2018-04-26 Nr. AB-8456-3-61-3-00400-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-253-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00400-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VANTOLINA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VANTOLINA“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VANTOLINA“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. V-309 „Dėl nuobaudos bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „VANTOLINA“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą, atmesdamas atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) apeliacinį skundą.

Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui (gautas teisme) prašymą priteisti iš atsakovo Tarnybos 600 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms, 22 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme ir 330 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, jog su prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 387,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašoma priteisti 290 Eur suma už skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodyto maksimumo, todėl gali būti priteista.

Dėl atstovavimo teismo posėdyje teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. posėdis truko 26 min., o, atsižvelgęs į bylos pobūdį, teisingumo, protingumo principus, sprendė, kad pasirengimui bylai turėjo pakakti 1 val., todėl bendra šių teisinių paslaugų trukmė, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, sudaro 1 val. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.19 punktu, teismas nustatė, kad maksimalus užmokestis už vieną valandą atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui tokiu atveju sudaro 75,69 Eur (756,90 Eur x 0,1), todėl teismas pareiškėjo prašomą priteisti 100 Eur sumą už minėtas teisines paslaugas sumažino iki 75,69 Eur.

Teismas atkreipė dėmesį, jog konsultacijos, paaiškinimų rengimas yra susiję su Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. išvada, todėl šios išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu teisme, t. y. tai nėra tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos, nes teismui buvo skundžiamas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-309, todėl pareiškėjo nurodomos 210 Eur išlaidos šiuo atveju negali būti atlygintos.

Kadangi pareiškėjas teismui sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, ši suma taip pat priteista iš atsakovo.

II. Pareiškėjas UAB „VANTOLINA“ atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį, visiškai tenkinant pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas nurodo, jog net institucija, kurios veiksmai skundžiami – Tarnyba, pripažino pareiškėjo patirtų išlaidų pagrįstumą, sąsajumą su byla ir prašė pareiškėjo prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo patenkinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas šalių dispozityvumo principą, nesant pagrindo ex officio (savo iniciatyva) išėjo už šalių ginčo nagrinėjimo ribų (ginčo apskritai nebuvo dėl išlaidų atlyginimo priteisimo) ir tokiu būdu neteisėtai savo iniciatyva pripažino, kad dalis išlaidų nesusijusios su byla, o kita dalis mažintina.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tik už pasirengimą bylos nagrinėjimui – 75,69 Eur (1 val.), tačiau visiškai nepriteistas joks atlyginimas už dalyvavimą teismo posėdyje (28 min.), taip pat už kelionę į teismą (30 min.).

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino susijusiomis su bylos nagrinėjimu išlaidų konsultacijai, prieštaravimų (paaiškinimų) parengimo Įmonių bankroto valdymo departamentui dėl 2015 m. gruodžio 8 d. išvados skirti pareiškėjui nuobaudą (2015 m. gruodžio 15 d.). Būtent nurodyta Tarnybos išvada buvo pagrindas skirti nuobaudą pareiškėjui (priimti teismo panaikintą neteisėtą Įsakymą dėl nuobaudos paskyrimo), dėl ko negalima ignoruoti išlaidų, patirtų Tarnybos išvadai paneigti – prieštaravimams dėl šios išvados pateikti, juo labiau, kad tą pareiškėjas netgi privalėjo padaryti pagal Tarnybos reikalavimus. Taigi, šių išlaidų atlyginimas taip pat turėjo būti priteistas iš Tarnybos arba bent jau pripažinta pareiškėjo teisė į šių išlaidų atlyginimą atskirame procese. Be to, netgi jei tos išlaidos ir nebūtų susijusios su procesu, teismas tik gindamas viešąjį interesą (ex officio) galėtų ignoruoti dispozityvumo principą ir kitos šalies – Tarnybos pripažintą faktą dėl išlaidų sąsajumo su byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies.

Pareiškėjas nesutinka, kad teismas, savo iniciatyva, nors atsakovas su išlaidų apskaičiavimu bei pagrindimu sutiko ir prašė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti, sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą bei dalį išlaidų pripažino nesusijusiomis su teismo procesu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 str. 1 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos, ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Būtent pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik su teismo procesu ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-292/2009; 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-283/2010; 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012), būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo diskrecijos teisę spręsti, kurios išlaidos ir kokia apimtimi turi būti atlygintos pareiškėjui, nepaisant to, kad atsakovas visiškai sutiko su jo pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, jog dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012; 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-934-822/2017; 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-185-520/2018), todėl atsakovui net ir sutinkant su pareiškėjo pateiktu prašymu dėl išlaidų atlyginimo, tai nesaisto teismo, kuris savo nuožiūra sprendžia dėl konkretaus išlaidų atlyginimo dydžio, neperžengdamas tik pareiškėjo prašymo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą teismo posėdyje bei kelionę į teismą atlyginimu, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju priteisė jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tiek už atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. posėdyje, kuris truko 26 min., tiek už pasirengimą šiam posėdžiui, laikydamas, kad bendra šių paslaugų trukmė yra 1 valanda ir ją įvertino 75,69 Eur. Tačiau dėl kelionės į teismo posėdį išlaidų atlyginimo pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Taip pat transporto išlaidos atlyginamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikos nuostatomis. Vis dėlto bet kokiu atveju vykimo į teismo posėdį išlaidas būtina pagrįsti konkrečiais įrodymais (mokėjimo kvitais ir pan.), tačiau šiuo atveju pareiškėjo atstovas tokių įrodymų nepateikė, nurodydamas tik tai, kad vykdamas į teismo posėdį užtruko 30 minučių. Be to, 2016 m. gegužės 9 d. pirmosios instancijos teismo posėdis vyko Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o tiek pareiškėjo, tiek jo atstovo (advokato ir jo kontoros) buveinė taip pat yra Vilniaus mieste. Atsižvelgus į visa tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė šių išlaidų (kelionės į teismo posėdį) atlyginimo pareiškėjui.

Dėl konsultacijos, prieštaravimų (paaiškinimų) parengimo Įmonių bankroto valdymo departamentui dėl 2015 m. gruodžio 8 d. išvados skirti pareiškėjui nuobaudą (2015 m. gruodžio 15 d.) išlaidų sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jos nėra tiesiogiai su teismo procesu susijusios, kadangi atsirado dar iki pareiškėjui paduodant skundą teismui ir nebuvo būtinos skundui parengti, nes teikiant šias paslaugas, pareiškėjo skundžiamas Įsakymas dar nebuvo priimtas, nepaisant to, kad vėliau jis ir buvo priimtas 2015 m. gruodžio 8 d. išvados pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad tik atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008; 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008; 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018 ir kt.). Šiuo atveju tiek neprivaloma, tiek privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pareiškėjas nesinaudojo ir jo atstovas tokių teisinių paslaugų pareiškėjui neteikė, todėl ir minėtų išlaidų (konsultacijų, prieštaravimų (paaiškinimų) parengimo) atlyginimas pareiškėjui nepriteistinas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VANTOLINA“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė