2022-07-27 Nr. AB-19582-3-61-3-01464-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3371-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01464-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečių vaikai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir pareiškėjai, užsieniečiai, prieglobsčio prašytojai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 21M15837 (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) piliečiai, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) brolis kovojo už (duomenys neskelbtini) laisvę, buvo areštuotas ir paleistas už pinigus (duomenys neskelbtini), ten jis jau (duomenys neskelbtini) yra laikomas pabėgėliu, nes (duomenys neskelbtini) dėka buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) ir ten gyvena. Pareiškėjai apie 2 metus gyveno gana ramiai, niekas jų nepažinojo, kol neatvyko įgaliotinis. Tuomet juos išsikvietė į policijos skyrių. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo priverstas pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su policija, kuria įsipareigojo teikti informaciją, jam buvo liepta nesislapstyti. Tuo pačiu jam buvo pagrasinta, kad jei neišduos pareiškėjos brolio, jį irgi pasodins. Dėl minėtų priežasčių, pareiškėjai nesijautė saugiai kilmės valstybėje, todėl išvyko. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje.

2.2. Pareiškėjai nurodė tikslias aplinkybes, kodėl jų gyvybei gresia pavojus. Pareiškėjų pasakojimai vienas kitam neprieštarauja, priešingai – jie vienas kitą papildo, nurodyta įvykių eiga atrodo reali ir įtikinama, atitinka atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybę. Tuo pačiu atsakovas turėjo surinkti daugiau duomenų apie tai, kokia yra tikroji beatodairiško smurto padėtis (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo atveju pateikiami ganėtinai seni duomenys (vos siekiantys 2020 m.).

2.3. Atsakovas nepagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos, o nustatyti draudimo atvykti terminai yra neproporcingi.

2.4. Pareiškėjai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad situaciją (duomenys neskelbtini) iš esmės pasikeitė, ten grįžti jų šeimai yra nesaugu, kadangi yra duotas nurodymas milicijos pareigūnams sulaikyti visus (duomenys neskelbtini), kurie grįžta iš Europos. Be to, vyksta priverstinis (duomenys neskelbtini) išsiuntimas į (duomenys neskelbtini), kadangi dabar (duomenys neskelbtini) nustatyta privaloma karinė tarnyba iki 65 m.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjų pasakojimus, t. y., kad jie patys nieko negalėjo papasakoti apie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos brolis), jo veiklą, dėl ko jis yra paieškomas (duomenys neskelbtini), jog (duomenys neskelbtini) atmetė jų prašymą suteikti prieglobstį, kuris buvo grįstas persekiojimu dėl (duomenys neskelbtini) veiklos, siekiant gauti jo ir jo šeimos narių kontaktus bei tai, jog nebuvo rasta informacijos apie galimą (duomenys neskelbtini) paiešką (duomenys neskelbtini), bei nesant faktinių duomenų, pagrįstų dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, tikėtina, jog pasakojimo dalis apie tai, jog pareiškėjų pasakojimas apie jų persekiojimą, grasinimus bei kitus „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus, siekiant išgauti informaciją apie (duomenys neskelbtini) buvimo vietą, yra improvizacinio pobūdžio, siekiant pagrįsti prieglobsčio prašymą. Atsižvelgiant į abstrakčią persekiojimo istoriją, pareiškėjos bandymą „pastiprinti“ istoriją, teigiant, kad 2019 m. jie irgi buvo persekiojami bei nepateikiant apie tai jokių detalių, prieštaravimus tarp sutuoktinių pasakojimų apie tai, kur buvo registruoti, kada keitė registracijas, kelintais metais buvo persekiojami, pasakojimo nedetalumą, neįtikinamus paaiškinimus ar jų nebuvimą, tikėtina, kad šis pasakojimas apie patirtus persekiojimo veiksmus (duomenys neskelbtini) yra improvizacinio pobūdžio, todėl pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais ir laikomi „nustatytais faktais“.

3.3. Taip pat pareiškėjai jau ne kartą bandė gauti prieglobstį kitose Europos Sąjungos šalyse. Pagal pateiktų prašymų dėl prieglobsčio suteikimo kiekį, atsakovas vertino, kad pareiškėjai piktnaudžiauja Europos Sąjungos valstybių narių prieglobsčio sistemomis pateikdami vis naujus prašymus suteikti prieglobstį. Nors ir pareiškėjų pasakojimas apie grėsmes kilmės valstybėje buvo atmestas dėl patikimumo stokos, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) valstybės pareigūnai tam tikrų asmenų atžvilgiu vis dar vykdo represinę politiką. Žmogaus teisių pažeidimai, įskaitant neteisėtus sulaikymus, fizinį smurtą sulaikytųjų atžvilgiu, (duomenys neskelbtini) tapo dažnesni ir jų akivaizdžiai padaugėjo dėl valstybės vykdomos represinės politikos seksualinių mažumų, valdžios kritikų ir asmenų, išpažįstančių (duomenys neskelbtini) ideologiją, atžvilgiu. Visgi, įvertinus pareiškėjų pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėjus prie asmenų, kurie įtariami naryste „(duomenys neskelbtini)“ organizacijose. Taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių juos priskirti prie valdžios kritikų ar opozicijos veikėjų, kurie nepagrįstai sulaikomi.

3.4. 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo pateikti papildomi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) paaiškinimai dėl prieglobsčio prašymo motyvų. Tačiau paaiškinime ir apklausoje pateiktos aplinkybės buvo traktuojamos skirtingai. Be to, pareiškėjas (duomenys neskelbtini), būdamas teistas, gyveno (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kol išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. grįžo į (duomenys neskelbtini) ir toliau gyveno iki (duomenys neskelbtini) m., kol vėl išvyko į (duomenys neskelbtini). Taip pat po (duomenys neskelbtini) m. buvę kovotojai buvo ne kartą (duomenys neskelbtini) valdžios amnestuoti, todėl įvertinus tai, jog tiek metų pareiškėjas gyveno nepatirdamas smurto veiksmų, tikėtina, jog jis nepriskirtinas paaiškinime nurodytoms rizikos grupėms.

3.5. Nesutiko su argumentais, kad atsakovas turėjo surinkti daugiau duomenų apie beatodairiško smurto padėtį (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojų pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojų situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

3.6. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes sprendimo teisėtumą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino, panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą iš naujo.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai 2021 m. liepos 6 d. sulaikė 46 neteisėtus migrantus, tarp kurių buvo ir pareiškėjai.

5.2. Pareiškėjai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 2021 m. liepos 12 d. pirminės apklausos ir 2021 m. liepos 27 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jie pateikė prašymus suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini), kurie po penkerių metų nagrinėjimo buvo atmesti. (duomenys neskelbtini) grįžę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur kompetentingų institucijų jiems buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo, nusipirko namą (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kur žmona su vaikais ir prisiregistravo. Anksčiau šeima gyveno (duomenys neskelbtini), ten liko (duomenys neskelbtini) registracija, vėliau jis persiregistravo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) teigė, kad jos vyras grįžti į seną gyvenamąją vietą negalėjo, nes nuo (duomenys neskelbtini) buvo ieškomas „(duomenys neskelbtini)“, persekiojamas, ne kartą sulaikytas, muštas dėl žmonos brolio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jos brolis buvo susijęs su kovotojais už (duomenys neskelbtini) laisvę, buvo areštuotas ir paleistas už pinigus. Iš pareiškėjų žodžių, jis jau (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) paieškoje, kaip pabėgėlis (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) ir dabar ten gyvena (duomenys neskelbtini). Po grįžimo į (duomenys neskelbtini) šeima du metus gyveno gana ramiai, niekas jų ten nepažinojo, kol vieną dieną neatvyko įgaliotinis. Pareiškėja pasakojo, kad ją apklausinėjo įgaliotinis, o vyrą – viršininkas. Jie juos ne šiaip sau kvietė, o norėjo informacijos apie (duomenys neskelbtini), gauti jo adresą, telefono numerį. Klausinėjo apie jo šeimą, ar ruošiasi grįžti. Jie žinojo, kad užsienyje jie buvome susitikę, nes buvo atėmę telefonus ir matė pareiškėjų nuotraukas. Pareiškėjai nurodė, jog jie bijo grįžti, nes „(duomenys neskelbtini)“ vis klausinėja apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) brolį (duomenys neskelbtini), kuris paieškomas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) per apklausą pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) kartu su šeima išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno (duomenys neskelbtini) ir priėmus neigiamą sprendimą buvo grąžinti į (duomenys neskelbtini).

5.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjams ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas, įvertinęs ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nesutiko su atsakovo Sprendime pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Sprendime, teismo manymu, nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesų apsauga ir interesais, šeimos gyvenimu, negrąžinimo principu. Atsakovas, nesuteikdamas pareiškėjams prieglobsčio ir papildomos apsaugos, Sprendime nurodė, kad pareiškėjai vengė atsakinėti į papildančius klausimus, į dalį iš jų negalėjo atsakyti, negalėjo plačiau papasakoti apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) brolį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas (duomenys neskelbtini) negalėjo detalizuoti bendradarbiavimo dokumento, kurį anot jo, jis priverstinai turėjo pasirašyti su policija ir kt., todėl vertino, jog pareiškėjų pasakojimas yra improvizacinio pobūdžio bei prieštaringas, tačiau Migracijos departamento ignoruojamas faktas, jog sprendžiamas klausimas net dėl keturių nepilnamečių vaikų prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo. Atsakovas atsižvelgė tik į pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neteisėto buvimo faktą Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdamas Direktyvos 2008/115/EB preambulės 6 punkto nuostatas, pagal kurias sprendimai pagal prieglobsčio prašytojų prašymus dėl tarptautinės apsaugos suteikimo turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįvertino, jog prieglobsčio prašytojai yra ne tik pareiškėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet ir jų keturi nepilnamečiai vaikai. Migracijos departamentas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų nepilnamečių vaikų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, nepasisakė ir nevertino, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos (prieglobsčio ir papildomos apsaugos) bus tinkamai užtikrinti geriausi pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesai.

9. Teismas sutiko su pareiškėjų skundo argumentais, kad nebuvo įvertinta naujausia ir aktuali pareiškėjų kilmės valstybės – (duomenys neskelbtini) – informacija. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas rėmėsi 2017–2019 m. surinkta informacija apie pareiškėjų kilmės valstybę, tačiau nenurodė ir nevertino, ar ši informacija Sprendimo priėmimo metu nebuvo pasikeitusi. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyraujanti situacija yra smarkiai pasikeitusi. Pareiškėjas teismo posėdžio metu aiškino, kad šiuo metu yra vykdomas priverstinis (duomenys neskelbtini) išsiuntimas į (duomenys neskelbtini), su tikslu juos siųsti kariauti. Be to, pasak pareiškėjo, šiuo metu (duomenys neskelbtini) nuspręsta pakelti vyrų amžiaus cenzą, kurie galėtų tarnauti kariuomenėje. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Be kita ko, Migracijos departamentas sprendė, jog surinko aktualią kilmės valstybės informaciją ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini), įskaitant ir (duomenys neskelbtini), šiuo metu nevyksta jokie Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, tačiau, teismo nuomone, toks vertinimas gali būti atliekamas tik atlikus papildomą tyrimą, t. y., surinkus ir įvertinus naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją pareiškėjų individualių aplinkybių kontekste.

10. Nurodytos aplinkybės, teismo manymu, laikytinos pakankamai svarbios, jas būtina įvertinti tam, kad būtų tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymai. Todėl teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjų prašymams suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių, neįvertino šiame sprendime nurodytų aspektų.

III. 11. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

12. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

12.1. Pareiškėjai negrindė savo prieglobsčio prašymo argumentais, kad jų nepilnamečiams vaikams dėl jų individualių savybių grėstų persekiojimas kilmės valstybėje. Taip pat pareiškėjos (duomenys neskelbtini) individuali situacija nebuvo išskirta, kadangi visi šeimos nariai savo prieglobsčio prašymą grindė vienomis aplinkybėmis. Tariamas persekiojimas buvo vykdomas išimtinai pareiškėjo atžvilgiu, tačiau ne pareiškėjos ir ne jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Taigi, kadangi pareiškėjai grindė savo prieglobsčio prašymą būtent veiksmais, susijusiais tik su pareiškėju, o jokių kitų individualių aplinkybių, susijusių tiek su pareiškėja, tiek su jų nepilnamečiais vaikais, nenurodė, Migracijos departamentas pareiškėjų prieglobsčio prašymą nagrinėjo kartu ir dėl visų asmenų priėmė vieną Sprendimą.

12.2. Jeigu pirmosios instancijos teismui atrodė, kad Migracijos departamentas kažkokių aplinkybių, susijusių su vaikų teisine padėtimi, neišsiaiškino atlikdamas tyrimą, teismas galėjo visas abejones išsklaidyti teismo posėdžio metu, tačiau tai padaryta nebuvo. Pareiškėjai neišskyrė, kad jų ir nepilnamečių vaikų padėtis skiriasi. Visi minėti asmenys į Lietuvos Respubliką atvyko kartu. Be to, nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjai neturėjo veiksmingos galimybės pakankamai atskleisti savo vaikų situaciją, t. y. nėra informacijos, kad jų pasakojimas buvo nepagrįstai pertraukiamas, buvo teikiami ir netenkinami papildomi prašymai, susiję su teise būti išklausytiems ir pan.

12.3. Taip pat pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais, atstovaujami profesionalaus atstovo, nei prieglobsčio prašymo procedūros metu, nei bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimų, susijusių išimtinai su jų vaikų individualia situacija ir poreikiu ją atskirai įvertinti.

12.4. Nėra duomenų, leidžiančių suabejoti tuo, kad nepilnamečius lydintys tėvai turėjo galimybę prasmingai ir veiksmingai pateikti savo argumentus, susijusius su vaikų situacija, todėl nepilnamečių pareiškėjų situacija tyrimo metu buvo įvertinta tinkamai, t. y. neatsiejamai nuo jų tėvo prieglobsčio prašymo. Panašios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. administracinėje byloje Nr. eA-2625-654/2022.

12.5. Pareiškėjo argumentai dėl pasikeitusios situacijos, atsakovo manymu, yra paremti išimtinai pareiškėjo teiginiais, bet ne kilmės valstybės informacija. Pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai ir jie gali apsigyventi ne tik (duomenys neskelbtini), bet kitoje (duomenys neskelbtini) vietoje. Be to, aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) pakėlė amžiaus cenzą tarnauti kariuomenėje, dar nereiškia, kad pareiškėjas bus pakviestas atlikti karinę tarnybą, t. y. šie pareiškėjo teiginiai yra paremti išimtinai hipotetinėmis prielaidomis, bet ne objektyvia informacija. Be to, sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo, yra vertinama individuali asmens situacija, o ne bendra kilmės valstybės padėtis. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, kad aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) pakėlė amžiaus cenzą tarnauti kariuomenėje, tokiu atveju prieglobstis turėtų būti suteiktas visiems (duomenys neskelbtini) piliečiams. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjai dėl susidariusios padėties (duomenys neskelbtini) bando manipuliuoti prieglobsčio suteikimo procedūrą, nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos poreikį. Be to, tarnauti kariuomenėje yra kiekvieno piliečio pareiga. Migracijos departamentas neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas galėtų būti kviečiamas tarnauti kariuomenėje dėl savo amžiaus ir šeimyninės padėties, kad tas kvietimas būtų taikomas diskriminuojant. Taip pat tokių duomenų, be deklaratyvių teiginių, pirmosios instancijos teismui nepateikė ir pareiškėjas.

12.6. Migracijos departamentas atliko išsamų visų pareiškėjų, įskaitant nepilnamečių vaikų, situacijos vertinimą ir pagrįstai nesuteikė jiems prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Visos pareiškėjų individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Be to, pareiškėjai teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė (anksčiau pareiškėjai kreipėsi dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 21M15837, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti juos į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, konstatavęs, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesų apsauga ir interesais, šeimos gyvenimu, negrąžinimo principu. Teismas nurodė, kad atsakovas ignoravo aplinkybę, kad Sprendime nevertintas klausimas net dėl keturių nepilnamečių vaikų prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo, atsakovas atsižvelgė tik į pareiškėjų neteisėto buvimo faktą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nevertino, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos (prieglobsčio ir papildomos apsaugos) bus tinkamai užtikrinti geriausi pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesai.

15. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia, kad Migracijos departamentas atliko tinkamą ir išsamų tyrimą, o pareiškėjai savo prieglobsčio negrindė jų vaikams kylančiais pavojais.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

18. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

19. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

20. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

21. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

22. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

23. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

24. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

25. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

27. Kaip iš esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir (ar) atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021).

28. Minėtose Įstatymo normose yra įgyvendintos, be kita ko, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES).

29. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Ženevos konvencijoje, pagal Įstatymą, jo normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus.

30. Direktyvos 2011/95/ES konstatuojamoje dalyje nustatyta: „<...> (18) įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Vertindamos geriausius vaiko interesus valstybės narės visų pirma turėtų tinkamai atsižvelgti į šeimos vienovės principą, nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, saugumo ir apsaugos aspektus ir į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą; (19) būtina išplėsti šeimos narių sąvoką, atsižvelgiant į tam tikras skirtingas priklausomumo aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams; <...>.“

31. Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nustatyta: „Persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.“

32. Direktyvos 2011/95/ES 7 straipsnyje nustatyta: „1. Apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik: a) valstybės arba b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali pasiūlyti apsaugą pagal 2 dalį. 2. Apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio. Tokia apsauga paprastai suteikiama, kai 1 dalies a ir b punktuose minimi apsaugos teikėjai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga.“

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, pažymi, kad jame nėra vertinamos jokios aplinkybės dėl pareiškėjų – nepilnamečių vaikų interesų apsaugos, iš esmės nevertinta, kad prieglobsčio prašytojai yra nepilnamečiai vaikai kartu su savo tėvais. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl vaikų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, klausimą, nieko nepasisakė ir nevertino, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja Direktyvos 2011/95/ES tikslai, atsižvelgiant į kuriuos turėtų būti aiškinamas ir Įstatymas. Konstatuotina, kad atsakovo Sprendime tinkamai neįvertinta, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi pareiškėjų – nepilnamečių vaikų, interesai. Taip pat Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepatvirtina, kad šiuo atveju buvo atsižvelgta į pareiškėjų (nepilnamečių vaikų) interesus, šeimos gyvenimą, taip pat ar šiuo požiūriu buvo atsižvelgta į negrąžinimo principą.

34. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad, nors atsakovas apeliaciniame skunde tikina, kad pareiškėjai (nepilnamečių vaikų tėvai) negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis dėl pavojaus vaikams, tačiau iš pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apklausos transkripcijos matyti, kad ji baiminosi ir dėl galimo vaikų atėmimo. Pabrėžtina, kad net skundžiamame Sprendime Migracijos departamentas nurodė, kad taikant kolektyvinę atsakomybę, įtariamųjų artimieji gali būti iškeldinti iš savo gyvenamosios vietos, atleisti iš darbo, vaikai išbraukti iš mokyklų. Atsakovas taip pat nustatė, kad valstybės pareigūnai tam tikrų asmenų atžvilgiu vykdo represinę politiką, kad dėl aukšto teroristinių išpuolių grėsmės lygio sulaikomi įtariami (duomenys neskelbtini), užsienyje lankęsi jauni žmonės ar kiti valdžiai neparankūs asmenys. Sutiktina, kad nurodytos aplinkybės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą.

35. Taip pat pažymėtina, kad nutartis, kuria apeliaciniame skunde remiasi atsakovas, priimta byloje, kurios ratio decidendi skiriasi nuo šios administracinės bylos, kadangi, kaip minėta anksčiau, aplinkybės, kurios, teismo manymu, turėjo būti įvertintos Migracijos departamento, liko neišnagrinėtos.

36. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė