2013-06-11 Nr. AB-2431-3-64-3-00728-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-1321/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00728-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretieji suinteresuoti asmenys – A. L., N. M., D. Š., V. I., R. Š., P. Š., J. R., V. J., S. Š., J. Č., E. M., S. M. (S. M.), A. P., T. S., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių apskrities VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorės 2012 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (31.22) E3-7 „Dėl kasos aparato nenaudojimo/naudojimo atvejų“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų prašymas leisti vykdyti prekybą, darbo vietoje nenaudojant kasos aparatų.

Skunde nurodė, kad Šiaulių apskrities VMI viršininko 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. I-125 sudaryta komisija netinkamai nustatė ir neprofesionaliai vertino visumą aplinkybių, kurioms esant darbas su kasos aparatu yra apsunkintas ar jo naudojimas iš viso yra negalimas. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame Sprendime tinkamai nurodyta, kad prekybinė veikla vykdoma Šiaulių miesto turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini), statinyje-pastate sandėlyje, kurio sienos – metalo su karkasu, tačiau nieko neužsimenama, kad metalo sienos ir lubos sumontuotos iš plonos skardos.

Patalpos abiejuose galuose esančios plonos skardos durys bet kuriuo metų laiku visą laiką yra atviros, nes sandariai uždaryti neleidžia jų esama konstrukcija. Be to, jas nuolat varsto įeinantys bei išeinantys pirkėjai. Visa tai sąlygoja, kad vasarą bei žiemą patalpoje esanti temperatūra praktiškai nesiskiria nuo aplinkos temperatūros, todėl žiemos metu beveik pastoviai temperatūra yra neigiama. Esant tokioms sąlygoms, darbas kasos aparatu būtų apsunkintas ne tik dėl žmogaus biologinių savybių, bet ir techniškai nebūtų įmanomas, nes aplinkos sąlygos nesuderinamos su kasos aparatų techniniais reikalavimais.

Sprendime nurodyta, kad patalpoje yra įvesta elektros instaliacija, tačiau neužsimenama, kad ji skirta tik patalpų apšvietimui. Prekyba yra vykdoma nuo sandėlyje eilėmis sustatytų laikinųjų įrengimų, prie kurių nėra atvesta elektros instaliacija, todėl nėra galimybės prekybos vietoje kasos aparatą prijungti prie maitinimo šaltinio. Nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms, turi įsigyti ir naudoti tik tokios konstrukcijos kasos aparatus, kurie maitinami iš akumuliatorių baterijos, dėl to yra diskriminuojami kitų prekybininkų atžvilgiu, kurie turi galimybę rinktis iš Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų tiekimo) automatų modelių sąrašo, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. V-137. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintu Kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašu (toliau – ir Aprašas) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“ suteikiant teisę Valstybinei mokesčių inspekcijai priimti individualius sprendimus nėra detalizuojamos objektyvios priežastys, kurioms esant ir kurias vertinant, atsižvelgiant mokesčių inspekcijos pareigūnas priima sprendimą dėl kasos aparato naudojimo/nenaudojimo atvejų.

Atkreipė dėmesį, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. VA-40, kuris priimtas vadovaujantis Aprašo 11.7 punktu, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 566 pripažintas netekusiu galios.

Atsakovas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas įvertinus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. VA-40 nurodytus kriterijus, kuriems esant kasos aparato naudoti nereikalaujama, taip pat atsižvelgiant į Šiaulių apskrities VMI viršininko 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. I-125 „Dėl sprendimo dėl kasos aparato nenaudojimo/naudojimo atvejų priėmimo“ sudarytos komisijos 2012 m. gegužės 28 d. išvadą Nr. DG-21/1 ir ja nustatytas faktines aplinkybes. Priimant Sprendimą, objektyviai pagal patalpų savininko – UAB „Pabalių turgus“ direktoriaus pateiktus nekilnojamojo turto registro duomenis įvertintos pastato konstrukcijos, kurios atitinka patalpų, kuriose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kasos aparatas pajamų apskaitymui yra privalomas, konstrukcijas. Komisija, apžiūrėjusi minėtas patalpas, nenustatė, kad jos atitiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. VA-40 nurodytas sąlygas, kurioms esant kasos aparato naudoti nereikalaujama, todėl Sprendimas yra teisingas, teisėtas ir naikinti jį nėra pagrindo. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad kylančios patalpų techninės kliūtys kasos aparato naudojimui spręstinos civiline tvarka patalpų savininko ir jų naudotojo tarpusavio sutarimu.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į kasos aparatų naudojimo atvejų teisinį reglamentavimą bei į rašytinius bylos įrodymus, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), neatitinka VMI prie FM viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 1.1 punkte nurodytų sąlygų, kai kasos aparatų naudoti nereikalaujama – veikla (prekyba) vykdoma pastate – sandėlyje, t. y. ne lauko sąlygomis, pastatas nepriskirtinas patalpoms, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką. Nors į pastato vidų patenkama pro dvejas plačias ir aukštas duris, kurios yra priešingose pastato pusėse, tačiau durys yra uždaromos, jose įrengtos normalaus aukščio durys, kurias galima naudoti įėjimui į pastatą šaltuoju metų laiku. Tai, jog patalpoje įvesta elektros instaliacija skirta tik patalų apšvietimui, negali būti laikoma objektyvia priežastimi, dėl kurios kasos aparatų būtų neįmanoma naudoti. Kylančias patalpų technines kliūtis pareiškėjas su pastato savininku turi teisę spręsti civiline tvarka.

Teismas pažymėjo, kad vertinant objektyvias priežastis, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes, aplinkos temperatūra nėra svarbiausias vertinimo kriterijus, nes Lietuvos rinkoje parduodamų kasos aparatų techniniai reikalavimai numato jų darbą iki -10 laipsnių, o tais atvejais, jei temperatūra būtų mažesnė ir kasos aparato darbas sutriktų, tuo metu pirkėjams galėtų būti išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktuose nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Sprendimą, teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, būtų neįvertinusi visų objektyvių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių kasos aparato būtų neįmanoma naudoti.

Teismas pažymėjo, kad tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 redakcijoje, galiojusioje nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 22 d., tiek redakcijoje, galiojančioje nuo 2012 m. birželio 22 d., ginčui aktualus teisinis reglamentavimas nesikeitė. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 566 pripažinus netekusiu galios Aprašo 11.7 punktą, kuriame buvo nustatyta, kad kasos aparatas nenaudojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytais atvejais, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą, Aprašas buvo papildytas 121 punktu, kuriame nustatyta, kad naudoti kasos aparatų nereikalaujama be šio Aprašo 10–12 punktuose nurodytų atvejų, kasos aparatų naudoti nereikalaujama ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytais atvejais, kai kasos aparato naudoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Tokiais atvejais Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į ūkinių operacijų mastą ir pobūdį, nustato ir reikalavimus dėl šio Aprašo 10–12 punktuose nurodytų apskaitos dokumentų išrašymo.

Atsižvelgdamas į tai, kad šiam ginčui aktualus teisinis reglamentavimas keičiant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 redakcijas nepasikeitė, taip pat į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei keičiant ar naikinant teisės aktus (jų dalis) juos įgyvendinančių kitų institucijų aktų priėmimas gali užtrukti tam tikrą laiko tarpą, teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog skundžiamas 2012 m. birželio 4 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. VA-40, kuris priimtas vadovaujantis Aprašo 11.7 punktu, kuris atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 566 buvo pripažintas netekusiu galios, nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (31.22) E3-7 „Dėl kasos aparato nenaudojimo/naudojimo atvejų“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

III. Pareiškėjas V. J. apeliaciniu skundu (b. l. 143–145) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė neteisingas išvadas, taip pat pažeidė materialines teisės normas, netinkamai pritaikydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. VA-40. Remiasi savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais dėl sąlygų prekybos pastate, kurios dėl pastato konstrukcijos ir neužsidarančių durų iš esmes tapačios lauko sąlygoms, ir pažymi, kad nurodytos aplinkybės atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. VA-40 nurodytas sąlygas, kurioms esant naudoti kasos aparato nereikalaujama.

Atsakovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 150–152) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme išdėstytą poziciją, mano, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Papildomai pažymi, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepaneigia fakto, kad prekyba vykdoma uždarame pastate, o tai, kad temperatūra pastate prilygsta lauko temperatūrai nėra pakankamas pagrindas priskirti tokias prekybos sąlygas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. VA-40 1.1 papunktyje nustatytoms išskirtinėms sąlygoms, kurioms esant nereikalaujama naudoti kasos aparato. Tas pats pasakytina ir dėl nurodomų aplinkybių, kad patalpoje įvesta elektros instaliacija skirta tik patalpų apšvietimui. Dėl šio pareiškėjo argumento teismas pasisakė skundžiamame sprendime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės 2012 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (31.22) E3-7 „Dėl kasos aparato nenaudojimo/naudojimo atvejų“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas leisti vykdyti prekybą, darbo vietoje nenaudojant kasos aparatų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas skundžiamu 2013 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriose buvo prašoma leisti nenaudoti kasos aparatų, neatitinka VMI prie FM viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 1.1 punkte nurodytų sąlygų, kai kasos aparatų naudoti nereikalaujama.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Atsižvelgiant į ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktus, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalu nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010).

Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina (ABTĮ 138 str. 3 d.), t. y. apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4.1 punkte numatyta, kad kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje (išskyrus šio Aprašo 10–12 punktuose nurodytus atvejus), kurioje asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis. Byloje nėra ginčo, kad prekybos vieta, kurioje veiklą vykdo pareiškėjas, nepatenka į nei vieną iš Aprašo 10–12 punktuose išvardintų atvejų.

Aprašo 121 punkte nustatyta, kad be Aprašo 10–12 punktuose nurodytų atvejų, kasos aparatų naudoti nereikalaujama ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytais atvejais, kai kasos aparato naudoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Tokiais atvejais Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į ūkinių operacijų mastą ir pobūdį, nustato ir reikalavimus dėl šio Aprašo 10–12 punktuose nurodytų apskaitos dokumentų išrašymo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 22 d.) 1 punkte nurodyti atvejai, kai naudoti kasos aparato nereikalaujama (bet kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas), kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Byloje nėra ginčo, kad byloje nagrinėjama situacija neatitinka minėto įsakymo 1.2–1.4 punktuose nurodytų atvejų.

Šio įsakymo 1.1 punkte nurodyta, kad naudoti kasos aparato nereikalaujama individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką. Įsakymo 1.5 punkte nurodyta, kad naudoti kasos aparato nereikalaujama konkrečiais atvejais, kai Valstybinė mokesčių inspekcija įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys 2012 m. gegužės 7 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuriame nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose, kuriose vykdoma prekyba, yra netinkamos sąlygos dirbti su kasos aparatais (patalpos nešildomos, durys nesandarios, nuolat atidarytos), todėl prašo atleisti nuo įpareigojimo naudoti kasos aparatus (b. l. 16–17).

Šiaulių apskrities VMI viršininko 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. I-125 sudaryta komisija dėl kasos aparato nenaudojimo/naudojimo atvejų sprendimų priėmimo nagrinėdama pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą, apžiūrėjo prašymą pasirašiusių asmenų veiklos vykdymo vietą, surinko dokumentinę informaciją apie pastatą (duomenys neskelbtini), ir remdamasi surinktais duomenimis surašė 2012 m. gegužės 29 d. išvadą Nr. DG-21/1 (toliau – ir Išvada), kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes, todėl siūloma prašymo netenkinti ir nustatyti, kad asmenims, vykdantiems veiklą pastate-sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), naudoti kasos aparatus reikalaujama.

Komisija nustatė, kad patalpa-sandėlis (duomenys neskelbtini) yra iš metalo konstrukcijos, patalpos nėra apšiltintos, centrinio šildymo jose nėra, grindys – betono, į vidų patenkama pro dvejas plačias ir aukštas duris, kurios yra priešingose pastato pusėse, durys yra uždaromos. Durys sukonstruotos taip, kad jose yra įrengtos normalaus aukščio durys, kurios galimai yra naudojamos įeiti į patalpas šaltuoju metų laikotarpiu. Patalpų viršuje (arti stogo) yra įrengti šviesai laidūs langai, įrengtas apšvietimas, patalpų viduje yra įvesta elektros instaliacija, kuri naudojama tik apšvietimui, patalpoje nėra įrengtų elektros rozečių. Komisija taip pat nustatė, kad vienas minėtoje patalpoje veiklą vykdantis prekeivis jau yra įsigijęs kasos aparatą ir jį naudoja gautų pajamų apskaitymui (b. l. 20–21).

Vadovaudamasis VMI prie FM viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. VA-40 ir Išvada atsakovas priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikrindamas atsakovo sprendimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentacija, apeliacinės instancijos teismas jos nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų argumentų dėl bylos esmės nenurodo, taip pat nepateikia jokių kitokių konkrečių motyvų, kurie patvirtintų skundžiamo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą. Konstatuotina, kad remiantis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad byloje nustatytos prekybos pastate-sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), sąlygos atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. VA-40 nurodytas sąlygas, kurioms esant naudoti kasos aparato nereikalaujama.

Apibendrinama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė