c9c9c433-462b-48ca-b806-dfd6f5e1a9f3 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                     Civilinė byla Nr. e2A-412-943/2018                                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01753-2016-0Procesinio sprendimo kategorija2.3.2.8(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. D. ieÅ¡kinį atsakovui R. D. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, skolos priteisimo ir mokėtinų sumų įskaitymo ir atsakovo R. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. D. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. D. patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus prašė atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jai ir atsakovui nuosavybės teise priklausančias negyvenamÄ sias patalpas jos nurodytu bÅ«du; priteisti iÅ¡ atsakovo jos naudai: 1) 13 750 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ mažesnę turto dalį; 2) 9 572 Eur kompensacijÄ už solidarios prievolės įvykdymÄ ; 3) 5 766,86 Eur kompensacijÄ už jos patirtas iÅ¡laidas atidalinant turtÄ natÅ«ra; 4) 1 672,13 Eur kompensacijÄ už turto atidalinimo iÅ¡laidas pagal neatliktus darbus;

6) nustatyti priverstinę hipotekÄ Ä¯ atsakovui tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį, užtikrinant ieÅ¡kovės reikalavimo teises pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0007/15/01573 bei pagal Å¡ioje civilinėje byloje galutiniu teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistas sumas.IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad jos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu, kuriuo taip pat padalintas jiems priklausęs turtas. Tarp Å¡alių nuolat kyla ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimo, o Å¡iuos ginčus neretai tenka spręsti teisėsaugos pareigÅ«nams.

Atsižvelgdama į tai, kad dėl itin konfliktiÅ¡kų santykių yra neįmanomas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto tinkamas valdymas, ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekia atidalinti šį turtÄ . TurtÄ ieÅ¡kovė siekia atidalinti pagal tai, kaip turtas Å¡iuo metu yra naudojamas.Atsakovas R. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o patalpas atidalinti tokiu pačiu bÅ«du, tačiau atsižvelgiant į turto rinkos vertes ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista bendra 10 571,13 Eur kompensacija.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės; priteisė iÅ¡ atsakovo R. D. ieÅ¡kovei A. D. 13 750 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ mažesnę turto dalį, 9 572 Eur kompensacijÄ už solidarios prievolės įvykdymÄ ir 137,44 Eur kompensacijÄ už turto atidalinimo iÅ¡laidas pagal neatliktus darbus, o ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti 5 766,86 Eur kompensacijÄ už jos patirtas iÅ¡laidas atidalinant turtÄ natÅ«ra bei nustatyti priverstinę hipotekÄ atmetė bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl turto atidalinimo tvarkos tarp Å¡alių nėra, todėl tenkino ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl patalpų atidalijimo pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį.

Be to, tarp Å¡alių nėra ginčo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 8 915 Eur kompensacijÄ už solidarios prievolės įvykdymÄ , todėl Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas taip pat tenkintas, nes Å¡alys buvo solidarÅ«s banko skolininkais, todėl pusė ieÅ¡kovės bankui sumokėtos solidarios skolos turi bÅ«ti priteista ieÅ¡kovei iÅ¡ solidaraus skolininko. Be to, atlikus teismo paskirtÄ patalpų rinkos vertės nustatymo ekspertizę, atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti jos naudai 13 750 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ mažesnę turto dalį (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti priverstinę hipotekÄ , pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ priverstinė hipoteka gali bÅ«ti nustatyta tik konkrečiais materialinės teisės normų numatytais atvejais ir esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo;

2) turi bÅ«ti pateiktas teismui kreditoriaus praÅ¡ymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipotekÄ ex officio (pvz., CK 3.197 straipsnis);

3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis);

4) nekilnojamasis daiktas, į kurį siekiama nustatyti priverstinę hipotekÄ , turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymai nenumato, jog bendraturčių tarpusavio piniginių kompensacijų už tenkančiÄ mažesnę padalijimo turto rinkos vertę, nustatytų teismo sprendimu, užtikrinimui taikoma priverstinė hipoteka, todėl šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė.Kadangi ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovo 1 672,13 Eur piniginę kompensacijÄ už bÅ«simas iÅ¡laidas patalpų atidalijimui, tačiau jokie esminiai darbai patalpose po patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo iÅ¡ esmės nebuvo vykdomi, todėl teismas sprendė, kad UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ sÄ mata yra hipotetinė, ir nepagrįsta jokia projektine dokumentacija, todėl Å¡ių iÅ¡laidų poreikis teismo laikytas neįrodytu (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 766,86 Eur piniginę kompensacijÄ už patirtas iÅ¡laidas patalpų atidalinimui, tačiau Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas taip pat atmestas, nes ieÅ¡kovė neįrodė, jog Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos atidalinant turtÄ . Teismas palaikė atsakovo pozicijÄ , kad turtas jau buvo atidalintas, o iÅ¡laidos patirtos gerinant ieÅ¡kovei nuosavybės teise tenkančio turto bÅ«klę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalis, nurodant, kad ieÅ¡kovei priteisiama 5 766,86 Eur kompensacija už patirtas iÅ¡laidas atidalinant turtÄ natÅ«ra bei priteisti ieÅ¡kovei 1 672,13 Eur kompensacijÄ už bÅ«simas turto atidalinimo iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas, nes teismas, viena vertus, teigia, kad UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ sÄ mata yra nepakankamas įrodymas (hipotetinis), tačiau spręsdamas bÅ«tinųjų iÅ¡laidų elektros įvadų įrengimui klausimÄ teismas Å¡ia sÄ mata vadovavosi. Teismas nenuosekliai vertino pateiktÄ sÄ matÄ nors tam nebuvo jokio pagrindo, t.y. teismas nustatė ir laikė pagrįstomis iÅ¡laidomis elektros įvadų atlikimui reikiamas iÅ¡laidas, tačiau kitus darbus, nurodytus sÄ matoje, laikė „hipotetiniais“, nors sÄ mata buvo sudaryta pagal turto atidalijimo projektÄ .

IeÅ¡kovė pateikė tinkamÄ Ä¯rodymÄ Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti, o atsakovas atsikirsdamas į šį įrodymÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų sÄ matos realumÄ ir Å¡ių darbų atlikimo nereikalingumÄ .Teismo iÅ¡vada, kad jau 2011 metais abiejų turto dalių Å¡ildymo sistema buvo atskira yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja bylos įrodymams. 2013 m. turto atidalinimo projekte yra nurodyta, jog bÅ«tina įrengti atskirus komunikacijų įvadus į ieÅ¡kovės patalpų dalį.Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2015 m. gruodžio 1 d. geriamojo vandens tiekimo sutartis patvirtina, jog atidalijamos patalpų dalys nuo pat pradžių turėjo atskiras vandentiekio sistemas.

Å i sutartis patvirtina, kad paslaugos yra teikiamos visam atidalinamam turto objektui, todėl teismas neįvertino, jog ieÅ¡kovei tenkančioje dalyje reikia įrengti atskirus įvadus, o juos įrengus – atlikti remonto darbus.Apeliacinės instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog vienu atveju teismas bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas pripažįsta, o kitu ne, neatsižvelgdamas į tai, jog tarp jų nėra jokio skirtumo, t.y. teismas pripažino bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas naujo elektros įvado įvedimui, tačiau Å¡ildymo ir vandentiekio sistemų – ne, nors byloje esančiame atidalijimo projekte yra aiÅ¡kiai nurodyta tokių komunikacijų įvedimo bÅ«tinybė.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas R.

D. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:2011 m ieÅ¡kovė atskyrė savo patalpų dalies Å¡ildymo sistemÄ , o 2015–2016 m. ieÅ¡kovė savo Å¡ildymo sistemÄ , tikėtina, jog nutarė patobulinti, todėl atsakovas neturi pareigos padengti pusę Å¡ių iÅ¡laidų.2015 m. ieÅ¡kovės patalpų dalyje buvo įvestas atskiras vandens suvartojimo apskaitos prietaisas, todėl ginčo Å¡alims tenkančių patalpų dalių vandens sistemos jau tuo metu tapo visiÅ¡kai atskiros.

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė siekia suklaidinti teismÄ , teikia papildomus įrodymus, kurie patvirtina, jog yra sudarytos dvi atskiros vandens tiekimo sutartys.IeÅ¡kovė neįrodė, kad ateityje patirs patalpų atidalinimo iÅ¡laidas, kurių dalį – 1 672,13 Eur, atsakovas turi kompensuoti.                           Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Dėl naujų įrodymų priėmimoKartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas pateikė jo atstovės advokatės užklausimÄ elektroniniu paÅ¡tu UAB „Trakų vandenys” ir UAB „Trakų vandenys“ atsakymÄ , taip pat pateiktÄ elektroniniu paÅ¡tu, kuriuo informuojama dėl vandens tiekimo sutarčių ieÅ¡kovės ir atsakovo vardu sudarymo.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pateikti įrodymai neatitinka jiems keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnis). Pagal pateiktÄ susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ (užklausimÄ bei UAB „Trakų vandenys” atsakymÄ ) negalima nustatyti, ar atsakyme nurodytos sutartys susijusios bÅ«tent su ginčo objektu, dėl ko teismas atsisako priimti pateiktÄ susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ . Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribųIeÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, kurias Å¡alys siekė atsidalinti natÅ«ra, priteisiant kompensacijÄ už vienai iÅ¡ Å¡alių tenkančiÄ didesnę patalpų dalį, taip pat atlyginant tokiam patalpų atidalijimui įgyvendinti reikalingas lėšas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavęs, jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl patalpų atidalinimo, padalino Å¡ias patalpas natÅ«ra bei priteisė kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę patalpų dalį ir kompensacijÄ už solidarios prievolės įvykdymÄ , taip pat dalį iÅ¡laidų, patirtų dėl turto atidalinimo. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 1 672,13 Eur piniginės kompensacijos už bÅ«simas iÅ¡laidas patalpų atidalijimui bei 5 766,86 Eur piniginės kompensacijos už patirtas iÅ¡laidas patalpų atidalinimui.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė, jog Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos ar bus patirtos atidalinant turtÄ . Teismas palaikė atsakovo pozicijÄ , kad turtas jau buvo atidalintas, o Å¡ios ieÅ¡kovės iÅ¡laidos patirtos gerinant ieÅ¡kovei nuosavybės teise tenkančio turto bÅ«klę, be to, jokie esminiai darbai patalpose po patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo iÅ¡ esmės nebuvo vykdomi. Pateiktu apeliaciniu skundu ginčijama bÅ«tent Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis. Apeliantė (ieÅ¡kovė) reikalauja jai priteisti 5 766,86 Eur kompensacijÄ už jos patirtas iÅ¡laidas atidalinant turtÄ natÅ«ra bei 1 672,13 Eur kompensacijÄ už bÅ«simas turto atidalinimo iÅ¡laidas.

Apeliacinės instancijos teismas vertina bÅ«tent nurodytos Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalinimo iÅ¡laidų kompensavimoKasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodyti principai taikytini ir sprendžiant dėl turto atidalinimo iÅ¡laidų kompensavimo.

Toks turtui atidalinti bÅ«tinų iÅ¡laidų kompensavimas neturi sudaryti galimybių vienai iÅ¡ Å¡alių pagerinti jai tenkančios turto dalies ar siekti kompensuoti iÅ¡laidas, nesusijusias su turto atidalinimu.Apeliantė (ieÅ¡kovė) byloje reikalavo priteisti jai kompensacijÄ už patalpų Å¡ildymo sistemų atskyrimÄ . Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atidalinamų patalpų dalys jau 2011 metais turėjo atskiras Å¡ildymo sistemas, todėl nepagrįstai nepriteisė Å¡ios sistemos atskyrimo kaÅ¡tų.

Sprendžiant klausimÄ dėl patalpų atidalijimo byloje buvo remtasi R. V. 2013 metais parengtu patalpų atidalijimo projektu. Å iame projekte pažymėta, jog atidalintiems turtiniams vienetams užtikrinant tinkamas savarankiÅ¡kam naudojimui pagal paskirtį sÄ lygas, įrengiamos atskiros inžinerinių komunikacijų sistemos (elektros, vandentiekio-kanalizacijos, dujinio Å¡ildymo) nuo Lentvario miesto tinklų vartotojų apskaitos. Atidalijus patalpas į du turtinius vienetus, pagal inžinerinių tinklų prisijungimo projektus atidalinta dalis „A“ atsiribos nuo bendros su dalimi „B“ visų patalpų inžinerinių sistemų nuo Lentvario miesto tinklų vartojimo ir individualiai prisijungs prie Lentvario miesto inžinerinių tinklų, įsirengs individualiÄ vartotojo apskaitÄ .

Taigi byloje nėra ginčo, jog patalpų savarankiÅ¡kam naudojimui buvo bÅ«tina įrengti atskiras inžinerinių tinklų sistemas. Tačiau tai, kad toks sistemų atskyrimas (įrengimas) buvo numatytas patalpų atidalinimo projekte, dar nereiÅ¡kia, jog reikalaujama priteisti kompensacija yra susijusi su bÅ«tent tokio pobÅ«džio darbų atlikimu.Byloje taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).Apeliantė (ieÅ¡kovė) teismui kaip jos iÅ¡laidas Å¡ildymo sistemos atskyrimui patvirtinančius įrodymus pateikė – Å¡ilumos siurblio pirkimo-pardavimo sutartį bei prekių ir darbų įrengiant su tuo susijusiÄ sistemÄ Ä¯sigijimo dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas tokias iÅ¡laidas įvertino kaip ieÅ¡kovės naudojamos patalpų dalies Å¡ildymo sistemos patobulinimÄ , siekiant sumažinti patalpų Å¡ildymo iÅ¡laidas. Tokiai teismo iÅ¡vadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje nustatyta, jog apeliantė dar 2011 m. spalio 11 d. praÅ¡ymu nutraukė gamtinių dujų tiekimÄ patalpoms. Nuo to laiko patalpos buvo Å¡ildomos elektra ir tik 2015 metais apeliantė nusprendė įsigyti Å¡ilumos siurblį oras-vanduo bei atlikti jo veikimui užtikrinti reikalingus darbus.

Tai, kad patalpos apeliantės iniciatyva buvo pradėtos šildyti elektra, o po tam tikro laikotarpio buvo pasirinktas ekonomiškesnis bei efektyvesnis patalpų šildymo būdas, nesudaro prielaidų tokio pobūdžio išlaidas priskirti patalpų atidalinimui būtinoms išlaidoms bei reikalauti jas kompensuoti. Išlaidų, kurios galimai buvo patirtos 2011 metais atskiriant patalpų šildymo sistemas byloje nebuvo reikalaujama priteisti.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė neįrodė ir vandentiekio sistemos atskyrimui būtinų išlaidų pagrįstumo.

Tokių iÅ¡laidų kompensacijos reikalavimas grindžiamas iÅ¡imtinai UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai” lokalinėje sÄ matoje nurodyta darbų verte. Galima sutikti su apeliantės pozicija, jos savarankiÅ¡kam patalpų naudojimui bÅ«tinas vandentiekio sistemos atskyrimas, kÄ patvirtina ir R. V. parengtas patalpų atkyrimo projektas. Tačiau pačiame R. V. parengtame projekte (aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 7 punktas) kalbant apie patalpų inžinerinį aprÅ«pinimÄ pažymėta, jog vidaus tinklai projektuojami atskirai.

Taigi galima pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡ių darbų apimtis gali bÅ«ti įvertinta pagal projektinę dokumentacijÄ . Nustačius, jog tokia projektinė dokumentacija nepateikta, apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, jog vien sÄ matiniai skaičiavimai Å¡iuo atveju nepatvirtina apeliantės praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų patalpų vandentiekio sistemos atskyrimui pagrįstumo. Kitokios teismo iÅ¡vados nelemia ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėta sÄ matine dokumentacija, iÅ¡laidas elektros įvadui įrengti laikė pagrįstomis.

Å i teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundu nustatytų bylos nagrinėjimo ribų bei įstatymu numatyto draudimo priimti blogesnį sprendimÄ apelianto atžvilgiu (CPK 313 straipsnis). Dėl procesinės bylos baigtiesTeisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų netenkinimo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Gintaras Pečiulis                                                                                                                                                Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                                                                                                Egidijus Žironas