c9c690e5-d86b-4367-99fc-a3ca3c4f8563 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1811-815/2017Administracinė byla Nr. I-1811-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04828-2016-4                     Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas O. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2016 m. gruodžio 15 d. skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ po 80 Eur už kiekvienÄ netinkamo laikymo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) parÄ (b. l. 1–2).2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. laikytas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis, kankinimo sÄ lygomis, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – ir Konvencija), jos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1.

Pasak pareiÅ¡kėjo, kamerose, kuriose buvo apgyvendintas, nebuvo užtikrintas pakankamas plotas asmeniui, t. y. 3,6 m2, nes kamerų plotas – apie 7,38 m2, o joje buvo apgyvendinti 3–4 asmenys, be to, kameroje įrengta: 4 miegamosios vietos, užimančios apie 3,9 m2 kameros ploto, stalas, užimantis apie 0,6 m2, prie jo pritvirtintos taburetės, jų užimamas plotas – po 0,3 m2, sanitarinis mazgas su praustuve užima dar 0,8 m2 ploto. Kamerose stalai įrengti 2 asmenims, todėl pareiÅ¡kėjui maitinimų metu tekdavo valgyti atsistojus, maistÄ su indais pasidėjus ant patalynės, kartais ant nuosavos patalynės iÅ¡pildavo sriubos ar arbatos, o jeigu norėdavo pavalgyti, turėdavo laukti, kol pavalgys kiti kameroje apgyvendinti asmenys., taigi, dažnai tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ .2.2.

PareiÅ¡kėjui didelį diskomfortÄ sukėlė tai, jog sanitarinis mazgas įrengtas prie pat įėjimo į kamerÄ durų, o tarp personalo daug moterų, tad norėdamas, kad netyčia jo neužkluptų, jis sanitariniu mazgu naudodavosi tik vėlai vakare, nes vakarais pareigÅ«nai kameros durų nedarinėja, rečiau stebi pro duryse įrengtus stebėjimo langelius. Tokia padėtis žemino pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ . Be to, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies atitvertas tik menka sienele, o kÄ nors pakabinti, siekiant atskirti sanitarinį mazgÄ , draudžiama.

Kamerose įrengtos praustuvės surÅ«dijusios, čiaupai skylėti, todėl atsukus vandenį vanduo purÅ¡kė į visas puses, aptaÅ¡kydavo asmeninius daiktus, nuosavÄ patalynę.2.3. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nuolat buvo jaučiama drėgmė, todėl iÅ¡siskalbus kojines, apatinius drabužius, marÅ¡kinėlius jie visada supelydavo, jau nekalbant apie Å¡iltus drabužius. PareiÅ¡kėjas beveik visÄ laikÄ LukiÅ¡kių TI-K buvo Å¡altuoju metų laiku, kamerose yra tik natÅ«ralus vėdinimas, nes neįrengta ventiliacija, todėl žiemÄ , kai kamerose buvo ir taip Å¡alta (temperatÅ«ra tesiekė apie 14 ?C), norint iÅ¡vedint kamerÄ tekdavo apsirengti visus turimus Å¡iltus drabužius.

Be to, kamerose dėl drėgmės nuo lubų ir sienų pastoviai krito tinkas, lubos ir sienos buvo įmirkusios nuo drėgmės.2.4. Pareiškėjas skaito nemažai knygų, spaudos, tačiau Lukiškių TI-K tai iš pareiškėjo buvo atimta, nes langai buvo purvini iš vidaus ir išorės, administracija šios problemos nesprendė, o pats jis negalėjo išsivalyti langų, nes tiek iš išorės, tiek iš vidaus įrengtos grotos, dėl to neįmanoma pasiekti lango, įmanoma pasiekti tik tiek, kad galima būtų jį atidaryti.2.5.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimuose teismui visada teigia, kad įstaiga sudariusi sutartis su parazitus naikinančia įmone, tačiau nežinia, kokias patalpas ta įmonė prižiÅ«ri, nes kamerose apstu tarakonų, smulkių vabaliukų, panaÅ¡ių į blusas, bei graužikų (žiurkių). Parazitų pastoviai prilįsdavo į rÅ«bus, patalynę, aparatÅ«rÄ , taip pat į parduotuvėje įsigytÄ maistÄ .2.6. Pasak pareiÅ¡kėjo, didžiÄ jÄ paros dalį dėl vietos stokos tekdavo kameroje gulėti lovoje, nes vienam asmeniui atsistojus, kitas negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos ir pajudėti.

Gulėjimas visÄ parÄ sukėlė pastoviai juntamÄ skausmÄ . Nuteistiesiems (suimtiesiems) priklauso 1 valanda pasivaikščiojimo gryname ore, tačiau pareiÅ¡kėjui Å¡ios galimybės dažniausiai tekdavo atsisakyti, nes pasivaikščiojimo kiemeliai labai prastos bÅ«klės, t. y. kiemelių plotas mažas, jį dar labiau sumažina viduryje įrengtas betoninis suolelis; kiemelių grindys betoninės, duobėtos, lyjant lietui duobėse greitai prisirenka vanduo, tad tekdavo vaikščioti per balas. Pažymėtina, kad nuo lietaus apsaugantis stogelis pagamintas iÅ¡ asbesto, kuris kenkia žmogaus sveikatai.2.7.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 ir 6.271 straipsniais, nurodo, kad jo laikymas nurodytomis sÄ lygomis prilygo baudimui kankinant, neturtinė žala jam padaryta sÄ moninga tyčia, taigi, jam priteistina praÅ¡oma neturtinės žalos atlyginimo suma, nes Å¡iuo atveju atsipraÅ¡ymas negali bÅ«ti laikomas pakankama satisfakcija. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 7–15).1.

Nuo 2010 balandžio mėn. 11d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2. ploto.2.

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2015 m. sausio 6 d. – 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. vasario 5 d. – 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 10 d. – 2015 m. vasario 11 d., 2015 m. vasario 17 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. balandžio 20 d. – 2015 m. gegužės 27 d. asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.3. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas.

LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. Be to, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.4. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.5.

LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.

Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus, nuo 2015 m. sutartis sudaryta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, kuri atlieka analogiÅ¡kus darbus.6. Dėl kamerų remontoKamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .7. Dėl kamerų įrengimoTardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Pažymėtina, kad teiginys, jog minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas turi bÅ«ti skaičiuojamas, atėmus baldų užimamÄ plotÄ , yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016- m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1230-502/2016).Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinkloPagal TI taisyklių 14.1 punktÄ langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.

Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklÄ , padaro jame skylių ir tokiu bÅ«du bando permesti daiktus, raÅ¡telius ar pan. iÅ¡ savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas bÅ«tų nepasiekiamas ir jo nebÅ«tų galima sugadinti, įrengtos vidinės metalinės grotos, jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.9.

Dėl sanitarinio mazgo, Å¡alto vandens tiekimo, duÅ¡oPagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų baudos ir drausmės izoliatorių kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Ä®statymuose nereglamentuota, kad kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus.

Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.10. Dėl ventiliacijos, vėdinimoPagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.12. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo12.1. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas normas.12.2.

Pagal Lietuvos higienos normÄ laisvės atėmimo vietose sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ , vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

LukiÅ¡kių TI-K sudaręs paslaugų teikimo sutartį su PravieniÅ¡kių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, naudotis asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugomis. Pagal minėtÄ tvarkos apraÅ¡Ä suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo praÅ¡ymÄ , planuodamas paslaugÄ , jis turi atsižvelgti į jo asmeninėje sÄ skaitoje esančiÄ pinigų sumÄ bei planuojamus maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų pirkimus. Pagal tvarkos apraÅ¡o 11 punktÄ , jeigu suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, jis gali raÅ¡tu kreiptis į SRS bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami sausi.Pažymėtina, kad teisės aktuose neįtvirtinta drabužių ar avalynės džiovyklų įrengimo gyvenamosiose kamerose.13.

Dėl pasivaikščiojimųPagal Ä®statymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ ; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Ä®statymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis.

Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ . Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.Pagal TI taisykles tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant bÅ«tinumui – visada barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelius valo kiemsargis, taip pat BVK 134 straipsnio 1 dalį, nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbus. Ä®statymas tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobÅ«dį, t. y.: pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai, nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbai, kuriems atlikti nereikia specialaus pasirengimo ir kurie skirti nuolat prižiÅ«rėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultÅ«ros sÄ lygas.

Taigi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti LukiÅ¡kių TI-K teritorijÄ (taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius).14 d. Dėl asbestoLukiÅ¡kių TI-K I, II ir III gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Å iferio lakÅ¡tais padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rai. LakÅ¡tai nelaužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi.

Pažymėtina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieÅ¡ įsigaliojant nutarimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1163). Pagal nutarimo Nr. 1163 3.1 punktÄ nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d.

– naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus kituose objektuose. Pastatytuose objektuose Å¡iferio lakÅ¡tai nedraudžiami. Nelaužomi Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylÄ ar kopėčias. LukiÅ¡kių TI-K III korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rų Å¡iferio padengimas visiÅ¡kai pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te, taip pat Å¡iferio padengimas baigiamas keisti ir I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose.15.

Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.Pagal TI taisyklių 14.2 punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali bÅ«ti rakinamos.

Vidinėse ir iÅ¡orinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. IÅ¡orinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose bÅ«tų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali bÅ«ti įtvirtintas, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.16. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių reikalavimų, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.17. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė jo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Be to bÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Remiantis LVAT praktika, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų patirtam tikra žala, tenka pareiÅ¡kėjui, jos taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų; reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinės bylos Nr. A444-669/2011, Nr. A438-336/2012).

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.18. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y.

žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

1. Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1.1. PareiÅ¡kėjas O. S. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo apgyvendintas Å¡iose kamerose (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7–15); asmens įskaitos kortelės kopijÄ (b. l. 17–18)) (nurodytas asmenų skaičius kameroje yra kartu su pareiÅ¡kėju): – pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2014 m. spalio 31 d. ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 121 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2014 m. lapkričio 1 d.

– 2016 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 121 buvo 3 asmenys;– 2014 m. lapkričio 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 196 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2014 m. lapkričio 4 d. – 2016 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 196 buvo 2 asmenys;– 2014 m. lapkričio 25 d. kameroje Nr. 196 buvo 2 asmenys;– 2014 m. lapkričio 26 d. – 2015 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 196 buvo 3 asmenys;– 2015 m. sausio 6 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 162 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2015 m. sausio 7 d.

– 2015 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;– 2015 m. sausio 15 d. – 2015 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 162 buvo 3 asmenys;– 2015 m. vasario 5 d. – 2015 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;– 2015 m. vasario 7 d. – 2015 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 162 buvo 3 asmenys;– 2015 m. vasario 10 d. – 2015 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;– 2015 m. vasario 12 d. – 2015 m. vasario 16 d. kameroje Nr. 162 buvo 3 asmenys;– 2015 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;– 2015 m. vasario 18 d.

– 2015 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 162 buvo 3 asmenys;– 2015 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;– 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 162 buvo 3 asmenys;– 2015 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 162 buvo 2 asmenys;– 2015 m. balandžio 21 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 190 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2015 m. balandžio 22 d. – 2015 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 190 buvo 2 asmenys;– 2015 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 190 buvo 1 asmuo;– 2015 m. balandžio 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 257 (plotas – 34,57 m2), kameroje buvo 8 asmenys;– 2015 m. gegužės 1 d.

– 2015 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 9 asmenys;– 2015 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 8 asmenys;– 2015 m. gegužės 5 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 7 asmenys;– 2015 m. gegužės 6 d. – 2015 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 8 asmenys;– 2015 m. gegužės 9 d. – 2015 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 7 asmenys;– 2015 m. gegužės 12 d. Nr. 257 kameroje buvo 4 asmenys;– 2015 m. gegužės 13 d. – 2015 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 5 asmenys;– 2015 m. gegužės 17 d.

– 2015 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 7 asmenys;– 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 257 kameroje buvo 8 asmenys;– 2015 m. gegužės 21 d. Nr. 257 kameroje buvo 6 asmenys;– 2015 m. gegužės 22 d. – 2015 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 257 kameroje buvo 7 asmenys;– 2015 m. gegužės 26 d. Nr. 257 kameroje buvo 5 asmenys;– 2015 m. gegužės 27 d. Nr. 257 kameroje buvo 7 asmenys;– 2015 m. gegužės 28 d, išvyko į Marijampolės pataisos namus.1.2. Pareiškėjas 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2015 m. sausio 6 d.

– 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. vasario 5 d. – 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 10 d. – 2015 m. vasario 11 d., 2015 m. vasario 17 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. balandžio 20 d. – 2015 m. gegužės 27 d. asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7–15)).1.3. LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio mėn. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kuriÄ vykdytoja įsipareigojo LukiÅ¡kių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektÄ ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimÄ (deratizacijÄ ) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektÄ ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimÄ (dezinsekcijÄ ) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 21–23).1.4.

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-2, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 25–27).2.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas O. S. praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, po 80 Eur už kiekvienÄ netinkamo laikymo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime parÄ neturtinės žalos atlyginimo.Å ioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3. Å ioje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas O.

S. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nebuvo numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes O.

S. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. (b. l. 1-2).Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas O. S. LukiÅ¡kių TI-K buvo nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. (žr. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7-15)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas O. S. (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies skyriaus 1.1-1.2 punktus), darytina iÅ¡vada, jog tuo laikotarpiu kamerose trÅ«ko ploto laikomiems asmenims iÅ¡ viso 157 paras.

Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.4.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerų patalpose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas.

Be to, teismas, kompleksiÅ¡kai įvertinęs duomenis apie higienos sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies skyriaus 1.3-1.4 punktus), daro iÅ¡vadÄ , kad didžiausi pažeidimai buvo susiję bÅ«tent su ploto trÅ«kumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiÅ¡kai vertina ir smulkesnius pažeidimus: kaip antai, sanitarinio mazgo nepilnÄ atitvėrimÄ (dėl to ginčo nėra (žr. atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 7-15)), baldų, užimančių plotÄ , buvimÄ . Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl oro temperatÅ«ros, drėgmės, vėdinimo, pelėsio, apÅ¡vietos, kenkėjų, pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės nėra niekuo pagrįsti, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.Teismas, pakartodamas, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (157 paras pareiÅ¡kėjas O.

S. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas netinkamai), kompleksiÅ¡kai įvertinęs smulkesnius pažeidimus (sanitarinio mazgo atvirumÄ ), į tai, kad nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjui padaryta žala sveikatai dėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, į Lietuvoje pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

– 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1570 eurų, kuri priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų.

Teismo vertinimu, didesnės negu 1570 eurų neturtinės žalos priteisimas Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tų vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo uždarbiavimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo O. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 570 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. gegužės 27 d.LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                          Ernestas Spruogis