2019-02-27 Nr. AB-5466-3-64-3-00735-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-466-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00735-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį skundą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 4 245 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Kameros buvo perpildytos, pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m bendro kameros ploto. Kameros buvo apleistos, paveiktos pelėsio, sienų paviršiai aptrupėję, plytelės sudaužytos. Tualetas buvo atviras, tupimas, nebuvo ištraukiamosios ventiliacijos, todėl kameroje nuolat buvo juntamas nemalonus kvapas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo tarakonų, blakių, graužikų. Pareiškėjui teko tik viena spintelė, kurioje jis turėjo laikyti maistą ir higienos reikmenis. Dėl kitose kamerose daromo remonto į pareiškėjo kamerą patekdavo dulkės, buvo nukritęs nuo lubų atskilęs metalinis strypas. Išduodama patalynė buvo nekokybiška, suplėšyta, neatitiko higienos reikalavimų, čiužiniai – nedezinfekuoti, pilni parazitų, pagalvės susidėvėjusios, suplyšusios, be vatos. Pareiškėjas buvo vedamas į tuos pačius pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo ir atvira tuberkuliozės forma sergantys nuteistieji, todėl nuolat juto baimę ir grėsmę sveikatai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata.

4. Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,65 kv. m iki 19,6 kv. m. Atsakovas nurodė, kad asmenims laikyti kardomojo kalinimo įstaigose būdinga specifika, nes kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra nuolatinis (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, t. y. asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.

6. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą, o Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, įėjimas atitveriamas durimis arba užuolaida, kas užtikrina kameroje esančių asmenų privatumą.

7. Atsakovo teigimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – ir VSC) kamerą Nr. 103 tikrino 2016 m. spalio 5 d., šioje kameroje dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, oro temperatūra nevertinta, nes patikrinimo metu kameroje buvo atidarytas langas, pelėsio kameroje nebuvo. Kitos kameros pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu tikrintos nebuvo, pareiškėjas nei Šiaulių TI administracijai, nei VSC nesiskundė dėl kamerų būklės.

8. Šiaulių TI nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tačiau šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, analogiška nuostata nustatyta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

9. Atsakovo teigimu, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl ventiliacijos ir drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai.

10. Atsakovas nurodė, kad kiekvienam asmeniui kameroje įrengta spintelė, o pareiškėjo pretenzijos dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams yra nepagrįstos.

11. Atsakovas paaiškino, kad suimtųjų pasivaikščiojimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio nuostatas, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose, kuriuose buvo sergantys tuberkulioze asmenys, abstraktūs, paremti subjektyvia nuomone. Šiaulių TI pabrėžė, jog sergantys aktyvia plaučių tuberkuliozė asmenys laikomi ir vedami pasivaikščioti atskirai.

12. Šiaulių TI nurodė, kad suimtieji privalo rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu kamerose, tam skiriamos priemonės ir inventorius. Šiaulių TI patalpų priežiūra (valymas, dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planu, VSC patikrinimo metu konstatavo, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą atliekama licencijuota įmonė. VSC atlikto patikrinimo metu taip pat užfiksuota, kad Šiaulių TI patalynė, rankšluosčiai skalbiami skalbykloje, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamos ir nešvarios patalynės nepagrįsti.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI su skundais kreipėsi dėl remonto, nesaugumo kameroje Nr. 17, nehigieniškos patalynės, jo skundai buvo išnagrinėti, pareiškėjas parengtų atsakymų neskundė.

14. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė, kad jam padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl vykdomo suėmimo yra natūrali būsena ir nesudaro teisinio pagrindo priteisti neturtinės kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje.

II. 15. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 21 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, kitą skundo dalį atmetė.

16. Teismas nurodė, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 48 (plotas 18,81 kv. m.), Nr. 101 (plotas 18,25 kv. m), Nr. 17 (plotas 18,47 kv. m), Nr. 14 (plotas 19,56 kv. m), Nr. 103 (plotas 17,58 kv. m). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad minėtu laikotarpiu buvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas buvo ne mažesnis, nei Įsakymu nustatytas minimalus 3,6 kv. m dydis.

17. Vertindamas pareiškėjui tenkantį plotą, teismas atsižvelgė į tai, kad Įsakyme nėra nurodyta, jog apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Teismas taip pat atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktą išaiškinimą, pagal kurį sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Įvertinęs mažiausią pareiškėjui tekusį plotą (3,65 kv. m.) ir išskaičiavęs sanitarinio mazgo plotą, teismas darė išvadą, kad minimalus 3 kv. m standartas buvo išlaikytas ir nėra pagrindo konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

18. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams, teismas vadovavosi Higienos norma HN 134:2015, atsižvelgė į atsakovo pateiktuose VSC Šiaulių TI kameros Nr. 103 patikrinimo akte užfiksuotus duomenis, pagal kuriuos higienos pažeidimų nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl atliekamo remonto kameroje Nr. 52 į Šiaulių TI administraciją. Įvertinęs pareiškėjo skundo ir Šiaulių TI atsakymo į jį turinį, teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų, taip pat neįrodė, kad pareiškėjui kilo grėsmė dėl atliekamų remonto darbų gretimose kamerose.

19. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu, teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė tai paneigiančių argumentų, o iš Šiaulių TI pateiktų nuotraukų matyti, kad sanitarinio mazgo patalpa kamerose nėra visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose buvo pažeidžiamas jo privatumas. Kadangi tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, teismas pareiškėjo argumentus dėl blogo kvapo pripažino pagrįstais.

20. Teismas pareiškėjo teiginius dėl inventoriaus trūkumo atmetė, nes pareiškėjas neįrodė, jog kamerose nebuvo būtino inventoriaus. Teismas nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Šiaulių TI yra vykdoma patalpų dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija, todėl pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų ir graužikų buvimo kamerose atmetė. Teismas nenustatė, kad būnant Šiaulių TI pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė gauti švarią, tinkamą naudoti patalynę ir minkštąjį inventorių, teismas atsižvelgė į tai, kad VSC patikrinimo aktuose konstatavo, jog patalynė yra dezinfekuojama, tvarkinga, pažeidimų nenustatyta.

21. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pasivaikščiojimu gryname ore kiemeliuose, į kuriuos buvo vedami ir tuberkulioze sergantys asmenys, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 94 punktą suimtieji, sergantys aktyvia tuberkulioze, pasivaikščioti vedami atskirai nuo kitų asmenų, pasivaikščiojimo kiemeliai turi būti dezinfekuojami. Įvertinęs pareiškėjo teiginius, teismas konstatavo, kad jie abstraktūs, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas nebūtų vykdęs pareigos atskirai nuo kitų asmenų vesti pasivaikščioti aktyvia plaučių tuberkulioze sirgusius asmenis.

22. Teismas įvertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, tačiau darė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis ir patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytą atsakovo pažeidimo pobūdį ir mastą (pažeidimas neintensyvus, pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekęs kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus) ir tai, kad Šiaulių TI sąmoningai nesiekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas darė išvadą, kad byloje nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas.

24. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginama pinigais, pats teisės pažeidimo pripažinimas laikytina pakankama ir teisinga satisfakcija.

III. 25. Pareiškėjas G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui 4 245 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26. Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurios pripažinimo, nepriteisiant piniginės kompensacijos, nepakanka. Teismas nepagrįstai nekonstatavo Šiaulių TI pažeidimo dėl pareiškėjui tekusio ploto kamerose, nes atsakovo pateiktose lentelėse nenurodytas bendras kamerų plotas ir jose buvusių asmenų skaičius.

27. Pareiškėjas teigia, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog sanitarinio mazgo nuo likusios patalpos atskyrimas užuolaida neužtikrina reikiamo privatumo. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas buvo laikomas suremontuotose kamerose, kitoje administracinėje byloje Nr. I-1266-394/2017 Šiaulių apygardos administracinis teismas konstatavo, kad kamera Nr. 103 ir kitos kameros nebuvo remontuotos, vadinasi, pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos sąlygos ir jis patyrė nepatogumų. Dėl visų nurodytų priežasčių pareiškėjui priteistina neturtinė žala.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovo teigimu, teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių TI ginčo laikotarpiu iš esmės buvo laikomas nepažeidžiant minimalios, vienam asmeniui turinčios tekti ploto kameroje ribos. Išskyrus tai, kad sanitariniai mazgai netinkamai įrengti, teismas nenustatė kitų pažeidimų. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas ir traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje ginčas kilo dėl 4 245 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui G. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d.

31. Išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo Šaulių TI atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visu buvimo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kitų pareiškėjo pretenzijų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pripažino, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI neužtikrino pareiškėjo laikymo teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jo Šaulių TI laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų ir turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

35. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

36. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos Šiaulių TI buvo neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, pirmiausia pažymi, jog pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių argumentų, kuriais nesutinka su teismo atliktu pareiškėjo kalinimo sąlygų vertinimu. Pareiškėjas skunde teigė, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI neužtikrino minimalaus vienam asmeniui tekusio ploto kameroje, nebuvo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kameros buvo neremontuotos, neatitiko įvairių Higienos normos reikalavimų, patalynė ir minkštasis inventorius nešvarus, susidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, pareiškėjas pasivaikščioti gryname ore buvo vedamas į tuos pačius kiemelius, į kuriuos pasivaikščioti būdavo vedami asmenys, sirgę tuberkulioze.

37. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

38. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl kalinimo sąlygų.

39. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nenurodė bendro kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ploto, o dėl to teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo, tačiau šie teiginiai paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ir Šiaulių TI pateiktame atsiliepime, ir Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymoje (b. l. 37–40) išvardytos kameros, kuriose konkrečiais laikotarpiais buvo pareiškėjas, nurodytas jų plotas ir kamerose buvusių asmenų skaičius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų pakako, kad pirmosios instancijos teismas įvertintų pareiškėjo nusiskundimus dėl ploto kameroje trūkumo, o pareiškėjo argumentai dėl perpildytų kamerų pirmosios instancijos teismo atmesti pagrįstai.

40. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neatliktas remontas, o tai savaime reiškia, kad jose gyvenimo sąlygos buvo netinkamos, tačiau nepateikia jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo suėmimo sąlygų vertinimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl bendros kamerų būklės, netinkamo inventoriaus ar kitų pareiškėjo nurodytų netinkamų sąlygų jis būtų skundęsis Šiaulių TI administracijai ar kitiems subjektams, kurie kompetentingi tikrinti Šiaulių TI dėl higienos, kitų reikalavimų laikymosi.

41. Pareiškėjas nurodo, kad kitoje administracinėje byloje Nr. I-1266-394/2017 Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 12 d. konstatavo, jog kamera Nr. 103 ir kitos kameros nebuvo remontuotos, o tai įrodo, kad jis buvo laikomas neremontuotose kamerose ir dėl to patyrė nepatogumų. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos Liteko duomenų nustatė, kad įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1266-394/2017 įvertinus toje byloje surinktus įrodymus buvo nustatyta, kad kameros Nr. 26, 42, 30 ir 106 nei 2015 metais, nei 2016 metais nebuvo remontuojamos ir tai patvirtino tos bylos pareiškėjo teiginius dėl jo laikymo neremontuotose kamerose.

42. Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jis buvo laikomas kamerose Nr. 26, 42, 30 ir 106. Apie pareiškėjo nurodomą kamerą Nr. 103 minėtame sprendime nėra pasisakyta. Be to, VSC tikrino kamerą Nr. 103 ir nenustatė higienos normų pažeidimų.

43. Nagrinėjant pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

44. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

45. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik pakanka pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

46. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

47. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl netinkamai įrengto ir privatumo neužtikrinančio sanitarinio mazgo visu suėmimo laikotarpiu Šiaulių TI (nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.) buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nusiskundimai dėl nuolatinio nemalonaus kvapo yra neišvengiamai susiję su tinkamai neizoliuotu sanitariniu mazgu.

48. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 4 245 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

49. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad pareiškėjo laikymas Šiaulių TI truko 269 dienas, ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui turi būti priteistas 540 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 540 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė