Legislator Case Law & Legislation
c9d63e2e-8187-4237-827d-e3ef9f96690c AI generated

c9d63e2e-8187-4237-827d-e3ef9f96690c · Kauno apylinkės teismas

Case Number c9d63e2e-8187-4237-827d-e3ef9f96690c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei,atsakovui V. Z., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovui V. Z. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (3-4 b. l.)prašė įpareigoti atsakovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype GaižiÅ«nų g. 21 savavaliÅ¡kai pastatytÄ garaÅ¾Ä â€“ dirbtuves bei paÅ¡alinti minėtame žemės sklype esančius statybinius blokus, statybines Å¡iukÅ¡les ir metalines sÅ«pynes.

Legislator headnote

AI generated

c9d63e2e-8187-4237-827d-e3ef9f96690c · Kauno apylinkės teismas: Papildomai paaiÅ¡kino, kad stoginėje Å«kio darbus kaip metalo pjaustymas atlieka porÄ kartų per metus. Automobilių remontu neužsiima, nebent keičiantis sezonui pakeičia padangas savo ar marčių automobiliams. Atsakovas turi darbÄ , dienomis namuose nebÅ«na, darbas yra susijęs su komandiruotėmis, fiziÅ¡kai negalėtų 2-3 kartus per savaitę pjaustyti metalų. Jei ieÅ¡kovas duotų sutikimÄ pasistatyti Å«kinį pastatÄ , tokio pobÅ«džio problemų neturėtų kilti, nes stoginę tada iÅ¡ardytų.

Keywords

AI generated
zoning violation unpermitted structures building setback violation construction defect conforming structure servitude not to build
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                            Civilinė byla Nr. 2-2104-918/2017  Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08767-2016-7                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                3.2.6.1; 3.2.6.11 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 6 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Rūtai Venienei,dalyvaujant ieškovui R.

G., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei,atsakovui V. Z., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovui V. Z. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (3-4 b. l.)prašė įpareigoti atsakovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype GaižiÅ«nų g. 21 savavaliÅ¡kai pastatytÄ garaÅ¾Ä â€“ dirbtuves bei paÅ¡alinti minėtame žemės sklype esančius statybinius blokus, statybines Å¡iukÅ¡les ir metalines sÅ«pynes.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir dublike (51-52 b. l.) nurodė, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, yra nustatyta naudojimosi tvarka. Atsakovas, neturėdamas ieÅ¡kovo sutikimo 2009 metais namo vakarinėje pusėje pastatė garaÅ¾Ä â€“ dirbtuves, kurio viena siena yra rÅ«sio patalpos siena su langais. Statinys užstoja saulę. Be to, ieÅ¡kovui priskirtos naudotis rÅ«sio patalpos langÄ atsakovas užkalė metaliniai strypais, todėl neįmanoma atidaryti lango.

Dėl uždaryto lango ir saulės Å¡viesos trÅ«kumo pÅ«va patalpos lubos, sienos, sandėliuojami daiktai. Atsakovas tame statinyje pjausto medienÄ , dirba su metalu ar remontuoja maÅ¡inas, dėl keliamo triukÅ¡mo neįmanoma bÅ«ti rÅ«sio patalpoje. PrieÅ¡ais ieÅ¡kovo rÅ«sio ir gyvenamosios patalpos langus namo pietinėje pusėje atsakovas sandėliuoja statybinius blokus, kurų aukÅ¡tis apie 2,5 m. dėl blokų į rÅ«sio patalpÄ nepatenka Å¡viesa, o iÅ¡ gyvenamųjų patalpų matosi neestetiÅ¡kas vaizdas.

Be to, atsakovas sandėliuoja statybines Å¡iukÅ¡les, kurios taip pat gadina vaizdÄ . Prie pat ieÅ¡kovo rÅ«sio patalpos lango atsakovas yra pastatęs metalines sÅ«pynes, kuriomis dažnai supasi vaikai, keldami triukÅ¡mÄ . IeÅ¡kovo pateiktos nuotraukos yra 2007 metų ir 2009 metų, todėl neįrodo, kad stoginė buvo įrengta 2006 metais. Atsakovas stoginę nuolat įrenginėja, iÅ¡ kiemo pusės pastatė sienÄ su durimis, taip stoginė virto garažu – dirbtuvėmis. M. G. pretenzijų dėl stoginės nereiÅ¡kė, nes tuo metu ginčo statinys buvo tik stoginė, maÅ¡inų dÅ«mai nepatekdavo į rÅ«sio patalpas, greitai iÅ¡sisklaidydavo.

IÅ¡ stoginės padarius beveik uždarÄ patalpÄ , visi dÅ«mai ir triukÅ¡mas sklinda į ieÅ¡kovo rÅ«sio ir virÅ¡ jo esančias virtuvės patalpas. IeÅ¡kovo skundo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje nagrinėjimas nutrauktas motyvuojant tuo, kad nesudėtingo statinio statyba be bendraturčio sutikimo yra mažareikÅ¡mis pažeidimas.Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovas ir jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad statinį įvardijo kaip garaÅ¾Ä , nes ten laikomas automobilis, o kaip dirbtuves – nes ten atliekami įvairÅ«s darbai.

Atsakovo kieme sukrautose statybinėse medžiagose veisiasi parazitai, todėl aplinka nesaugi. Dėl saulės šviesos trūkumo pradėjo pelyti rūsys. Atsakovas metalus pjausto 2-3 kartus per savaitę. Atsakovo pateiktos nuotraukos neįrodo, kad galinė siena buvo pastatyta 2012 metais. Atsakovas stoginėje vykdydamas metalo pjaustymo darbus pažeidžia priešgaisrinės saugos taisykles, kadangi rūsio patalpoje yra dujų katilas. Atsakovas atsiliepimu (40-41 b. l.) ir tripliku (63-65 b. l.) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo įvardijamas garažas – dirbtuvės iÅ¡ tiesų yra stoginė, kuri įrengta 2006 metais. Stoginė yra lengvos konstrukcijos stogelis iÅ¡ profiliuotos skardos lakÅ¡tų, vienu galu atremtų į gyvenamojo namo sienÄ , kitu -į ieÅ¡kovo tvorÄ . Stoginė įrengta virÅ¡ ieÅ¡kovo įvažiavimo į atsakovui priklausantį kiemÄ .. nei stoginės įrengimo metu 2006 metais, nei vėliau iki M. G. mirties 2009 metais, tuometinė bendrasavininkė M. G. tuometinei bendrasavininkei I.

Z. pretenzijų nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovas į gyvenamÄ jį namÄ atsikraustė 2009 metais, stoginė tuo metu jau buvo. IeÅ¡kovas teismui melagingai nurodo stoginės įrengimo laikÄ â€“ 2009 metais, be to, ieÅ¡kovas kreipdamasis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ nurodė dar kitokiÄ datÄ â€“ 2014 metus. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, ieÅ¡kovo raÅ¡ytinis sutikimas stoginei neprivalomas, kadangi per vienerius metus nuo statybos pradžios nebuvo kreiptasi raÅ¡tu dėl statinio statybos.

Kartu su atsiliepimu pateiktos nuotraukos metaduomenų informacijoje matyti, kad nuotrauka daryta 2006 metais. IeÅ¡kovas dublike iÅ¡ esmės pripažino, kad stoginė įrengta 2007 metais, nors ieÅ¡kinyje tvirtina, kad įrengta 2009 metais. IeÅ¡kovas bendrasavininkiu tapo 2009 metais, kai stoginė jau buvo, todėl jos užprotestuoti neturi teisės. Atsakovas automobilių remontu neužsiima, turi vienÄ automobilį, kurio variklis nelaikomas nuolat įjungtas, automobilis yra techniÅ¡kai tvarkingas. IeÅ¡kovo virtuvės langai yra visai kitoje pastato pusėje , todėl automobilio dÅ«mai negali į virtuvę prasiskverbti.

Stoginės galinė siena pastatyta ne 2015 metais, kaip teigia ieÅ¡kovas. 2012 metais liepos mėnesį Google Maps Street View darytose nuotraukose yra užfiksuota galinės sienelės dalis iÅ¡ cinkuotų skardos lakÅ¡tų, ieÅ¡kovas į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ kreipėsi 2015 metais, nurodydamas, kad stoginė pastatyta 2014 metais. IeÅ¡kovas yra praleidęs apskundimo terminÄ . IeÅ¡kovas neduoda atsakovui sutikimo pastatyti ūkinį pastatÄ su garažu, todėl atsakovas Å¡io pastato statybai skirtas statybines medžiagas, įskaitant ir blokus, laiko sklype.

Naudojimosi sklypu tvarkÄ nustatė teismas, atsakovas naudojasi jam priskirta sklypo dalimi ir ten laiko savo statybines medžiagas. Statybiniai blokai saulės ieÅ¡kovui neužstoja, nes yra apie 2,52 m aukščio ir 3 metrų atstumu nuo pastato. Patys blokai uždengti nepermatoma plastikine plėvele, todėl vaizdas nėra neestetiÅ¡kas. Atsakovas sklype nelaiko statybinių Å¡iukÅ¡lių, ieÅ¡kovas statybinėmis Å¡iukÅ¡lėmis įvardija bÅ«simo pastato statybai skirtÄ medienÄ , plytas, trinkeles, metalÄ .

SÅ«pynės nėra statinys, jas galima lengvai perkelti. SÅ«pynėmis kartais pasinaudoja atsakovo anÅ«kai, kurie gyvena atskirai, tik retkarčiais atvažiuoja į svečius. IeÅ¡kovo pateikta filmuota medžiaga tik patvirtina tai, kad ne stoginė užstoja Å¡viesÄ , o rÅ«sio patalpoje pakabintos užuolaidos, kurias ieÅ¡kovas, norėdamas nufilmuoti atsakovo automobilį, atitraukė. Metaliniais strypais ieÅ¡kovo langų neužkalinėjo, tokias grotas turi visi pastato rÅ«sio langai, neatsižvelgiant į tai, kuriai iÅ¡ Å¡alių priskirta patalpa naudotis ir neatsižvelgiant į tai, kurioje pastato pusėje rÅ«sio langai yra.Atsakovas teismo posėdžiuose palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad stoginėje Å«kio darbus kaip metalo pjaustymas atlieka porÄ kartų per metus. Automobilių remontu neužsiima, nebent keičiantis sezonui pakeičia padangas savo ar marčių automobiliams. Atsakovas turi darbÄ , dienomis namuose nebÅ«na, darbas yra susijęs su komandiruotėmis, fiziÅ¡kai negalėtų 2-3 kartus per savaitę pjaustyti metalų. Jei ieÅ¡kovas duotų sutikimÄ pasistatyti Å«kinį pastatÄ , tokio pobÅ«džio problemų neturėtų kilti, nes stoginę tada iÅ¡ardytų.

Statybiniai blokai sunkÅ«s, juos sudėtinga perkelti į kitÄ vietÄ , statybiniai blokai ir kitos medžiagos laikomi bus tol, kol ieÅ¡kovas leis statytis Å«kinį pastatÄ . Name nėra dujų baliono, o yra dujų katilas, patalpoje, kurioje yra dujų katilas, jokie metalo pjaustymo darbai neatliekami, todėl ieÅ¡kovo atstovės teiginiai apie sprogiÄ aplinkÄ ar prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimÄ yra nepagrįsti. Automobilio iÅ¡metamosios dujos ne leidžiasi žemyn į rÅ«sio patalpas, o pagal fizikos dėsnius kyla aukÅ¡tyn.

VirÅ¡ stoginės yra ir atsakovui priklausančių patalpų langai, tačiau ten dujų smarvės nesijaučia. SÅ«pynes nuo ieÅ¡kovo lango patraukė.Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepimu (76-79 b. l.) nurodė, kad 2015-10-01 gavo ieÅ¡kovo skundÄ dėl be bendraturčio sutikimo pastatyto garažo – dirbtuvių. 2015-10-28 buvo atliktas patikrinimas, užfiksuoti stoginės duomenys: ilgis apie 7,8 m, plotis apie 3,95 m, aukÅ¡tis apie 2-2,5 m. toks statinys yra nesudėtingas, jo statybai reikalingas žemės sklypo bendraturčio sutikimas, kitoks statybÄ leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Nesudėtingo statinio statyba be sutikimo laikoma mažareikÅ¡miu pažeidimu. Statybinės Å¡iukÅ¡lės yra suprantamos kaip atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Atliekos yra medžiagos ar daiktai, kurių turėtojas atsikrato ar ketina ar privalo jomis atsikratyti. Dėl savavaliÅ¡kai be žemės klypo bendraturčio sutikimo pastatyto statinio į trečiÄ jį asmenį buvo kreipęsis ir atsakovas, tačiau jo skundo nagrinėjimas taip pat nutrauktas dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo.Trečiojo asmens atstovai į teismo posėdžius neatvyko, bylÄ prašė nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu žodžiu atsisakė reikalavimo dėl sÅ«pynių iÅ¡ žemės sklypo paÅ¡alinimo, nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakymo pasekmės žinomos (posėdžio garso įraÅ¡as 1:47-1:51 min). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl įpareigojimo paÅ¡alinti iÅ¡ žemės sklypo metalines sÅ«pynes atsisakymas imperatyvioms įstatymo normoms neprieÅ¡tarauja, todėl priimtinas, byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 298/596 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). be to, ieÅ¡kovui priklauso 63/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių nurodytame sklype, o atsakovui – 37/100 dalys gyvenamojo namo ir ½ dalis kiemo statinių (7 b. l.). 2010-05-12 Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas naudojasi patalpomis ½ dalimi patalpų R-2, rÅ«sio patalpomis R-4, G-2, pirmo aukÅ¡to patalpomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, o atsakovas naudojasi patalpomis:

½ patalpų R-2, R-3, G-1, ir pirmo bei antro aukÅ¡to patalpomis 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 (19 b. l.). Be to, pagal nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , ieÅ¡kovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta „B“, atsakovas – žemės sklypo dalimis, pažymėta „A“, o „C“ dalimi naudojamasi bendrai (8 b. l.).Ä® teismÄ turi teisę kreiptis kiekvienas asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Civilinis procesas turi tikslÄ ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnis).

Taigi į teismÄ galima kreiptis tik įstatyme nustatyta tvarka, o kreipimosi į teismÄ sÄ lyga yra savo subjektinių teisių arba įstatymų saugomų interesų nurodymas ir jų gynimo siekis nuo pažeidimo ar ginčijimo (neigimo). IeÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė įstatyme numatytas ieÅ¡kovo materialines subjektines teises ar teisėtus interesus, t.y. bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad turi tam tikrÄ Ä¯statymo saugomÄ teisę, kuriÄ neteisėtais (įstatymo neleidžiamais ar uždraustais) veiksmais pažeidžia atsakovas ir yra reikalinga tokiÄ pažeistÄ teisę ginti.

Ä®vertinus į bylÄ surinktus įrodymus konstatuotina, kad ieÅ¡kovas nesugebėjo įrodyti nei to, kad yra pažeista kokia nors įstatymo saugoma jo teisė, nei to, kad atsakovas atliko prieÅ¡ingus teisei veiksmus, t.y. ieÅ¡kovas neįrodė, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.38 straipsnyje numatytus teisių gynimo bÅ«dus ((duomenys neskelbtini) str.).Pažymėtina, kad Å¡alių santykiai yra itin sudėtingi, konfliktas įsisenėjęs, todėl abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimai bei liudytojos G.

B., kuri yra ieÅ¡kovo sugyventinė ir turi netiesioginį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, parodymai vertinami kritiÅ¡kai. Dėl įpareigojimo paÅ¡alinti stoginę Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovas jam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje „A“, tarp gyvenamojo namo ir kiemo tvoros yra pastatęs nesudėtingÄ statinį: į gyvenamojo namo sienÄ maždaug 2,5 m aukÅ¡tyje ir kiemo tvorÄ maždaug 2 m aukÅ¡tyje atremtas stogelis, taip pat sumontuota galinė siena, galinėje sieneloje yra durys.

Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas, prieÅ¡ statydamas statinį, statybÄ leidžiančio dokumento - raÅ¡ytinio žemės sklypo bendraturčio sutikimo negavo. Nors ieÅ¡kovas atsakovo pastatytÄ statinį įvardija kaip garaÅ¾Ä â€“ dirbtuves, tačiau patikrinimÄ atlikę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai statinį kvalifikavo kaip stoginę. Nors procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovas teigė, kad statinys pastatytas 2009 metais, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pripažino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovui atsikrausčius 2009 metais, stoginė (t. y. stogelis tarp namo sienos ir tvoros) jau buvo.

Tokias aplinkybes patvirtina ir atsakovo pateiktos įvairių laikotarpių Å¡eimyninio gyvenimo nuotraukos. Tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo, kad stoginė buvo pakeista po 2009 metų: pristatyta galinė siena ir įdėtos durys. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, kada konkrečiai buvo pastatyta stoginės galinė siena. IÅ¡analizavus atsakovo kartu su tripliku pateiktas Google Maps Street View nuotraukas, kuriose vaizdas fiksuotas 2012 m. liepos mėnesį, ir 2016 metų nuotraukas matyti, kad 2012 m. liepos mėnesį galinė sienelė jau buvo: padidinus Google Maps Street View nuotraukų vaizdÄ kairėje pusėje po stogu Å¡alia angos į kiemÄ matyti prie namo sienos pritvirtinti metalo lakÅ¡tai, o kitoje nuotraukoje deÅ¡inėje pusėje matyti pati galinė siena, kurios vaizdas iÅ¡ esmės sutampa su 2016 metais darytomis stoginės nuotraukomis.

Atsakovo pastatyta medinių ir metalinių konstrukcijų stoginė priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai (STR 1.01.07:2010 priedo 1 lentelės 5 p.). Ji pastatyta neturint žemės sklypo bendraturčio (ieÅ¡kovo) sutikimo, kuris Å¡iuo atveju yra statybÄ leidžiantis dokumentas, todėl atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 71 p. įvardintus savavaliÅ¡kos statybos požymius. CK 4.75 str. įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Savo teisių pažeidimu ieškovas įvardijo tai, kad atsakovo pastatytoje stoginėje vykdomi įvairūs darbai, dėl kurio kyla triukšmas, be to, į ieškovo patalpas sklinda ieškovo automobilio išmetamųjų dujų kvapas, į rūsio patalpas nepatenka saulės šviesa ir dėl to rūsyje pelija sienos. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato jokių reikalavimų dėl rūsio patalpų insoliacijos (apšvietimo), taigi ieškovas neįrodė, kad rūsio patalpas reikalinga apšviesti natūraliu apšvietimu.

Kita vertus, sutiktina su atsakovo iÅ¡sakytais argumentais, kad ieÅ¡kovas yra sÄ moningai pritemdęs rÅ«sio patalpÄ , ant lango pakabindamas užuolaidÄ â€“ Å¡i aplinkybė matoma iÅ¡ paties ieÅ¡kovo pateikto vaizdo įraÅ¡o, kur prieÅ¡ filmuojant atsakovÄ yra atitraukiama užuolaida. IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų priežastinį ryšį tarp stoginės statybos ir rÅ«sio patalpose atsiradusio pelėsio. Nors ieÅ¡kovas tvirtino, kad atsakovas apkalė ieÅ¡kovo rÅ«sio langus metaliniais strypais ir dėl to ieÅ¡kovas negali atsidaryti lango, Å¡ios aplinkybės yra neįrodytos.

IÅ¡ atsakovo pateiktų nuotraukų bei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad rÅ«sio langai metaliniais strypais yra apkalti visur – tiek toje pusėje, kur langai yra į stoginės pusę, tiek ir į kiemo pusę. Sunkiai tikėtina, kad net ir esant ypatingai konfliktiÅ¡kiems Å¡alių santykiams, atsakovas savavaliÅ¡kai montuotų langų grotas ieÅ¡kovui priskirtose naudotis patalpose. IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kaip buvusių savininkų rÅ«sio languose sumontuoti metaliniai strypai pažeidžia ieÅ¡kovo teises, taip pat, kokiÄ reikÅ¡mę bÅ«tent atsakovo veiksmai gali turėti galimam ieÅ¡kovo teisių pažeidimui.

Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas atliko kokius nors veiksmus, siekdamas su atsakovu gražiuoju susitarti dėl galimybės patekti į atsakovui priskirtÄ naudotis žemės sklypo dalį ir panaikinti ant rÅ«sio langų sumontuotus metalinius strypus. Byloje kilo ginčas dėl to, ar stoginėje laikomo automobilio iÅ¡metamųjų dujų kvapas sklinda į ieÅ¡kovui priklausančias rÅ«sio patalpas, virtuvę. Viena vertus, sutiktina su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad atsižvelgiant į fizikines dujų savybes, dujos, taigi ir kvapas, kyla į viršų.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų nuotraukų ir namo planų, atsakovo stoginės stogas iÅ¡ dalies dengia patalpos 2-2 langÄ . Pažymėtina, kad Å¡i patalpa priskirta naudotis bÅ«tent atsakovui, todėl iÅ¡metamosios dujos, kurios neiÅ¡sisklaido dėl sumontuotos stoginės, pagal fizikines savybes pirmiausia turėtų sklisti bÅ«tent į atsakovui priklausančias patalpas pro patalpos 2-2 langÄ . Kita vertus, ieÅ¡kovas ir liudytoja apklausta jo sugyventinė G. B. akcentavo, kad tiek nuo obels ant stoginės stogo krentančių obuolių garsas, kiti garsai iÅ¡ stoginės, tiek kvapas sklinda, nes jų namuose beveik nėra durų, o esamos durys yra nesandarios (vadinamosios stumdomos durys).

Aplinkybė, kad ieškovo šeima yra apsisprendusi jų naudojamose patalpose neturėti durų ar įrengti nesandarias stumdomas duris, negali sukurti papildomų teisių ieškovui ir atitinkamai – papildomų pareigų atsakovui. Ieškovo ir jo atstovės teismo posėdyje išsakyti argumentai dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo ieškovui atliekant metalo pjaustymo darbus reikšmės turi tik dėl netoli patalpos, kurioje yra dujų katilas, atliekamų darbų pobūdžio, bet ne dėl pačios stoginės buvimo teisėtumo ir dėl stoginės buvimo ieškovo teisių pažeidimo, todėl teismas išsamiau dėl to nepasisako.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl tam tikrų darbų nutraukimo.Remiantis kreipimosi į teismÄ metu galiojusios Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nesudėtingo statinio statybos atveju statybÄ leidžiantis dokumentas buvo raÅ¡ytinis žemės sklypo bendraturčio sutikimas. Kita vertus, nurodyto įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje buvo nustatyta, kad raÅ¡ytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iÅ¡ kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti raÅ¡ytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar vieÅ¡ojo administravimo subjektams nepateikė savo raÅ¡ytinių pretenzijų, skundų, praneÅ¡imų dėl statinio statybos.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas dėl pastatytos stoginės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ kreipėsi 2015 metų spalio mėnesį, iÅ¡ esmės ne todėl, kad jo teisės iÅ¡ tiesų bÅ«tų pažeidžiamos, bet reaguodamas į analogiÅ¡ko pobÅ«džio atsakovo skundÄ , pateiktÄ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (112-122 b. l.). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kreipimosi į statytojÄ ar į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ terminÄ sieja su statybų pradžia, o ne statybų pabaiga.

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia ir tai, kad žemės sklypo bendraturčio sutikimas reikalingas dėl paties nesudėtingo statinio, o ne dėl atskirų statinio dalių (durų, stogo, kiekvienos sienos, kiekvieno lango ar pan.). Atsakovas įrodė, kad stoginė pradėta statyti 2006-2007 metais, tačiau iki 2015 metų spalio dėl stoginės statybos nesant raÅ¡ytinio sklypo bendraturčio sutikimo nebuvo kreiptasi. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs procedÅ«rinį vienerių metų terminÄ kvestionuoti atsakovo pastatytos stoginės teisėtumÄ , taigi, tiek ankstesnė savininkė, tiek ir ieÅ¡kovas konkliudentiniais veiksmais parodė, kad nesudėtingo statinio - stoginės statyboms neprieÅ¡tarauja.

Dėl įpareigojimo paÅ¡alinti iÅ¡ sklypo statybines atliekas Statybinės atliekos – atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu (Statybos įstatymo 2 str. 85 d.). IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad atsakovui priskirtoje žemės sklypo dalyje laikoma mediena, plytos, statybiniai blokai yra statybinės Å¡iukÅ¡lės. IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad aptariamos medžiagos yra ketinamos panaudoti Å«kinio pastato statybai, t.y. jos turi aiÅ¡kiÄ planuojamÄ paskirtį. Vien tai, kad ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai nesutinka bendradarbiauti su atsakovu ir leisti Å¡iam atokiau nuo gyvenamojo namo statyti Å«kinį pastatÄ , nepaneigia atsakovo žemės sklypo dalyje laikomų statybinių medžiagų paskirties ir tikslo, t.y. neįrodo ieÅ¡kovo teiginių, jog atsakovas žemės sklype laiko statybines atliekas (Å¡iukÅ¡les).

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių pateiktų nuotraukų, atsakovas jam priklausančias statybines medžiagas yra uždengęs ir, kiek įmanoma tokioje situacijoje, sutvarkęs. IeÅ¡kovo ir jo sugyventinės G. B. teiginiai dėl statybinėse medžiagose besiveisiančių parazitų (žiurkių) nėra įrodyti jokia objektyvia bylos medžiaga. Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų inicijavęs graužikų naikinimÄ , kvietęs tuo klausimų atitinkamas tarnybas, taip pat nėra duomenų, kad atitinkamos tarnybos bÅ«tų tokį faktÄ užfiksavusios.

Ieškovas neįrodė, kokias konkrečias jo teises atsakovas pažeidžia jam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje laikydamas statybines medžiagas, neįrodė, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti.Teisės aktuose nėra numatyta reikalavimų, kokiu atstumu nuo gyvenamojo namo gali būti laikomos statybinės medžiagos. Statybiniai blokai yra atitraukti 3 metrų atstumu nuo gyvenamojo pastato, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad statybiniai blokai pažeidžia minimaliuosius namo insoliacijos reikalavimus.

Pažymėtina, kad remiantis 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ 213 punkte numatyta, kad kiekviename 1-3 kambarių bute turi bÅ«ti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos; urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamÄ statinių iÅ¡dėstymÄ , bendros insoliacijos laikas gali bÅ«ti sumažintas iki 2 valandų.

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtent dėl atsakovo kieme laikomų statybinių blokų atsakovui priskirtų naudotis gyvenamųjų patalpų insoliacija (natūralus apšvietimas) yra sumažėjusi taip, kad nebeatitinka minimaliųjų nurodytų reikalavimų, t.y. kad ieškovui priklausančiame bute (namo dalyje) nėra nei vieno gyvenamojo kambario, kuriame tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas yra ne trumpesnis kaip 2,5 valandos.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas atliko kokius nors prieÅ¡ingus teisei veiksmus, taip pat neįrodė, kad atsakovas pažeidžia įstatymais ginamus ieÅ¡kovo teises ar teisėtus interesus, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270,v293 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : nutraukti bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti sÅ«pynes.Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Aistė Petrevičienė