c9d2dc65-abda-463b-a226-b1c5d64dbd56 · Kauno apygardos teismas

?Teikimas NrTeikimas Nr. T-50-245/2021 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.6; 2.5.20 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Danguolės Å iugždinytės, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, bausmę vykdančios institucijos Alytaus pataisos namų atstovui Mindaugui Kazlauskui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Alytaus pataisos namų direktoriaus Genadijaus Lepiochino (toliau – Institucija) teikimÄ dėl nuteistajam A.

G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas n u s t a t ė : A. G. (toliau – A. G.) Panevėžio apygardos teismo 1995 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, BK 146 straipsnio 3 dalį, BK 278 straipsnio 2 dalį, BK 105 straipsnio 2 punktÄ , 8 punktÄ ir jam paskirta mirties bausmė, kuri vadovaujantis BK 24 straipsniu, pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.

Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartimi nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į 2000 m. BK 284 straipsnio 1 dalį; pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį; pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į 2000 m. BK 187 straipsnio 2 dalį; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punktÄ , 8 punktÄ perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 9 punktÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo pakeista Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartis ir panaikinta nutarties dalis dėl A. G. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iÅ¡ 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punkto, 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 9 punktÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, bausmė, paskirta Panevėžio apygardos teismo 1995 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punktÄ , 8 punktÄ , subendrinta apėmimo bÅ«du su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartimi pagal 2000 m.

BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1994 m. gegužės 29 d. A. G. nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 1995 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Institucija teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl nuteistajam A. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. IÅ¡ kartu su teikimu pateiktos 2021 m. vasario 5 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 5.10-122 matyti, kad A. G. pirmÄ nusikaltimÄ padarė bÅ«damas 36 metų. NusikalstamÄ veikÄ jis padarė ir atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Padaryti nusikaltimai yra teisės pažeidėjui bÅ«dingas nusikaltimų modelis.

Atlikdamas bausmę nuteistasis dirba, Å¡iuo metu dėl karantino nedirba, tačiau yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl siuvėjo darbo, taip pat dėl darbo dėžučių gamyboje. Santaupų neturi. Nagrinėjamu atveju nėra gauta duomenų, kad nuteistasis bÅ«tų dengęs nuosprendžiu priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, nors pagal nuosprendį jis turi ieÅ¡kinių apie 3256 Eur. A. G. skambučių pagalba ir laiÅ¡kais palaiko ryÅ¡ius su seserimi, broliu. Nuteistasis turi sÅ«nų, tačiau ryÅ¡ių su juo nepalaiko. 2019 m. spalio – lapkričio mėnesiais nuteistasis dalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, nagrinėjo alkoholio vartojimo problemas bei lydinčias pasekmes.

Taip pat 2020 m. birželio 25 d. dalyvavo viktorinoje, minint Tarptautinę kovos su narkomanija dienÄ . Vertinant nuteistojo emocinę gerovę nustatyta, kad jis nesijaučia vieniÅ¡as ar socialiai atsiskyręs, socialinius ryÅ¡ius palaiko tiek su asmenimis iÅ¡ įkalinimo įstaigos, tiek su aplinkiniais, Å¡eimos nariais, esančiais laisvėje. Nors nuteistojo savęs vertinimas kiek pažemėjęs, tačiau savimi pasitikintis. Analizuodamas savo elgesį A. G. yra gana smulkmeniÅ¡kais, mintis dėsto aiÅ¡kiai, logiÅ¡kai bei nuosekliai.

Jis suvokia alkoholio vartojimo įtakÄ jo nusikalstamam elgesiui, pripažįsta, kad daugelis jo padarytų nusikaltimų įvykdyti jam bÅ«nant neblaiviam. Paskutinį smurtinį nusikaltimÄ A. G. teisina savigyna, reakcija į aukos tuo metu daromÄ spaudimÄ . Nors nuteistasis suvokia tuo metu pasielgęs blogai, tačiau stebimas jo polinkis ir kiek save apginti. Nors stresinių situacijų metu nuteistasis pirmiau linkęs panaudoti strategijas, nukreiptas į emocijas ir tik po to į problemos sprendimÄ , geba surasti ir įvardinti konstruktyvių sprendimų galimybių patirtose situacijose, supranta, kad visuomet yra ne vienas pasirinkimas.

Nuteistasis pripažįsta priklausomybę nuo alkoholio, tačiau mano, kad yra iÅ¡sprendęs Å¡ia problemÄ , kadangi alkoholio nevartoja jau porÄ deÅ¡imčių metų. A. G. reiÅ¡kia norÄ dalyvauti ir kitose intervencinėse programose, dėl jų yra kreipęsis raÅ¡tiÅ¡kais praÅ¡ymais, siÅ«lomų paslaugų neatsisako ir domisi savo resocializacijos procesu. Atliekant bausmę, per pastaruosius deÅ¡imt metų, drausminėmis nuobaudomis, sietinomis su agresijos, necenzÅ«rinių žodžių, smurto apraiÅ¡kas aplinkinių asmenų atžvilgiu, nuteistasis baustas nebuvo.

Å iuo metu A. G. aiÅ¡kiai įvardija veiksnius, lėmusius jo tolimesnį nusikalstamÄ elgesį – vietų, kurios lėmė problemų atsiradimÄ , lankymas, per didelis alkoholio vartojimas, netinkama kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, sugyvenimas su sugyventine, polinkis nutylėti informacijÄ . Nuteistasis teigia, kad per vėlai suprato padarytas klaidas ir per vėlai suvokė patirtų praradimų vertę, tačiau nepaisant to, jis nusiteikęs optimistiÅ¡kai, turi siekių, kuriuos bandys įgyvendinti.

A. G. palankiai vertina jam taikomÄ priežiÅ«rÄ , kriminalinės subkultÅ«ros laikosi tiek, kad neapsunkintų savo gyvenimo ir buvimo įkalinimo įstaigoje. Diskriminacinės nuostatos nestebimos. Nuteistasis iÅ¡ kalėjimo buvo perkeltas bausmę atlikinėti pataisos namuose, tačiau čia įvykdė tyčinį nusikaltimÄ ir buvo grÄ Å¾intas bausmę atlikti į kalėjimÄ . Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas 25 kartus, paskutinį kartÄ â€“ 2018 m. lapkričio 9 d. už tai, kad atsisakė dirbti nemokamus darbus. 19 kartų skatintas.

Paskutinis paskatinimas skirtas 2017 m. gruodžio 29 d. Å iuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas naudojant OASys metodikÄ yra 62 balai, atitinkantys vidutinę rizikÄ . IÅ¡ jų 20 balų yra statiniai, 42 balai – dinaminiai. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika vertinama taip pat kaip vidutinė (remiantis HCR-20, PCL:SV metodikomis). Ankstesnio vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 68 balais. Å is vertinimas, lyginant su ankstesniu, sumažėjo 6 balais, kadangi stebima teigiama linkme pakitę nuteistojo savireguliacijos įgÅ«džiai – jis sugeba atpažinti situacijas, kurios jį erzina ir panaudoti racionalius bÅ«dus joms spręsti.

A. G. vengia konfliktinių situacijų, pastaruoju metu laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistajam nustatomi statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis; ankstesni smurtiniai veiksmai; ankstesni režimo pažeidimai. A. G. nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – pasižymi maža motyvacija darbui, turi skolų, ieÅ¡kinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; apsunkinti/konfliktiÅ¡ki santykiai su artimaisiais; problematiÅ¡ki santykiai su partneriu/partnere; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumÄ ; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; bÅ«dingas impulsyvus elgesys; intymių santykių nestabilumas; impulsyvumas; buvimas destabilizuojančioje aplinkoje; mÄ stymas ir elgesys (nusikaltimuose bei gyvenimo stiliuje pasireiÅ¡kęs impulsyvumas, agresyvumas); nuostatos (atliekant bausmę pataisos namuose praeityje įvykdė nusikaltimÄ ).

Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė teikimÄ tenkinti, prokurorė prašė Institucijos teikimÄ atmesti. Institucijos teikimas atmetamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalis numato, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmę vykdanti institucija atlieka nuteistojo socialinį tyrimÄ ir kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

IÅ¡ anksčiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę.

Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. yra atlikęs daugiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės bei pateikė bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Atlikus nuteistojo socialinį tyrimÄ , Institucija kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su teikimu dėl A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Å ios aplinkybės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų, sprendžiant šį klausimÄ , nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžiant šį klausimÄ taip pat bÅ«tina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, taip pat į tai, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dydį, ar įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

IÅ¡ teikimo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. G. bausmę atlieka už smurtinio bei turtinio pobÅ«džių nusikalstamų veikų padarymÄ . Nuteistojo įvykdyti smurtinio pobÅ«džio nusikaltimai sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmonių mirtis, kiti nukentėjusieji patyrė įvairaus pobÅ«džio kÅ«no sužalojimus. Vykdydamas nusikalstamas veikas A. G. buvo neblaivus, o savo aukas jis daužė mediniu daiktu į galvÄ , kaklÄ , dėl ko nukentėjusiesiems buvo padaryti stiprÅ«s sumuÅ¡imai, dėl kurių jie mirė.

Tokių nusikalstamų veikų įvykdymas atskleidžia ypatingÄ asmens pavojingumÄ visuomenei ir nors Å¡i aplinkybė jau įvertinta priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį bei paskiriant bausmę nuteistajam, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ji neturėtų bÅ«ti sumenkinama. IÅ¡ byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, konflikto metu su kitu nuteistuoju, A.

G. jį sužalojo ir tokiu bÅ«du padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , o tai, teismo vertinimu, itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei parodo jo atsainų požiÅ«rį į pataisos įstaigos nustatytas taisykles. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 62 balai, iÅ¡ kurių 20 yra statiniai, o likę 42 – dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu ne tik gali, tačiau ir privalo sumažinti. Nusikalstamo rizikos pokytis nuo paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ sumažėjo tik 6 balais, be to, Å¡iuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika netgi nėra artima žemai, todėl pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.

Pažymėtina, kad BK 51 straipsnio 2 dalis imperatyviai nereikalauja remtis vien tik OASys metodika, todėl net ir nustačius žemÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , teismas gali padaryti iÅ¡vadas, kad visų duomenų apie nuteistÄ jį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas, spręsdamas šį klausimÄ , kiekvienu atveju įvertina visas reikÅ¡mingas aplinkybes, turinčias įtakos iÅ¡vadai dėl neabejotinos pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo paskatintas 19 kartų. Paskutinis paskatinimas jam paskirtas 2017 m. gruodžio 29 d. A. G. net 25 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o paskutinė nuobauda jam paskirta 2018 m. lapkričio 9 d. Nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau pažymėtina, kad paskutinis paskatinimas jam buvo paskirtas prieš daugiau nei 3 metus, o tuo tarpu nuobauda – prieš kiek daugiau nei 2 metus, todėl darytina išvada, kad net ir po ilgų metų, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, nuteistasis yra labiau linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, todėl jo elgesio negalima vertinti kaip nepriekaištingo.

Atkreiptinas dėmesys ir į neigiamÄ nuteistojo motyvacijÄ darbiniu atžvilgiu, kadangi net trylika kartų jis atsisakė dirbti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, dėl ko jam buvo paskirtos nuobaudos. Nors Å¡iuo metu nuteistasis nedirba dėl karantino, tačiau teisėjų kolegija jo požiÅ«rį į darbÄ vertina kaip neigiamÄ . Å iuo metu taip pat vis dar nustatomi nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistojo asmenybė prarado pavojingumÄ .

Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, bÅ«tina įvertinti Å¡ias aplinkybes. Tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, tiek atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Å iuo metu nuteistasis santykinai yra atlikęs daugiau nei įstatymo numatytÄ dvideÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmės terminÄ , kuomet gali teikti praÅ¡ymÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis vis dar yra pavojingas visuomenei ir nėra pakankamai sumažinęs savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

BK nuostatos dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės suÅ¡velninimo negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad suteiktų galimybę Å¡ia teise pasinaudoti tokiems asmenims, kurie, be kita ko, nedėjo tinkamų ir nuoÅ¡irdžių pastangų iÅ¡pirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu suÅ¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o jÄ lėmė iÅ¡imtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo teigti, kad tolimesnis nuteistojo A.

G. bausmės atlikimas jau yra galimas Å¡velnesnėmis sÄ lygomis, t. y. pakeitus jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir Å¡velnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Alytaus pataisos namų direktoriaus Genadijaus Lepiochino teikimÄ atmesti.

Å i nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai Kęstutis Dargužis Danutė Giačaitė Danguolė Å iugždinytė