2020-10-14 Nr. AB-19310-3-61-3-03634-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1549-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03634-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. IT03 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Agentūra nustatė pažeidimus pareiškėjo įgyvendintame projekte „Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Kaune“ (toliau – ir projektas) vykdytame viešajame pirkime „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų statyba Kaune, pirkimo Nr. 177576 (toliau – viešasis pirkimas), nurodant, jog pareiškėjas pažeidė viešojo pirkimo procedūras, nes: viešojo pirkimo vykdymo metu prašė tiekėjų pratęsti pasiūlymų ir (arba) jų užtikrinimų galiojimą jau pasibaigus pasiūlymų ir (arba) jų užtikrinimų galiojimo terminams; prašė pratęsti tik pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus, bet neprašė pratęsti pačių pasiūlymų galiojimo; taip pat aiškiai nenurodydavo reikalaujamo pratęsimo termino; galiausiai konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo atmesti tų tiekėjų pasiūlymų, kurie nepateikė pasiūlymų galiojimo užtikrinimo pratęsimo ir, neįsigaliojus su pirmos vietos laimėtoju UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pasirašytai viešojo pirkimo sutarčiai, pareiškėjas turėjo siūlyti sudaryti viešojo pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę buvo pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o ne prašyti tiekėjų pakartotinai pratęsti pasiūlymų / pasiūlymų galiojimą užtikrinančių dokumentų galiojimą.

3. Pareiškėjas su konstatuotais viešųjų pirkimų pažeidimais nesutiko ir nurodė, kad nurodytos viešojo pirkimo procedūrų aplinkybės negali būti vertinamos kaip neteisėtas ir / ar viešojo pirkimo įstatymo reikalavimus pažeidžiantis pareiškėjo elgesys, kadangi jis visiškai atitinka tiek teisės normų ir centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVS IS) pirkimo sąlygų esmę, tiek ir jomis siekiamus tikslus, kas neabejotinai patvirtina pareiškėjo elgesio suderinamumą su Viešojo pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatomis.

4. Manė, kad Agentūra išimtinai formaliai vertina aplinkybę dėl pasiūlymo galiojimo ir pasiūlymo galiojimą užtikrinančių dokumentų (ne)pateikimo, kaip tariamai lemiančią pareiškėjo galimybės kreiptis į tiekėjus dėl pasiūlymų / pasiūlymų galiojimą užtikrinančių dokumentų galiojimo pratęsimo išnykimą. Teigė, kad nuosekliai formuojamoje viešųjų pirkimų srities teismų praktikoje laikomasi aiškios pozicijos, jog turiningas vertinimas turi viršenybę prieš formalų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2011). Tokią poziciją pagrindžia ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju buvo pasiektas viešojo pirkimo tikslas – sudaryta viešojo pirkimo sutartis, leidusi įsigyti pareiškėjui reikalingą objektą (VPĮ 3 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog pasiūlymai civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurios taikytinos subsidiariai, prasme laikytini vienašaliais sandoriais, tiekėjai, net ir pasibaigus pasiūlymų galiojimui gali pratęsti pasiūlymų galiojimą, tokiu būdu patvirtindami ir išreikšdami nepakitusią valią dalyvauti viešajame pirkime ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, jog VPĮ 28 straipsnio 10 dalis bei teismų praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015 ir kita skunde nurodyta teismų praktika) įpareigoja pareiškėją prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti, paaiškinti arba pateikti, jei jis nebuvo pateiktas, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas vertino, kad kreipdamasis į tiekėjus dėl pasiūlymų / pasiūlymų galiojimo užtikrinimų galiojimo pratęsimo, maksimaliai laikėsi tiekėjų lygiateisiškumo ir vienodo vertinimo principų reikalavimų bei, kreipdamasis į visus be išimties viešajame pirkime pasiūlymus pateikusius tiekėjus, skatino konkurenciją viešajame pirkime (VPĮ 3 str. 1 d.). Tai patvirtina ir įrodo, jog viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai.

5. Teigė, kad vien tik ta aplinkybė, jog skirtumas tarp pigiausio pasiūlymo, kurį pateikė UAB „Versina“, ir pirkimo laimėtoju pripažinto tiekėjo UAB „Gensera“ pasiūlymo yra 1065520,66 Eur be PVM, jokiu būdu nelemia ir nepagrindžia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo. Pigiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas UAB „Versina“ nepratęsė savo pasiūlymo galiojimo, t. y. UAB „Versina“ faktiškai atsisakė savo pasiūlymo. Tiekėjams nepateikus pasiūlymų galiojimo ir pasiūlymų užtikrinimo galiojimo pratęsimo, t. y. atsisakius pratęsti pasiūlymų / pasiūlymų užtikrinimų galiojimą ir todėl tiekėjų pasiūlymams nebegaliojant, tokie tiekėjai nebegalėjo dalyvauti tolimesnėse viešojo pirkimo procedūrose, kadangi tai pažeistų VPĮ 18 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 3 dalį, 39 straipsnio 2 dalies 4 punktų reikalavimus, viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 str.), teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Tuo tarpu, neįsigaliojus su pirmos vietos laimėtoju (UAB „Kauno dujotiekio statyba“) pasirašytai sutarčiai, pareiškėjas dėl pirkimo sutarties sudarymo būtent ir kreipėsi į tiekėją UAB „Gensera“, kurio galiojantis pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę buvo pirmas po tiekėjo UAB „Kauno dujotiekio statyba“, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį, kas reiškia, jog pareiškėjas laikėsi tiek VPĮ 18 straipsnio 2 dalies, tiek CVS IS pirkimo sąlygų 33.4 punkto reikalavimų.

6. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas pažeidimas viešajame pirkime (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutiko), Agentūros siūloma taikyti finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pareiškėjo veiksmai / sprendimai viešajame pirkime nepažeidė nei tiekėjų lygiateisiškumo, nei skaidrumo principų reikalavimų (VPĮ 3 str.), užtikrino maksimalią konkurenciją viešajame pirkime bei leido pasiekti viešųjų pirkimų tikslą – įsigyti pareiškėjai reikalingą viešojo pirkimo objektą (VPĮ 3 str. 2 d.).

7. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Agentūra vertino, kad pareiškėjas, 2017 m. vasario 28 d. sprendimu (Pirkimų komisijos protokolo Nr. 65-03/31), atmesdamas 5 tiekėjų pasiūlymus dėl to, jog jie nepratęsė pasiūlymų galiojimo ir pasiūlymu galiojimo užtikrinimų, kuriuos pratęsti paprašyta pasibaigus jų galiojimo terminui, – pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą viešųjų pirkimų skaidrumo principą, VPĮ 85 straipsnio 2 dalį, projekto vykdytojo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktą. Pirkimo dokumentų 15.2 ir 16.6 punktus.

9. Agentūra nustatė, kad, neįsigaliojus su nustatytoje pasiūlymų eilėje pirmos vietos laimėtoju UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pasirašytai sutarčiai, pareiškėjas, vadovaudamasis Pirkimo dokumentų 33.4 punktu, turėjo siūlyti sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį, t. y. pirmiausia turėjo siūlyti UAB „Inti“. Agentūra vertino, kad tiekėjų atsisakymas pratęsti pasiūlymo ir (arba) jo galiojimo užtikrinimą, kuomet tai padaryti paprašyta pasibaigus jų galiojimui, nelaikytinas atsisakymu sudaryti pirkimo sutartį. Pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai, kuomet nesilaikant savo nustatytų procedūrų ir reikalavimų į pasiūlymų eilę buvo neįtraukti 5 pasiūlymus pateikę tiekėjai, o vėliau dar 2 tiekėjams, esantiems pasiūlymų eilės antroje ir trečioje vietoje (su pirmoje vietoje esančiu tiekėju sudaryta viešojo pirkimo sutartis neįsigaliojo) nebuvo siūloma sudaryti viešojo pirkimo sutarties, laikytini reikšmingais viešojo pirkimo procedūrų pažeidimais, kurie negali būti paneigti neva turiningaisiais pareiškėjo tikslais. Tai, jog tiekėjai nepratęsė pasiūlymų galiojimo pasibaigus jų galiojimo terminui, nereiškia, kad jie neturėjo būti įtraukti į pasiūlymų eilę ir jiems neturėjo būti siūloma sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju tiekėjai nebuvo įpareigoti savo nepakitusią valią dalyvauti viešajame pirkime išreikšti pasiūlymo galiojimo ir jo užtikrinimo pratęsimu.

10. Be to, tokie pareiškėjo veiksmai lėmė, jog net 6 iš 7 tiekėjų pasiūlymų, su kuriais nebuvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis dėl pasiūlymų galiojimo / pasiūlymų galiojimo užtikrinimų nepratęsimo, buvo pigesni nei tiekėjo, su kuriuo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Taigi, atsakovas priėjo prie išvados, kad negalima teigti, jog buvo pasiektas viešųjų pirkimų tikslas racionaliai naudoti viešajam pirkimui skirtas lėšas.

11. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas sistemingai (visus keturis kartus, kuomet prašė pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimus) nesilaikė jo atžvilgiu įtvirtinto reikalavimo dėl galimybės prašyti pratęsti pasiūlymų galiojimus / jų užtikrinimus iki jiems baigiantis galioti, tačiau besąlygiškai (nors ir nepagrįstai) pritaikė reikalavimą tiekėjams tokius pratęsimus pateikti, o nepateikus, nesiūlė sudaryti pirkimo sutarties (2 tiekėjams). Tokį pareiškėjo elgesį vertina kaip pažeidžiantį skaidrumo principą. Prieš baigiantis pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminui, pareiškėjas turėjo teisę (bet ne pareigą) prašyti jį pratęsti. Pasibaigus pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminui, pareiškėjas taip pat galėjo (turėjo teisę) prašyti juos pratęsti, bet konkurso dalyviai nebeturėjo pareigos šį prašymą įgyvendinti, t. y. šio prašymo neįgyvendinimas jiems neturėjo sukelti teisinių pasekmių.

12. Nesutiko su pareiškėjo argumentais apie tariamą lygiateisiškumo principo laikymąsi. Pažymėjo, kad neteisėtų reikalavimų taikymas visiems konkurso dalyviams negali būti pateisinamas lygiateisiškumo principo įgyvendinimu. Antra, ne visos viešojo pirkimo procedūros vykdymo metu buvo laikomasi šio principo. Priešingai nei nurodyta skunde, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatyto pažeidimo pobūdį bei vadovaujantis proporcingumo principu, už pirkimo procedūrų atlikimą pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, VPĮ 85 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 3 punkto, Pirkimo dokumentų 15.2, 16.6 ir 33.4 punktus, pagrįstai pritaikyta 10 proc. finansinė pataisa nuo pirkimo sutarties vertės be PVM. Pasirašytos sutarties vertė be PVM – 3 868 000 Eur be PVM, finansinės pataisos dydis – 386 800,00 Eur be PVM. Agentūra vertino, kad finansinės pataisos dydis negali būti mažinamas iki 5 proc., kadangi dėl 11 pareiškėjo veiksmų, dėl kurių nustatytas pažeidimas, iš viešojo pirkimo procedūrų buvo eliminuoti 7 tiekėjai.

13. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad norint konstatuoti viešojo pirkimo procedūrų pažeidimą, turėtų būti įrodytos visos būtinos teisinės atsakomybės taikymo sąlygos, tiek subjektyvioji, tiek ir objektyvioji pažeidimo pusė. Sprendžiant, ar vis dar yra galiojantys tiekėjų pasiūlymai, buvo siekiama būtent išsiaiškinti ir prašyti patvirtinti pateikto viešajam pirkimui pasiūlymo galiojimą ir tuo pačiu pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario mėn. siekė išsiaiškinti, ar kontrahentas, kuris jam teikė pasiūlymą, vis dėlto yra tas subjektas, kurio pasiūlymas yra galiojantis. Priešingu atveju, skirtingai nuo to, ką aiškina atsakovas, nesant galiojančio tiekėjo pasiūlymo, tiekėjas neturi pareigos laikytis pateikto savo pasiūlymo, o perkančioji organizacija negali užbaigti pirkimo procedūros taip, kaip reikalauja VPĮ, kadangi atliekant šitą procedūrą jokios derybos su tiekėjais nebuvo galimos. Atkreipė dėmesį, kad vasario mėnesį padarė du veiksmus: buvo paprašyta pagrįsti per mažas kainas ir pateikti patvirtinimus dėl pateiktų pasiūlymų galiojimo. Pažymėjo, kad tie, kurie siūlė per mažas kainas, neatsiliepė. Dėl finansinės pataisos pažymėjo, jog pareiškėjas savo veiksmais nepadarė jokios žalos biudžetui. Dėl to, vien tik formalus teisės aktų pažeidimas nelemia finansinės korekcijos taikymo, nes pareiškėjas nepažeidė konkurencijos viešajame pirkime užtikrinimo principo.

14. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad finansinė pataisa nėra administracinė atsakomybė. Finansinės pataisos taikymo sąlygos yra numatytos Europos Sąjungos teisės aktuose ir jų taikymui pakanka nustatyti, kad galėjo ar galėtų dėl nustatytų pažeidimų atsirasti žala. Pats pažeidimo padarymas lemia, kad jeigu jo nebūtų, tai būtų sudaryta sutartis su pigesniu tiekėju. Tad nėra būtina įrodyti konkrečios atsiradusios žalos. Patvirtino, kad tiekėjai buvo užklausti dėl mažų kainų, tačiau po kelių dienų vėl visiems dešimčiai buvo pasiūlyta pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimus ir, 5 iš dešimties nepratęsus, jie buvo neįtraukti į pirkimų pasiūlymų eilę, motyvuojant tuo, kad jie nepratęsė pasiūlymo. Pažymėjo, kad pretenzijų nepateikimas nėra lengvinanti aplinkybė pagal gaires. Kadangi nei vienas tiekėjas nebuvo pašalintas dėl to, kad pateikė per mažų kainų pasiūlymus, skirtumas tarp laimėtojo ir pigiausio pasiūlymo yra milijonas eurų.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pritaikyta 10 proc. finansinė pataisa už nustatytus viešojo pirkimo procedūros pažeidimus (nesilaikymą), teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Teismas nurodė, kad Agentūra 2018 m. liepos 30 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1333 „Dėl įtariamo pažeidimo“ informavo pareiškėją apie priimtą 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dėl pažeidimo projektą Nr. IT03. Gavęs šį projektą, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (34-18.05)8-2148 „Dėl įtariamo pažeidimo aplinkybių paaiškinimo“ prašė planuojamą taikyti sankciją panaikinti. Vis dėlto nustačiusi, kad pateikti paaiškinimai nepaneigė padaryto pažeidimo fakto, Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-2382 „Dėl nustatyto pažeidimo“ informavo ir pateikė pareiškėjui skundžiamą Sprendimą, kuriuo konstatuota, kad vykdant Projekto viešąjį pirkimą buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo bei nediskriminavimo principai bei VPĮ 85 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 3 punkto, Pirkimo dokumentų 15.2, 16.6 ir 33.4 punktai ir pritaikyta 10 proc. finansinė pataisa. Pareiškėjas, iš esmės neginčydamas Agentūros teisingai nustatytų faktinių aplinkybių, nesutiko su jų vertinimu (kaip viešųjų pirkimų procedūros ir principų pažeidimų) ir pritaikyta 10 procentų nuo pasiūlymo kainos dydžio finansine pataisa. Savo poziciją pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad tiek tuo atveju, kai tiekėjas, dalyvaudamas viešojo pirkimo procedūrose, pateikia netinkamą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tiek tuo atveju, kai tiekėjas apskritai nepateikia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, tiek ir tuo atveju, kai pasiūlymo galiojimo užtikrinimo galiojimas baigiasi, – pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, privalo leisti tiekėjui patikslinti, papildyti, pakeisti ir apskritai pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentą. Dėl to teigė, jog pareiškėjo prašymai patikslinti pateiktų pasiūlymų galiojimo terminą buvo pagrįsti ir dirbtinai neribojo konkurencijos tarp tiekėjų.

18. Teismas sutiko su argumentu, kad perkančioji organizacija turi teisę leisti tikslinti pirkimo dokumentus, tačiau nepasinaudojimas teise patikslinti pirkimo dokumentus negali būti pagrindas šalinti tiekėjus (jų pasiūlymus) iš tolesnių viešojo pirkimo procedūrų, jei pirkimo dokumentų tikslinimas nedaro įtakos esminių tiekėjo kvalifikacijai ar pirkimo objektui keliamų reikalavimų ir poreikis tikslinti pirkimo dokumentus iš esmės atsirado dėl pačios perkančiosios organizacijos delsimo vykdant viešojo pirkimo procedūras (pasiūlymai pateikti iki 2016 m. spalio 10 d. su 120 dienų galiojimu, tačiau vokai atplėšti iš esmės pasiūlymų galiojimo termino paskutinę dieną, t. y. 2017 m. vasario 7 d.). Teismas, vadovaudamasis viešųjų pirkimų komisijos darbo medžiaga, nustatė, kad visi tiekėjai atitiko kvalifikacijos reikalavimus, o tinkamais dalyvauti viešame pirkime pripažinti 10 tiekėjų pasiūlymai.

19. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas 5 (UAB „Kvėdarsta“, UAB „Versina“, UAB „KRS“, UAB „Kamesta“ ir AB „Požeminiai darbai) tiekėjų pasiūlymus nepagrįstai atmetė dėl to, kad jie nepratęsė pasiūlymų galiojimo ir pasiūlymų galiojimo užtikrinimų, kuriuos pratęsti paprašyta pasibaigus jų galiojimo terminui. Pateikė Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą, kad kai pasiūlymo galiojimo (pasiūlymų galiojimo užtikrinimų) terminas yra pasibaigęs, perkančioji organizacija neturėtų kreiptis dėl jo pratęsimo. Tokiu atveju, perkančioji organizacija turėtų siūlyti sudaryti sutartį (tiekėjui sutikus) ir tuo atveju, jei nebuvo paprašyta pratęsti pasiūlymų galiojimo / pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Teismas sutiko su tokia atsakovo pozicija, kadangi ji pagrįsta sisteminiu ir nuosekliu viešojo pirkimo procedūrų suvokimu, esminių viešojo pirkimų principų laikymosi užtikrinimu ir orientuota į viešojo pirkimo tikslus (sudaryti pirkimo sutartį panaudojant racionaliausiai viešuosius išteklius). Teismas vertino, kad pareiškėjas, cituodamas teismų praktiką sau palankiu būdu, ignoruoja šioje byloje nustatytas faktines reikšmingas viešojo pirkimo procedūrų aplinkybes, kurios paneigia jo argumentus dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo ir atsakovo priimto sprendimo (ne)teisėtumo ar (ne)pagrįstumo, kadangi aptariamų situacijų faktinės aplinkybės nesutampa. Taip pat, kaip nurodė teismas, nepagrįsti pareiškėjo argumentai nurodant, kad nustatyta viešojo pirkimo procedūra buvo atliekama būtent laikant VPĮ nuostatų ir siekiant jų nepažeisti (konkrečiai įvardijama VPĮ 18 str. 2 d., 29 str. 3 d., 39 str. 2 d. 4 p.), kadangi nurodytos VPĮ nuostatos nenumato pareiškėjo atliktų viešojo pirkimo procedūrinių veiksmų.

20. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas 4 kartus, t. y. 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. balandžio 20 d. , 2017 m. birželio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 10 d., prašė tiekėjus pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą ir pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimus pasibaigus pasiūlymų / pasiūlymo užtikrinimo terminams. Pareiškėjas skunde neneigė šių aplinkybių, tačiau manė, jog šie pažeidimai yra formalūs ir mažareikšmiai. Tokiais šie viešojo pirkimo procedūros pažeidimai galėtų būti laikomi, jei de facto iš viešojo pirkimo procedūros nebūtų pašalinti tiekėjai, nepratęsę savo pasiūlymo galiojimo termino ir / ar nepateikę pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, t. y. jei teisės patikslinti pirkimo dokumentus pasinaudojimas nebūtų tapęs pagrindu sumažinti viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių. Besivaržančių viešajame pirkime dalyvių skaičiaus mažinimas per se (pats savaime) reiškia ne ką kita kaip konkurencijos tarpe dalyvių mažinimą. Tad teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad negalima nustatytų ir pagrįstai skundžiamame sprendime konstatuotų pareiškėjo padarytų viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų laikyti vien formaliais ir juo labiau mažareikšmiais, nes už pasiūlymo galiojimo nepratęsimą (pasiūlymo galiojimo užtikrinimo nepateikimą) tiekėjas buvo šalinamas iš viešojo pirkimo ir jo pasiūlymas toliau viešajame pirkime nevertinamas. Pažymėjo, kad viešai paskelbtuose pirkimo dokumentuose buvo imperatyviai reikalaujama, kad pasiūlymas galiotų 120 dienų, tad reikalavimas iš esmės pratęsti pasiūlymų galiojimą (de facto atnaujinti pasiūlymų galiojimą) reiškia ir pirkimo dokumentų pakeitimą pirkimo eigoje. Nemotyvuoti ir objektyvaus stebėtojo akimis nepagrįsti pakartotiniai pareiškėjo prašymai (iš esmės reikalavimai) pratęsti pasiūlymų galiojimą (ir pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą) netgi ir po to, kai jau buvo sudaryta pasiūlymų galutinė eilė, išrinktas laimėtojas ir nuspręsta su juo pasirašyti sutartį (2017 m. vasario 28 d.), niekaip neatitinka skaidrumo principo viešojo pirkimo procedūrų metu laikymosi.

21. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, paaiškino, kad skaidrumo principas viešuosiuose pirkimuose pažeidžiamas, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto paskelbtų žinomų taisyklių ar elgiasi neprognozuojamai ir logiškai nepaaiškinamai. Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti sutartį leidžiančią ne tik įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, bet ir jas įsigyjant racionaliai panaudoti tam skirtas lėšas. Tad VPĮ principų laikymasis pirmiausia priskirtas perkančiajai organizacijai, kuri, pažeidus atitinkamas VPĮ nuostatas, laikytina ir pažeidimo subjektu. Viešųjų pirkimų principų laikymasis (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo) garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai (turiningieji) ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo pirkimo procedūroje.

22. Teismas nurodė, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, tikslas viešajame pirkime yra gauti kuo daugiau pasiūlymų, taigi ir kuo mažesnę kainą, gali būti siekiamas tik įstatymų leistinomis ir teisėtomis priemonėmis. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas ir absoliutumas reiškia, kad pažeidimo konstatavimui nesvarbios jokios šalutinės aplinkybės ir vien pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą. Suprantama viešųjų pirkimų santykių formalizavimas turi ribas, kas leidžia įvertinus, ar realiai perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai paveikė tiekėjus, išskirti atvejus, kai perkančiosios organizacijos veiksmai, nors ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, nepripažintini viešųjų pirkimų pažeidimais. Tačiau tam reikia tirti viešųjų pirkimų eigos pobūdį, padarinius, nukrypimo nuo nustatytos konkrečios viešojo pirkimo procedūros tikslus, priežastis ir įtaką dalyvių / tiekėjų teisių ir pareigų apimčiai, galutiniam viešojo pirkimo tikslui (sutarties sudarymui racionaliai panaudojant viešąsias lėšas). Tam atliktina retrospektyvi viešojo pirkimų procedūrų analizė, ką atsakovas ir padarė. Pažeidimo konstatavimui ir finansinės pataisos (korekcijos) taikymo pagrindimui pakanka to, kad tuo metu, kad padarytas viešojo pirkimo procedūros pažeidimas, negalima atmesti galimybės, jog jis galėjo turėti poveikį viešojo pirkimo rezultatui, darant įtaką konkurencinę aplinką viešojo pirkimo metu. Šioje byloje pareiškėjas nepaneigė atsakovo argumentų, kad laikantis paties pareiškėjo nustatytų viešojo pirkimų procedūrų ir neįvedus naujo reikalavimo – pratęsti pasiūlymų galiojimą (ir pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą), o vietoj to siūlant patvirtinta pasiūlymų eilės tvarka tiekėjams sudaryti viešojo pirkimo sutartį, – būtų buvęs pripažintas laimėjusiu kitas tiekėjas ir būtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis nuperkant tapačius rangos darbus už mažesnę kainą.

23. Teismas pažymėjo, kad skaidrumo principo tikslas yra užtikrinti, jog iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo, taip iškraipant ir tiekėjų tarpusavio konkurenciją viešojo pirkimo metu. Taip pat skaidrumo principas reiškia ir perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą pirkimo metu, t. y. kad perkančioji organizacija veiks pagal iš anksto paskelbtas viešojo pirkimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas akcentuoja turinio viršenybės prieš formą principą, kurio esmė perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmų vertinimas ne tik pagal formalią procedūrą, bet ir pagal viešojo pirkimo tikslus, viešojo pirkimo esmę.

Iš šio principo išplaukia ir reikalavimas perkančiajai organizacijai nekelti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekiant papildomos apsaugos (kurios nurodo pareiškėjas siekęs). Pirkimo dokumentuose buvo nurodytas konkretus pasiūlymo ir jo užtikrinimo galiojimo terminas (120 dienų), kuris objektyviai nepaaiškinamai tęsiantis viešojo pirkimo procedūrai nuo 2016 m. spalio mėnesio (pasiūlymų pateikimo) iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, buvo reikalaujamas nuolat pratęsti, nesilaikant pačios perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytos procedūros siūlyti eiliškumo tvarka sudaryti viešojo pirkimo sutartį sekančiam eilėje tiekėjui.

Teismas pažymėjo, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimo 200 000,00 EUR sumai pateikimas reiškia papildomų finansinių išlaidų tiekėjams patyrimą. Šis reikalavimas nėra susijęs nei su minimalių kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams, nei su pasiūlymų turinio įvertinimu, o iš esmės garantuoja ir užtikrina viešajame pirkimo dalyvaujančių asmenų ketinimų rimtumą ir realumą siekiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o ne imituoti dalyvavimą viešajame pirkime. Sudarius viešojo pirkimo sutartį perkančiajai organizacijai pateikiama sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija (ar laidavimas), todėl netgi ekonomiškai nelogiška ir nepagrįsta reikalauti visų (o ne laimėtojo, kuris buvo nustatytas dar 2017 m. vasario 28 d.) pateikti ar pratęsti pasiūlymų galiojimą ir pasiūlymo užtikrinimą ir atitinkamai atmesti pasiūlymus tiekėjų, kurie nepratęsia pasiūlymo ir nepateikia prašomų dokumentų pasibaigus terminui.

Tad vienokia procedūra buvo taikoma laimėtoju paskelbus UAB „Kauno dujotiekio statyba“, nes net po viešojo pirkimo sutarties sudarymo jam leista pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Dėl to logiška, kad neįsigaliojus sutarčiai su šiuo tiekėju, jo pasiūlymas pašalintas iš viešojo pirkimo, o sutartis siūlytina sudaryti sekančiam eilėje esančiam tiekėjui. Perkančiosios organizacijos nerimas dėl situacijos pasikartojimo neatleidžia jos nuo pirkimo dokumentuose įtvirtintos procedūros laikymosi, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų užtikrinimo.

24. Teismas nurodė, kad kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį, ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu būdu pažeidžiami skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (LAT 2011 m. lapkričio 24 d. Nr. 3K-3-436/2011). Ne kiekvienas pirkimo sąlygų kitimas teismų praktikoje pripažįstamas tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimu, o tik toks, kuris iš esmės pakeis tiekėjų ir dalyvių padėtį, ją pasunkindamas ar palengvindamas taip, kad dėl to pasikeis ar galėtų pasikeisti dalyvių skaičius ar konkurso laimėtojas, jei tai nepateisinama objektyviomis, pagrįstomis ir teisėtomis priežastimis. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas neigė pažeidęs lygiateisiškumo principą viešojo pirkimo metu, tačiau lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai ir nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas. Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų procedūrose svarbus ir kaip nuoseklumo ir stabilumo prielaida, nes taip garantuojama reali ir sąžininga konkurencija ir užtikrinamos vienodos tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose galimybės. Iš lygiateisiškumo principo išplaukia tai, kad tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami pagal vienodus kriterijus laikantis iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų. Neribota laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiūra pernelyg lanksčiai vertinti ir aiškinti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, kas lemtų nevienodai suvoktų sąlygų turinio jame nusprendusių nedalyvauti subjektų teisėtų lūkesčių pažeidimą ir atitinkamai lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo laikymąsi konkurse dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu. Pakartotinis pasiūlymų vertinimas (kas iš esmės buvo atlikta) yra išskirtinė situacija, kurią galima pagrįsti tik išimtinėmis aplinkybėmis, o ne paprasta abejone dėl vertinimo rezultato ar subjektyvia perkančiosios organizacijos pozicija.

25. Taip pat teismas pažymėjo, kad papildomų sąlygų, draudžiančių ar ribojančių dalyvavimą pirkime, tikslas susijęs ne su atitinkamo tiekėjo galimybe tinkamai prisiimti sutartinius įsipareigojimus perkančiajai organizacijai, o su pastarosios siekiu ir pareiga užtikrinti kitų dalyvių lygiavertį dalyvavimą pirkimo procedūrose, t. y. tikslu garantuoti neiškraipytą konkurenciją. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti ar specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams. Tokių reikalavimų pateikimas teismų praktikoje pateisinamas tik tada, kai tai patikimai ir įtikinamai pagrindžiama. Nė vieno tiekėjo pasiūlymas nebuvo atmestas dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams ar dėl pernelyg mažos ir nerealios kainos. Teismas vertino, kad šiuo atveju pareiškėjas, kaip ir teisingai nurodė atsakovas, galėjo prašyti pratęsti pasiūlymo galiojimo terminus konkurse dalyvaujančioms įmonėms jau pasibaigus pasiūlymo galiojimui, tačiau jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo (pasiūlymo užtikrinimo) terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, negali būti laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.

26. VPĮ nenustatyta galimybės perkančiajai organizacijai iš naujo įvertinti tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, jei toks įvertinimas jau atliktas ir sprendimas dėl jo priimtas. Vis dėlto teismų praktikoje neatmestina ir tokios situacijos galimybė, kai perkančiajai organizacijai, priėmusiai sprendimą dėl konkretaus, kelių ar visų tiekėjų kvalifikacijos ar pasiūlymo atitikties ir apie tai informavus tiekėjus, paaiškėja naujų duomenų ar kyla pagrįstų abejonių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Jei perkančioji organizacija jokiais būdais negalėtų persvarstyti savo sprendimų, tai tokiu atveju nebūtų iki galo įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir nebūtų sudaryta galimybės pačiai perkančiajai organizacijai pakeisti savo galbūt skubotai ar neteisėtai priimtą sprendimą. Kita vertus, tokiu atveju perkančioji organizacija turi nurodyti priežastis, ją paskatinusias pakartotinai atlikti kurią nors viešojo pirkimo procedūrą. Šioje byloje pareiškėja nepaaiškina būtinumo, kodėl po nesudarytos sutarties su UAB „Kauno dujotiekio statyba“ nesiūlė antroje ir trečioje pozicijose buvusioms įmonėms sudaryti viešojo pirkimo sutartis, o vietoj to iš naujo prašė pratęsti pasiūlymų galiojimą ir pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą, ko pasėkoje de facto pasikeitė viešajam pirkimui pateiktų tiekėjų pasiūlymų eilė (nors naujos pasiūlymų eilės nebuvo sudaryta) ir viešojo pirkimo sutartis vietoje tapačių rangos darbų už 3 499 988,00 EUR su UAB „Inti“ sudaryta už 3868 000,00 EUR su UAB „Gensera“, t. y. rangos darbai nupirkti 368 012,00 EUR brangiau. O jeigu vertinant, kad pirminės pasiūlymų eilės sudarymas irgi neatitiko viešojo pirkimo procedūrų, pašalinant iš viešojo pirkimo pasiūlymus, kurių tiekėjai nepratęsė pasiūlymų galiojimo ir nepateikė naujo jų galiojimo užtikrinimo, – tai nepaneigta, kad tie patys rangos darbai galėjo būti nupirkti dar pigiau.

27. Teismas, nustatęs viešojo pirkimo procedūrų ir principų pažeidimus, nesant pagrindų laikyti juos mažareikšmiais ar formaliais, nurodė, kad yra pagrindas spręsti dėl finansinės pataisos pritaikymo. Pažymėjo, kad finansinės pataisos galėtų būti apskritai netaikomos tik išimtiniais atvejais, kai pažeidimas iš tiesų formalus ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio. Pareiškėjas tokių argumentų nepagrindė, o aukščiau aptarti motyvai apskritai paneigia tokius teiginius.

28. Dėl finansinės pataisos dydžio teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo pozicija ir nusprendė, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatuotų VPĮ pažeidimų pagrindu pritaikė sumažintą 10 proc. finansinę pataisą, įvertinusi visas aplinkybes, reikšmingas finansinės pataisos normos nustatymui.

III. 29. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą pilna apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjas teigia, kad tiekėju, nepratęsusiu pasiūlymų galiojimo, pasiūlymai nebuvo įtraukti į pasiūlymų eilę būtent dėl to, kad nurodyti pasiūlymai nebegaliojo, o ne dėl to, kad tiekėjai neįvykdė perkančiosios organizacijos prašymo, kaip tokio, pratęsti pasiūlymų / pasiūlymų galiojimo užtikrinimų. Pabrėžia, jog nuosekliai formuojamoje viešųjų pirkimų srities teismų praktikoje laikomasi aiškios pozicijos, jog turiningasis vertinimas turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011, 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2011). Viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę bei jomis siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1086-236/2015). Todėl, remiantis turininguoju pasiūlymų vertinimo principu, net ir tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija nebūtų priėmusi sprendimo dėl tiekėjų pasiūlymų atmetimo, tokių tiekėjų, nepratęsusių savo pasiūlymų / pasiūlymų užtikrinimų galiojimo, nebegaliojantys pasiūlymai bet kokiu atveju nebūtų galėję būti toliau vertinami. Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimuose taip pat nurodyta, jog tuo atveju, kai tiekėjas nepratęsia pasiūlymo galiojimo, laikoma, kad jis atsisako savo pasiūlymo ir savo noru pasitraukia iš viešojo pirkimo procedūrų (toliau šio tiekėjo pasiūlymas nevertinamas, jis nekviečiamas pasirašyti sutarties ir panašiai). Pareiškėjo nuomone, teismas absoliučiai nepagrįstai ir nukrypdamas nuo VPĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatų, konstatavo, jog perkančiosios organizacijos kreipimasis į tiekėjus dėl pasiūlymų galiojimo pratęsimo lėmė faktinį pirkimo sąlygų pakeitimą bei apribojo (sumažino) konkurenciją pirkime.

31. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog perkančiosios organizacijos kreipimasis į tiekėjus ir prašymas pratęsti pasiūlymų galiojimą, tariamai, lėmė ne tik faktinį pirkimo sąlygų keitimą, bet ir konkurencijos sumažinimą pirkime. Pareiškėjas pabrėžia ir akcentuoja, jog, kreipdamasis į tiekėjus dėl pasiūlymų / pasiūlymų galiojimo užtikrinimų pratęsimo, ne tik, kad nepažeidė, bet, priešingai, skatino konkurenciją pirkime (VPĮ 3 str. 1 d.). Išimtinai formalus ir VPĮ 29 str. 2 d. prieštaraujantis teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas (ABTĮ 147 str.).

32. Teismas neatsižvelgė ir nemotyvavo (ABTĮ 87 str. 1 ir 4 d.), kad tariami perkančiosios organizacijos VPĮ pažeidimai neturėjo jokios neigiamos įtakos, todėl nepagrįstai konstatavo, jog APVA pritaikyta 10 proc. dydžio nuo pirkimo sutarties vertės finansinė korekcija yra proporcinga APVA nustatytam tariamam pažeidimui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. 1 d.). Pareiškėjas dar kartą pabrėžia ir akcentuoja, jog laikosi nuoseklios tiek skunde, tiek šiame apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos, jog, šio konkretaus ginčo pirkimo atveju, perkančiosios organizacijos veiksmuose nenustatytina neatitiktis VPĮ reikalavimams, kas reiškia, jog finansinės pataisos taikymas apskritai yra neteisėtas. Vis dėlto, net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimo procedūras, formaliai pažeidė VPĮ nuostatas, Agentūros pritaikyta ir teismo sprendimu patvirtinta finansinė pataisa yra neproporcinga, todėl neteisėta.

33. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, kurios yra svarbios finansinės korekcijos taikymo aspektu. Kaip matyti iš APVA Sprendimo dėl pažeidimo (15 puslapio), APVA akcentuoja, kad skirtumas tarp pigiausio pasiūlymo, kurį pateikė UAB „Versina“ (2 802 479,34 Eur be PVM) ir UAB „Gensera“ pasiūlymo (3 868 000,00 Eur be PVM) yra 1 065 520,66 Eur be PVM. Tariamą milijono dydžio nuostolį ar aplinkybę, kad pareiškėjas iš Pirkimo procedūrų pašalino 6 pigiausius pasiūlymus, APVA akcentuoja ir atsiliepime į pareiškėjo skundą (34 pastraipa). Tačiau tai prieštarauja faktinėms administracinės bylos aplinkybėms. Tiek APVA, tiek ir teismas neįvertino, kad Perkančioji organizacija 2017 m. vasario 9 d. paprašė UAB „Versina“, UAB „Kvėdarsta“, UAB „KRS“ pagrįsti neįprastai mažas kainas, tačiau šie tiekėjai jų nepagrindė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, jų pasiūlymai privalėjo būti atmesti. Pažymi, kad šie tiekėjai taip pat nepateikė ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Todėl, 3 (trys) mažiausias kainas pateikę tiekėjai, kurie nepagrindė savo neįprastai mažų kainų, negalėjo toliau dalyvauti Pirkimo procedūrose ir jų pateikti pasiūlymai bei jų vertės neturėjo būti Perkančiosios organizacijos vertinamos. Tiek teismas, tiek ir APVA netinkamai įvertino ir Pirkimo sutarties su UAB „Gensera“ sudarymo aplinkybes. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, pareiškėjas pasiūlė sudaryti sutartį UAB „Kauno dujotiekio statyba“ – tiekėjui, kurio pasiūlymas buvo pigiausias po UAB „Versina“, UAB „Kvėdarsta“, UAB „KRS“ pasiūlymų. Todėl nepriklausomai nuo Pirkimo procedūrų atlikimo ir jų vertinimo, sutartį buvo pasiūlyta sudaryti tiekėjui, kurio pasiūlymas buvo pigiausias.

34. APVA, pritaikydama 386 800,00 Eur finansinę korekciją, ir teismas palikdamas APVA Sprendimą dėl pažeidimo nepakeistą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos viešųjų pirkimų bylose, kuomet, išsaugant neteisėtai sudarytą sutartį, yra skiriama bauda perkančiajai organizacijai (VPĮ 952 str.).

35. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

36. Agentūra vertina, kad perkančioji organizacija 2017 m. vasario 28 d. sprendimu (Pirkimų komisijos protokolo Nr. 65-03/31), atmesdama 5 tiekėjų pasiūlymus dėl to, jog jie nepratęsė pasiūlymų galiojimo ir pasiūlymų galiojimo užtikrinimų, kuriuos pratęsti paprašyta pasibaigus jų galiojimo terminui, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, VPĮ 85 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 3 punktą, Pirkimo dokumentų 15.2 ir 16.6 punktus.

37. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė VPĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatų. Agentūros įsitikinimu, teismas pagrįstai ir nenukrypdamas nuo paminėto straipsnio nuostatų konstatavo, kad perkančiosios organizacijos kreipimasis į tiekėjus dėl pasiūlymų galiojimo pratęsimo lėmė faktinį pirkimo sąlygų pakeitimą bei apribojo (sumažino) konkurenciją pirkime.

38. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, perkančioji organizacija sistemingai (visus keturis kartus, kuomet prašė pratęsti pasiūlymų galiojimo užtikrinimus) nesilaikė jos atžvilgiu įtvirtinto reikalavimo dėl galimybės prašyti pratęsti pasiūlymų galiojimus / jų užtikrinimus iki jiems baigiant galioti, tačiau besąlygiškai (nors ir nepagrįstai) pritaikė reikalavimą tiekėjams tokius pratęsimus pateikti, o nepateikus – neįtraukė jų į sudaromą pasiūlymų eilę (5 tiekėjų), o vėliau tiekėjams, esantiems eilėje pagal pirmumą, nesiūlė sudaryti pirkimo sutarties (2 tiekėjams). Toks perkančiosios organizacijos elgesys vertintinas kaip pažeidžiantis skaidrumo principą.

39. Atsakovas pažymi ir tai, kad vadovaujantis perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 16.6 punktu, „Prieš baigiantis užtikrinimo galiojimo terminui Perkančioji organizacija gali prašyti konkurso dalyvius pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo laiką iki konkrečiai nurodytos datos“. Taigi, pirma, prieš baigiantis pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminui, perkančioji organizacija turėjo teisę, bet ne pareigą prašyti jį pratęsti. Perkančiajai organizacijai paprašius, konkurso dalyviai, norėdami toliau dalyvauti konkurse, turėjo pareigą jį pratęsti. Antra, pasibaigus pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminui, perkančioji organizacija taip pat galėjo (turėjo teisę) prašyti juos pratęsti, bet konkurso dalyviai nebeturėjo pareigos šį prašymą įgyvendinti, t. y. šio prašymo neįgyvendinimas jiems neturėjo sukelti teisinių pasekmių.

40. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais apie tariamą lygiateisiškumo principo laikymąsi, t. y. neva perkančioji organizacija, prašydama tiekėjų pratęsti pasiūlymų / pasiūlymų užtikrinimų galiojimą, nurodytus prašymus vienodai taikė visiems be išimties tiekėjams. Pirma, pažymėtina, kad neteisėtų reikalavimų taikymas visiems konkurso dalyviams negali būti pateisinamas lygiateisiškumo principu. Antra, ir svarbiausia, šio principo ne visos pirkimo vykdymo procedūros metu buvo laikomasi. 2017 m. vasario 28 d. Pirkimo komisija nusprendė atmesti 5 tiekėjų pasiūlymus (protokolo Nr. 65-03/31) ir neįtraukti jų į pasiūlymų eilę, nes per nustatytą terminą jie nepratęsė pasibaigusių pasiūlymų galiojimo ir jų galiojimo užtikrinimo. Tačiau kuomet 2017 m. birželio 7 d. UAB „Kauno vandenys“ pranešimu (CVP IS pranešimo Nr. 5286703) prašė 5 tiekėjų (UAB „Gensera“, UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Žilinskis ir Co“, UAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Inti“) pratęsti pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus ne trumpesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui, juos per nustatytą terminą pratęsė tik 4 dalyviai, o UAB „Žilinskis ir Co“ pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pratęsimo nepateikė. Nepaisant to, kad UAB „Žilinskis ir Co“ pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pratęsimo nepateikė, UAB „Kauno vandenys“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešimais (CVP IS pranešimų Nr. 545606 ir 5457312) vėl prašė 5 tiekėjų (įskaitant UAB „Žilinskis ir Co“) pratęsti pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus ne trumpesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui. Taigi, UAB „Žilinskis ir Co“ nebuvo eliminuotas iš tolesnių pirkimo procedūrų, priešingai nei ankstesniame etape neįtraukus į pasiūlymų eilę 5 tiekėjų. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos teiginys, neva visus reikalavimus, vadovaujantis lygiateisiškumo principu, tiekėjams taikė vienodai, yra nepagrįstas.

41. Pažymi, kad Pirkimo dokumentų 15.2 punkte įtvirtinta nuostata yra perkančiosios organizacijos teisė, kuria ji gali naudotis iki pasibaigiant pasiūlymo galiojimui. Tuo tarpu 15.3 punktas turi būti taikomas sistemiškai su 15.2 punktu, t. y. konkurso dalyvio pasiūlymas netampa negaliojančiu, jeigu perkančioji organizacija nesilaiko savo reikalavimų, nurodytų pirkimo sąlygų 15.2 punkte paprašyti pasiūlymų galiojimus pratęsti laiku. Perkančioji organizacija, nesilaikydama savo pareigų, nepagrįstai naudojosi savo teise neįtraukti dalyvių į pasiūlymų eilę, o į pasiūlymų eilę įtrauktiems dalyviams nebesiūlyti sudaryti sutarties.

42. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, UAB „Kauno vandenys“, vykdydami pirkimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, VPĮ 85 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 3 punktą, Pirkimo dokumentų 15.2, 16.6 ir 33.4 punktus. Pažymi, kad už nustatytą pažeidimą vadovaujantis Gairių 2.2 punkto 15 papunkčiu taikoma 25 proc. finansinė pataisa. Pataisa gali būti sumažinta iki 10 proc. arba 5 proc., priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu bei atsižvelgusi į reikšmingas aplinkybes, kurios vertintinos parenkant korekcijos dydį, finansinę pataisą sumažino nuo 25 proc. iki 10 proc. Agentūros vertinimu, finansinės pataisos dydis negali būti mažinamas iki 5 proc., kadangi dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, dėl kurių nustatytas pažeidimas, iš pirkimo procedūrų buvo eliminuoti 7 tiekėjai ir sutartis buvo sudaryta su vienu iš brangiausių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui pritaikyta 10 proc. finansinė pataisa už nustatytus viešojo pirkimo procedūrų (VPI 3 str. 1 d.; VPI 85 str. 2 d.; Taisyklių 3 p.; Pirkimo dokumentų 15.2 p. ir 16.6 p.) pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo. Ši priemonė pareiškėjui iš esmės pritaikyta už tai, kad jis 2017 m. vasario – rugpjūčio mėnesiais, vykdydamas viešuosius pirkimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, nepagrįstai ir neteisėtai atmetė tiekėjų pasiūlymus, kurių pirkimo kaina buvo mažesnė už šio pirkimo laimėtojo – UAB „Gensera“ pasiūlytą kainą, nes pasiūlymų galiojimus ir pasiūlymų galiojimo užtikrinimus iš šių tiekėjų, pareiškėjas pareikalavo pratęsti pasibaigus jų galiojimo terminui, kas neatitiko minėtų teisės aktų reikalavimų bei suvaržė konkurencijos galimybes šiame pirkime.

44. Pareiškėjas su atsakovo pateiktu teisės normų aiškinimu ir taikymu nesutinka ir teigia, kad jis, kaip perkančioji organizacija, turėjo teisę pareikalauti iš tiekėjų pratęsti pateiktų pasiūlymų galiojimus ir pasiūlymų galiojimo užtikrinimus, ir tais atvejais, kai yra pasibaigę jų galiojimo terminai, o tiekėjams jų savalaikiai nepateikus, jis, pareiškėjas, įgijo teisę pripažinti, kad šie tiekėjai atsisakė dalyvauti pirkime.

45. Šio ginčo išsprendimui aktualios yra VPĮ 29 straipsnio (redakcija galiojusi byloje nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo metu) nuostatos. VPĮ 29 straipsnio 1 nustatyta, kad pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose. Pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalį kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. VPĮ 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad tiekėjas, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą. Pažymėtina, kad Pirkimo dokumentų 15.2.; 15.3. ir 16.6 punktuose išdėstytos perkančiosios organizacijos ir tiekėjo elgesio taisyklės aptariamoje srityje, atitinka VPĮ 29 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, todėl aiškintinos analogiškai.

46. Šia teisės norma yra nustatytas leistino elgesio modelis šio teisinio santykio subjektams – perkančiajai organizacijai ir tiekėjui. Perkančiajai organizacijai suteikta teisė, esant reikalui, prašyti tiekėjų pratęsti pasiūlymų galiojimo ir šių pasiūlymų galiojimo užtikrinimo priemonių terminus, tačiau ši teisė yra ribota laike. Ja perkančioji organizacija gali pasinaudoti iki tiekėjo pateikto pasiūlymo termino pabaigos, t. y., iki tol, kol galioja pasiūlymas. Atitinkamai, tiekėjui yra nustatyta pareiga pasirinktinai reaguoti į pateiktą perkančiosios organizacijos prašymą: arba patenkinti perkančiosios organizacijos prašymą ir pateikti pastarajam jo prašomus dokumentus, arba atsisakyti tai padaryti (raštu arba nutylėjimo būdu). Kai tiekėjas patenkina perkančiosios organizacijos prašymą, pastarajai atsiranda pareiga tęsti pirkimo procedūras su šiuo tiekėju. O kai tiekėjas atsisako tenkinti perkančiosios organizacijos prašymą, pastarajai atsiranda teisė pirkimo procedūras su šiuo tiekėju nutraukti.

47. Pažymėtina, kad VPĮ 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama yra pasiūlymo galiojimo ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonių terminų pratęsimo sąlygos ir tvarka. Šioje teisės normoje nėra pateikta nuostatų, kurios reglamentuotų praleisto termino atnaujinimo klausimus. Teisine prasme termino pratęsimas ir termino atnaujinimas yra skirtingos teisinės kategorijos. Pratęsti galima tik dar galiojančius terminus, o atnaujinti – jau pasibaigusius. Priklausomai nuo teisinio santykio pobūdžio (viešojo administravimo, privatinės teisės, teisminės valdžios ir pan.), terminai gali būti pratęsiami ir atnaujinami kompetentingos institucijos sprendimu, šalių susitarimu ir pan. Nustatyta tvarka pratęsus ar atnaujinus terminą asmens atlikti veiksmai (priimti sprendimai, pasiūlymai ir pan.) sukelia teisines pasekmes kitiems atitinkamo teisinio santykio subjektams. Ir priešingai, nustatyta tvarka nepratęsus ar neatnaujinus termino, asmens veiksmai, atlikti po termino pabaigos, teisinių pasekmių kitiems atitinkamo teisinio santykio subjektams nesukelia.

48. Šiuo atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai apie minėtų teisės normų aiškinimą ir taikymą, yra neatitinkantys šių teisės normų turinio ir prasmės, todėl atmetami kaip nepagrįsti ir neteisingi.

49. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas keturis kartus – 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. balandžio 20 d. , 2017 m. birželio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 10 d., prašė tiekėjų pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą ir pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimus pasibaigus pasiūlymų / pasiūlymo užtikrinimo terminams. Kadangi pareiškėjas pratęsti minėtus terminus tiekėjų prašė šiems terminams pasibaigus, todėl tokie jo prašymai negalėjo sukelti teikėjams pareigų numatytų VPĮ 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse (atsakyti į pateiktą prašymą, su juo sutikti arba nesutikti). Tai savo ruožtu lemia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudodamas VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, negalėjo nutraukti pirkimo procedūros su tais tiekėjais, kurie nepateikė atsakymo į pareiškėjo pateiktą prašymą pratęsti aptariamus terminus. Šiuo atveju pareiškėjas, jei pagrįstai manė, kad yra poreikis pratęsti šiuos terminus, kai jie jau yra pasibaigę, tai turėjo spręsti kitais būdais, pvz., nutraukdamas pirkimo procedūras ir pradėdamas jas iš naujo, pratęsdamas pasiūlymų pateikimo terminus ir pan.

50. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjų pasiūlymų galiojimo klausimus spręsti ne formaliai ir tik esant reikalui pasinaudoti teise prašyti tiekėjų pratęsti pasiūlymų galiojimą ir/ar pasiūlymų galiojimo užtikrinimo priemones (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192/2010; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-763-790/2020).

51. Byloje nustatyta ir tai, kad tokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų rezultate iš dešimties galėjusių dalyvauti pirkime tiekėjų, liko tik du, kurių pirkimo kaina buvo ženkliai didesnė už mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo (UAB „Inti“ pasiūlyta kaina buvo 3 499 988,00 EUR, o nupirkta iš UAB „Gensera“ už 3 868 000,00 EUR, skirtumas 368 012,00 EUR), kuris tokiu būdu buvo pašalintas iš pirkimo procedūros.

52. Byloje taip pat nustatyta, kad tik vieno tiekėjo, UAB „IRDAIVA“, pasiūlymas buvo atmestas dėl kitos priežasties – dėl techninės dalies nepatikslinimo per Pirkimo komisijos nustatytą terminą. Kitų priežasčių, dėl kurių nebūtų galėję likę aštuoni tiekėjai dalyvauti pirkimo procedūroje (pvz., dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams, ar dėl pernelyg mažos ir nerealios kainos ir pan.) byloje nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas. Taip pat jis iš esmės nenurodo ir priežasčių dėl kurių negalėjo iki pasiūlymų galiojimo pabaigos užbaigti pirkimo procedūrų bei dėl kokių priežasčių reikėjo net keturis kartus pratęsti pasiūlymų galiojimo terminus.

53. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimų išvadų pagrįstumą, jog pareiškėjas tokiais savo veiksmais ne tik kad pažeidė VPĮ reikalavimus, bet ir atėmė galimybę dalyvauti kitiems tiekėjams pirkimo procedūrose, galėjusiems įvykdyti pirkimo sutartį, dėl ko galimai buvo neracionaliai panaudotos tam skirtos lėšos.

54. Šios išvados pagrindu darytina ir kita išvada, kad konkurencijos suvaržymas ir galimai neracionalus lėšų panaudojimas yra tos aplinkybės, kurios sudarė sąlygas pareiškėjo atžvilgiu taikyti Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių 2.2 punkto 15 papunktį, numatantį finansinių pataisų galimybę nuo 5 iki 25 procentų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui paskirtos pataisos dydis (10 procentų) atitinka jo padarytų pažeidimų sunkumą ir mastą bei kad ši sankcija yra proporcinga jo padarytų pažeidimų pobūdžiui.

55. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis byloje nagrinėjamais klausimais ir jų nebekartoja, nes šios išvados yra pagrįstos išsamiu ir visapusišku bylos faktinių aplinkybių vertinimu bei tinkamu materialiosios teisės normų aiškinimu ir taikymu.

56. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė