2020-12-22 Nr. AB-24327-3-62-3-00501-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2352-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00501-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, G. Č.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2019 m. vasario 25 d. pareiškėjas gavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir ARATC) 2019 m. vasario 19 d. įspėjimą dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą (toliau – ir Įspėjimas), kuriame yra teigiama, kad pareiškėjas ARATC yra skolingas už objektą (duomenys neskelbtini), 55,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pagrindas: Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. K-32 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai. Nurodoma per 10 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos sumokėti susidariusią skolą, o per nustatytą terminą nesumokėjus skolos, ARATC pasilieka sau teisę perduoti duomenis apie pareiškėjo skolą tretiesiems asmenims arba įtraukti pareiškėją į skolingų asmenų registrą, o tai gali turėti neigiamos įtakos pareiškėjo galimybei gauti ir mokėti kreditą arba užsiimti veikla, susijusia su mokėjimų atidėjimais. Taip pat nurodoma, jog teisminio išieškojimo atveju skolininkas privalės sumokėti bylinėjimosi išlaidas – 22,99 Eur.

2.2. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir KAAT) 2014 m. liepos 25 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-2124-414/2014, nuspręsdamas atmesti ARATC skundą, nurodė, kad atsakovo į bylą pateikti Alytaus rajono savivaldybės administracijos Simno seniūnijos 2013 m. vasario 14 d. raštas Nr. (1.3)R3-75 ir 2014 m. liepos 14 d. raštas Nr. (1.3.)R3-383 patvirtina aplinkybę, jog G. Č. ir K. B. priklausantis nekilnojamasis turtas (namas), esantis (duomenys neskelbtini), nuo rinkliavos pradžios naudoti/gyventi netinkamas ir minėto nekilnojamojo turto teritorija yra sutvarkyta vadovaujantis Alytaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis Alytaus rajono miestų ir gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėmis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog ginčo laikotarpiu jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir atliekų neturėjo ir pripažino, kad pareiškėjui neatsirado pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Situacija, kurią konstatavo KAAT 2014 m. liepos 25 d. sprendimu, nėra pasikeitusi. Pareiškėjas pastoviai gyvena Kaune ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, negyvena jame ir šiuo metu. Tuščias, niekieno negyvenamas ir nenaudojamas namas pats savaime komunalinių atliekų negamina – todėl nei jis, nei jo savininkas, jame negyvenantis ir juo nesinaudojantis, negali būti teisiškai vertinami kaip atliekų turėtojai, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktu, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. ARATC neteikia ir niekada anksčiau neteikė pareiškėjui jokių paslaugų bei neteisėtai reikalauja iš pareiškėjo sumokėti 55,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tai yra už pareiškėjui nesuteiktas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas vien tik dėl to, kad šiame regione yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Reikalavimas sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą yra akivaizdžiai neteisėtas.

2.3. Įspėjime yra pareiškėją žeminančio pobūdžio grasinimai apie jo tariamą skolą informuoti trečiuosius asmenis ir netgi įtraukti pareiškėjo duomenis į skolininkų registrą, pabrėžiant, kad tokie veiksmai gali turėti pareiškėjui neigiamų padarinių. Dėl ARATC neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes yra pažemintas, Įspėjimo teiginiai sukėlė pareiškėjui neigiamus dvasinius išgyvenimus. Po KAAT 2014 m. liepos 25 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-2124-414/2014, įsiteisėjimo ARATC dar kartą – 2015 m. liepos 10 d. pareiškimu prašė priteisti iš pareiškėjo vietinę rinkliavą, tačiau 2016 m. sausio 25 d. raštu paprašė nutraukti administracinę bylą, nes iš Simno seniūnijos gavo atsakymą, kad pareiškėjui ir G. Č. priklausantis nekilnojamasis turtas (namas), esantis (duomenys neskelbtini), nuo rinkliavos pradžios naudoti/gyventi netinkamas. KAAT 2016 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1613-402/2016 nutarė bylą nutraukti. Todėl pareikštas reikalavimas sumokėti vietinę rinkliavą yra kaip sistemingas tyčiojimasis iš pareiškėjo, kuris taip pat sukelia neigiamus išgyvenimus.

2.4. ARATC buvo įsteigtas 2002 m. vasario 18 d. Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Druskininkų, Lazdijų rajono, Prienų rajono ir Varėnos rajono savivaldybių 2002 m. vasario 18 d. jungtinės veiklos sutartini Nr. 5/44, viena iš steigėjų yra Alytaus rajono savivaldybė. ARATC įstatų 1.1 punkte nurodoma, kad bendrovė vykdo akcininkų – savivaldybių tarybų nustatytas privalomąsias užduotis ir funkcijas. Įspėjime yra nurodyta, jog Įspėjimo pagrindas – Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. K-32 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai. Taigi Alytaus rajono savivaldybė buvo neteisėta organizatorė išieškojimo iš pareiškėjo 55,80 Eur už nesuteiktas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas, o ARATC – tik vykdytojas. Todėl pareiškėjui padarytą neturtinę žalą turi atlyginti Alytaus rajono savivaldybė.

2.5. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškėjui, bet turi ir kitą savininką – G. Č. Todėl reikalavimas, kad pareiškėjas vienas sumokėtų tariamą įsiskolinimą, bei grasinimai pareiškėją vieną įtraukti į skolininkų sąrašą, rodo, kad ši „akcija“ yra tikslingai nukreipta prieš pareiškėją asmeniškai ir daro jam dar didesnę neturtinę žalą.

3. Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas, įrodinėdamas atsakovo neteisėtus veiksmus, privalo nurodyti kokioms konkrečioms teisės aktų nuostatoms prieštaravo atsakovo veiksmai ir, ar būtent dėl jų pažeidimo pareiškėjui atsirado žala. Pareiškėjo pateikti dokumentai ir jo nurodytos aplinkybės neįrodo atsakovo kaltės dėl žalos atsiradimo ir jo veiksmų priešingumo ir prieštaravimo konkrečioms teisės aktų nuostatoms. Atsakovo veiksmai yra teisėti ir neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, nes Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 yra patvirtinusi Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. K-136 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. K-294 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo” pakeitimo“ Nuostatai buvo pakeisti ir išdėstyti nauja redakcija. Nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija). Be to, tvirtinant Nuostatus nebuvo gauta Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje pastabų ar nustatyta, kad Nuostatai prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

3.2. Vadovaujantis Nuostatų 6.5 punktu, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti rinkliavą. Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (Nuostatų 2 priedas), kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai (Nuostatų 1 priedas). Nuostatų 2 priedo viena nekilnojamojo turto objekto kategorija yra gyvenamosios paskirties objektai – individualūs namai. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiškėjui kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu G. Č. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties objektas, esantis (duomenys neskelbtini). Todėl būtent vadovaujantis Nuostatais ir informacija iš išrašo, pareiškėjui buvo paskaičiuota vietinė rinkliava. Apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą ARATC pareiškėją informavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais Nr. 11199745, 11298194 ir 11596889 (toliau – ir Mokėjimo pranešimai). Tačiau nurodytų sumų Mokėjimo pranešimuose pareiškėjas neapmokėjo, dėl ko ir susidarė skola, kurią Įspėjimu ARATC paragino sumokėti geranoriškai. Todėl negalima teigti, kad atsakovo ar ARATC veiksmai buvo neteisėti ir sukėlė pareiškėjui žalą. Įspėjimas ir Mokėjimo pranešimai buvo parengti vadovaujantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais ir ARATC vykdė jiems priskirtas funkcijas.

3.3. Pareiškėjo nurodomose bylose pareiškėjui buvo pritaikyta lengvata – 100 procentų atleidimas nuo įmokos asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamu naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintu nekilnojamojo turto objektu Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje (lengvata buvo įtvirtinta anksčiau galiojusiame Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. K-286). Analogiška lengvata šiuo metu yra įtvirtinta Nuostatų 50.1 punkte (100 proc. atleidimas vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamą naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje). Asmuo siekiantis pasinaudoti minėta lengvata turi pateikti Nuostatų 51 punkte nurodytus dokumentus. Vadovaujantis Nuostatų 56 punktu, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata galioja vienerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos. Toks lengvatų galiojimo terminas yra protingas ir teisingas, kadangi lengvata suteikiama ne visam laikotarpiui, kol asmuo turi nekilnojamo turto objektą, tačiau atsižvelgiant, ar ir toliau egzistuoja aplinkybės, dėl kurių lengvata ir toliau gali būti pritaikyta. Todėl asmenys kiekvienais metais vėl turi įrodyti aplinkybes, kad jiems turi būti pritaikyta lengvata. Nei ARATC, nei atsakovui nėra žinoma, ar pareiškėjo nuosavybės teise valdomame objekte nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo pritaikyta lengvata ir, ar toliau egzistuoja būtinybė taikyti lengvatą pareiškėjui.

3.4. Iki gaudamas Įspėjimą iš ARATC dėl susidariusios skolos, pareiškėjas buvo informuotas Mokėjimo pranešimais apie mokestį už vietinę rinkliavą. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, galėjo pradėti aiškintis, kodėl jam yra siunčiami Mokėjimo pranešimai, ar tikrai jis yra skolingas ir kodėl jam nebetaikoma lengvata. Tačiau to jis nedarė, nors galbūt būtų paaiškinęs, kad jo nekilnojamo turto objektas atitinka Nuostatuose nustatytos lengvatos sąlygas ir būtų pateikęs būtinus dokumentus bei jam būtų buvus pritaikyta vietinės rinkliavos lengvata. Tačiau nesiimdamas jokių veiksmų pareiškėjas galėjo ir privalėjo numatyti, kad skola už vietinę rinkliavą pati savaime neišnyks, nes asmenys siekdami pasinaudoti savivaldybių nustatytomis lengvatomis patys turi būti aktyvūs ir rūpestingi. Pareiškėjui, kaip nekilnojamojo turto savininkui, kilo pareiga įrodyti, kad yra Nuostatuose numatytos aplinkybės pritaikyti lengvatą dėl vietinės rinkliavos ir pateikti apie tai įrodančius dokumentus. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tik iš jo vieno yra reikalaujama sumokėti įsiskolinimą. Vietinė rinkliava yra paskaičiuota tik už 1/2 nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Už kitą dalį minėto nekilnojamo turto mokėjimo pranešimai siunčiami trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Č.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl neteisėtų Alytaus rajono savivaldybės veiksmų.

6. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pareiškėjas atsakovo Alytaus rajono savivaldybės veiklos neteisėtumą grindė tuo, jog ARATC nepagrįstai atsiuntė jam Įspėjimą, kuriuo reikalaujama sumokėti susidariusią vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skolą ir kuriame nurodomi žeminančio pobūdžio teiginiai, jog apie pareiškėjo tariamą skolą bus informuoti tretieji asmenys ir pareiškėjas bus įtrauktas į skolininkų registrą. Nurodė, jog Įspėjimo turinys pažemino pareiškėją bei sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, 54 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsniu, Nuostatų 6.5, 8, 9, 20 punktais. Teismas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo ½ nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jam nuosavybės teise priklausantis namas stovi tuščias, niekieno negyvenamas ir nenaudojamas, atliekos nesusidaro, o jo savininkas, jame negyvenantis ir juo nesinaudojantis, negali būti teisiškai vertinamas kaip atliekų turėtojas.

8. Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Pagal bendrą taisyklę, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, jis laikytinas aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoju. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis nuosavybės teise turimame nekilnojamojo turto objekte negyvena, juo nesinaudoja ir komunalinių atliekų minėtame nekilnojamojo turto objekte nėra, pačios savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo nelaikyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtoju. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

9. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ARATC vadovaudamasis teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2124-414/2014 bei nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1613-402/2016 turėjo pareigą išbraukti pareiškėją iš Rinkliavos mokėtojų registro, kadangi minėtose administracinėse bylose pareiškėjui buvo pritaikyta vietinės rinkliavos mokėjimo lengvata už praėjusius laikotarpius, tačiau nebuvo konstatuota, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas (kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre), bus netinkamas naudoti ir nebus naudojamas ateityje ir kad minėto nekilnojamojo turto būklė nepasikeis. Teismas, įvertinęs Nuostatų 50.1, 51, 56 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad Nuostatai įtvirtina pareigą vietinės rinkliavos mokėtojui teikti prašymą dėl lengvatos pritaikymo ir įrodymus apie tai, jog jis turi teisę pasinaudoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata. Be to, Nuostatai numato suteiktos lengvatos galiojimo laiką – 1 metai, vėliau prašymas bei įrodymai turi būti teikiami iš naujo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Įspėjimo išsiuntimo metu buvo nustatyta tvarka atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (lengvatos pritaikymo) ir kad tuo klausimu yra priimti sprendimai.

10. Teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumokėjimo. Pareiškėjas neneigia, jog jis vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog ARATC nepagrįstai reikalauja, kad tik pareiškėjas mokėtų įsiskolinimą, kadangi turtas priklauso ne tik jam, bet ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Č., kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama už 42,27 kv. m ploto nekilnojamąjį (duomenys neskelbtini), turtą, kas sudaro ½ 84,53 kv. m bendrojo ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), taigi ARATC reikalaujamas sumokėti 55,80 Eur įsiskolinimas yra apskaičiuotas tik pareiškėjui. Pagal Nuostatų 40 punktą, nesumokėta rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių paslaugomis. Pareiškėjui esant vietinės rinkliavos mokėtoju, ARATC, vadovaudamasis Nuostatais, kurie yra galiojantys ir nėra pripažinti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, pagrįstai siuntė pareiškėjui mokėjimo pranešimus dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumokėjimo, o pastarajam vietinės rinkliavos nemokant – įspėjimą, kuriuo pareiškėjas raginamas minėtą įsiskolinimą sumokėti.

11. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono savivaldybės funkcijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Alytaus rajone administravimu, įgyvendina ARATC. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Alytaus rajono savivaldybės ir ARATC veiksmų. Byloje nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Teismas, konstatavęs, jog nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, pareiškėjo skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizavo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjas viso proceso pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai įrodinėjo, kad nėra ir niekada nebuvo atliekų turėtoju. KAAT 2014 m. liepos 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2124-414/2014 pripažino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu neatsirado pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Reali situacija per praėjusius 5 metus nepasikeitė, ir nei Alytaus rajono savivaldybė, nei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras nepateikė jokių duomenų, kad jis realiai naudojasi įvardintu nekilnojamuoju turtu, bei, jog nurodytu adresu susidaro atliekos. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik nesivadovavo administracinėje byloje Nr. I-2124-414/2014 sukurtu precedentu, bet ir buvo šališkas – priėmė subjektyvų sprendimą, iš esmės įgalinantį atsakovą ir ARATC toliau nebaudžiamiems tęsti akivaizdžiai neteisėtą veiklą – rinkti vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą ne tik iš atliekų turėtojų, bet ir iš asmenų, kurie tų atliekų niekada neturėjo, neturi ir kurių atliekos niekada nebuvo tvarkomos bei nėra tvarkomos šiuo metu.

12.2. UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atstovas pateikė mechanizmą, kaip ARATC, prisidengdamas Alytaus rajono savivaldybės patvirtintais Nuostatais, juos realizuoja ne pagal įstatymus ir teisės aktus, o savo nuožiūra ir turėdamas vienintelį tikslą – padengti savo išlaidas visų nekilnojamojo torto turėtojų sąskaita, net nesigilinant, ar šie asmenys turi atliekų, ar jiems apskritai teikiamos atliekų tvarkymo paslaugos. Visus šiuos ARATC paaiškinimus teismo posėdyje girdėjo Alytaus rajono savivaldybės atstovas, kuris į tai visiškai nereagavo, tik dar kartą parodydamas visišką neveikimą šiuo klausimu.

12.3. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 straipsnyje yra konstatuojama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką ir ši teisė apima administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nusprendė visiškai nepasisakyti dėl Chartijos nuostatų taikymo bei net neanalizavo, ar atsakovo šioje byloje veiksmai atitinka gero administravimo sąvoką. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu. Teismas ne tik pažeidė rungtyniškumo principą, asmens lygybės įstatymui ir teismui principą, šalių procesinio lygiateisiškumo principą, bei buvo šališkas šioje byloje. Šiuo konkrečiu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai vienareikšmiai įrodo Alytaus rajono savivaldybės neteisėtą neveikimą, dėl to jam padarytą neturtinę žalą. Teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs priešingai, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl Alytaus rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų.

13. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

13.1. Teismas teisingai įvertino KAAT 2014 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2124-414/2014. Pareiškėjas nenurodė nei vieno teisės akto ar įstatymo, kuris butų pažeidžiamas. Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711, II skyriuje yra nurodoma, kaip apskaičiuojamos ir nustatomos būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos. Atsižvelgiant į taisykles, ARATC atstovas ir nurodė, kaip apskaičiuojama vietinė rinkliava, todėl nėra pagrindo teigti, kad ARATC elgiasi neteisėtai ir pažeidžia įstatymus.

13.2. Pareiškėjui vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai siunčiami teisingai, atsakovas neturi jokio šališkumo, o vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai yra formuojami vadovaujantis Nuostatais. Teismas įvertino visus bylai reikšmingus duomenis, juos išanalizavo. Teismas vertino duomenis, kurie turi reikšmės sprendimo priėmimui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo viešosios atsakomybės sąlygas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas apskritai nurodo atsakovo neveikimą, bet kuo pasireiškė atsakovo neveikimas visiškai neaišku. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai ir patirta neturtinė galėtų būti priskiriama atsakovo atsakomybei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui K. B. iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl jam atsiųsto Įspėjimo, kuriuo reikalaujama sumokėti susidariusią vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos iki 2018 m. gruodžio 31 d., skolą už objektą (duomenys neskelbtini), ir kuriame nurodomi žeminančio pobūdžio teiginiai, jog apie pareiškėjo tariamą skolą bus informuoti tretieji asmenys ir pareiškėjas bus įtrauktas į skolingų asmenų registrą.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė Alytaus rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinųjų CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų sąlygų tam, kad iš Alytaus rajono savivaldybės galėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad nei Alytaus rajono savivaldybė, nei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras nepateikė jokių duomenų, kad jis realiai naudojasi ginčo nekilnojamuoju turtu, bei, jog nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) susidaro atliekos. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas ne tik nesivadovavo administracinėje byloje Nr. I-2124-414/2014 sukurtu precedentu, bet ir buvo šališkas – priėmė subjektyvų sprendimą.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (skundo pagrindas) ir skundo reikalavimus (skundo dalykas), pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl to, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl Alytaus rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų.

18. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą, t. y. sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek atsakovo išsakytus argumentus, pateikė šių argumentų vertinimą.

19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ½ nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus pareiškėjas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą ARATC pareiškėją informavo Mokėjimo pranešimais. Pareiškėjui Mokėjimo pranešimuose nurodytų sumų nesumokėjus, susidarė skola, kurią Įspėjimu ARATC paragino sumokėti geranoriškai. Todėl negalima teigti, kad atsakovo Alytaus rajono savivaldybės ar ARATC veiksmai buvo neteisėti ir sukėlė pareiškėjui žalą.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

Be to, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakovu dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.). Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.

21. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus, susijusius su tuo, ar Alytaus rajono savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Įspėjimo išsiuntimo metu buvo nustatyta tvarka atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą; pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (lengvatos pritaikymo) ir kad tuo klausimu yra priimti sprendimai. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytame KAAT 2014 m. liepos 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2124-414/2014 pareiškėjui buvo pritaikyta vietinės rinkliavos mokėjimo lengvata už praėjusius laikotarpius, tačiau nebuvo konstatuota, jog jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto ginčo objektas bus netinkamas naudoti ir nebus naudojamas ateityje ir kad minėto nekilnojamojo turto būklė nepasikeis.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, įvertintus įrodymus (iš jų ir pareiškėjo paaiškinimus) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė