2017-02-20 Nr. AB-4051-3-62-3-02300-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-972-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02300-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas, Alytaus PN) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. atliko nuobaudą Alytaus PN baudos izoliatoriuje. Pareiškėjas, žinodamas, kad iki išvykimo iš Alytaus PN dienos (2015 m. rugsėjo 22 d.) pagal nuteistųjų maudymosi grafiką nespės išsimaudyti, 2015 m. rugsėjo 16 d. parašė prašymą Alytaus PN administracijai dėl galimybės išsimaudyti suteikimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Dėl tokių Alytaus PN administracijos veiksmų pareiškėjas nesimaudė po šiltu vandeniu 11 parų, nes galimybė išsimaudyti jam buvo suteikta tik 2015 m. rugsėjo 23 d. nuvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tuo buvo pažeista teisės aktuose nustatyta pareiškėjo teisė išsimaudyti kartą per savaitę po šiltu dušu. Be to, pareiškėjas dėl patirtos traumos (rankos lūžio) negalėjo nusiprausti po šaltu vandeniu.

Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN pirties dieną privalo išplauti nuteistųjų apatinius drabužius, tačiau pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. spalio 6 d. tokios galimybės neturėjo, o pats jų išsiskalbti dėl lūžusios rankos negalėjo. Be to, nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas nespėjo išsiskalbti ir viršutinių drabužių, nes viena skalbimo mašina yra skirta naudotis apie 60 asmenų. Pareiškėjo teigimu, jam dėl Alytaus PN nesudarytų sąlygų išsimaudyti bei išsiskalbti apatinius ir viršutinius drabužius perštėjo odą, nuo jo sklido nemalonus kvapas, todėl patyrė nuteistųjų ir pareigūnų patyčias, įžeidinėjimą bei gydytojų pašaipas, orumo pažeminimą, nepatogumus, dvasines kančias, stresą bei išgyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas akcentavo, kad jis tik dėl atsakovo neteisėtų piktybiškų veiksmų negalėjo laikytis higienos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Alytaus PN nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 16 d. su prašymu kreipėsi į Alytaus PN dėl papildomos galimybės nusiprausti kūną po šiltu dušu suteikimo 2015 m. rugsėjo 21 d. ne pagal jam priklausantį grafiką. 2015 m. spalio 13 d. raštu šis prašymas netenkintas, nes pareiškėjas atliko bausmę 18-tame būryje, kurio nuteistiesiems pagal grafiką numatytas maudymosi duše laikas yra ketvirtadieniais nuo 8 iki 16 val. Teisės aktai nenustato alternatyvos nuteistiesiems papildomai maudytis duše prieš išvykstant iš įstaigos, todėl pareiškėjui papildomai praustis nebuvo leista. Atsakovas nurodė, kad Alytaus PN nuteistųjų patalynę ir rūbus vieną kartą per savaitę skalbia ir džiovina pataisos namų skalbykloje, be to, nuteistiesiems drabužių skalbimui išduodamas teisės aktuose nustatytas muilo kiekis. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia valstybės kaltės ir priežastinio ryšio, nenurodo, kaip yra apskaičiuotas žalos dydis, nors pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį ir tai, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo M. A. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2015 m. rugsėjo 3 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 18-tame būryje; Alytaus PN direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 49-2731 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų, todėl pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo laikomas baudos izoliatoriuje; pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo perkeltas į 18-to būrio gyvenamąsias patalpas, o 2015 m. rugsėjo 22 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę kartą per savaitę išsimaudyti po šiltu dušu, pažymėjo, jog teisės aktuose (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 68 punkte ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte) yra įtvirtintas imperatyvas užtikrinti nuteistajam nusiprausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Iš Alytaus PN direktoriaus 2014 m. balandžio 15 d. patvirtinto Nuteistųjų maudymosi duše grafiko teismas nustatė, kad baudos izoliatoriaus nuteistiesiems sudaryta galimybė maudytis duše šeštadieniais. Įvertinęs Alytaus PN direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. patvirtintą 8, 9 ir 10 lokalinių sektorių nuteistųjų maitinimo, kirpyklos darbo, maudymosi duše grafiką, teismas pažymėjo, kad 18-ojo būrio nuteistieji maudosi ketvirtadieniais. Teismas konstatavo, kad pagal minėtų grafikų duomenis pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išsimaudyti po dušu 2015 m. rugsėjo 5 ir 12 d. (baudos izoliatoriuje), tačiau 2015 m. rugsėjo 19 d. jis jau nebebuvo baudos izoliatoriuje, o 18-to būrio nuteistieji pagal grafiką turėjo maudytis duše 2015 m. rugsėjo 24 d. Nors pareiškėjas su 2015 m. rugsėjo 16 d. prašymu kreipėsi į Alytaus PN direktorių, prašydamas sudaryti jam sąlygas išsimaudyti 2015 m. rugsėjo 21 d., tačiau 2015 m. spalio 13 d. raštu Nr. 8-14873 jo prašymas netenkintas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Alytaus PN nuo 2015 m. rugsėjo 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. nesuteikė pareiškėjui galimybės pasinaudoti dušu kartą per savaitę ir šiais veiksmais pažeidė Higienos normos 68 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatas. Teismas nurodė, kad šis pažeidimas konstatuotas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 2S-5175.

Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, susijusius su pareigos išskalbti nuteistųjų, kalinčių baudos izoliatoriuje, apatinius ir viršutinius drabužius nevykdymu, teismas vadovavosi Higienos normos 38.1, 64 punktais ir darė išvadą, kad Alytaus PN direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-104 patvirtinto Nuteistųjų asmeninių apatinių drabužių skalbimo bei viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte yra įtvirtinta atsakovo pareiga kartą per savaitę skalbti ir džiovinti baudos izoliatoriuje esančių nuteistųjų apatinius drabužius. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo apatiniai drabužiai ginčo laikotarpiu kalint baudos izoliatoriuje nebuvo skalbiami, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A442-1251/2013 ir Nr. A858-977/2013). Kadangi atsakovo atstovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl jo apatinių drabužių neskalbimo ginčo laikotarpiu, teismas pripažino, kad byloje nustatyti Higienos normos 38.1 ir 64 punktų bei Aprašo 3 punkto pažeidimai.

Viršutinių drabužių (ne)skalbimo aspektu teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 4 punktą nuteistųjų, bausmę atliekančių kamerų tipo patalpose, asmeniniai viršutiniai drabužiai (išskyrus striukes, paltus ir pan.) skalbiami ir džiovinami pataisos namų skalbykloje vieną kartą per mėnesį pagal nuteistųjų rašytinius prašymus, t. y. nustatyta galimybė vieną kartą per mėnesį skalbti, džiovinti viršutinius drabužius nuteistajam pateikus rašytinį prašymą. Pareiškėjui teismo posėdyje patvirtinus, kad jis rašytinio prašymo atsakovo atstovui dėl viršutinių drabužių skalbimo nebuvo pateikęs, teismas konstatavo, jog pareiškėjo viršutiniai drabužiai neturėjo būti skalbiami. Teismas pripažino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas negalėjo pats išsiskalbti drabužių dėl lūžusios rankos delnikaulio, tačiau dešinės rankos delnikaulio lūžis netrukdė pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 16 d. parašyti prašymą Alytaus PN direktoriui dėl leidimo išsimaudyti, todėl, teismo vertinimu, jis galėjo parašyti prašymą ir dėl viršutinių drabužių išskalbimo. Kadangi tokio prašymo pareiškėjas Alytaus PN administracijai nepateikė, teismas sprendė, kad atsakovo atstovas neturėjo pareigos be pareiškėjo rašytinio prašymo skalbti jo viršutinius drabužius.

Nors pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl tyčiojimosi iš jo, nenurodė konkrečių asmenų, kurie iš jo tyčiojosi, šaipėsi ar replikavo, tačiau teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas išbuvo nesiprausęs 11 dienų ir tiek pat laiko nebuvo skalbti jo drabužiai, sprendė, jog pareiškėjas galėjo patirti neigiamų pasekmių dėl nepakankamos kūno ir drabužių higienos. Nors teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichikos būklei, tačiau teismui nekilo abejonių, jog dėl nustatytų pažeidimų (nesudarytos galimybės pareiškėjui nusiprausti bei neišskalbtų apatinių drabužių) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, diskomfortą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, jų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichikos sveikatai, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 200 Eur.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui M. A. priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio 12 d. buvo paskirtas į 18-tą būrį, o iki 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo 3 kartus nubaustas uždarant į baudos izoliatorių ir kamerų tipo patalpas, todėl prausimosi grafikus žinojo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 3 d. savo valia padarė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą ir žinojo, jog bus nubaustas uždarant į baudos izoliatorių, tokiu būdu pareiškėjas pats save suvaržė, netekdamas galimybės prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, nes baudos izoliatoriuje ir 18-to būrio prausimosi duše grafikuose numatytas prausimosi laikas yra skirtingomis dienomis.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, jo teiginiai apie neva padarytą žalą nėra paremti jokiai faktiniais įrodymais. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima laikyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai nenurodė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą lemti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto, nors tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Pareiškėjas M. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, adekvatų ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas žinojo maudymosi grafikus, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės, nes tai, jog asmuo padarė pažeidimą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų. Be to, atsakovo argumentas, kad pareiškėjas, jau darydamas pažeidimą, žinojo, kokia nuobauda jam bus skirta, yra nepagrįstas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis, žinodamas, jog Alytaus PN nuolat pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kreipėsi su prašymu į Alytaus PN administraciją, kad būtų sudarytos sąlygos nusiprausti, o dėl padaryto aiškaus pažeidimo pareiškėjas kreipėsi į Departamentą. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl patirtos rankos traumos jis negalėjo tinkamai nusiprausti po šaltu vandeniu ir išsiskalbti drabužių, todėl dėl pažeidimų patyrė daug didesnius nepatogumus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui M. A. už tai, kad jam Alytaus PN 2015 m. rugsėjo mėnesį 11 parų nebuvo sudarytos sąlygos nusiprausti po šiltu dušu ir išsiskalbti drabužius.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad viršutinių drabužių skalbimo tvarka nebuvo pažeista, tačiau pripažino, jog nuo 2015 m. rugsėjo 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Higienos normos 68 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto pažeidimas) bei neišskalbti jo apatiniai drabužiai (Higienos normos 38.1 ir 64 punktų bei Aprašo 3 punkto pažeidimas). Dėl to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.271 ir 6.250 straipsnių nuostatomis, pareiškėjui priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Akcentuotina, kad dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė tik atsakovas, kuris prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, padarydamas pažeidimą, dėl kurio jam buvo paskirta nuobauda (uždarymas 15 parų į baudos izoliatorių), pats save suvaržė, netekdamas galimybės prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, nes žinojo prausimosi grafikus. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga įrodyti padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, to nepadarė, todėl nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės neginčija tik vienos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos egzistavimo, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. neginčija Alytaus PN neteisėtų veiksmų, susijusių prausimosi periodiškumo ir apatinių drabužių skalbimo pažeidimais.

Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008; A502-734/2009; Nr. A756-122/2010; Nr. A502-913/2011; Nr. A502-1235/2012; Nr. A143-2844/2012; Nr. A444-343/2013 ir kt.). Nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, teisėjų kolegija akcentuoja, jog nors tam tikras teisės aktų pažeidimas yra pripažintas, tačiau ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; kt.).

Teisėjų kolegija primena, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 130 straipsnyje yra nustatyti apeliaciniam skundui keliami reikalavimai, kurių būtina laikytis paduodant apeliacinį skundą. ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, jog pareiškėjui nuo 2015 m. rugsėjo 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu, nors pagal teisės aktus tokia galimybė turi būti sudaryta ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis įvykdė pareigą kartą per savaitę skalbti pareiškėjo apatinius drabužius, kai jis nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo laikomas baudos izoliatoriuje. Nors baudos izoliatoriuje laikomų asmenų ir 18-to būrio nuteistųjų prausimosi duše grafikuose numatytas prausimosi laikas yra skirtingomis dienomis (18-tame būryje – ketvirtadieniais, o baudos izoliatoriuje – šeštadieniais), tačiau sutiktina su pareiškėju, kad ši aplinkybė nepanaikina atsakovo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų (šiuo atveju – sudaryti galimybę prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) ir neatleidžia nuo atsakomybės pažeidimo padarymo atveju, nes teisės prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę neužtikrinimas nėra nuobaudos ar laisvės atėmimo bausmės sudėtinė dalis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjas žinojo prausimosi grafikus ir kad į baudos izoliatorių buvo uždarytas dėl paties padaryto pažeidimo, nepaneigia Alytaus PN administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nes šiuo atveju pareiga užtikrinti pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas teko būtent atsakovui. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas žinojo, jog už padarytą pažeidimą bus nubaustas uždarant į baudos izoliatorių, ir tokiu būdu pats save suvaržė, netekdamas galimybės prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, žinodamas maudymosi grafikus ir savo judėjimo Alytaus PN ir iš jų datas, buvo aktyvus ir dar iki pažeidimo, susijusio su maudymosi duše neužtikrinimu, kreipėsi į Alytaus PN administraciją su 2015 m. rugsėjo 16 d. prašymu, kad būtų užtikrinta jam galimybė nusiprausti pagal teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

Akcentuotina, kad galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ir gauti išskalbtus apatinius drabužius yra susijusios su asmens higienos palaikymu. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo pareiškėjas, jis dėl rankos lūžio negalėjo tinkamai nusiprausti po šaltu vandeniu ir išsiskalbti drabužių, todėl dėl pažeidimų patyrė daug didesnius nepatogumus. Atsižvelgusi į pažeidimų pobūdį bei į pareiškėjo skunde nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šio vertinimo nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos teismų praktikoje dėl žalos atlyginimo suformuotos taisyklės, nes atsakovas jų nesusieja būtent su pareiškėjo situacija, t. y. atsakovo nurodoma teismų praktika nepaneigia fakto, jog pareiškėjas, kuriam ginčo laikotarpiu nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti teisės aktuose įtvirtintu periodiškumu (ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) bei taip pat nebuvo išskalbti jo apatiniai drabužiai nurodytu periodiškumu (kartą per savaitę), patyrė nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas sąlygomis, užtikrinančiomis galimybę palaikyti asmens higieną. Visa tai lėmė būtent neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra priežastinis ryšys tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.250 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir į sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus išgyvenimus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, sutikdama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų neturtinės žalos vertinimo kriterijų ir motyvų, susijusių su pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio įvertinimu, papildomai akcentuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepatvirtina jo neteisėtumo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė