2025-04-30 Nr. AB-7920-3-62-3-00482-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-490-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00482-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vidaus vandens kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vidaus vandens kelių direkcijos skundą atsakovui Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – ir pareiškėjas, VVKD) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos (toliau – ir atsakovas, Direkcija) 2025 m. vasario 19 d. raštą Nr. S-255 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms NATURA 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvados pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir 2025 m. vasario 19 d. raštas) ir palikti galioti Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2024 m. spalio 7 d. raštą Nr. S-1325 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NATURA 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvada“ (toliau – ir 2024 m. spalio 7 d. raštas).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Direkcijai 2024 m. rugsėjo 30 d. pateiktas VVKD prašymas Nr. G-815 dėl „Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo dėl Valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio Nemuno upėje ties Liškiava daugiamečio valymo darbų plano“ (toliau – ir Prašymas). Direkcija 2024 m. spalio 7 d. raštu pateikė VVKD išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NATURA 2000“ teritorijoms reikšmingumo (toliau – ir Išvada), nurodydama, kad įvertinus planuojamos veiklos pobūdį ir mąstą, veiklos elementų, galinčių sukelti reikšmingą neigiamą poveikį BAST Dainavos giria ir PAST Dainavos giria vertybėms, nenustatyta. Pateikta išvada: Planuojamos ūkinės veiklos poveikis nebus reikšmingas saugomoms Natura 2000 teritorijos rūšims ir buveinėms, todėl šiuo aspektu poveikio aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma.

Taip pat teismas nustatė, kad Direkcija 2025 m. vasario 19 d. raštu nurodė, kad informacijoje, pateiktoje Direkcijai Prašymu poveikio Natura 2000 teritorijai reikšmingumo nustatymui, nurodyti vidaus vandenų kelio Nemune valymo darbai. VVKD pateiktoje informacijoje visose Nemuno dugno tvarkymo vietose nurodyta, kad bus kasamas sąnašinis gruntas. 2025 m. sausio 28 d. su VVKD, Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT), Direkcijos ir Gamtos tyrimų centro atstovais patikrinus darbų vietas, paaiškėjo, kad bus kasamos ne laivybos kelyje susikaupusios nuosėdos (dumblas, smėlis), o akmeningas upės dugnas, t. y. upės savigrinda.

Tokios seklios akmenuotos vietos yra svarbios BAST Dainavos giria saugomo salačio ir kūjagalvio buveinės. Todėl paaiškėjus naujoms VVKD prašyme nenurodytoms aplinkybėms Direkcijos 2024 m. spalio 7 d. raštu pateikta išvada neatitiko faktiškai planuojamų darbų pobūdžio bei jų poveikio BAST Dainavos giria Nemune saugomoms žuvų rūšims. Direkcija teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. D1-23 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. D1-690 redakcija) patvirtintus Aplinkosauginius reikalavimus paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti vidaus vandenų keliuose, uostuose ir prieplaukose (toliau – ir Aplinkosauginiai reikalavimai) VVKD planuojami darbai atitinka ne valymo, o gilinimo darbų apibrėžimą.

Vidaus vandens kelių gilinimo darbai patenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 10.8 ir 11.17 papunkčius. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 patvirtintą Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), tuo atveju, kai veikla įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą, poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą nustato ir išvadą išduoda VSTT.

Gavusi iš VVKD neteisingą informaciją apie planuojamus darbus, Direkcija Išvadą 2024 m. spalio 7 d. raštu išdavė neturėdama tam įgaliojimų (ne pagal kompetenciją). Direkcija, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Direkcijos 2024 m. spalio 7 d. raštu išduotą išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NATURA 2000“ teritorijoms reikšmingumo, pripažino netekusia galios.

Teismas, apžvelgęs Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau ir – PAV įstatymas) 2 straipsnio 6 dalį, 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 5 straipsnį, 7 straipsnio 1 ir 5 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-281 patvirtintų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų (toliau – ir VSTT Nuostatai) 9.17. punktą, Tvarkos aprašo 30 punktą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad tiek Direkcijos 2024 m. spalio 7 d. raštu pateikta Išvada, tiek 2025 m. vasario 19 d. raštas negali būti vertinami kaip administraciniai aktai, darantys įtaką konkrečioms pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. VSTT pagal kompetenciją vertina planų, programų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ tinklo teritorijoms reikšmingumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju Direkcijos išvada ir ginčijamas raštas vertintini kaip vieno iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų pateikta nuomonė dėl atrankos informacijos, o galutinę išvadą teikia būtent atsakingoji institucija – Saugomų teritorijų tarnyba. Taigi, šie aktai laikytini tarpiniais procedūriniais dokumentais, kurių teisėtumas gali būti įvertintas atsakingajai institucijai priėmus atitinkamą išvadą pagal atrankos informaciją. Pareiškėjas nesutikdamas su Direkcijos tarpiniais sprendimais (išvada), šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl atrankos. Teismas sprendė, kad teisinio vertinimo nekeičia susiklosčiusi situacija, kai subjektas, neturintis įgalinimų priimti atrankos išvadą ją priėmė, o po to ją panaikino. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės kaip tik patvirtino, kad subjekto, neturinčio įgalinimų priimti atrankos išvadą priimti aktai negali sukelti savarankiškų teisinių pasekmių.

Teismas konstatavo, kad Direkcijos 2025 m. vasario 19 d. raštas, negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku, todėl skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsisakęs priimti skundą teismas pareiškėjui grąžino sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas VVKD atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog tiek Direkcijos Išvada, tiek Direkcijos 2025 m. vasario 19 d. raštas negali būti vertinama kaip administraciniai aktai, darantys įtaką konkrečioms pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžta, kas yra laikytina administraciniu sprendimu (individualiu administraciniu teisės aktu). Pareiškėjas teigia, kad VVKD vykdytini darbai atitinka Aplinkosauginių reikalavimų 3.5. punkte apibrėžtus vandens telkinių valymo darbus, kuriuos vykdant, vadovaujantis Aplinkosauginių reikalavimų 18 punktu, Direkcija turi pateikti išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio reikšmingumo saugomoms Natura 2000 teritorijos rūšims ir buveinėms, ką Direkcija teisingai ir padarė pateikdama Išvadą, kuri visiškai nemotyvuotai nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu buvo atšaukta 2025 m. vasario 19 d. raštu, niekuo nepagrindžiant, kodėl Direkcija šalinamus akmenis, gruntą laiko vandens kelio gilinimo darbais, o tai niekaip nedera su Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintais reikalavimais administracinį aktą pagrįsti teisiniu ir faktiniu pagrindu, todėl 2025 m. vasario 19 d. raštas yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjui nekyla jokių abejonių, kad jo ginčijamas 2025 m. vasario 19 d. raštas yra laikytinas administraciniu sprendimu, tai yra individualiu administraciniu teisės aktu, sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjui. Pareiškėjas gavęs 2025 m. vasario 19 d. raštą negali vykdyti ūkinės veiklos – pradėti vykdyti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio Nemuno upės atkarpoje ties Liškiava daugiametėje perspektyvoje valymo darbų (5 metų laikotarpyje), kai neužtikrinami projektiniai vidaus vandens kelio matmenys.

Pareiškėjo teigimu, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad atliekant Aplinkosauginių reikalavimų 3.5. punkte apibrėžtus vandens telkinių valymo darbus, kuriuos vykdant, vadovaujantis Aplinkosauginių reikalavimų 18 punktu, Direkcija turi pateikti išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio reikšmingumo saugomoms Natura 2000 teritorijos rūšims ir buveinėms, atitinkamą išvadą turi duoti VSTT ir kad neva Direkcijos 2025 m. vasario 19 d. raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas tvirtina, kad jam yra reikalingas ne VSTT sprendimas, o Direkcijos ir be jo pareiškėjas negali pradėti vykdyti ūkinės veiklos – pradėti vykdyti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio Nemuno upės atkarpoje ties Liškiava daugiametėje perspektyvoje valymo darbų (5 metų laikotarpyje), kai neužtikrinami projektiniai vidaus vandens kelio matmenys. Taigi, 2025 m. vasario 19 d. raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes ir būtent Direkcija yra subjektas, kuris turi pateikti išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio reikšmingumo saugomoms Natura 2000 teritorijos rūšims ir buveinėms ginčo atveju. Taigi, pirmosios instancijos teismas vadovaujasi ir cituoja netinkamas materialiosios teisės normas. Pareiškėjo vertinimu, teismas priėmė nutartį visapusiškai nesusipažinęs su skundo argumentais, teisiniu reglamentavimu (remiantis netinkamomis materialiosios teisės normomis), ko pasėkoje nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, o pareiškėjo skundas turi būti išnagrinėtas iš esmės, nes Direkcijos 2025 m. vasario 19 d. raštas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nukrypo nuo vieningos teismų praktikos formavimo, kadangi tiek faktine, tiek teisine prasme tapačioje administracinėje byloje Nr. eI3-8653-505/2025, pareiškėjas prašo panaikinti Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos 2024 m. sausio 23 d. raštą „Dėl valymo darbų plano pateikimo (Neries upės 5,5 km atkarpoje Kauno mieste)“ Nr. S2-295(1.8 Mr) ir palikti galioti Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos 2024 m. liepos 19 d. išvadą Nr. S2-2517. Pareiškėjo skundas nurodytoje byloje yra priimtas ir nagrinėjamas, teismui nenustačius, kad pirmiau nurodyti raštai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, iš ko seka, kad teismas nukrypo nuo sprendimų atitinkamų kategorijų bylose sukurtų precedentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi Direkcijos 2025 m. vasario 19 d. raštas, negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Direkcijos Išvada ir ginčijamas 2025 m. vasario 19 d. raštas vertintini kaip vieno iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų pateikta nuomonė dėl atrankos informacijos, o galutinę išvadą teikia būtent atsakingoji institucija – Saugomų teritorijų tarnyba. Taigi šie aktai teismo laikyti tarpiniais procedūriniais dokumentais, kurių teisėtumas gali būti įvertintas atsakingajai institucijai priėmus atitinkamą išvadą pagal atrankos informaciją, o pareiškėjas nesutikdamas su Direkcijos tarpiniais sprendimais (Išvada), šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl atrankos.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Direkcijos 2025 m. vasario 19 d. raštas yra laikytinas administraciniu sprendimu, tai yra individualiu administraciniu teisės aktu, sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjui, todėl teismas privalo nagrinėti jo teisėtumą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-619-442/2020).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjo atskirojo skundo argumentais ir skundžiamų dokumentų turiniu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Direkcijos 2025 m. vasario 19 d. raštas, negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku, nes laikytinas tarpiniu procedūriniu dokumentu, kurio teisėtumas gali būti įvertintas atsakingajai institucijai priėmus galutinį sprendimą dėl atrankos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, planuodamas vykdyti ūkinę veiklą – valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio Nemuno upės atkarpoje ties Liškiava daugiametėje perspektyvoje valymo darbus (5 metų laikotarpyje), kai neužtikrinami projektiniai vidaus vandens kelio matmenys, kreipėsi į Direkciją kaip į poveikio aplinkai vertinimo subjektą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvados. Direkcija 2024 m. spalio 7 d. raštu pateikė Išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikis nebus reikšmingas saugomoms „Natura 2000“ teritorijos rūšims ir buveinėms, todėl šiuo aspektu poveikio aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma. Direkcija 2025 m. vasario 19 d. raštu konstatavo, kad VVKD pateikė neteisingą informaciją apie planuojamus darbus, Direkcija Išvadą išdavė neturėdama tam įgaliojimų (ne pagal kompetenciją), todėl Direkcijos pateikta Išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo, pripažinta netekusia galios.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, kurio 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas.

PAV įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, kas yra atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai; tarp jų atsakingoji institucija; poveikio aplinkai vertinimo subjektai; planuojamos ūkinės veiklos organizatorius; planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas; suinteresuota visuomenė; Vyriausybės įgaliota institucija, aplinkos ministro nustatyta tvarka koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas.

PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, jog kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu, aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į aplinkos ministro įgaliotą saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Šio straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir visuomenę. To paties straipsnio 5 dalyje sakoma, kad atsakingoji institucija, šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjusi atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir remdamasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytais reikalavimais, per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymų gavimo dienos priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ir raštu ją pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams arba gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti.

VSTT Nuostatų 9.17. punkte numatyta, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pagal kompetenciją teikia išvadas planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentams, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, vertina planų, programų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ tinklo teritorijoms reikšmingumą, vertina priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, kraštovaizdžiui išsaugoti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tvarkos aprašo 30 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla įtraukta į PAV įstatymo 2 priedą ir susijusi su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka, tai planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kreipiasi į VSTT dėl išvados ir pateikia jai užpildytas šio Tvarkos aprašo 3 priedo bendrąją ir A dalis (raštu ir skaitmeniniame formate) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumui nustatyti.

Direkcijos 2025 m. vasario 19 d. raštas priimtas po to, kai 2025 m. sausio 28 d. atlikus darbų vietos patikrinimą paaiškėjo, kad bus kasamos ne laivybos kelyje susikaupusios nuosėdos (dumblas, smėlis), o akmeningas upės dugnas, t. y. upės savigrinda. Tokios seklios akmenuotos vietos yra svarbios BAST Dainavos giria saugomo salačio ir kūjagalvio buveinės. Todėl paaiškėjus naujoms VVKD Prašyme nenurodytoms aplinkybėms, Direkcijos 2024 m. spalio 7 d. raštu pateikta Išvada neatitiko faktiškai planuojamų darbų pobūdžio bei jų poveikio BAST Dainavos giria Nemune saugomoms žuvų rūšims. Taigi, Direkcijos vertinimu, pagal Aplinkosauginius reikalavimus VVKD planuojami darbai atitinka ne valymo, o gilinimo darbų apibrėžimą, o tuo atveju pagal Tvarkos aprašą, kai veikla įrašyta į Įstatymo 2 priedą, poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą nustato ir išvadą išduoda VSTT.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti VVKD atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjui yra reikalingas ne VSTT sprendimas, o Direkcijos ir be jo pareiškėjas negali pradėti vykdyti ūkinės veiklos – pradėti vykdyti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio Nemuno upės atkarpoje ties Liškiava daugiametėje perspektyvoje valymo darbų (5 metų laikotarpyje), kai neužtikrinami projektiniai vidaus vandens kelio matmenys. Kadangi pareiškėjui gavus VSTT galutinę išvadą, jis turės galimybę įstatymų nustatyta tvarka ją ginčydamas, pareikšti argumentus ir dėl Direkcijos 2025 m. vasario 19 d. rašte išdėstytos nuomonės. Nesutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo teiginiais, kad Direkcijos 2025 m. vasario 19 d. raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi atsakingoji institucija, remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, gali pateikti pareiškėjui motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodomos tokio reikalavimo pasekmės yra tik procedūrinio pobūdžio (pateikti papildomus dokumentus), bet ne materialinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Direkcijos Išvada ir 2025 m. vasario 19 d. raštas vertintini kaip vieno iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų pateikta nuomonė dėl atrankos informacijos, o galutinę išvadą teikia atsakingoji institucija – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Taigi šie aktai laikytini tarpiniais procedūriniais dokumentais, kurių teisėtumas gali būti įvertintas atsakingajai institucijai priėmus atitinkamą išvadą pagal atrankos informaciją. Pareiškėjas nesutikdamas su Direkcijos tarpiniais sprendimais (išvada), šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl atrankos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-857/2014, 2014 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2014; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-55-662/2021).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vieningos teismų praktikos formavimo, kadangi tapačioje administracinėje byloje Nr. eI3-8653-505/2025 pareiškėjo skundas yra priimtas ir nagrinėjamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. eI3-8653-505/2025 dar nėra priimtas galutinis sprendimas ir jo teisėtumas netikrintas apeliacinės instancijos teisme, todėl negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo atsižvelgti į Regionų administracinio teismo procesinį sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-8653-505/2025.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui išspręsti, teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vidaus vandens kelių direkcijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė