2022-11-23 Nr. AB-28400-3-62-3-02146-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-679-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02146-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Patikslintu skundu (b. l. 120-125) bei teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjo atstovė antrąjį patikslintą skundą palaikė ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtai 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) paskirtos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas 20 parų, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Nuobauda Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. N-19 buvo panaikinta. Nors nuobauda ir yra panaikinta, tačiau pareiškėjas ją yra atlikęs. Be to, neteisėtai paskyrus nuobaudą, pareiškėjas nebuvo vedamas į darbą VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filiale paslaugų ir gamybos cechą, kur dirba nuo 2013 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjas darbą vertino kaip pagrindinį būdą siekiant integruotis į visuomenę, be to, tai ir piniginės lėšos, skirtos įsigyti būtinoms prekėms ar maisto produktams, kadangi neturi artimųjų, kurie pareiškėją remtų finansiškai. Dėl neteisėto nubaudimo neteko šio uždarbio, todėl negalėjo įsigyti būtiniausių prekių ir maisto produktų. Atliekant neteisėtą nuobaudą buvo atimta galimybė dienos metu pailsėti, atsigulti, tokiu būdu buvo kankinamas ir priverstas visas 20 parų dienos metu gulėti bei sėdėti ant metalinės lovos. Dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos labai išgyveno bei patyrė sukrėtimus. Dėl pablogėjusios psichinės sveikatos kreipėsi į pataisos įstaigos psichologę, taip pat buvo konsultuotas pataisos namų gydytojos, kuri skyrė medikamentinį gydymą, be to buvo etapuotas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur buvo skirtas gydymas.

4. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK administracijos darbuotojai nori su pareiškėju susidoroti, perveždami į kitus pataisos namus ar įstaigos sektorius be jokio teisinio pagrindo.

5. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. budėtojų dalyje buvo prevenciškai patikrintas dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Pareiškėjui atlikus greitos tyrimo priemonės testą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo (duomenys neskelbtini). Už tai jam paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 20 parų. 2020 m. liepos 31 d. Kalėjimų departamentas raštu Nr. 2S-2724 „Dėl I. G. skundo išnagrinėjimo“ nuobaudą panaikino, kadangi nuobauda buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), o ne pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nuostatas. Kalėjimų departamentas nenustatė, jog pats pažeidimas (t. y. pareiškėjo psichotropinių medžiagų vartojimo faktas) buvo netinkamai atskleistas ar užfiksuotas. Paties pažeidimo fakto skunde neginčijo ir pareiškėjas.

7. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors paties pažeidimo padarymo faktas paneigtas nebuvo, piktnaudžiauja savo teisėmis bei siekia nepagrįstai pasipelnyti. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjui skirta nuobauda būtų buvusi kvalifikuota tinkamai, atsakovo atstovas būtų turėjęs galimybę sustabdyti nuteistojo darbą VĮ „Mūsų amatai“, kadangi pareiškėjas nesilaikė režimo reikalavimų bei vartojo draudžiamas psichotropines medžiagas. Taigi pareiškėjas nebūtų galėjęs toliau tęsti darbo, todėl pareiškėjas negalėjo dėl to patirti neturtinės žalos. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patekino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. kovo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 69-398 paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 20 parų už tai, kad jis vartojo AMP (amfetaminą) (b. l. 4). Nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. N-19 Nutarimą panaikino (b. l. 7). Su šiuo įsakymu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2020 m. liepos 29 d. bei 2020 m. liepos 31 d. pareiškėjui išsiųstas Kalėjimų departamento raštas Nr. 2S-2724 „Dėl I. G. skundo išnagrinėjimo“. Ginčo atveju pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš nuobaudos, kurią Kalėjimų departamentas panaikino, skyrimo fakto. Nurodo, jog nors nuobauda ir buvo panaikinta, tačiau pareiškėjas ją atliko – 20 parų buvo laikomas kamerų tipo patalpose, dėl to patyrė neturtinę žalą, kadangi nebebuvo vedamas į darbą, todėl neteko uždarbio, negalėjo įsigyti būtiniausių prekių ir maisto produktų parduotuvėje, taip pat dienos metu buvo paimama patalynė – čiužinys, antklodė, pagalvė, patalynės komplektas.

10. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Nutarimu paskirta drausminė nuobauda buvo panaikinta Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. N-19, t. y. buvo konstatuotas paskirtos nuobaudos nepagrįstumas ir neteisėtumas. Teismas nurodė, kad tai suponuoja išvadą, jog atsakovo atstovas, skirdamas pareiškėjui minėtą nuobaudą, nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų, kad Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. N-19 būtų teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas apygardos administraciniam teismui, todėl teismas konstatavo, jog įsakymas yra galiojantis ir sukeliantis Pravieniškių PN-AK teisines pasekmes.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas paskirtą nuobaudą yra atlikęs, t. y. 20 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su pareiškėjo nubaudimu, neteisėtumo faktą, ir tai, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo įvykdyta nuobauda, kuri buvo pripažinta nepagrįsta ir panaikinta, teismas konstatavo, jog tai lėmė neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

13. Teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, BVK 145 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pareiškėjas dėl nepagrįsto perkėlimo į kamerų tipo patalpas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN-AK administracija nebūtų priėmusi nepagrįsto nutarimo, t. y. patyrė neturtinę žalą.

14. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į byloje konstatuotus pažeidimus, jų trukmę, teismas darė išvadą dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

15. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilę ypač neigiamų padarinių (pavyzdžiui, išgyvenimų, sukrėtimų, kurie būtų turėję įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui), kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai sąmoningai būtų siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi, atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 300 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas, be kita ko, pažymėjo, jog pareiškėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama vien tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, šių teiginių visiškai nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais. Teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, laiką, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo.

16. Kaip jau nurodyta, teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi po skundo trūkumų šalinimo priėmė pareiškėjo patikslintą skundą. Taigi, administracinė byla teisme buvo iškelta 2021 m. kovo 15 d. nutartimi (b. l. 90). Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjui priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2021 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 17. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą pakeisti, pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

18. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

19. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

21. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas I. G. kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK (pareiškėjas nepagrįstai 20 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas), atlyginimo priteisimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

24. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija yra pažeidimo pripažinimas ir nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

25. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.

26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

27. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų neteisėtų veiksmų – pareiškėjui buvo skirta nuobauda, jis 20 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, nors vėliau nuobauda buvo panaikinta Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. N-19. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimui ir papildomai šių aplinkybių nenagrinėja bei dėl jų nepasisako.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atstovo teiginiais, kad šiuo atveju teisinga ir pakankama kompensacija yra pažeidimo fakto pripažinimas. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas paskyrė pareiškėjui nuobaudą, kurią jis atliko (20 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas), nors vėliau nuobauda buvo panaikinta Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. N-19). Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas dėl nepagrįsto perkėlimo į kamerų tipo patalpas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN-AK administracija nebūtų priėmusi nepagrįsto nutarimo. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjas nepagrįstai 20 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas), atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 300 Eur sumą, kuri laikytina proporcinga ir adekvačia kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos; procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1619-520/2017, taip pat 2015 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-342-858/2015 ir jame nurodytą teismų praktiką, 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-858/2015 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. kovo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė