2016-09-12 Nr. AB-17390-3-61-3-04220-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4497-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04220-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus Fabijoniškių mokyklos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Vilniaus Fabijoniškių mokyklos ir Fabijoniškių bendruomenės asociacijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų dalių panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Vilniaus Fabijoniškių mokykla (toliau – ir Mokykla) ir Fabijoniškių bendruomenės asociacija prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti kaip nepagrįstus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ (toliau – ir Sprendimas) 1.4, 2.4, 3 ir 4 punktus.

Pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-127 nusprendė pertvarkyti Vilniaus Fabijoniškių vidurinę mokyklą į Vilniaus Fabijoniškių mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (1.4 p.); patvirtinti Vilniaus Fabijoniškių mokyklos nuostatus (2.4 p.); įgaliojo mokyklos direktorių juos pasirašyti ir pateikti Juridinių asmenų registrui (3 p.); įpareigojo mokyklos direktorių apie pertvarką raštu informuoti kiekvieną mokinį, užtikrinti mokinių mokymosi nepertraukiamumą ir ugdymo proceso tęstinumą, paskelbti apie mokyklos pertvarką ir pavadinimo pakeitimą dienraštyje „Lietuvos rytas“, atlikti visus su mokyklos pertvarka susijusius veiksmus (4 p.).

Pareiškėjų manymu, Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į pasikeitusį teisės aktų reglamentavimą. 2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1909, kuriuo iš 2015 m. rugsėjo 1 d. į 2017 m. rugsėjo 1 d. nukeliamas Švietimo įstatymo nuostatų, panaikinančių vidurinės mokyklos tipą, įsigaliojimas. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Sprendimo aiškinamajame rašte nepaaiškinama, kodėl nebus laikomasi Švietimo įstatymo pakeitimų, nustatančių, kad mokyklų pertvarka turi būti užbaigta iki 2017 m. rugsėjo 1 dienos.

Pareiškėjai darė išvadą, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms, be to, skundžiamas sprendimas priimtas nesikonsultuojant su Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos bendruomene, tuo pažeidžiant Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjai rėmėsi Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (toliau – ir Kriterijų sąrašas) 3 punktu ir darė išvadą, kad skundžiamas sprendimas, priimtas po trijų mėnesių (2015 m. liepos 29 d.), laikytinas neatitinkančiu gero administravimo principo ir pažeidžia mokinių teises ir teisėtus interesus, o kartu – ir viešąjį interesą.

Pareiškėjai vadovavosi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (toliau – ir Taisyklės) 35.4 punktu ir pabrėžė, kad Taryba priėmė skundžiamą sprendimą nepaisydama Seimo priimtų Švietimo įstatymo pataisų bei nederindama jų su mokyklų bendruomenėmis.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad, pakeitus Švietimo įstatymą, buvo nutarta nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. atsisakyti vidurinės mokyklos tipo, o 2015 m. birželio 30 d. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu galutinė pertvarkos įgyvendinimo data buvo perkelta iki 2017 m. rugsėjo 1 dienos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Švietimo įstatymo nuostatos nenustatė, jog mokyklų pertvarka negali būti baigta anksčiau. Tinkamas mokyklų pertvarkų organizavimas yra siejamas su viešuoju interesu, todėl ji negali būti stabdoma ar vilkinama. Mokyklos 10 ir 11 klasių moksleiviai yra informuoti, kokiose mokymosi įstaigose galės tęsti mokslus po pertvarkos.

Mokykla nepasinaudojo teise siekti gauti vidurinio ugdymo programos akreditaciją, todėl, atsakovo teigimu, ji neturi teisės vykdyti vidurinio ugdymo programos. Mokyklą pertvarkyti į pagrindinę buvo planuojama dar 2005 m. plane, todėl ji ir visa bendruomenė turėjo pakankamai laiko tam pasiruošti. Pareiškėjų argumentai, kad Taryba nesikonsultavo su Mokyklos bendruomene, atsakovo manymu, yra nepagrįsti, nes, pagal Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, savivaldybė turi teisę pasirinkti konsultavimosi būdus. Konsultavimasis su gyventojais iš esmės reiškia jų informavimą apie teisės akto projektą.

Šią pareigą savivaldybė įvykdė, nes tiek Mokyklai, tiek 11 ir 12 klasių mokiniams bei jų tėvams buvo pranešta apie tai, kad 2015 / 2016 mokslo metais Mokykla bus pertvarkyta į pagrindinę. Atsakovas pažymėjo, kad Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarime Nr. 768 yra vartojama ne tik konsultavimo sąvoka, bet ir viešo svarstymo, derinimo ir atsižvelgimo sąvokos. Šių sąvokų nei Švietimo įstatymas, nei Taisyklės neapibrėžia, numatoma tik tiek, kad derinimas turi vykti pagal Viešojo administravimo įstatymą. Atsakovas paaiškino, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, Švietimo įstatymu bei Taisyklėmis.

Atsakovas rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5, 6 punktais, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 straipsnio 3 punktu ir darė išvadą, kad savivaldybė švietimo organizavimo srityje turi teisės aktais apibrėžtą sprendimų iniciatyvos, priėmimo ir įgyvendinimo laisvę. Atsakovo nuomone, pagrindo naikinti Tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 1-127, kiek jis susijęs su Mokykla, nėra, nes jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus Fabijoniškių mokyklos prašymą atmetė kaip nepagrįstą, o bylos dalį pagal pareiškėjo Fabijoniškių bendruomenės asociacijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų dalių panaikinimo nutraukė.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtinta nuostata, jog priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais. Kriterijų sąrašas įtvirtina, kad kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse) nustato priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams. Teismas konstatavo, kad klasių skaičius ir mokinių skaičiaus vidurkis nustatomas kiekvienais kalendoriniais metais savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad 2011 m. kovo 17 d. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu Švietimo įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, o jo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tokia Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliosianti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.: „Bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija“. 2011 m. kovo 17 d. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad vidurinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą ar vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas arba vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. netenka galios. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies redakcija: „Bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija“. Taip pat buvo nustatyta, kad Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis netenka galios nuo 2017 m. rugsėjo 1 dienos.

Teismas pažymėjo, kad teisiniame reglamentavime nėra imperatyviai nustatyta, jog vietos savivaldos institucijos, įgyvendindamos teisės aktuose joms priskirtas funkcijas, neturi teisės iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pertvarkyti mokyklų tipo iš vidurinės mokyklos į pagrindinę. Nurodytas teisinis reguliavimas, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. tokio tipo bendrojo ugdymo mokyklos, kaip vidurinė mokykla, nebebus. Atsižvelgdamas į tai, teismas kaip nepagrįstus atmetė Mokyklos argumentus, kad priimant ginčijamą Tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimą buvo pažeistos Švietimo įstatymo nuostatos, kuriomis vidurinės mokyklos tipo panaikinimas perkeltas iki 2017 m. rugsėjo 1 dienos. Teismas taip pat pažymėjo, kad Mokykla neįgyvendino savo teisės gauti vidurinio ugdymo programos akreditaciją, todėl ji pagrįstai pertvarkyta iš vidurinės mokyklos į pagrindinę.

Teismas nurodė, kad savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama dar nuo 2005 metų pagal savivaldybės tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005–2012 metams. Teismas pažymėjo, kad dar pirmajame 2005 m. plane buvo numatyta, kad Vilniaus Fabijoniškių vidurinę mokyklą planuojama pertvarkyti į pagrindinę mokyklą (2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-981 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrojo plano patvirtinimo“ 1 priedo 44 eilutė). Šiame plane buvo fiksuojamas mokyklos pritarimas mokyklos pertvarkai į pagrindinę mokyklą. 2010 m. gegužės 12 d. plano redakcijoje jau fiksuojamas mokyklos noras tapti progimnazija su 1–8 klasėmis (2010 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1-1534 II lentelės 6 p.). Teismas darė išvadą, kad dar nuo 2005 m. mokyklą buvo ketinama pertvarkyti į pagrindinę ar progimnaziją, o galimybė mokyklai tapti gimnazija su 11–12 klasėmis buvo numatyta tik naujausiame 2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. 1-116.

Teismas vadovavosi Švietimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalimi, 28 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 34, 35 punktais ir pažymėjo, kad nurodytas teisinis reguliavimas įtvirtina, jog konsultavimasis ir viešas derinimas yra atliekami iniciavimo stacijoje, t. y. iki Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano patvirtinimo. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrasis planas buvo patvirtintas Tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2041, todėl darė išvadą, kad pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, jog Taryba neatsižvelgė į Mokyklos ar bendruomenės interesus, nėra.

Teismas nustatė, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis kitais teisės aktais, bet ne Kriterijų sąrašu, be to, šis sprendimas nenustato mokyklos priėmimo laiko, klasių skaičiaus ir mokinių skaičiaus vidurkio. Klasių komplektų skaičius ir mokinių skaičiaus vidurkis klasėse buvo nustatytas 2015 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2322. Teismas atkreipė dėmesį, kad šio sprendimo įžanginėje dalyje būtent ir nurodyta, kad sprendimas priimamas remiantis, be kitų teisės aktų, ir Kriterijų sąrašu. O sprendimo I lentelės 35 eilutėje nuspręsta, kad Vilniaus Fabijoniškių vidurinėje mokykloje 2015–2016 mokslo metais 11 ir 12 klasės bus komplektuojamos tik akreditavus vidurinio ugdymo programą. Teismas pažymėjo, kad Mokykla vidurinio ugdymo programos akreditacijos iš Švietimo ir mokslo ministerijos negavo. Apie 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą mokykla buvo informuota 2015 m. balandžio 16 d. raštu Nr. A51-38307/15(3.3.2.9-EM) „Dėl klasių komplektų skaičiaus 2015–2016 mokslo metams“, sprendimas mokyklos nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Dėl šių priežasčių teismas laikė nepagrįstais argumentus, kad savivaldybė nesilaikė gero administravimo principo, priimdama skundžiamą sprendimą praėjus trims mėnesiams nuo 2015 m. kovo 31 d. ir taip pažeisdama Kriterijų sąrašo reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas nėra nei mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas (jo projektas), nei jo priedas, todėl Taisyklių 35.4 punktas šiam sprendimui negali būti taikomas. Teismas nurodė, kad Taisyklės yra skirtos sukurti bendrą mokyklų tinklą, todėl vienos mokyklos interesai negali paneigti visos visuomenės intereso turėti optimalią ir suderintą mokyklų sistemą. Teismas rėmėsi Taisyklių 3, 4 punktais, Švietimo įstatymo 5 straipsniu ir pažymėjo, kad, perkėlus Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos 11–12 klasės mokinius į kitas mokyklas, bus užtikrinta geresnė 11 ir 12 klasių moksleivių ugdymo kokybė bei racionaliau naudojami ištekliai. Teismas nurodė, kad esminė aplinkybė, nulėmusi sprendimą mokykloje nekomplektuoti 11–12 klasių, yra vidurinio ugdymo akreditacijos negavimas. Mokykla nuo 2011 m. lapkričio 30 d. siekė gimnazijos, skirtos 7 (6)–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų sportui, mokytis pagal specializuotas ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu), statuso. Teismas darė išvadą, kad mokykla nuo 2011 m. pabaigos reiškia norą tapti gimnazija su 11–12 klasėmis, tačiau, remiantis Taisyklėmis, gimnazija, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, gali vykdyti veiklą tik turėdama (be kita ko) akredituotą vidurinio ugdymo programą (Taisyklių 23.5.3 p.). Teismas nurodė, kad Vilniaus Fabijoniškių vidurinė mokykla negavo vidurinio ugdymo programos akreditacijos, todėl Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, neturėjo jokio teisinio pagrindo atsižvelgti į prašymą mokyklą pertvarkyti į gimnaziją 7 (6)–18 metų mokiniams. Pagal Taisyklių 23.5.3.4 punktą tokia gimnazija, norinti tapti mokykla, turi tam gauti ir savininko – šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės tarybos – sutikimą.

Teismas konstatavo, kad Mokyklos reikalavimas panaikinti Tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.4, 2.4, 3 ir 4 punktus, remiantis jame išdėstytais argumentais, negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas Fabijoniškių bendruomenės asociacija 2016 m. kovo 30 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako skundo.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, nenustatė aplinkybių, leidžiančių patvirtinti, kad pareiškėjo Fabijoniškių bendruomenės asociacijos skundo atsisakymas prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. Skundo atsisakymas pareikštas per įstatyme nustatytą terminą, t. y. iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo Fabijoniškių bendruomenės asociacijos skundo atsisakymas priimamas ir byla nutraukiama.

III. Pareiškėjas Vilniaus Fabijoniškių mokykla apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Vilniaus Fabijoniškių mokyklos skundą tenkinti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 dėl tinklo pertvarkos pirmojoje redakcijoje buvo numatyta pertvarkyti Vilniaus miesto Fabijoniškių vidurinę mokyklą į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jeigu nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jį lydinčių teisės aktų reikalavimai atskirų mokyklų tipams. Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Kadangi Sprendimas buvo priimtas jau po to, kai įsigaliojo nauja Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 ir 6 dalių redakcija, pareiškėjas laikė, kad Sprendimas privalo atitikti Švietimo įstatymo nuostatas.

Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju yra pažeidžiami Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 ir 6 dalių reikalavimai. Pareiškėjas nurodo, kad klasių skaičius ir mokinių skaičiaus vidurkis klasėse buvo nustatytas Tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2322, priimtu, be kita ko, ir remiantis Kriterijų sąrašu. Šio sprendimo I lentelės 35 eilutėje nuspręsta, kad Vilniaus Fabijoniškių vidurinėje mokykloje 2015-2016 mokslo metais 11 ir 12 klasės bus komplektuojamos tik akreditavus vidurinio ugdymo programą. Pareiškėjas pabrėžia, kad tik Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) pasekoje Mokykla nebuvo akredituota.

Pareiškėjas pažymi, kad įvertinti vidurinės mokyklos vykdomą vidurinio ugdymo programą pagal akreditacijos kriterijus galima tuomet, kai į akreditacijos komisiją kreipiasi atitinkamos vidurinės mokyklos savininkas ar jo teises einantis subjektas (šiuo atveju – atsakovas). Pareiškėjas nurodo, kad Mokyklos savininkas yra atsakovas ir tik jis galėjo teikti akreditacijai atitinkamus mokyklos dokumentus, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė tokių dokumentų neteikė, nors žinojo, kad tiek mokyklos, tiek ir bendruomenės interesai galėjo būti užtikrinti tik atlikus tokią akreditaciją.

Pareiškėjas pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta, jog Mokyklos vidurinio ugdymo programa nėra suderinta ar neatitinka patvirtintų akreditacijos kriterijų. Pareiškėjas pabrėžia, kad pertvarkymas atliktas pažeidžiant Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nebuvo derinamas su mokyklos bendruomene. Pareiškėjas remiasi Švietimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalimi, 28 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 34, 35 punktais ir pabrėžia, kad Fabijoniškių bendruomenė, pasirašydama skundą teismui, pažymėjo, kad Mokyklos pertvarkymo planai ir kiti aktualūs bei Taisyklių nustatyti klausimai nebuvo derinti su bendruomene.

Pareiškėjo manymu, atsakovas privalo pateikti duomenis, kad Tarybos sprendimai dėl Mokyklos pertvarkymo buvo derinti su bendruomene. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas žinojo apie Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos bendruomenės siekį nereorganizuoti mokyklos Sprendime nurodytu būdu, tačiau ignoravo tiek pareiškėjo, tiek bendruomenės interesus. Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl teismas nepagrįstai vertino Sprendimą kaip atitinkantį viešojo administravimo principus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Sprendimas buvo priimtas paskubomis, todėl kelia abejones dėl tikrųjų atsakovo ketinimų.

Pareiškėjas remiasi Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, nurodo, kad savivaldybės politikai nederino su mokyklų bendruomenėmis planuojamų atlikti pertvarkymų ir priėmė skundžiamo sprendimo 1.4, 2.4, 3 ir 4 punktus, kai iki mokslo metų pradžios liko objektyviai nedaug laiko ir dauguma mokyklų darbuotojų, mokinių tėvų ir visi mokiniai atostogauja, todėl nespės atlikti kitų veiksmų (pereinant į kitas mokyklas ir pan.). Pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. kovo 31 d. Mokykla turėjo būti ir buvo atlikusi atitinkamus veiksmus komplektuojant klases ateinantiems mokslo metams.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Mokykla atitinka ir vykdo veiklą pagal savitos raiškos sporto ir rekreacijos ugdymo sampratą, 11-12 klasių komplektavimui neprireiks jokių papildomų sąnaudų nei atsakovui, nei valstybės institucijoms ar patiems mokiniams. Mokyklos veiklos rodikliai buvo įvertinti kaip geri Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros 2015 m. lapkričio 26 d. vertinimo ataskaitoje Nr. A-21, taip pat reitinguose Mokykla reitinguota 57 iš 402 Lietuvos mokyklų. Pareiškėjas pažymi, kad, teismui palikus Sprendimą galioti, pareiškėjas negalėtų atlikti sporto ir sveikatos ugdymo sampratos.

Pareiškėjo tvirtinimu, Mokykla yra pasirengusi atlikti jai keliamus uždavinius ir pasiekti tikslus, leidžiančius suteikti vidurinio mokymosi paslaugas to pageidaujantiems mokiniams.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad pareiškėjas pasinaudojo savo teise gauti vidurinio ugdymo akreditaciją, tačiau jos mokyklai gauti nepavyko. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama dar nuo 2005 m., todėl mokykla turėjo pakankamai laiko teisės aktų reikalavimams įgyvendinti. Atsakovas nurodo, kad Taryba, vykdydama savo pareigą nustatyti klasių skaičių mokyklose, 2015 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 1-2322, kurio pareiškėjas neskundė. Šio sprendimo I lentelės 35 eilutėje nuspręsta, kad Vilniaus Fabijoniškių vidurinėje mokykloje 2015-2016 mokslo metais 11 ir 12 klasės bus komplektuojamos tik akreditavus vidurinio ugdymo programą.

Kadangi Vilniaus Fabijoniškių mokykla akreditacijos negavo, Taryba priėmė Sprendimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Švietimo įstatymo pakeitimais nebuvo keičiami reikalavimai mokykloms, jų tipams – Vilniaus Fabijoniškių mokykla ir po įstatymo pasikeitimo neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų gimnazijos tipo mokykloms. Atsakovas daro išvadą, kad Sprendimas neprieštarauja Švietimo įstatymo nuostatoms, jog vidurinės mokyklos tipo nebelieka nuo 2017 m. rugsėjo 1 dienos. Atsakovas paaiškina, kad Mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas yra programinio pobūdžio dokumentas, skirtas nuosekliai ir kompleksiškai planuoti mokyklų tinklo pertvarką.

Bendrasis planas atspindi mokyklų tinklo kūrimo siekius ir tikslus, tačiau jie nustatomi pagal aktualią teisinę ir faktinę situaciją. Atsakovas pabrėžia, kad dar iki priiminėjant 2015 m. liepos 15 d. pakeitimus buvo nuspręsta, jog mokykla, jeigu negaus akreditacijos, bus pertvarkoma. Tai, kad vidurinės mokyklos tipo panaikinimas buvo atidėtas, atsakovo teigimu, nereiškia, kad, remiantis Bendruoju planu, Mokyklos pertvarka privalėjo būti atidėta. Atsakovas nurodo, kad buvo teikiami dokumentai Mokyklos akreditacijai. Švietimo ir mokslo ministrui 2015 m. balandžio 9 d. raštu Nr. SR-1552 nesutikus akredituoti, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo Mokyklą pertvarkyti į gimnaziją.

Atsakovo teigimu, Tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas nėra tarpinis dokumentas, jis sukėlė konkrečias teisines pasekmes, apie sprendimą pareiškėjas buvo informuotas, sprendimas skelbtas viešai, pareiškėjui buvo žinomas. Atsakovas remiasi Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, Viešojo administravimo 7 straipsnio 2 dalimi, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir pažymi, kad konsultavimasis su gyventojais reiškia informavimą apie teisės akto projektą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui buvo žinoma apie Sprendimo rengimą, pareiškėjo pozicija buvo fiksuojama ir Tarybos tvirtinamuose mokyklų tinklo pertvarkos bendruosiuose planuose, Sprendimo aiškinamajame rašte. Atsakovas tvirtina, kad savo sprendimais siekė įgyvendinti bendruomenės norus, tačiau mokykla akreditacijos negavo, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo mokyklą pertvarkyti į ilgąją gimnaziją. Atsakovas pažymi, kad Sprendimas atitinka visus teisės aktui keliamus reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama dar nuo 2005 metų pagal Tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus.

Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas žinojo teisės aktų reikalavimus ir tai, kad Mokykla, negavusi akreditacijos, bus pertvarkyta į pagrindinę, todėl galėjo tam pasiruošti. Atsakovas pažymi, jog tai, kad Mokyklos direktorius galimai neparuošė mokyklos bendruomenės mokyklos pertvarkai niekaip nežymi ginčijamo Tarybos sprendimo neteisėtumo, o tik rodo pareiškėjo nepagrįstą priimtų sprendimų vykdymo vilkinimą. Atsakovas pabrėžia, kad vien ta aplinkybė, jog Mokykla negavo vidurinio ugdymo akreditacijos, suponuoja išvadą, jog mokykla negali vykdyti vidurinio ugdymo.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neskundė švietimo ir mokslo ministro sprendimo nepritarti pareiškėjo akreditacijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ (t. I, b. l. 18-19) 1.4, 2.4, 3 ir 4 punktų, kurie tiesiogiai yra susiję su Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos pertvarkymu į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.4, 2.4, 3, 4 punktus. Pareiškėjas Vilniaus Fabijoniškių mokykla apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir / ar nepagrįstumas (pvz., 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, iš naujo jų nekartoja.

Byloje nustatyta, kad Taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 6 punktu, Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 44 straipsnio 4 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendruoju planu, patvirtintu Tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2041, Tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2182, nusprendė devynias bendrojo ugdymo mokyklas pertvarkyti į pagrindines mokyklas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (1 p.); patvirtinti šių mokyklų nuostatus (2 p.), įgalioti mokyklų direktorius pasirašyti šiuos nuostatus ir pateikti juos Juridinių asmenų registrui (3 p.) bei įpareigoti mokyklų direktorius teisės aktų nustatyta tvarka raštu informuoti kiekvieną mokinį apie mokyklos pertvarką, užtikrinti mokinių mokymosi nepertraukiamumą ir ugdymo proceso tęstinumą, paskelbti apie mokyklų pertvarką ir pavadinimo pakeitimą dienraštyje „Lietuvos rytas“ bei atlikti visus su mokyklų pertvarka susijusius veiksmus (4 p.). Šio atsakovo Sprendimo 1.4, 2.4, 3 ir 4 punktai yra tiesiogiai susiję su Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos pertvarkymu į Vilniaus Fabijoniškių mokyklą.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, ginčijo Sprendimo 1.4, 2.4, 3 ir 4 punktus, teigdamas, kad Tarybos sprendimas yra nemotyvuotas, neteisėtas, nes priimtas skubotai, nederinant jo su Mokyklos bendruomene ir kitais suinteresuotais asmenimis; pažeidžiant vaikų (mokinių) ir jų tėvų interesus bei teisėtus lūkesčius; neatsižvelgus į Švietimo įstatymo pakeitimus bei nesilaikant Kriterijų sąrašo ir Taisyklių nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai įvertino Vilniaus miesto savivaldybės vykdytą bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos procesą ir padarė išvadą, jog pareiškėjo skunde pateikiami argumentai dėl Mokyklos pertvarkos neteisėtumo yra nepagrįsti, bei nurodė, kad Sprendimas negali būti pripažintas nemotyvuotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje yra nagrinėjamos ir vertinamos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios tik su Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos pertvarkymu į pagrindinę mokyklą, tikrinama, ar nebuvo pažeistos teisės aktuose įtvirtintos procedūros, atsakovui priimant Sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano pagrįstumu ir teisėtumu bei kitų Vilniaus miesto vidurinių mokyklų pertvarka.

2011 m. kovo 17 d. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1281 Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, gimnazija. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.: „2. Bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija“. Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis, nustačiusi, kad vidurinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą ar vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas arba vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas, pagal 2011 m. kovo 17 d. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1281 netenka galios nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos. Taigi įstatymų leidėjas priimtu Švietimo įstatymo pakeitimu atsisakė vidurinės mokyklos tipo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ir tai reiškė, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vidurinį išsilavinimą teikusios mokyklos turėjo būti pertvarkytos į pagrindines mokyklas ar gimnazijas.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 punktuose įtvirtintos savarankiškosios savivaldybių funkcijos užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams iki 16 metų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas bei teikti švietimo pagalbą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, organizuoti ir koordinuoti vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymą. Be to, savivaldybėms yra suteikta išimtinė kompetencija steigti, reorganizuoti, likviduoti ir prižiūrėti savivaldybės biudžetines įstaigas (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 21 p.). Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad būtent savivaldybės atstovaujamoji institucija formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti; inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą. Pagal Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja šioms taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus.

Byloje nustatyta, kad Taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatyme, Švietimo įstatyme bei Taisyklėse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrąjį planą. Tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2182, kuriuo pakeistos atitinkamos bendrojo plano dalys, nurodyta, kad Mokykla (struktūra) iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. bus pertvarkoma nepatvirtinus sampratos ir (ar) neakreditavus (t. 1, b. l. 53). Šiame Tarybos sprendime nurodyta pritarti Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos sporto ir sveikatos ugdymo sampratos įgyvendinimui mokykloje, sampratos teikimui Švietimo ir mokslo ministerijai ir vidurinio ugdymo programos akreditacijai 2014–2015 mokslo metais; pertvarkyti mokyklą į gimnaziją, vykdančią specializuoto ugdymo krypties (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu) programą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.; nepatvirtinus sampratos ir (ar) neakreditavus vidurinio ugdymo programos, pertvarkyti vidurinę mokyklą (struktūrą) į pagrindinę iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jei nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jį lydimųjų teisės aktų reikalavimai. Taryba, įgyvendindama Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrąją planą, 2015 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“, kurio 1.4, 2.4, 3 ir 4 punktai yra tiesiogiai susiję su Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos pertvarkymu į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 dienos.

Apeliantas akcentuoja, kad Tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 pirmojoje redakcijoje buvo numatyta pertvarkyti Vilniaus miesto Fabijoniškių vidurinę mokyklą į pagrindinę iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jei nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jį lydinčių teisės aktų reikalavimai atskirų mokyklų tipams, tačiau skundžiamas Tarybos sprendimas buvo priimtas jau po to, kai įsigaliojo nauja Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 ir 6 dalių redakcija.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Taryba priėmė Sprendimą po to, kai Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1909, kuriuo perkėlė Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies normos įsigaliojimo datą į 2017 m. rugsėjo 1 d., nurodė, kad 41 straipsnio 6 dalies norma netenka galios nuo 2017 m. rugsėjo 1 dienos. Šis įstatymas įsigaliojo 2015 m. liepos 10 dieną.

Vertindama Tarybos priimto Sprendimo teisėtumą tuo aspektu, kad jis buvo priimtas įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XII-1909, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Švietimo įstatymo pakeitimais nebuvo keičiami reikalavimai mokyklos, jų tipams. Pažymėtina ir tai, kad šiame įstatyme nebuvo įtvirtintos nuostatos, jog galiojant ankstesnei Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio redakcijai pradėtos mokyklų pertvarkos procedūros privalo būti atšauktos, nutrauktos ar sustabdytos iki 2017 m. rugsėjo 1 dienos. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1909 nenustatė, jog nereikalinga sampratos ir (ar) vidurinio ugdymo programos akreditacija. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2016 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2059-520/2016).

Teisėjų kolegija nurodo, kad, siekiant išsiaiškinti įstatymų leidėjo siekius, yra teisinis pagrindas atsižvelgti į įstatymo parengiamąją medžiagą, nes ši medžiaga teisės doktrinoje pripažįstama kaip įstatymų leidėjo valią ir ketinimus padedantis nustatyti šaltinis (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2011 m. liepos 7 d., 2011 m. kovo 15 d., 2010 m. rugsėjo 7 d., 2010 m. vasario 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012; 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007).

Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1909 aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybes kokybiškai įvykdyti mokyklų akreditavimą, kad mokyklos spėtų tinkamai tam pasiruošti (vienas iš mokyklos akreditavimo vertinimo aspektų kaip organizuojamas ugdymas, todėl akreditavimas negali vykti vaikų vasaros atostogų laikotarpiu), o uždaviniai yra šie: suteikti Lietuvos Respublikos savivaldybių teiktoms akredituoti mokykloms daugiau laiko pasiruošti vidurinio ugdymo programų akreditacijai; sudaryti galimybes esant poreikiui naujai 2015 metais suformuotoms savivaldybių taryboms ir išrinktiems merams įvertinti ir suplanuoti optimalų mokyklų tinklą. Aptariant, kokių teigiamų rezultatų yra laukiama, nurodoma, kad naujo teisinio reglamentavimo nuostata užtikrins savivaldybėms ir augančioms bei akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašo reikalavimus atitinkančioms mokykloms daugiau laiko pasiruošti akreditacijai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, jog Sprendimas yra neteisėtas tuo aspektu, kad priimtas neatsižvelgus į pasikeitusį Švietimo įstatymo reglamentavimą, yra nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra nustatyta bei pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, susijusių su tuo, kad Taryba Sprendimą priėmė, kai vis dar buvo sprendžiamas klausimas dėl vidurinio ugdymo programų akreditacijos ar Mokykla ruošėsi vidurinio ugdymo programų akreditacijai ir tam buvo būtinas laikas, o priimtu Sprendimu būtent ir buvo pažeista Mokyklos teisė tinkamai pasiruošti šiai akreditacijai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats apeliantas pažymi, jog Tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2322 I lentelės 35 eilutėje nuspręsta, kad Vilniaus Fabijoniškių vidurinėje mokykloje 2015-2016 mokslo metais 11 ir 12 klasės bus komplektuojamos tik akreditavus vidurinio ugdymo programą. Byloje nustatyta, kad iki Tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 1 priedo II lentelės 5 eilutės pakeitimo buvo nustatyta, jog nepatvirtinus sampratos ir (ar) neakreditavus vidurinio ugdymo programos, Mokykla bus pertvarkoma iš vidurinės mokyklos į pagrindinę iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jei nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjui buvo žinoma, kad tam, jog Mokykla nebūtų pertvarkoma į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugsėjo 1 d., yra būtina sampratos ir (ar) vidurinio ugdymo programos akreditacija. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo savo teise gauti vidurinio ugdymo akreditaciją, tačiau akreditacija Mokyklai nebuvo suteikta. Akcentuotina šiai bylai teisiškai reikšminga aplinkybė, kad Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1909 nenustatė, jog nereikalinga sampratos ir (ar) vidurinio ugdymo programos akreditacija, o iš minėto aiškinamojo rašto matyti, kad nustatytas galutinis terminas – 2017 m. rugsėjo 1 d. tam, jog mokyklos turėtų daugiau laiko pasiruošti vidurinio ugdymo programų akreditacijai, o naujai 2015 metais suformuotos savivaldybių tarybos ir išrinkti merai – įvertinti ir suplanuoti optimalų mokyklų tinklą.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad priimant Sprendimą buvo pažeisti Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 ir 6 dalių reikalavimai.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais dėl atsakovo teisės pateikti akreditacijai atitinkamus mokyklos dokumentus, tačiau nelaiko teisingais pareiškėjo tvirtinimus, jog Vilniaus miesto savivaldybė neteikė jokių dokumentų dėl akreditacijos Mokyklai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantis švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 9 d. raštas Nr. SR-1552, kuriuo nepritarta, jog Vilniaus Fabijoniškių vidurinėje mokykloje būtų vykdoma mokyklos siektos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymo programos, rodo, kad atsakovas atliko reikalingus veiksmus, t. y. Mokyklai aktualus akreditavimo klausimas buvo sprendžiamas. Tai, kad atsakovas teikė reikiamus dokumentus ir kreipėsi dėl Mokyklos akreditacijos, patvirtina ir kiti byloje esantys dokumentai: Vilniaus miesto savivaldybės mero 2014 m. gruodžio 31 d. raštas Švietimo ir mokslo ministerijos Vidurinio ugdymo programų akreditacijos komisijai, Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015 m. sausio 5 d. raštas Švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015 m. sausio 22 d. raštas švietimo ir mokslo viceministrei (t. 2, b. l. 169-172).

Pareiškėjas pabrėžia, kad pertvarkymas buvo atliktas pažeidžiant Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nebuvo derinamas su mokyklos bendruomene.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjektai, priimdami sprendimus, privalo konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), jei priimamas sprendimas yra susijęs su bendrais teisėtais visuomenės interesais, o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis (Viešojo administravimo įstatymo 7 str. 1 d.). Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Savivaldybėms, vykdant savo funkcijas, privalu laikytis Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 str. 6 p.); veiklos skaidrumo principo, reikalaujančio užtikrinti, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (4 str. 10 p.).

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, VII skyrius „Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimas ir įgyvendinimas“ nustato detalią savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimo bei mokyklų pertvarkymo tvarką, įtvirtina mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo proceso 3 stadijas: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo (34 p.). Pagal Taisyklių nuostatas pirmiausia parengiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas (35.1 p.); parengiami bendrajam planui įgyvendinti reikalingi priedai: mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas, mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas ir mokinių vežiojimo užtikrinimo planas (35.2 p.).

Taisyklių 35.3 punkte nustatyta, kad inicijavimo stadijoje konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą. Pagal Taisyklių 35.4 punkte įtvirtintas nuostatas inicijavimo stadijoje mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms.

Kai savivaldybės pavienės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, siūlymus pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Savivaldybės taryba, įvertinusi Švietimo ir mokslo ministerijos išvadas ir pasiūlymus, tvirtina savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus. Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija.

Taisyklių 35.5 punkte nurodyta, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, o tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija. Įgyvendinimo stadijoje savivaldybės įgyvendina sprendimus dėl konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų (Taisyklių 36 p.), įtvirtinimo stadija yra susijusi su teikiama pagalba ir kt. įsteigtoms, reorganizuotoms, pertvarkytoms mokykloms ir mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma (Taisyklių 37 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 yra išaiškinęs, jog savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus. Šioje nutartyje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai savivaldybės neturi pareigos konsultuotis, jos yra saistomos skaidrumo principo. Net ir konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas neturėjo pareigos konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, viešojo administravimo subjektas turi pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą tam, jog nebūtų sudaryta situacija, kai visuomenė neturi informacijos apie viešojo administravimo subjekto veiklą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog pertvarkant Mokyklą nebuvo atsižvelgta į Mokyklos bendruomenės nuomonę, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog Mokyklai buvo žinoma apie skundžiamo sprendimo rengimą, apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Mokyklai ir Mokyklos tarybai sužinojus apie rengiamą sprendimą, Mokykla kartu su kitomis mokyklomis 2015 m. liepos 10 d. raštu kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę, šis dokumentas buvo persiųstas atsakovui. Iš 2015 m. liepos 2 d. aiškinamojo rašto dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas matyti, kad atsakovas turėjo informaciją apie Mokyklos pageidavimą likti vidurine mokykla. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas atsižvelgė į Mokyklos poziciją, t. y. neužkirto kelio Mokyklai siekti ilgosios gimnazijos statuso, teikė reikiamus dokumentus akreditacijai. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Mokykla ir Mokyklos bendruomenė nebuvo informuotos apie Tarybos planuojamus priimti sprendimus pertvarkyti Mokyklą bei nebuvo sudaryta galimybė išsakyti poziciją.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad Mokykla jau yra pasinaudojusi savo teise gauti vidurinio ugdymo programos akreditaciją ir jos gauti nepavyko, todėl Taryba, priimdama Sprendimą, nepaneigė įstatymų leidėjo aiškinamajame rašte nurodytų tikslų suteikti mokykloms ir savivaldybių taryboms daugiau laiko pasiruošti mokyklų pertvarkai. Iš 2015 m. liepos 2 d. Aiškinamojo rašto dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas (t. 1, b. l. 27-30) matyti, kad Tarybos sprendimu siekiama įteisinti 11-ųjų ir 12-ųjų klasių nekomplektavimą Vilniaus Fabijoniškių vidurinėje mokykloje (ir kitose vidurinėse mokyklose) ir šią Mokyklą pertvarkyti į pagrindinę nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., projektas teikiamas sulaukus švietimo ir mokslo ministro išvadų apie mokyklų apsisprendimą įgyvendinti specializuotas ugdymo krypties programas ar taikyti savitos pedagoginės sistemos sampratos elementus ir (ar) nesuteiktos galimybės akredituoti vidurinio ugdymo programas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Mokyklos bendruomenė ilgą laiką žinojo teisės aktų reikalavimus, t. y., kad tuo atveju, jei nepavyks gauti akreditacijos, Mokykla bus pertvarkyta į pagrindinę, todėl turėjo galimybę tam pasiruošti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama nuo 2005 metų pagal Tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005–2012 metams, jau 2005 metų plane buvo numatyta, kad Mokyklą planuojama pertvarkyti į pagrindinę mokyklą nuo 2012 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, mokykla turėjo pakankamai laiko teisės aktų reikalavimams įgyvendinti, t. y. pasiruošti vidurinio ugdymo programos akreditacijai ar mokyklos pertvarkai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas atsižvelgė į bendruomenės norus ir sudarė galimybes Mokykloje besimokiusiems 11 klasės mokiniams vidurinio ugdymo programą pabaigti toje pačioje mokykloje. Byloje pareiškėjas neįrodė, jog priimant Sprendimą 11 ir 12 klasių mokiniams nebuvo užtikrintas mokslo tęstinumas, t. y. nebuvo (nėra) sudarytos sąlygos be esminių trikdžių pabaigti vidurinį mokslą.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, jog Sprendimas buvo priimtas skubotai, neatsižvelgus į bendruomenės poziciją, nėra teisingi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą atsakovo Sprendimą kartu su 2015 m. liepos 2 d. aiškinamuoju raštu, nenustatė jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų tokiam aktui keliamiems reikalavimas, kurie sudarytų pagrindą naikinti Sprendimą. Apelianto teiginiai dėl nepakankamo Sprendimo motyvavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Mokyklos veiklos rodikliais, reitingais bei pasirengimu atlikti jai keliamus uždavinius ir pasiekti tikslus, teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Taisyklių 23.5.3, 23.5.3.4 punktais, ilgąja gimnazija gali būti mokykla, kuri vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą. Apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina, kad Mokykla gavo reikalingą akreditaciją, todėl darytina išvada, kad Mokykla negali vykdyti vidurinio ugdymo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir juos kvalifikavo, tinkamai pritaikydamas materialiosios teisės normas bei laikydamasis ABTĮ įtvirtintų proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus Fabijoniškių mokyklos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Virginija Volskienė