimo.

Todėl neaišku, kodėl buvo sustabdytas skundo nagrinėjimas. Už visus šiuos laikotarpius buvo skaičiuojami delspinigiai. Mokesčių administratoriaus sprendimai dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo buvo nemotyvuoti, todėl bent jau už šiuos laikotarpius, kai buvo sustabdytas ar pratęstas mokestinis patikrinimas, delspinigiai neturėjo būti skaičiuojami.

31. Delspinigių ir baudų skyrimo bei atleidimo nuo jų klausimus reglamentuoja MAĮ, kurio 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

32. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , taip pat į Å¡iame teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, patvirtinančias, kad skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuota GPM yra teisėti ir pagrįsti, darytina iÅ¡vada, jog byloje nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad mokesčių administratorius atliko neteisėtus veiksmus. Å iuo atveju papildomos mokestinės prievolės apskaičiavimÄ lėmė pareiÅ¡kėjų veiksmai.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija neatitinka MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies punktuose nustatytų sÄ lygų, dėl kurių pareiÅ¡kėja galėtų bÅ«ti atleista 100 proc. nuo delspinigių mokėjimo. PareiÅ¡kėjų teiginiai, kad nagrinėjamu atveju mokestinis patikrinimas buvo stabdomas ir pratęsinėjamas dėl nemotyvuotų mokesčių administratoriaus veiksmų yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Dėl praÅ¡ymo inicijuoti norminę bylÄ 33.

PareiÅ¡kėjų atstovas pateikė praÅ¡ymÄ (e. bylos 1 t., b. l. 174–179) kreiptis į LVAT iÅ¡tirti VMI virÅ¡ininko 2012-10-12 įsakymo Nr. VA-92 2 punkto atitiktį konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų virÅ¡enybės ir teisės aktų hierarchijos, mokestinių santykių nustatymo tik įstatymu, teisėtų lÅ«kesčių ir teisinio tikrumo principams, MAÄ® 3 straipsnio 1 daliai, 29, 33, 40, 88, 95, 105 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Ä®statymo papildymo 421, 1041, 1042 straipsniais įstatymo (2012-06-19 Nr. XI-2078) 11 straipsniui.

Jo nuomone, Å¡ia Ä®sakymo nuostata buvo nustatytas atgalinis įstatymo galiojimas įpareigojant pagal (duomenys neskelbtini) formÄ ir papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formÄ teikti informacijÄ už 2012 ir vėlesniais mokestiniais metais sudarytus sandorius; MAÄ® 421 straipsnis įsigaliojo nuo 2013-01-01, bet Ä®sakymo 2 punkto pagrindu taikomas nuo 2012-01-01.

34. Pagal ABTÄ® 113 straipsnio 2 dalį praÅ¡ymÄ pradėti tyrimÄ , ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ , administracinis teismas iÅ¡sprendžia motyvuotu sprendimu. Å io straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas atmeta praÅ¡ymÄ pradėti tyrimÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu praÅ¡ymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (1 punktas), teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (5 punktas).

35. Minėta, kad aplinkybė, jog L. L. nėra pateikusi praneÅ¡imo (forma (duomenys neskelbtini)) apie 2012 metais sudarytÄ sandorį, kurio suma virÅ¡ijo 50 000 Lt grynaisiais pinigais, nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga (žr. Å¡io teismo sprendimo 23 punktÄ ). Susidarius tokiai situacijai, nagrinėjamos administracinės bylos stabdymas ir norminės bylos dėl VMI virÅ¡ininko 2012-10-12 įsakymo Nr. VA-92 2 punkto atitikties Konstitucijai ir įstatymams inicijavimas bÅ«tų savitikslis. Todėl Å¡is pareiÅ¡kėjų atstovo praÅ¡ymas netenkintinas.

36. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad VMI ir ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ginÄÄ MGK visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, todėl, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjai, skundžiami sprendimai laikytini pagrįstais ir teisėtais. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjų skundai netenkintini. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus T.

T. (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjų I.

T. ir V. T. skundus atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Rytis Krasauskas