c9ca50cc-52ea-446b-afb7-2909ececa7f0 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-201-437/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01172-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K. ,atsakovo atstovui Danui BakÅ¡ai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Audrius Kiaukė kreipėsi į teismÄ (b. l. 6), kuriame praÅ¡o panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ Nr. 62-5-3628 „Dėl piniginės socialinės paramos“ ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ -paraiÅ¡kÄ piniginei socialinei paramai gauti.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių, pateikdamas praÅ¡ymÄ -paraiÅ¡kÄ piniginei socialinei paramai gauti.

Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 62-5-3628 „Dėl piniginės socialinės paramos“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 9 punktu nuspręsta socialinės paramos neskirti, nurodant, jog toliau dėl socialinės paramos galima kreiptis tik po 12 mėnesių. Mano, kad šis sprendimas neteisėtas. Paaiškino, kad neturėdamas lėšų pragyvenimui ir komunalinių mokesčių apmokėjimui 2013 m. birželio 8 d. už 500 Lt pardavė jam priklausantį automobilį Volvo 440 (pagaminimo metai 1993).

Å is automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas, neatitiko techninių reikalavimų jam eksploatuoti, nes techninės apžiÅ«ros metu buvo nustatyta daugybė trÅ«kumų. Dėl Å¡ios priežasties automobilio reali rinkos vertė buvo žymiai mažesnė, negu nustatyta turto vertės nustatymo metodikoje. Mano, kad atsakovas automobilį įvertino klaidingai, neįvertinus techninės apžiÅ«ros rezultatų ir jo neapžiÅ«rėjus vietoje. PraÅ¡o skundÄ tenkinti, ginčijamÄ sprendimÄ panaikinti ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ -paraiÅ¡kÄ socialinei paramai gauti.Atsakovo atstovas su skundu nesutinka.

Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas, ginčydamas parduotos transporto priemonės vertę, nenurodė, kokia turėtų būti šio automobilio tikroji vertė, kokiu pagrindu paskaičiuota, nepateikė jokių argumentų, kuo pasireiškia šio ginčijamo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas. Nors pareiškėjas nurodo, kad jo parduota transporto priemonė turėjo daug trūkumų, bet pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2009 m. birželio 2 d.

įsakymu patvirtintÄ turto vertės nustatymo 2 metodikÄ tokie trÅ«kumai transporto priemonės vertės neįtakoja, savivaldybės administracija neturi galimybės vertinti pareiÅ¡kėjo parduoto turto (ginčo atveju automobilio) kitaip, nei imperatyviai nustatyta teisės aktuose. Pažymi ir tai, kad visi pareiÅ¡kėjo nurodyti automobilio trÅ«kumai galėjo bÅ«ti lengvai ir nebrangiai iÅ¡taisomi. Minėtoje metodikoje nėra taip pat nurodyta, kad reikia atsižvelgti į transporto priemonės techninį stovį ar kitas aplinkybes.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas, parduodamas transporto priemonę, kurios pardavimo kaina ženkliai (beveik tris kartus) skyrėsi nuo vidutinės rinkos kainos ir buvo neadekvati transporto priemonės bÅ«klei, neiÅ¡naudojo visų galimybių gauti didesnes pajamas. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas nepagrįstas ir atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 62-5-3628 „Dėl piniginės socialinės paramos“, kuriuo nuspręsta neskirti pareiÅ¡kėjui praÅ¡omos socialinės paÅ¡alpos ir bÅ«sto Å¡ildymo iÅ¡laidų, geriamojo vandens iÅ¡laidų ir karÅ¡to vandens iÅ¡laidų kompensacijos (b.l. 7).Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo Å¡altinius, piniginę socialinę paramÄ gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra iÅ¡naudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rÅ«Å¡is, jų dydžius ir teikimo sÄ lygas nustato 2003 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas Nr. IX-1675 (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.). Å io Ä®statymo 23 straipsnyje nustatytos Savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramÄ . Paminėto straipsnio 2 dalies 9 punkte, kuriuo atsakovas vadovavosi priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nustatyta, kad Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramÄ , turi teisę 12 mėnesių neteikti piniginės socialinės paramos ar 12 mėnesių nutraukti jos mokėjimÄ , jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomÄ registruoti turtÄ , kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Å¡io įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimÄ privalomÄ registruoti turtÄ perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumÄ , mažesnę kaip pusė Å¡io turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Å¡io įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi.Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. birželio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l.

22) pareiÅ¡kėjas už 500 Lt pardavė jam nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę „Volvo 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo vertinimu, tokios 1993 metais pagamintos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė, kuri buvo apskaičiuota Ä®statymo 20 str. 5 dalyje nustatyta tvarka, pagal socialinės paramos Å¡eimai informacinės sistemos duomenis, buvo 1721.69 Lt. (b.l. 32), todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog automobilio pardavimo kaina daugiau kaip tris kartus mažesnė nuo nustatytos vidutinės rinkos kainos.

Kadangi Å¡is privalomas registruoti turtas buvo perleistas nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumÄ , mažesnę kaip pusė turto vertės, ginčijamu sprendimu nusprendė neteikti socialinės paramos. PareiÅ¡kėjas, ginčydamas šį sprendimÄ , iÅ¡ esmės nurodo vienintelį argumentÄ , kad turto (automobilio Volvo 440) vidutinė rinkos vertė buvo apskaičiuota nepagrįstai.Ä®statymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turto, nurodyto Å¡io įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, vertę nustato savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės Å«kio produkcijos sÄ lyginėmis vertėmis.

Alternatyvių turto vertės nustatymo būdų teisės aktai nereglamentuoja.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-369/1K-174 yra patvirtinta Nepasiturinčių gyventojų, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodika (toliau vadinama – Metodika). Taigi nustatant nepasiturinčių gyventojų, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos nuosavybės teise turimo turto vertę, privalu vadovautis imperatyviomis šios Metodikos nuostatomis.

Metodikos 8.1 punkte nustatyta, jog transporto priemonių ir žemės ūkio technikos vertė nustatoma pagal Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) nurodytas vidutines rinkos kainas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. A1-172 nurodyta, jog Registrų centras yra Socialinės paramos šeimai 3 informacinės sistemos (SPIS) duomenų teikėjas, o savivaldybių administracijos – SPIS duomenų gavėjai. Automobilio Volvo 440 vertė (1721.69Lt) buvo nustatyta pagal SPIS duomenis, taigi darytina išvada, jog paminėto turto vidutinė rinkos vertė nustatyta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

Be kita ko, pareiÅ¡kėjas nenurodė reikÅ¡mingų aplinkybių, pagrindžiančių automobilio vertės nustatymo nepagrįstumÄ , ydingumÄ . Å iuo aspektu pažymėtina tai, kad atsakovo pateikti duomenys iÅ¡ transporto priemonių skelbimo portalo (internetinis puslapis http://auto.plius.lt/, b.l.

47) patvirtina, kad automobilio Volvo 440 rinkos kainos iš esmės atitinka pareiškėjo parduoto automobilio SPIS duomenų pagrindu nustatytai vidutinei rinkos vertei.Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su nustatyta turto verte, teigia, jog parduodama transporto priemonė turėjo daug trūkumų, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kokia jo tikroji vertė turėtų būti ir kokiu pagrindu paskaičiuotina. Minėtoje metodikoje nėra numatyta galimybė vertinti transporto priemonės techninį stovį, atsižvelgti į Techninės apžiūros rezultatų kortelėje nustatytus neatitikimus techniniams reikalavimams, betarpiškai apžiūrėti transporto priemonę.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, realizuodamas jam nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę, prieÅ¡ingai Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams, nesiekė iÅ¡naudoti visas pajamų gavimo galimybes ir tokiu bÅ«du pats pasirÅ«pinti pragyvenimui bÅ«tinų kiek įmanoma didesnių pajamų gavimu, todėl atsakovas, įgyvendindamas Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytÄ teisę dėl socialinės paramos neteikimo, teisės aktuose nustatyta tvarka nustačius, jog nuosavybės teise turimas privalomas registruoti turtas perleistas nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumÄ , mažesnę kaip pusė Å¡io turto vertės, pagrįstai nusprendė neskirti socialinės paramos.         Teismas, apibendrinęs aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,  n u s p r e n d ž i a :

         PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.         Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                             Gintaras Čekanauskas Asta Urbonienė                                                                                                                  Natalja Zelionkienė