c9c2d3df-b496-40ff-a4e7-239f7f2e43e2 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-64-771/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30679-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2. (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.4.;2.3.6.4.5.; ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 4 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Mantei Kinaitei-Kučienei, Agnei Ačienei, dalyvaujant prokuroramsJonui Trumpuliui, Daivai Kaučikienei, Jolantai Steponavičiūtei, nukentėjusiajam J.

S., jo atstovei advokatei NainaiLanzbergienei, kaltinamajam M. M., gynėjui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui, kaltinamajam R. S., gynėjui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui, kaltinamajam T. L., jo gynėjai advokatei Irmai Bekerei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) neteistas;

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), neteistas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini); R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), neteistas, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 138 straipsnio 1 dalį,- Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,- n u s t a t ė:

T. L. 2019-07-19, apie 23:10 val., (duomenys neskelbtini) spyrė vienÄ kartÄ bei ne mažiau penkių kartų kumščiais smogė nukentėjusiajam J. S. į galvos ir veido sritį, padarydamas pastarajam deÅ¡inio antakio muÅ¡tinės žaizdas su poodine kraujosruva deÅ¡inės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimÄ kairės pusės vokų-paakio-nosies srityje, poodinės kraujosruvas kairiame žande, krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvas gleivinėje virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡iniame žande, kairiame žande, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, deÅ¡inės pažandės srityje, kairėje blauzdoje, kairės akiduobės sienelės lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

M. M. ir R. S. buvo kaltinami tuo, kad veikdami iÅ¡ anksto susitarusių bendrininkų grupėje, 2019-07-19 apie 23:10 val. adresu: (duomenys neskelbtini) Å¡alia griovio, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių nukentėjusiajam J. S. į veido - galvos sritis, tai yra: vienÄ kartÄ spyrė bei ne mažiau penkių kartų kumščiais smogė į galvos ir veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam dėl deÅ¡inio antakio muÅ¡tinės žaizdos su poodine kraujosruva deÅ¡inės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairės pusės vokų-paakio-nosies srityje, poodinės kraujosruvos kairiame žande, krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvos gleivinėje virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡iniame žande, kairiame žande, odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, deÅ¡inės pažandės srityje, kairėje blauzdoje, kairės akiduobės sienelės lūžio, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis T. L. kaltu neprisipažino bei parodė, kad kaltinamuosius M. M. ir R. S. pažįsta jau kelerius metus. Bendrauja Å¡eimomis. Nukentėjusiojo asmeniÅ¡kai nepažįsta. Kaltinime nurodytas įvykis įvyko 2020m. vasarÄ . TÄ dienÄ jis su R. S. ir M. M. dalyvavo medžioklėje. Toje medžioklėje jis asmeniÅ¡kai dalyvavo kaip svečias. 22:23 val., medžioklei pasibaigus, visi susirinko pradiniame taÅ¡ke iÅ¡ kur medžioklė buvo prasidėjusi. Staiga pamatė nuo (duomenys neskelbtini) važiuojančius spec. tarnybų automobilius.

Sugalvojo nuvažiuoti maÅ¡inoms iÅ¡pasakos pasižiÅ«rėti kas įvyko. Sėdo į automobilį su R. S. ir M. M. ir iÅ¡vyko į įvykio vietÄ . Kiti medžiotojai liko vietoje. Automobilį vairavo R. S.. Prie eismo įvykio vietos negalėjo privažiuoti, nes kelias buvo uždarytas. IÅ¡ tolo matėsi, kad įvykio vietoje yra apsivertęs automobilis. Jie nuvažiavo aplinkkeliu per pievÄ stebėti įvykio vietÄ iÅ¡ Å¡ono maždaug 100 m. atstumu. Sustojo už kanalo. Staiga pamatė nuo eismo įvykio vietos link jų einančius griuvinėjant tris vyrus.

Vėliau sužinojo, kad vienas iÅ¡ jų buvo J. S., kitas vardu „(duomenys neskelbtini)“. Pastarieji perlipo kanalÄ . J. S. rankose pamatė kirvį ir laužtuvÄ . Kiti du asmenys neturėjo jokių daiktų. Nukentėjusysis, perlipdamas kanalÄ , du kartus griuvo, po to atsikėlė. Einantiems vyrams jie nieko nesakė. J. S. buvo akivaizdžiai girtas. IÅ¡lipęs iÅ¡ kanalo, ėjo tiesiai link M. M.. J. S. užsimojęs laužtuvu ir kirviu puolė M. M., ketindamas pastarajam smogti. Jis sugriebė už kirvio, o M.

M. už laužtuvo. Nukentėjusysis pradėjo muistytis. M. M. sukdamas atėmė iÅ¡ nukentėjusiojo laužtuvÄ . Jis tuo metu paleido nukentėjusiojo rankÄ , kurioje dar tebebuvo kirvis ir nukentėjusysis rankoje turėtu kirviu iÅ¡ inercijos pentimi smogė sau į kaktÄ . Po to nukentėjusysis ranka, kurioje prieÅ¡ tai buvo laužtuvas, smogė jam į kaklÄ . Negali pasakyti į kokiÄ kaklo pusę nukentėjusysis jam smogė ir kuria ranka smÅ«giavo. Po to tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko grumtynės. Grumtynių metu nukentėjusysis jį keikė necenzÅ«riniais žodžiais bei grasino jį nužudyti.

PrieÅ¡ grumtynes J. S. Å¡aukė „užmuÅ¡iu, padla!“. Grumtynių metu nukentėjusysis užgriuvo ant jo, bandė jam smogti. Jis nukentėjusiajam nesmÅ«giavo. Grumtynių metu koja pastÅ«mė pastarÄ jį nuo savęs. Nežino, ar stumdamas nuo savęs sužalojo nukentėjusįjį. Ar grumtynių metu nukentėjusysis dar turėjo rankose kirvį, jis nepamena. Vyras vardu „(duomenys neskelbtini) norėjo spirti jam į galvÄ , tačiau R. S. neleido pastarajam tai padaryti. M. M. paėmė laužtuvÄ , kirvį ir padėjo juos po automobiliu.

Po grumtynių jis atsistojo ir nuėjo į Å¡alį. Ar kas nors nukentėjusįjį pakėlė, jis nematė. Kai paėjo į Å¡onÄ , atvažiavo (duomenys neskelbtini). Pastarasis klausė kas nutiko. Jis papasakojo, kad J. S. „pablÅ«do“. P. nuėjo pasižiÅ«rėti arčiau. „(duomenys neskelbtini) telefonu iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ bei policijÄ . Nukentėjusysis buvo labai agresyvus, labai blaÅ¡kėsi. Pradžioje „(duomenys neskelbtini) grasino jiems, kad suÅ¡audys, po to prašė susitarti, kad jie nereikÅ¡tų jokių pretenzijų.

R. S. ir M. M. konflikto metu neturėjo jokio kontakto su nukentėjusiuoju J. S.. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir greitoji med. pagalba, jis buvo įvykio vietoje. Atvykusiems pareigÅ«nams nenurodė savo asmens duomenų, nes pastarieji jo neprašė. Nebuvo dingęs iÅ¡ įvykio vietos. Jokio ginklo jis su savimi neturėjo. Savo veiksmus jis įvertina, kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį. IÅ¡ anksto neplanavo nukentėjusiojo pulti. Su jam pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais nesutinka. Po minėto įvykio jis su R.

S. automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino bei parodė, kad įvykio dienÄ jis buvo medžioklėje. Po medžioklės visi medžiotojai susitiko pradiniame taÅ¡ke kur medžioklė prasidėjo. BÅ«damas toje vietoje, pamatė nuo (duomenys neskelbtini) važiuojančias specialias tarnybas. Jis pagalvojo, kad kelyje galėjo bÅ«ti partrenktas žvėris. Medžiotojams pagal tam tikrÄ ploto vienetÄ reikia tuos partrenktus žvėris surinkti. Kartu su T. L., R.

S. nuvyko minėtiems automobiliams iÅ¡pasakos. Jo ir R. S. ginklai buvo bagažinėje, o T. L. buvo be ginklo. Privažiavus įvykio vietÄ pamatė, kad gaisrinė užtvėrė pagrindinį keliÄ . Nuvažiavo aplinkkeliu lauko keliu pažiÅ«rėti įvykį iÅ¡ Å¡ono. Sustojo prie griovio. Stovėjo maždaug 50-80 m. atstumu nuo įvykio vietos. Staiga pamatė link jų nuo eismo įvykio vietos einančius tris vyrus. Vyrams perlipus griovį, pamatė kad vienas iÅ¡ vyrų yra J. S.. J. S., pakėlęs deÅ¡inėje rankoje laikomÄ kirvį, puolė jį vadindamas vardu.

J. S. Å¡aukė, kad jį užmuÅ¡. T. L. sugriebė už kirvio, o jis už laužtuvo abejų galų. Sukdamas atėmė iÅ¡ nukentėjusiojo laužtuvÄ . J. S. už rankos nebuvo suėmęs. Matė, kaip T. L. susitampė su J. S. ir nukentėjusiajam vienÄ kartÄ kliuvo kirviu į virÅ¡utinę veido dalį. Ar T. L. tuo metu laikė nukentėjusiojo rankÄ , jis nematė. Ar nukentėjusiajam nugriuvus, ar virstant jis pačiupo kirvį. Jo tikslas buvo greičiau atimti iÅ¡ nukentėjusiojo tuos daiktus.

Minėtus daiktus nunešė ir padėjo po R. S. automobiliu. Nežino iÅ¡ kur nukentėjusiajam galėjo atsirasti nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Gal sužalojimai galėjo atsirasti griuvimo, kritimo ar lipimo per griovį metu, nes nukentėjusysis buvo nukritęs griovyje. Akistatos metu J. S. prisipažino, kad prieÅ¡ jį kėlė kirvį. Nematė kÄ Ä¯vykio metu darė R. S.. NuneÅ¡us įrankius į Å¡onÄ ir jam atsigręžus, R. S. stovėjo toje pačioje vietoje. Kiti du liudytojai grumtynių metu stovėjo už nukentėjusiojo, gal per žingsnį.

Jam padėjus įrankius po automobiliu, iÅ¡ nukentėjusiojo pusės pasipylė keiksmažodžiai, grasinimai. Po to atvyko V. P.. Pastarajam iÅ¡pasakos atvyko policija. IÅ¡ įvykio vietos su Å¡autuvu niekas nebuvo išėjęs. Nukentėjusįjį pažinojo iÅ¡ anksčiau, nes buvo viename medžiotojų bÅ«relyje. PrieÅ¡ konfliktÄ niekas iÅ¡ jų nukentėjusiajam nieko nesakė. Ä®vykio metu jis, R. S. ir T. L. buvo blaivÅ«s. Policijos pareigÅ«nai klausė kas įvyko. Nukentėjusysis elgėsi agresyviai.

T. L. buvo nuėjęs atokiau. Su T. L. pareigūnai nebendravo. Su jam pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Nukentėjusįjį pažįsta nuo 2012 m. Su pastaruoju nekonfliktavo. Vienais metais jis buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) vado pavaduotoju. Nukentėjusysis nelabai mėgsta jaunimo, nuolat yra viskuo nepatenkintas. Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2020m. liepos 19 d. kartu su T. L. nuvyko į medžioklę. Pastarasis medžioklėje dalyvavo kaip svečias. Medžioklei pasibaigus, apie 22.00-23.00 val. medžiotojai susirinko sutartoje vietoje.

Staiga pamatė nuo (duomenys neskelbtini) važiuojančias specialiųjų tarnybų maÅ¡inas. Smalsumo vedini kartu su M. M. nuvažiavo toms maÅ¡inoms iÅ¡pasakos pasižiÅ«rėti įvykio. Važiuojant keliu, pamatė užtvertÄ keliÄ . Nuvažiavo aplinkkeliu ir sustojo už griovio. Matė, kad kelyje įvyko avarija. Nuo eismo įvykio buvo maždaug 50-60 m. atstumu. Staiga pamatė lauku link jų nuo eismo įvykio vietos einančius tris vyrus. Pastebėjo, kad vienas iÅ¡ jų griuvo. Pastariesiems lipant per griovį, pažino vienÄ iÅ¡ jų - J.

S.. Jis J. S. paklausė kas įvyko. Nukentėjusysis pradėjo juos keikti necenzÅ«riniais žodžiais. Pamatęs M. M., nukentėjusysis užsimojo kirviu ir puolė keikdamas pastarÄ jį. Nukentėjusysis deÅ¡inėje rankoje laikė kirvį, kitoje rankoje laikė laužtuvÄ . Jis tuo metu stovėjo tarp T. L. ir M. M. Å¡iek tiek jiems už nugaros. T. L. čiupo už kirvio, o M. M. už laužtuvo. Tuo metu, kai M. iÅ¡suko laužtuvÄ , T. paleido kirvį. Matė, kaip po paleidimo nukentėjusysis kirvio pentimi pataikė sau į veidÄ .

Tuo metu kirvis buvo nukentėjusiojo rankoje. M. atėmus laužtuvÄ , nukentėjusysis iÅ¡ inercijos užsimojo ir ranka smogė T. L.. Po to nukentėjusysis nugriuvo ant T. L.. Jam pasirodė, kad po smÅ«gio T. L. atėmė kirvį ir padavė jį M. M.. M. minėtus įrankius nunešė ir padėjo po automobiliu. Po to, kai nukentėjusysis ir T. L. nugriuvo, vienas iÅ¡ vyresnių vyrų, buvusių su nukentėjusiuoju, bandė spirti T. L., bet jis užstojo ir tÄ vyrÄ pastÅ«mė į Å¡onÄ . Kitas jaunesnis vyras, kuris buvo su nukentėjusiuoju, stovėjo kairiau, nieko nedarė.

Tas jaunuolis po to padėjo J. S. atsikelti. Atsikėlęs, J. S. toliau buvo labai agresyvus, o T. L. tiesiog pasitraukė į Å¡onÄ . Nukentėjusysis grasino juos suÅ¡audyti, po to viskas labai greitai apsivertė ir nukentėjusysis jau pasiÅ«lė tartis. Atvykus policijos pareigÅ«nams, nukentėjusysis atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Teigė, kad jokių problemų nėra. PareigÅ«nai ramino nukentėjusįjį. Pamatę, kad J. S. kraujuoja, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . PareigÅ«nai juos trumpai apklausė dėl įvykio, nupaveikslavo atimtus įrankius.

Policijos pareigÅ«nams jis paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis juos visus puolė kirviu. T. L. buvo paėjęs į Å¡alį, kad neprovokuotų įvykio tęstinumo. Policijos pareigÅ«nai su pastaruoju nebendravo. Su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais nesutinka. Kaip ir kokiu metu nukentėjusiajam atsirado Å¡eÅ¡i trauminiai sužalojimai, nežino. Pas nukentėjusį kraujÄ matė bėgantį, arba iÅ¡ nosies, arba iÅ¡ lÅ«pos. Tai buvo visai kita vieta, nei kur kliuvo kirviu. Jo manymu, pentis kliuvo į virÅ¡utinę veido dalį, o kraujÄ matė žemiau.

Atvykus policijos pareigÅ«nams nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad neturi jokių pretenzijų nė vienam iÅ¡ jų. J. S. įvykio vietoje dėvėjo kamufliažinę aprangÄ , buvo su kepure. Nukentėjusysis J. S. parodė, kad R. S. pažįsta apie 8 metus, nuo tada kai pradėjo lankyti medžiotojų bÅ«relį. M. M. pažįsta apie 6 metus. T. L. pažįsta tik 2 metus ir tik iÅ¡ matymo. Su T. L. buvo susitikęs medžioklėje 2 kartus. R. S. anksčiau buvo medžiotojų bÅ«relio pirmininku. Su M.

M. vienÄ kartÄ konfliktavo dėl vėlavimo ir pareigų atlikimo. Medžioklės metu į jo pusę buvo numesta nuorÅ«ka, bet apie šį įvykį nutylėjo ir nieko M. M. nesakė, bet juto, kad kaupiasi jo atžvilgiu pyktis. Mano, kad kaltinamieji ant jo pyko, nes susirinkimų ir balsavimų medžiotojų bÅ«relyje metu nebalsavo už T. L. priėmimÄ Ä¯ bÅ«relį. 2020m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) susitiko su seserimi ir 4 draugais iÅ¡gerti svaigalų. IÅ¡gėrė vienÄ butelį alaus ir 2 taureles viskio.

Begeriant, Å¡alia einančiame kelyje iÅ¡girdo smÅ«gį. PažiÅ«rėjęs pamatė už 300 m. virstančiÄ maÅ¡inÄ . MaÅ¡ina važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Tuo metu dar buvo pakankamai Å¡viesu. Liepė kartu buvusiam S. A. skambinti ir praneÅ¡ti apie įvykį greitajai medicinos pagalbai. Pats iÅ¡ sandėliuko paėmė laužtuvÄ ir kirvį, kad galėtų padėti iÅ¡vaduoti žmones iÅ¡ sulamdytos maÅ¡inos. Einant link eismo įvykio vietos, perlipo stačiais krantais tekantį Å«pelį.

Krantas buvo apaugęs žolėmis. Lipdamas suÅ¡lapo. Jis vilkėjo kostiumines kelnes ir marÅ¡kinius trumpomis rankovėmis. Eismo įvykio vietoje sustojo pro Å¡alį važiuojanti maÅ¡ina. MaÅ¡inos vairuotojo paklausė, ar pastarasis turi „deÅ¡imties“ raktelį, kad bÅ«tų galima atjungti akumuliatorių, nes iÅ¡ apsivertusio automobilio rÅ«ko dÅ«mai. Raktelio vairuotojas neturėjo, todėl jis kirviu nukirto akumuliatoriaus klemas. Netrukus į eismo įvykio vietÄ atvažiavo greitoji medicinos pagalba, už 1-2 min. atvažiavo policijos ekipažas.

Prie apsivertusio automobilio užtruko apie 10 – 15 min. ir po to išėjo namo. Eismo įvykio vietoje jis nesielgė agresyviai, su policija nekonfliktavo. Vėliau atvyko gaisrinė. Kai ėjo namo, lauke jau temo. Už 50 m jau nebesimatė žmonių siluetų. Eidami namo, Å¡nekučiavosi su S. A.. Ėjo tuo pačiu keliu, kuriuo ir atėjo. Jis ėjo pirmas, P. A. jam iÅ¡ paskos, o S. A. lygiagrečiai maždaug 10 m. atstumu nuo jo. Jis kairėje rankoje laikė laužtuvÄ , deÅ¡inėje rankoje laikė kirvį.

Eidamas iÅ¡ eismo įvykio vietos link upelio, jis nebuvo nugriuvęs. Ä®lipęs į griovį, kirvį paėmė į kairę rankÄ , kad su deÅ¡ine galėtų įsikibti į žolę. Užpuolikų maÅ¡inos nepastebėjo, o dėl prietemos jos ir nesimatė. Teigia, kad užpuolikai sėdėjo žolėje ir jo laukė. Staiga pajuto spyrį į galvos kairę pusę. Sprendžia, kad jam buvo spirta, nes smÅ«gis buvo atliktas žemai iÅ¡ žolės. Bandė dar keltis, bet gavo dar vienÄ smÅ«gį.

Po to jis prarado sÄ monę. Dar girdėjo kažkokius M. M. žodžius. Atsigaudamas iÅ¡girdo P. A. žodžius: „KÄ Äia darote?“. P. užpuolikus stÅ«mė nuo jo ir padėjo jam atsikelti. P.pakvietė S. A.. Priėjęs artyn, S. barė, gėdino užpuolikus. S. jo paklausė kas čia tokie. Jis atsakė, kad čia medžiotojai R. S., M. M.. M. M. jam pasakė: „žinosi kaip balsuoti“. IÅ¡ to suprato, kad jis buvo tyčia užpultas dėl balsavimo medžiotojų bÅ«relyje. Ä® galvÄ smÅ«gi gavo, kai jau buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ griovio, pakilęs nuo Å¡laito.

Tikrai jau buvo iÅ¡lipęs, nes kitu atveju nuo smÅ«gio bÅ«tų įkritęs į upelį, o dabar nukrito ant Å¡laito. PrieÅ¡ prarandant sÄ monę pajuto kelis smÅ«gius į veido kairę ir deÅ¡inę pusę. Mano, kad smÅ«giai buvo suduoti ranka. Jam jau iÅ¡lipus į kitÄ krantÄ , P. dar buvo griovyje. Kai jį mušė, P. turėjo viskÄ matyti. P. iÅ¡lipus iÅ¡ griovio, jis jau gulėjo ant žemės sumuÅ¡tas. SmÅ«gius sudavė R. S. ir M. M.. T. L. sudavė tik viena smÅ«gį. R. S. spyrė S. ir liepė dingti, nes kitaip bus kaip ir jam.

StovinčiÄ maÅ¡inÄ pamatė, kai jau atgavo sÄ monę ir jį pakėlė. M. M. ir R. S. jau stovėjo prie maÅ¡inos. S. iÅ¡kvietė policijÄ . Policijos pareigÅ«nai matė jį kruvinÄ , todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Iki policijos atvažiavimo jis keikėsi ir ginčijosi su užpuolikais. Užpuolikai jam sakė, kad jis pats puolė ant pastarųjų kirviu. R. S. kažkam paskambino ir už 1 minutės atvyko V. P., kuris atsidarė bagažinę ir S. iÅ¡ jos iÅ¡sitraukė lyg ir ginklÄ .

Tiksliai to nematė, jam apie tai pasakojo P.. T. L. tuo momentu pabėgo. Policijos pareigÅ«nai pastarojo taip ir nebematė. Mano R. S. liepė T. L. dingti ir padavė jam kažkokį daiktÄ . Atvykę medikai jam liepė važiuot į ligoninę, nes buvo daug kirstinių žaizdų. S. tuo metu nuėjo namo persirengti. Å iauliuose ligoninėje chirurgas siuvo žaizdas 4 vietose, o po 3 nakties jis buvo iÅ¡leistas iÅ¡ ligoninės namo. Kad penktadienį vyko jo bÅ«relio medžioklė žinojo, bet pats nedalyvavo joje, nes ruošėsi Å¡ventei.

Žinojo, kad penktadieniais visada vykdavo medžioklė. Ä®vykio metu nebuvo girtas, orientavosi aplinkoje, nes galėjo ir klemas nukirsti ir pareigÅ«nams papasakojo kaip upelį reikia apeiti. Ä®vykio vietoje jam buvo patikrintas girtumas. Su alkotestiorio parodymais sutiko. Ä®vykio metu minėtus abu įrankius laikė kairėje rankoje, nebuvo jais užsimojęs. Nesutinka su kaltinamųjų parodymais, kad pastaruosius puolė kirviu ir dar prieÅ¡ konfliktÄ keikė. Kaltinamieji meluoja ir dėl to, kad jam akiduobės buvo sužalotos bandant iÅ¡ jo atimti kirvį.

Kirvis buvo nukritęs ant kranto, kur jis buvo išlipęs, o ne po mašina. Po įvykio kirvio ir laužtuvo neėmė, jie buvo ant griovio krašto. Jis nežino, ar policijos pareigūnai matė tuos įrankius, nes buvo aukšta žolė. S. paklausė, kur yra kirvis ir laužtuvas. Jis pasakė, kad turėtų būti ant kranto. Pamena, kad P. grįžtant namo pastarojo paprašė paimti kirvį ir parnešti į namus. Greitoji medicinos pagalba jį į ligoninę išvežė iš įvykio vietos.

Po įvykio jam labai skaudėjo petys, dėl to iki Å¡iol negali pakelti rankos. Jam atitruko akies tinklainė dėl to blogai mato. Ä®vykio metu jam įtrÅ«ko akiduobės, buvo sulaužyta nosis, dantį iÅ¡mušė. Po įvykio ligoninėje negulėjo, buvo iÅ¡leistas gydytis namuose. Po įvykio ir iki Å¡ios dienos jaučia galvos svaigimÄ , kaire akimi nemato, kankina nemiega, skauda nosį. Po įvykio jam likę randai ant abiejų antakių. Jo rankai trÅ«kęs, plyšęs raumuo. Dėl rankos raumens plyÅ¡imo turi ruoÅ¡tis operacijai.

Gydytojai iÅ¡rašė raminamųjų, nuskausminamųjų vaistų. Vaistus geria iki Å¡iol, nes be vaistų negali užmigti. Dėl patirtų sužalojimų po įvykio negali pakelti kairės rankos, jaučia skausmÄ , svaigsta galva. Neturtinę žalÄ â€“ 15 000 eurų grindžia tuo, kad jaučiasi sužlugdytas, neturi sveikatos, užkrenta kalba. Turtinė 155 eurų žala grindžia tuo, jog jam teko mokėti už (MRT) paslaugas. Po minėto įvykio susitinka R. S. ir M. M., bet pastarieji vengia su juo sveikintis, kalbėtis.

Kaltinamieji nebandė jo atsipraÅ¡yti. Atvirkščiai kaltina jį patį. Po minėto įvykio dalyvavo medžiotojų susitikimuose. Matė abu kaltinamuosius. Pastarieji paÅ¡aipiai ir su pagieža žiÅ«ri į jį. Sužalojimai, randai, mėlynės ant jo kÅ«no po įvykio matėsi apie 2 mėnesius. Tuo metu niekur nėjo, negalėjo eiti į Å¡ventę, į parduotuvę. Sėdėjo namuose uždarytas. Dėl danties sužalojimo dar ir dabar negali gerai valgyti. VisiÅ¡kai palaiko ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ .

Po patirtų sužalojimų bandė vairuoti. Su deÅ¡ine akimi gerai mato, tik su kaire nemato. Stengiasi vairuoti daugiau su deÅ¡ine ranka, o ne kaire, nes jos nepakelia. Bėgius maÅ¡inoje junginėja deÅ¡ine ranka, vairÄ prilaiko su keliu. O į medžioklę eina tiesiog pasivaikščioti dėl kompanijos. Jeigu bÅ«na sunku paeiti jaunimas prilaiko, padeda. Å autuvÄ Ä¯ medžioklę neÅ¡asi kartu. Po įvykio pirmoje medžioklėje pasirodė kažkur po 3 mėnesių. Ä®vykio metu jam yra lūžusios abi akiduobės. Po gydytojo apžiÅ«ros yra patvirtinta, kad bÅ«tent po Å¡iame įvykyje suduoto smÅ«gio ir sumuÅ¡tos galvos yra atitrÅ«kusi kairės akies tinklainė.

Pas gydytojÄ buvo praėjus 2 mėnesiams po Å¡io įvykio, kai pradėjo nebematyti akimi. Apie vizitÄ yra dokumentai privačioje klinikoje. Jos pavadinimo tiksliai nepamena. 2020m. rugpjūčio mėnesį, t.y. praėjus 3 savaitėms po įvykio nemedžiojo. Nors ir turi sutrikimų su akimi ir ranka, dėl kurių negalėtų medžioti, ginklÄ Ä¯ medžioklę pasiima iÅ¡ įpratimo, nes negali medžiotojas bÅ«ti be ginklo. Jis mano, kad užpultas ir sužalotas buvo todėl, kad užpuolikai pikti ant jo, siekė jį nuraÅ¡yti ir atlaisvinti medžiotojų bÅ«relyje vietÄ savo draugui.

Ikiteisminio tyrimo metu per akistatÄ nesakė, kad reikėjo T. M. duoti daugiau. ProtokolÄ skaitė, ten yra jo paraÅ¡ai. Jeigu ten paraÅ¡yta, kad jis grasino, tada tai kas suraÅ¡yta protokole yra neteisinga. GalbÅ«t tas protokolas yra perraÅ¡ytas. Akistatos metu minėjo, kad matė kaip T. L. jam spyrė. Nematė, kaip jis spyrė, bet atsikėlęs matė, kaip jis bėgo nuo jo už maÅ¡inos. R. S. tuo metu buvo deÅ¡inėje nuo jo, o M. M. kairėje. T. L. buvo už 3 metrų nuo jo, o kiti po 2 metrus nuo jo.

Ikiteisminio tyrimo metu teigė ir dabar teisme sako, kad jį mušė visi 3 asmenys. Taip sprendžia iÅ¡ M. M. kruvinos rankos ir žodžių, kuriuos pasakė: „kad mažai dar gavai ir dar gausi“. Kad mušė ir R. S., sprendžia iÅ¡ to, kad S.pasakė: „nelysk, nes ir tau taip pat bus“. Po smÅ«gių sÄ monę prarado ne iÅ¡ karto, ne po pirmo smÅ«gio. Tiksliau viskÄ prisiminė tada, kai vyko akistatos ir apklausos, kai įvykiai buvo įvykę kÄ tik, o ne po metų. Pirminiai parodymai tokie pat kaip protokole ir tokie pat kaip Å¡iandien.

Kodėl pirminiai parodymai yra tokie pat kaip teismo metu, o akistatos metu jau detalesni parodymai, negali pasakyti. Tikslesni patys pirmi duoti parodymai pareiÅ¡kime ir pirmojoje apklausoje, iÅ¡ karto po įvykio, nes buvo praėję mažiausiai laiko po įvykio. Apklausų metu jį apklausinėjo skirtingi žmones. PirmÄ kartÄ apklausinėjo vyras, po to moteris (Č.). Akistatos metu neprisipažino, kad buvo prieÅ¡ M. M. užsimojęs kirviu ir nesakė, kad reikėjo duoti. TÄ patvirtino ir akistatos metu. Liudytojas L.

G. parodė, kad dirba ugniagesiu gelbėtoju. Ä® įvykio vietÄ buvo atvykęs dėl eismo įvykio. Ä®vykio vietoje jau buvo policijos pareigÅ«nai, matė ir sudaužytÄ automobilį. Ä® greitosios medicinos pagalbos automobilį buvo įsodinta mergina. Jis atjungė sudaužytam automobiliui akumuliatorių. Ä®vykio vietoje buvo daug paÅ¡alinių asmenų. Ä®vykio vietoje jokio konflikto nebuvo. Statant automobilį, kažkas metė talpÄ po jų maÅ¡inos ratais. Jam niekas netrukdė dirbti įvykio vietoje, nieko nereikėjo tramdyti.

Apie įvykusias muÅ¡tynes žino tik tai, kad į eismo įvykio vietÄ atvažiavo antras policijos ekipažas, nes policijos pareigÅ«nai klausė kur vyksta muÅ¡tynės. Po to matė, kaip tie policijos pareigÅ«nai nuvažiavo per grÅ«dų laukÄ . Pievoje už 200-300m. kažkas vyko. Ten stovėjo dar vienas automobilis. Matomumas buvo geras, nes jie buvo ant kalno, o pieva žemiau. Po to ten nuvyko ir greitosios med. pagalbos automobilis. IÅ¡ posėdyje dalyvaujančių žmonių eismo įvykio vietoje matė nukentėjusįjį J.

S.. Pastarasis įvykio vietoje atrodė agresyviai nusiteikęs, metė po jų automobilio ratais kažkokį bakelį. Pas nukentėjusįjį J. S. rankose jokių įrankių nematė. Nukentėjusysis J. S. vilkėjo tamsius žalsvus rūbus. Liudytojas M. L. parodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta. Yra vieno būrelio medžiotojai. Su R. S. ir M. M. yra iš to pačio būrelio. T. L. taip pat pažįsta. Nuo 2019m. balandžio mėn. yra paskirtas (duomenys neskelbtini) pirmininku. Jų medžiotojų būrelis yra pasidalinęs į dvi grupeles.

Viena grupelė yra (duomenys neskelbtini) ir jie medžioja nuo (duomenys neskelbtini) pusę, o kita – (duomenys neskelbtini), kuri medžioja į prieÅ¡ingÄ pusę. Jis priklauso (duomenys neskelbtini) grupelei, todėl su kaltinamaisiais vienoje medžioklėje nebuvo, nes jie niekada nevyksta į svetimas grupeles. Kaltinamieji priklauso (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kuriai ir priklauso kaltinamieji, vadovas tuo metu buvo G. G.. Po 5 metų kadencijos šį pavasarį vadovu tapo R. S.. Tuo metu, kai įvyko įvykis, medžioklės vadovu buvo V.

P.. VienÄ naktį, gal apie 12 val., jam paskambino J. S., kuris papasakojo, kad įvyko muÅ¡tynės, kurių metu pastarasis buvo sumuÅ¡tas. Pokalbio metu nukentėjusysis minėjo M. M.. J. S. buvo labai susijaudinęs, kalba buvo neriÅ¡li. Paprašė viskÄ palikti spręsti pirmadienį. KitÄ dienÄ , t.y. pirmadienį, gavo J. S. raÅ¡ytini praneÅ¡imÄ , kad tarp pastarojo ir medžiotojų įvyko konfliktas. Buvo praÅ¡oma imtis priemonių. PraneÅ¡imas buvo suraÅ¡ytas ranka. Vėliau jis praneÅ¡imo kopijÄ perdavė policijos pareigÅ«nams.

Valdybos susirinkime buvo nuspręsta imtis veiksmų po teisėsaugos organų tyrimo. J. S. pasakojo, kad įvykio dienÄ buvo (duomenys neskelbtini) pas giminaičius. Pamatęs kelyje eismo įvykį, pasiėmė laužtuvÄ , kirvukÄ ir nuėjo nukentėjusiesiems suteikti pagalbÄ . Grįžtant iÅ¡ eismo įvykio vietos ir perlipus per griovį, gavo smÅ«gį. Vėliau į įvykio vietÄ atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Pastarasis buvo pristatytas į ligoninę. Po minėto įvykio nukentėjusysis dalyvavo medžioklėje, net buvo kažkÄ sumedžiojęs. J.

S. priklauso (duomenys neskelbtini) bÅ«reliui. IÅ¡ bÅ«relyje esančių dokumentų matė, kad įvykio dienÄ J. S. nemedžiojo. T. L. su jų bÅ«reliu yra susijęs tuo, kad yra M. M. draugas ir medžioklėse dalyvauja kaip svečias. Svečias gali dalyvauti medžioklėje ir su ginklu, bet tada bÅ«na įraÅ¡omas į aktÄ . Medžioklėse T. L. yra 2-3 kartus dalyvavęs svečio teisėmis su ginklu. Su M. M. apie įvykį neoficialiai kalbėjo brolio vestuvių Å¡ventės metu. M. M. ir T. S. sakė, kad juos kirviu užpuolė J.

S.. Dėl tÄ dienÄ T. L. dalyvavimo medžioklėje jiems kilo klausimas, nes pastarasis nebuvo įtrauktas į medžioklės lapus. Buvo paaiÅ¡kinta, kad į medžioklę atvažiavo be Å¡autuvo, todėl ir neįrašė į lapus. Naujų narių priėmimÄ sprendžia visuotinis medžiotojų susirinkimas. T. L. buvo iÅ¡reiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ prisijungti prie bÅ«relio. Jo kandidatÅ«ra buvo svarstoma. T. L. taip ir nebuvo priimtas į bÅ«relį. Anksčiau medžiotojų bÅ«relio susirinkime yra įvykęs konfliktas, kurio metu J.

S. susižodžiavo su M. M. dėl medžioklės etikos ir kultÅ«ros, dėl paÅ¡arų iÅ¡vežiojimo. M. M. susirinkime pasakė žodžius: „tau reikia duoti i snuki“. Realiai pastarieji nebÅ«tų susimušę. Liudytojas R. B. parodė, kad dirba Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo tarnybos tyrėju. Su nukentėjusiuoju J. S. bendravo, kai pastarasis buvo iÅ¡leistas iÅ¡ ligoninės. Nukentėjusysis papasakojo, kad įvykio dienÄ su giminaičiais kelyje pamatęs eismo įvykį, nuėjo pasižiÅ«rėti, nes manė, kad nukentėjusiesiems gali prireikti pagalbos.

Su savimi pasiėmė kažkokius įrankius. Grįžtant namo iÅ¡ eismo įvykio vietos ir perlipus per griovį, pastarÄ jį sumušė trys jam pažįstami vyrai. Nukentėjusiojo duodamus parodymus užrašė pažodžiui. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti kuris į kokias kÅ«no vietas jam sudavė. Tik minėjo, kad visi trys mušė. Buvo nuvykęs apžiÅ«rėti įvykio vietÄ . Nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti įvykio vietos, todėl įvykio vietÄ ieÅ¡kojo pagal iÅ¡gulusiÄ Å¾olę.

Aplink buvo aukÅ¡ta žolė, o vienoje vietoje žolė buvo iÅ¡guldyta. Jis padarė prielaidÄ , kad bÅ«tent toje vietoje ir įvyko muÅ¡tynės. Ä®vykio vietos ieÅ¡kojo eidami nuo nukentėjusiojo namų palei griovį. Nukentėjusysis dalyvavo apžiÅ«rint įvykio vietÄ . Kiek žino, minėti įrankiai, kuriuos turėjo nukentėjusysis, apžiÅ«rai nebuvo paimti. Nepamena ar juos matė. Žino, kad po įvykio nukentėjusiajam buvo tikrintas girtumas. Taipogi negali pasakyti kokius drabužius vilkėjo nukentėjusysis.

Liudytojas A. J. parodė, kad dirba prieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Ä®vykio dienÄ jis atvyko su L. G., L. Å . į kelių eismo įvykį. Ä®vykio vietoje buvo vienas agresyvus vyras, kuris metė bakelį ar kažkokiÄ maÅ¡inos detalę į jų maÅ¡inÄ ir nuėjo. Tas vyras Å¡vaistėsi po visÄ keliÄ . Eismo įvykyje nukentėjusiam automobiliui tas žmogus nieko nedarė. Atvažiavus policijos pareigÅ«nams, minėtas žmogus kažkur išėjo. Vėliau atvažiavę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai klausė kur vyko muÅ¡tynės. Laukuose, maždaug už 200 m., matė besibÅ«riuojančius žmones.

Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams parodė į tuos žmones. Tolumoje pievoje girdėjosi žmonių balsai. Ar ten buvo nuvykę policijos pareigÅ«nai, jis nežino. Jis buvo davęs nurodymÄ kolegoms atjungti nukentėjusiojo automobilio akumuliatorių. Nepamena kuris iÅ¡ kolegų atjungė akumuliatorių. Liudytoja Ž. M. parodė, kad dirba Å iaulių AVPK pirmosios kuopos pirmojo bÅ«rio vyriausiÄ ja patrule. Ä®vykio dienÄ važiavo į įvykį dėl asmens sumuÅ¡imo (duomenys neskelbtini). Žino, kad į (duomenys neskelbtini) buvo gauti du iÅ¡kvietimai.

Vienas iÅ¡kvietimas buvo dėl kelių eismo įvykio, o kitas dėl sumuÅ¡to žmogaus. Kelių eismo įvykį formino kitas ekipažas, ji vyko į muÅ¡tynes. MuÅ¡tynių įvykio vietÄ rado navigacijos pagalba. Laukuose stovėjo maÅ¡ina. Ä® įvykio vietÄ nuėjo pėstute kartu su kolega M. U.. Ä®vykio vietoje buvo vienas vyresnio amžiaus žmogus ir keli jaunesni. Vyresniam asmeniui buvo iÅ¡kviesta greitoji med. pagalba. Nežino kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam. PastarÄ jį vėliau iÅ¡sivežė greitoji medicinos pagalba.

Kas nutiko įvykio vietoje ir kokiomis aplinkybėmis visi susirinko, ji tiksliai nepamena. Nepamena ar įvykio vietoje ieškojo kokių nors daiktų. Nukentėjęs asmuo niekam pretenzijų neturėjo, todėl jie tik užsirašė reikiamus duomenis ir surašė tarnybinius pranešimus. Jeigu jos tarnybiniame pranešime parašyta, kad nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušęs asmuo pasišalino, reiškia jie to asmens ieškojo. Nepamena ar klausė kitų asmenų apie pasišalinusį iš įvykio vietos asmenį.

Ji tikrino nukentėjusiajam neblaivumÄ . Nukentėjusysis nelabai aiÅ¡kiai dėstė įvykio aplinkybes. Kitiems asmenims tiksliai nepamena, bet atrodo nebuvo nustatinėjamas blaivumas, nes jie iÅ¡ pažiÅ«ros atrodė blaivÅ«s. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių Å¡iuo metu nepamena. Visas aplinkybes geriau atsiminė raÅ¡ant tarnybinį praneÅ¡imÄ negu duodama parodymus teisme. Pagarsinus tarnybinį praneÅ¡imÄ (1 t., b. l. 32-33), parodė, kad nukentėjusiojo galėjo bÅ«ti kruvinas veidas, nes jie su prožektoriais Å¡vietė nukentėjusiajam į veidÄ , kad jį geriau apžiÅ«rėtų medikai.

Ä® įvykio vietÄ vyko budėtojo nurodymu, kad trys neblaivÅ«s medžiotojai važinėja po laukus ir sumušė asmenį. Jos pareiga yra patikrinti iÅ¡ budėtojo gautÄ informacijÄ ir patikrinti girtumÄ visiems asmenims. Jei bÅ«tu radę po laukus važinėjusius asmenis juos bÅ«tu sulaikę. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad trys asmenys buvo akivaizdžiai blaivÅ«s, tai nustatė nepamena iÅ¡ ko, galbÅ«t iÅ¡ jų elgesio. Atvykę rado tik vienÄ sužeistÄ asmenį ir buvo susikoncentravę į jį.

Plačiau aplinkybių apie laužtuvÄ ir kirvį negali pasakyti, nes tikrai nepamena. Mano bÅ«tų tikrai tokiÄ aplinkybę užfiksavę. Neatsimena ir nepažįsta nei vieno kaltinamojo asmens. Tokių, kokias turi dabar „Bodycam“, tuo metu tikrai neturėjo. Jų transporto priemonė filmuoja aplinkÄ , bet nežino ar ji bÅ«tų nufilmavusi įvykio vietÄ , nes ji buvo žymiai toliau. Jie dar pėsčiomis ėjo iki įvykio vietos. Su nukentėjusiu bendravo, kad jis buvo sumuÅ¡tas nepamena, bet jeigu kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , tai reiÅ¡kia ne Å¡iaip sau.

Nepamena ar nukentėjęs asmuo nurodė asmenį, kuris jį sumušė. Bet mano tokiÄ aplinkybę jie tikrai bÅ«tu nurodę tarnybiniame praneÅ¡ime. Jeigu tarp įvykio vietoje esančių asmenų nukentėjęs asmuo bÅ«tų nurodęs asmenį, kuris jį sumušė, jie bÅ«tų ėmėsi veiksmų ir apie tai butų nurodžiusi tarnybiniame praneÅ¡ime. Nepamena, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklausoje, bet tais parodymais gali remtis. Jeigu jos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad medžiotojų bÅ«relio nariai nežinojo su kokiu asmeniniu sukonfliktavo J.

S. ir kuris asmuo pasiÅ¡alino, reiÅ¡kia taip ir buvo. Nepamena ar apie įvykį kalbėjo su pranešėju, kuris iÅ¡kvietė policijÄ . Nepamena ar jie buvo apklausti. Liudytojas K. J. parodė, kad dirba ugniagesiu gelbėtoju, (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ vakare gavo praneÅ¡imÄ , kad įvyko kelių eismo įvykis ir yra galimai automobilyje prispaustas žmogus. Atvykę į įvykio vietÄ , atjungė akumuliatorių, laukė techninės pagalbos kol patrauks automobilį, kad galėtų nuplauti ir sutvarkyti keliÄ .

Jiems belaukiant, atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie paklausė dėl vykstančių muÅ¡tynių. Jie nieko apie muÅ¡tynes nežinojo. Ä® įvykio vietÄ vyko su L. G., L. Å . ir A. J.. Tarnybinę maÅ¡inÄ vairavo L. Å .. Jiems niekas netrukdė dirbti. Iki jiems atvykstant, jau buvo atjungtas akumuliatorius, nes jį atjungė pro Å¡alį važiavęs kolega D. M.. Ant kelio, įvykio vietoje, buvo plastmasių, bakelių ir nuolaužų. Nežino ar iki atvykstant kas nors tvarkė aplinkÄ . Iki atvykstant policijai, tolumoje matė grupę žmonių, girdėjo Å¡Å«kaliojimus.

Kiek žino iÅ¡ kalbų su policijos pareigÅ«nais, kad sumuÅ¡tas asmuo buvo tas, kuris eismo įvykio vietoje buvo apsirengęs lyg ir medžiotojų ar kareiviÅ¡ka apranga. Liudytojas D. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ugniagesiu gelbėtoju. Ä®vykio dienÄ apie 22 val. važiavo namo nuo (duomenys neskelbtini). Už (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ais jį įvyko kelių eismo įvykis. Padėjo nukentėjusiesiems, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ ir ugniagesius. Kol atvyko pagalba, rankomis, judindamas laidus, atjungė akumuliatorių.

Prie jo priėjo senyvo amžiaus žmogus, kuris norėjo kirviu nukirsti akumuliatorių. Jis paprašė to nedaryti, nes matė, kad akumuliatorius yra visiÅ¡kai sveikas. Senyvo amžiaus žmogus elgėsi nemandagiai, buvo neblaivus. Jis prašė to žmogaus pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tas vyras su savimi turėjo kirvį bei laužtuvÄ . Kur vėliau dingo tas žmogus, jis nežino. Darbe iÅ¡ kolegų sužinojo, kad senyvo amžiaus žmogus metė bambalį į gaisrininkų maÅ¡inÄ .

Kad kalbama bÅ«tent apie tÄ patį asmenį, suprato iÅ¡ to, kad įvykio vietoje buvo tik vienas agresyvus žmogus. Liudytojas S. A. parodė, kad įvykio dienÄ buvo grįžęs atostogų į LietuvÄ pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). Pas tėvus buvo su sÅ«numi P. A. ir J. S.. Ten vartojo alkoholį. IÅ¡gėrė po skardinę alaus ir ant trijų vyrų apie pusę butelio konjako. Besėdint, kelyje prieÅ¡ais jų namÄ pamatė automobilio avarijÄ . Puolė padėti nukentėjusiesiems. Bėgdamas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

IÅ¡ namų dar pasiėmė laužtuvÄ ir kirvukÄ , kadangi jau yra tekę padėti žmonėms patyrusiems avarijÄ . Norint pasiekti avarijos vietÄ , reikėjo pereiti per griovį. Jis su sÅ«numi ir J. S. perlipo tÄ griovį. Apsivertusio automobilio akumuliatorių atjungė J. S.. Kirviu stuktelėjo per klemÄ ir atjungė. Spec. tarnybų darbuotojai dar nebuvo atvažiavę. Jiems raminant nukentėjusiuosius, atvažiavo greitoji med. pagalba, policija ir gaisrinė. Gaisrinės tarnybos darbuotojai jiems liepė skirstytis į namus.

Ä®vykio vietoje ant kelio mėtėsi daug automobilio detalių, bambalių, todėl jis jas spardė, kad galėtų pravažiuoti tarnybos. Å ukes mėtė į Å¡onÄ , po atvykusių maÅ¡inų ratais talpų nemetė. Ä®vykio vietoje nukentėjusysis elgėsi normaliai, su tarnybomis nekonfliktavo. Matė, kad gaisrininkai norėjo nuplėšti maÅ¡inos variklio gaubtÄ . J. S. pastariesiems pasakė, kad jau atjungtas akumuliatorius. Ä®vykio vietÄ stebėjo nuo (duomenys neskelbtini) atvažiavę dar keli automobiliai.

Ä® namus pirmas nuėjo jis, o sÅ«nus su J. S. ėjo jam iÅ¡ paskos, iÅ¡ deÅ¡inės pusės, maždaug 15-20 m atstumu nuo jo. Lauke jau buvo tamsu. Jam priėjus prie griovio, pamatė maždaug 5 m. atstumu nuo griovio kitoje pusėje stovintį automobilį. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo vyrai ir nuėjo link griovio. Minėtas automobilis stovėjo maždaug 100 metrų atstumu nuo įvažiavimo į jo tėvų sodybÄ . Automobilis stovėjo 15-20 metrų nuo jo iÅ¡ deÅ¡inės pusės. J. S. su sÅ«numi ėjo arčiau automobilio.

IÅ¡ automobilio pirma iÅ¡lipo 2 žmonės, o dar vienas iÅ¡lipo vėliau ir ėjo link J. S.. Kiek paėjęs link namų, iÅ¡girdo J. S. Å¡aukiantį jo vardÄ . Tuo metu tarp jo ir J. S. buvo atstumas apie 30-40 m. Jis apsisuko ir nubėgo link minėto automobilio. Kai pribėgo, J. S. jau buvo perlipęs griovį ir gulėjo ant žemės virÅ¡ Å¡laito. Nuo vietos, kur gulėjo J. S. iki automobilio buvo apie 3 metrų atstumas. Matė, kaip vienas vyras sėdėjo, ar klÅ«pėjo ant kelių ir smÅ«giavo J.

S.. Sudavė nukentėjusiajam 2– 3 kartus. Bent du smÅ«gius matė suduotus nukentėjusiajam į galvos sritį. Jis bandė juos iÅ¡skirti, Å¡aukdamas „kÄ Äia darot“, bet aukÅ¡tas vyras smogė jam į galvÄ , spyrė į kojÄ ir jis nukrito į griovį. Po smÅ«gio jam buvo liepta nesikiÅ¡ti. Pamatęs, kad vyrai piktai nusiteikę, telefonu iÅ¡kvietė pagalbÄ . Kol kalbėjo telefonu, matė kaip J. S. atsikėlė. Pastarajam atsikelti padėjo jo sÅ«nus. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas.

AukÅ¡tesnis vyras įdavė kuprinę ir dėklÄ , galimai su Å¡autuvu, asmeniui, kuris mušė J. S.. Trečias vyras stovėjo prie maÅ¡inos ir nieko nedarė. Atvažiavus policijai, įvykio vietoje liko aukÅ¡tas asmuo ir tas kuris nieko nedarė. Jis nematė įvykio vietoje kirvio ir laužtuvo, kuriuos nešė J. S.. Nukentėjusysis klausė minėtų vyrų už kÄ pastarieji sumušė. Pastarieji atsakė, kad nukentėjusysis žino už kÄ . Kiek suprato, visi jie buvo pažįstami, diskutavo apie medžioklę.

Vėliau į įvykio vietÄ automobiliu atvažiavo dar vienas vyras. Policijos pareigÅ«nai atvažiavo maždaug už 10-15 min. Kol įvykio vietoje buvo policijos pareigÅ«nai, minėtas trečias vyras, kuris mušė J. S., taip ir nepasirodė. Policijos pareigÅ«nai pasiÅ«lė nukentėjusiajam atvykti į policijÄ ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ sekančiÄ dienÄ , kadangi pastarasis buvo neblaivus. Vėliau J. S. iÅ¡vežė greitoji medicinos pagalba. LaužtuvÄ ir kirvį namo parnešė gal sÅ«nus, gal jis, dabar tiksliai nepamena.

SÅ«nus jam pasakojo, kad iÅ¡lipus iÅ¡ griovio matė, kaip nukentėjusiajam buvo suduoti smÅ«giai. Bandė krÅ«tine uždengti J. S.. Girdėjo minėtų vyrų parodymus policijos pareigÅ«nams, kad nukentėjusysis pats puolė pastaruosius. SekančiÄ dienÄ po įvykio jis kartu su nukentėjusiuoju važiavo į policijos komisariatÄ . Nukentėjusysis jam pasakojo, kad minėti vyrai tyčia laukė kol pastarasis iÅ¡lips iÅ¡ griovio ir sudavė pastarajam smÅ«gius. Liudytojas P. A. parodė, kad įvykio dienÄ su tėčiu buvo (duomenys neskelbtini) pas senelius.

Ten buvo ir J. S.. Jis asmeniÅ¡kai alkoholio nevartojo. Brendį gėrė tėtis ir J. S.. Matė, kaip kelyje įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu apsivertė maÅ¡ina. Nusprendė padėti žmonėms, pakviesti pagalbÄ ir nueiti iki įvykio vietos. IÅ¡ senelio J. S. paėmė laužtuvÄ ir kirvukÄ . Eidami į eismo įvykio vietÄ , perlipo griovį. Eismo įvykio vietoje rado du nukentėjusiuosius. Jo tėtis telefonu iÅ¡kvietė pagalbÄ . J. S., atidaręs variklio gaubtÄ , nukirto akumuliatoriaus laidus.

Vėliau atvažiavo specialios tarnybos. Atvažiavę gaisrininkai traukė akumuliatorių iÅ¡ maÅ¡inos. Nematė ar ant kelio buvo kažkokių detalių ir kad kažkas mėtytų į gaisrininkus talpas. Nukentėjusysis su spec. tarnybų darbuotojais nekonfliktavo. Už 15-20 min. jie nuėjo link namų. Lauke jau temo, saulė leidosi, bet iÅ¡ eismo įvykio vietos griovys dar gerai matėsi. Kirvį ir laužtuvÄ nešė nukentėjusysis. Tėtis ėjo pirmas, o jis su nukentėjusiu ėjo deÅ¡iniau iÅ¡ paskos.

Per griovį pirma perlipo tėtis. Po to per griovį perlipo nukentėjusysis ir iÅ¡ paskos jis. Kai tėtis perÅ¡oko griovį, jiems dar neperėjus griovio iÅ¡girdo balsus ir pamatė kitoje griovio pusėje maÅ¡inÄ . Girdėjo, kaip trys vyrai prie automobilio aptarinėjo avarijÄ . Po to pokalbis pasidarė agresyvus, adresuotas į juos. Minėtiems asmenims J. S. kažkÄ pasakė. Lipdamas per griovį, nukentėjusysis už kažko užkliuvo ir nukrito ant žemės priekiu. Kai J. S. nukrito, kiti asmenys buvo maždaug už 3 metrų nuo pastarojo ir to nugriuvimo niekaip neįtakojo.

Ar krisdamas veidu nukentėjusysis veidu lietė žemę, negali pasakyti. Kai J. S. atsistojo, kirvis ir laužtuvas tebebuvo pastarojo rankose. Jam Å¡okant per griovį, J. S. jau stovėjo ir bendravo su minėtais asmenimis. Nežino apie kÄ buvo kalbama. Jam pasirodė, kad J. S. ir minėti asmenys vieni kutus pažinojo. Pokalbio metu J. S. įrankius laikė rankose. Rankos buvo nuleistos. Pokalbiui agresyvėjant, žemesnio Å«gio stambesnis vyras čiupo J. S. už abiejų rankų, kuriose buvo įrankiai. Tas vyras nieko nedarė, tiesiog laikė nukentėjusiojo rankas.

J. S. bandė traukti rankas į save, siekdamas iÅ¡silaisvinti. Jis priėjo artyn ir bandė nukentėjusįjį ir tÄ vyrÄ iÅ¡skirti. AukÅ¡tas vyras pakeltu balsu pradėjo moralizuoti J. S., priėjo artyn, tačiau jokių smÅ«gių nesudavė. Tuo tarpu žemo Å«gio stambesnis vyras smogė nukentėjusiajam į galvÄ . Nuo smÅ«gio J. S. ant Å¡laito aukÅ¡tielninkas ir paleido įrankius. Po to, uždengdamas savo kÅ«nu, jis bandė apsaugoti nukritusio nukentėjusiojo galvÄ nuo smÅ«gių. Nukritusiam nukentėjusiajam buvo suduoti kumščiu trys smÅ«giai į galvos sritį.

Gindamas nukentėjusįjį, matė Å¡alia tik vieno žmogaus kojas. Nukentėjusiajam smÅ«giavo tas pats stambesnis žemesnis vyras. J. S. suÅ¡uko jo tėčio vardÄ . Po to jis atsistojo kartu su nukentėjusiuoju. Nematė kokiu tarpu pribėgo jo tėtis. Kai atsikėlė, minėti trys vyrai buvo vienoje vietoje, maždaug 1-2 metrų atstumu nuo jų. J. S. dar bandė su minėtais vyrais aiÅ¡kintis. Jis ramino nukentėjusįjį, liepdamas liautis konfliktuoti. Pastebėjo, kaip aukÅ¡tas vyras įdavė ginklÄ minėtam žemesniam stambesniam vyrui.

Jo tėtis telefonu iÅ¡kvietė policijÄ . Iki atvažiuojant policijai žemas stambesnis vyras pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Vėliau atvažiavusiems policijos pareigÅ«nams papasakojo įvykio aplinkybes. Apie trečiÄ dingusį vyrÄ nieko nesakė, nes nebuvo paklausta. Nukentėjusysis su greitÄ ja buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Kai J. S. gavo smÅ«gį, kirvį ir laužtuvÄ paėmė trečias žemesnis vyras. J. S. minėtais įrankiais niekam negrasino. Minėtais įrankiais niekam nebuvo smogta.

Kur po to įrankiai buvo padėti, jis nežino. AsmeniÅ¡kai jis pas senelius į namus įrankių neparnešė. Ä®vykio metu J. S. vilkėjo tamsius žalios spalvos kamufliažinius drabužius. Liudytojas L. Å . parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ vyko į kelių eismo įvykį, kuris įvyko prie (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje buvo žmonės susiję su eismo įvykiu ir dar vienas besiblaÅ¡kantis žmogus. Tas žmogus trukdė ugniagesiams dirbti. Pastarasis, eidamas per keliÄ , numetė langų skysčio talpÄ po jų automobilio ratais.

Tai nebuvo labai pavojinga, tik atrodė keista, kad atvažiavusiai pagalbai buvo mėtomos talpos. Po to tas asmuo nuėjo laukais link minėto kaimo. Pastarojo rankose matė kirvį. Laukuose matė 200-300 m. atstumu nuo eismo įvykio vietos stovinčius žmones bei automobilį. Pamena, kad tas žmogus vilkėjo tamsiÄ striukę. Ta striukė galėjo bÅ«ti kamufliažinė. Jo kolegos nuėjo prie apvirtusio automobilio, siekiant atjungti akumuliatorių. Jis asmeniÅ¡kai nematė kaip buvo atjungtas avarijoje nukentėjusiojo automobilio akumuliatorius.

KitÄ dienÄ , atvykęs į budėjimÄ , iÅ¡girdo kolegas kalbant, kad įvykio vietoje kur buvo avarija, laukuose įvyko muÅ¡tynės. Liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamuosius ir nukentėjusįjį pažįsta. Pasibaigus medžioklei, važiavo į sutartÄ vietÄ susitikti su kitais medžiotojais. Medžioklėje dalyvavo ir kaltinamieji, t.y. R. ir M.. T. medžioklėje dalyvavo svečio teisėmis ir buvo be ginklo. Medžioklės vadovu buvo jis. Pagrindiniame kelyje pamatė avarijÄ . Pasukus į (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini).

Ten sutiko T. L.. Pastarasis papasakojo, kad J. S. laksto su kirviais, puola ant jų. Pradėjo eiti link R. mašinos. T. su juo kartu nėjo. Įvykio vietoje J. S. pykosi su R.. Lauke buvo beveik tamsu. Atkreipė dėmesį, kad J. S. vilkėjo kamufliažinius drabužius. Pamatęs jį, nukentėjusysis pradėjo aiškinti ir su juo. J. S. ir pastarojo draugas, kuris buvo vyresnis, buvo agresyvūs. Matė, kad nukentėjusiojo veidas kruvinas, buvo prakirsta lūpa. Nukentėjusysis apie muštynes nieko nepasakojo.

Nukentėjusysis buvo su dviem draugais. Vienas iÅ¡ tų draugų, kuris buvo jaunesnis, vis ramino J. S., o vyresnis iÅ¡ tolo Å¡aukė ant jų. Nukentėjęs buvo neblaivus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusysis niekada taip nepuldavo ir nesielgdavo. R.po savo maÅ¡ina parodė kirvį ir laužtuvÄ . Minėjo, kad tie įrankiai buvo atimti iÅ¡ J. S.. R. aiÅ¡kino, kad J. S. pastaruosius puolė minėtais įrankiais. Nukentėjusysis nieko nekalbėjo apie padarytus kÅ«no sužalojimus. Net nenorėjo, kad bÅ«tų kviečiama greitoji medicinos pagalba.

Atvykus policijai, pareigūnai visus išskyrė, jis su kitais medžiotojais nuėjo su moterimi, o policininkas su nukentėjusiais. Jis buvo su R., M.. Nežino kur tuo metu buvo T.. Nukentėjusysis stovėjo su savo giminaičiais. Policijos pareigūnė užsirašė ne visų įvykio vietoje buvusių asmenų duomenis. Ji pati pasakė, kad nereikia visų, todėl ir nebeužsirašė T. duomenų. Greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama policijos pareigūnų iniciatyva. Su kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju dalyvavo medžioklėje.

Praėjus mėnesiui po įvykio, J. S. dalyvavo medžioklėje su ginklu ir yra sumedžiojęs žvėrį. Žino, kad J. S. maždaug prieÅ¡ 5 metus buvo operuota ranka. Kai reikėdavo kažkÄ dirbti, nukentėjusysis dažnai skųsdavosi skaudančia ranka. Iki minėto įvykio jis asmeniÅ¡kai su J. S. turėjo konfliktÄ dėl kažkokio bokÅ¡telio sulaužymo. Nukentėjusysis dažnai vengdavo susitikimų po medžioklės. Tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konfliktų nebÅ«davo. Pamena, kad tik vienÄ kartÄ nukentėjusysis susikivirčijo su M. medžiotojų susirinkimo metu.

J. S. kitiems medžiotojams pasakojo apie minėtÄ Ä¯vykį, kad buvo užpultas ir suspardytas. J. S. nieko nepasakojo kas pastarÄ jį suspardė. Liudytoja Z. V. parodė, kad dirba Å iaulių greitosios pagalbos stotyje skubios pagalbos specialiste. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu jai pareigÅ«nai į greitosios automobilį atvedė visÄ Å¡lapiÄ asmenį. Atrodo pastarajam buvo sužalotas antakis. Sužalotas asmuo daug keikėsi, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Apart antakio sužalojimo, minėtas asmuo daugiau niekuo nesiskundė.

Minėto asmens neklausė dėl susižalojimo aplinkybių. Asmuo buvo visas Å¡lapias. Minėtam asmeniui ant veido nebuvo daug kraujo. Vežė į ligoninę, nes reikėjo žaizdÄ siÅ«ti. Ar nukentėjusysis skundėsi rankos skausmais, ji nepamena. Jis buvo piktas agresyvus, tačiau ne jos atžvilgiu. Liudytojas M. U. parodė, kad 2020 metais dirbo Å iaulių patrulių rinktinėje. Pamena, kad važiavo į pagalbÄ kolegoms forminti eismo įvykį. Pamena, kad gavo praneÅ¡imÄ apie toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini) vykstančias muÅ¡tynes.

Ä®vykio vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietoje stovėjo vienas automobilis. Vienam iÅ¡ konflikte dalyvavusiam asmeniui kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kiek pamena, akivaizdžiai sužaloto, kruvino, asmens nebuvo. Asmenys buvo apsirengę darbiniais rÅ«bais, jokių ginklų ar įrankių asmeniÅ¡kai nematė. TÄ dienÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ turėjo raÅ¡yti kolegė ir ji turėjo užfiksuoti visus asmenis su kuriais buvo bendrauta. GirtumÄ nustatinėjo vyresniam asmeniui ir jam buvo nustatytas girtumas.

Ä®vykio vietoje buvę asmenys vienas kitÄ vadino vardais, todėl mano, kad pastarieji buvo pažįstami. Su jais visi asmenys bendravo gražiai, bet tas asmuo, kuriam buvo nustatytas girtumas, nenorėjo atsakinėti į klausimus, kalbėjo pakeltu tonu. Teisiamųjų posėdžių metu taip pat iÅ¡tirti Å¡ie bylos duomenys: Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuoti parodymų patikrinimai vietoje su įtariamuoju T. L., kurių metu T. L. nurodė, kad jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini).

Taip pat jis nurodė, kad Å¡i vieta yra (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ vingį (žiÅ«rint nuo tos pusės kurioje buvo jis pats), (duomenys neskelbtini). PapraÅ¡ius T. L. parodyti, kur stovėjo jie patys ir stebėjo eismo įvykio vietÄ , jis nurodė, kad Å¡i vieta yra (duomenys neskelbtini) o įtariamieji stovėjo Å¡alia vienas kito. Å i vieta atitiktų vietÄ , kurioje įvyko grumtynės, bei vietÄ , kurioje nukrito J. S.. PapraÅ¡ius T. L. parodyti vietÄ , kurioje stovėjo jo džipas, jis nurodė, kad Å¡i vieta yra (duomenys neskelbtini) nuo jų stovėjimo vietos, o jų automobilis stovėjo jiems už nugaros, kiek deÅ¡iniau.

PapraÅ¡ius T. L. parodyti vietÄ , kurioje J. S. kirto (duomenys neskelbtini), jis nurodė Å¡iÄ kirtimo vietÄ , kuri yra prieÅ¡ais eismo įvykio vietÄ , nes J. S. per pievÄ Ä—jo tiesiai nuo jos, (duomenys neskelbtini) PapraÅ¡yta T. L., kokioje padėtyje buvo J. S. rankos, kai jis puolė M. M., kÄ T. L. parodė. PapraÅ¡yta T. L. parodyti, kaip J. S. sau trenkėsi kirvio pentimi. T. L. tai parodė, kas buvo nufotografuota. PapraÅ¡ius parodyti T. L. vietÄ , kurioje stovėjo P. džipas, jis nurodė vietÄ (duomenys neskelbtini).Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota. (2 t., b. l. 144-154);

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo atlikti parodymų patikrinimai vietoje su įtariamuoju M. M., kuris parodė kryptį, iÅ¡ kurios jie važiavo link eismo įvykio vietos. Jis nurodė, kad jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini). M. M. parodė vietÄ , kurioje buvo įvykęs eismo įvykis ir jis nurodė, kad Å¡i vieta yra (duomenys neskelbtini). PapraÅ¡ius M. M. parodyti, kur stovėjo jie patys ir stebėjo eismo įvykio vietÄ , jis nurodė, kad Å¡i vieta yra (duomenys neskelbtini) o Å¡i vieta atitiktų ir vietÄ , kurioje įvyko grumtynės, bei vietÄ , kurioje nukrito J.

S. po sau pačiam kirvio pentimi trenkto smÅ«gio. PapraÅ¡ius M. M. parodyti vietÄ , kurioje stovėjo R. S. džipas, jis nurodė, kad Å¡i vieta yra (duomenys neskelbtini). PapraÅ¡ius M. M. parodyti vietÄ , kurioje J. S. kirto (duomenys neskelbtini) jis nurodė Å¡iÄ kirtimo vietÄ , kuri yra prieÅ¡ais eismo įvykio vietÄ , nes J. per (duomenys neskelbtini). PapraÅ¡yta M. M. parodyti, kokioje padėtyje buvo J. S. rankos, kai Å¡is puolė jį, kÄ M. M. ir parodė. PapraÅ¡yta M. M., parodyti, kaip J. S. sau trenkėsi kirvio pentimi, o Å¡is tai parodė.

PapraÅ¡ius M. M. parodyti vietÄ , kurioje stovėjo P. džipas, jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini). PapraÅ¡ius M. M. parodyti vietÄ , kur jis padėjo iÅ¡ J. S. atimtus kirvį ir laužtuvÄ , jis nurodė, kad juos padėjo po R. S. džipu, ant žemės, prie galinės automobilio dalies. Parodymų patikrinimo metu fotografuota.(3 t., b. l. 43-53); Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuoti parodymų patikrinimai vietoje su įtariamuoju R. S., kuris parodė kryptį, iÅ¡ kurios jie važiavo link eismo įvykio vietos nuo (duomenys neskelbtini).

PapraÅ¡ius R. S. parodyti vietÄ , kurioje buvo įvykęs eismo įvykis, jis nurodė, kad Å¡i vieta yra prie (duomenys neskelbtini). PapraÅ¡ius R. S. parodyti, kur stovėjo jie patys ir stebėjo eismo įvykio vietÄ , jis nurodė, kad Å¡i vieta yra (duomenys neskelbtini), o Å¡i vieta atitiktų ir vietÄ , kurioje įvyko grumtynės, kurioje nukrito J. S., po sau kirvio pentimi trenkto smÅ«gio. PapraÅ¡ius R. S. parodyti vietÄ , kurioje stovėjo jo džipas, jis nurodė, kad Å¡i vieta yra (duomenys neskelbtini).

PapraÅ¡ius R. S. parodyti vietÄ , kurioje J. S. kirto (duomenys neskelbtini), jis nurodė Å¡iÄ kirtimo vietÄ , kuri yra prieÅ¡ais eismo įvykio vietÄ , nes J. per (duomenys neskelbtini). PapraÅ¡yta R. S. parodyti, kokioje padėtyje buvo J. S. rankos, kai jis puolė M. M., kÄ Å¡is ir parodė. PapraÅ¡yta R. S., parodyti, kaip J. S. sau trenkėsi kirvio pentimi, kÄ Å¡is taip pat parodė. PapraÅ¡ius R. S. parodyti vietÄ , kurioje stovėjo P. džipas, jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) e. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota. (2 t., b. l. 195-204); 2019-07-20 protokolas-pareiÅ¡kimas J.

S., kuriame nurodė, kad 2019-07-19, apie 23:10 val., jis kartu su sÅ«nėnu S. A. ir pastarojo sÅ«numi P. A. ėjo iÅ¡ eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), kur nuo kelio buvo nuvažiavęs lengvasis automobilis. Jie buvo nuėję pasižiÅ«rėti, ar nereikalinga pagalba. Vairuotojui ir keleivei suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ , iki atvykstant policijai. Kai įvykio vietoje jau buvo policijos pareigÅ«nai, gaisrinė ir greitoji medicinos pagalba, jie per (duomenys neskelbtini) Pakelyje jiems buvo griovys, kurio nespėjus perlipti, jis gavo vienÄ spyrį į galvÄ , o keturiomis iÅ¡ropojus iÅ¡ griovio, jis dar gavo ne mažiau keturių smÅ«gių kumščiu į galvos sritį.

Atsipeikėjęs jis pamatė pažįstamus: R. S., M. M., ir dar vienÄ iÅ¡ matymo pažįstamÄ 35-40 metų, 185 cm Å«gio, nestambaus kÅ«no sudėjimo vyriÅ¡kį, kuris buvo apsirengęs maskuojančiÄ uniformÄ . Jis pradėjo Å¡aukti: ,,kÄ darote vyrai“, o tuo metu, iÅ¡ griovio iÅ¡lipęs, S., pamatęs jį sumuÅ¡tÄ , paskambino į policijÄ . IÅ¡girdę, kad yra skambinama policijai, iÅ¡ matymo pažįstamas vyras, kurio jokių anketinių duomenų jis nežino, bet jie tikrai yra žinomi, kartu su juo buvusiais asmenims pasiÅ¡alino.

Netrukus prie jų privažiavo dar vienas medžiotojas V. P., o iÅ¡ karto po jo ir policijos pareigÅ«nai. Kadangi jam stipriai kraujavo iÅ¡ nosies, greitoji medicinos pagalba jį pristatė į VÅ Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės priėmimo skyrių apžiÅ«rai, kur, nustatę galvos ir veido sumuÅ¡imus, kaktos muÅ¡tÄ Å¾aizdÄ , kraujosruvas po akimis ir akiduobės lūžimÄ , iÅ¡leido gydytis ambulatoriÅ¡kai (1 t., b. l. 6-9); 2019-11-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ kuriame konstatuota, jog 2019-11-21 buvo gautas T.

L. pareiÅ¡kimas dėl to, kad 2019-07-19 apie 23:10 val. Å iaulių r., (duomenys neskelbtini), neblaivus J. S. be priežasties jam trenkė vienÄ kartÄ kumščiu į kaklo sritį ir taip sukėlė fizinį skausmÄ . Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus bei į teismo medicinos specialistus jis nesikreipė. T. L. teigimu, jis iÅ¡ karto su pareiÅ¡kimu dėl jam sukelto fizinio skausmo į policijÄ nesikreipė, nes buvo sutrikusi jo sveikata bei policijos pareigÅ«nai jį atkalbėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , o pasiÅ«lė susitaikyti.

Po mėnesio jis vėl bandė kreiptis į policijÄ dėl minėto fakto, bet policijos pareigÅ«nai pasiÅ«lė palaukti, kol įvyks akistata, o tada jis ir nuspręs, ar norės raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , ar - ne. Po akistatos, pasitarus su advokatu, jis nutarė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl jam sukelto fizinio skausmo. Jis į medikus nesikreipė, pas ekspertus nėjo, nors ant kaklo po suduoto smÅ«gio matėsi mėlynė, kuriÄ matė jo Å¡eimos nariai ir S.su M.. Jis pats mėlynės nėra užfiksavęs. Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal T.

L. pareiÅ¡kimÄ dėl to, kad jis prieÅ¡prieÅ¡inį pareiÅ¡kimÄ pateikė tik 2019-11-21, tai yra tik po 4 mėnesių po įvykio, todėl tai vertintina, kaip jo gynybinę pozicijÄ . Konstatuota, jog T. L. pareiÅ¡kime nustatytos aplinkybės bus iÅ¡tirtos baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o tuomet proceso dalyvių procesinė padėtis gali pasikeisti. Konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d., požymių. (1 t., b. l. 26-31); 2019-07-20 tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame Å iaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausioji patrulė Ž.

M. nurodė, kad 2019-07-19, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. U., 23:09 val. iÅ¡ budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) netoli dabartinės avarijos, apie 50 m atstumu nuo jos, (duomenys neskelbtini), neblaivÅ«s trys medžiotojai, važinėdami po laukus, sumušė laužtuvu pranešėjÄ ir jo sÅ«nų. Greitosios medicinos pagalbos pranešėjas atsisakė. Nukentėjęs pranešėjas laukia policijos pareigÅ«nų. Nuvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko medžiotojų bÅ«relio nariai:

R. S., M. M. ir V. P., kurie visi akivaizdžiai buvo blaivÅ«s, ir kurie paaiÅ¡kino, jog, jiems žiÅ«rint avarijÄ , iÅ¡ griovio iÅ¡lipo 3 vyrai, kurie su savimi turėjo kirvį ir laužtuvÄ bei elgėsi agresyviai. IÅ¡ griovio iÅ¡lipę vyrai pasivadino S. A., P. A. ir J. S., kurio veidas buvo kruvinas, todėl jam buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Paklausus J. S., kodėl jo veidas yra kruvinas, Å¡is paaiÅ¡kino, kad, iÅ¡lipus iÅ¡ griovio, prie jo priėjo jam iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo, kurio vardo ir pavardės jis nesugebėjo pasakyti, ir trenkė jam į veidÄ .

Paklausus J. S., kur yra tas asmuo, trenkęs jam į veidÄ , Å¡is atsakė, kad Å¡is, iki jiems atvykstant, pasiÅ¡alino. Paklausus medžiotojų bÅ«relio narių, ar jie žino, su kokiu asmeniu sukonfliktavo J. S., Å¡ie paaiÅ¡kino, kad jie nežino, nes aplinkui buvo daug kitų paÅ¡alinių asmenų, kurie buvo atėję pažiÅ«rėti eismo įvykio. J. S. alkoholio matuokliu nustatytas 1,40 promilių girtumas. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, J. S. buvo iÅ¡vežtas į VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės Priėmimo skyrių detalesnei apžiÅ«rai. (1 t., b. l. 32-33); 2019-07-20 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ra, kurios metu buvo važiuojama asfaltuotu keliu, o deÅ¡inėje pusėje stebimas žvyruotas kelias, vedantis link (duomenys neskelbtini) Važiuodami Å¡alia, (duomenys neskelbtini) kurioje matome Å¡viežiai automobilio iÅ¡važinėtÄ Å¾olę.

Eidami išvažinėta žole, prieiname žolėmis apžėlusį griovį. Šalia griovio sankasa žolė ištrypta. Pėdsakų ar objektų vertingų tyrimui neužfiksuota. Apžiūros metu fotografuota, pridėta schema. (1 t., b. l. 36-49); 2019-07-22 specialisto teismo mediko išvada, kurioje konstatuota, kad J. S. nustatyta dešinio antakio muštinė žaizda su poodine kraujosruva dešinės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės pusės vokų-paakio-nosies srityje; poodinės kraujosruvos kairiame žande, krūtinės priekiniame paviršiuje; kraujosruva po kairės akies obuoliojungine; kraujosruvos gleivinės viršutinėje lūpoje, dešiniame žande, kairiame žande; odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje; dešinėje pažandės srityje, kairėje blauzdoje; kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis.

J. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai, iÅ¡skyrus muÅ¡tinę žaizdÄ su poodine kraujosruva deÅ¡inės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje, padaryti, kontaktuojant su kietais bukais daiktais. J. S. nustatyta muÅ¡tinė žaizda su poodine kraujosruva deÅ¡inės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje padaryta, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar galimai pavirÅ¡iumi. J. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu. J. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 115-116); 2019-09-30 specialisto teismo mediko iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad remiantis turimais duomenimis, kadangi tyrimui nėra pateiktas klausime įvardintas kirvis, užduotyje nenurodytos konkrečios sužalojimo aplinkybės, neatmetama galimybė, kad, vertinant sužalojimus atskirai, J.

S. nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir kontaktuojant su kietam bukam daiktui priskiriama įvardinta kirvio dalimi. Toliau pasisakyti bÅ«tų galima, tyrimui pateikus konkretų daiktÄ (kirvį) (1 t., b. l. 123); 2020-01-09 specialisto teismo mediko iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad neatmetama galimybė, jog J. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai veido srityje galėjo bÅ«ti padaryti ir kontaktuojant su tyrimui pateikto 2019-12-02 daiktų apžiÅ«ros protokole įvardinto kirvio pentimi. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizacijÄ , iÅ¡sidėstymÄ tarpusavio atžvilgiu, nesant pateiktų konkrečių griuviminės traumos aplinkybių, J.

S. nustatytų kÅ«no sužalojimų visuma nėra bÅ«dinga griuvimui, kontaktuojant su kietu buku pavirÅ¡iumi. J. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai yra jo rankai pasiekiamose kÅ«no srityse (1 t., b. l. 129-130); 2019-03-29 praÅ¡ymas, kuriame (duomenys neskelbtini) valdybai R. S., G. G., R. P. ir M. G. nurodė, kad 2019-03-23 vykusiame (duomenys neskelbtini) bÅ«relio visuotiniame ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime medžiotojas J. S. savo pasakymu apie netinkamÄ varymų medžioklės vadovų elgesį galimai įžeidė medžioklės vadovus G.

G., R. P., M. G. ir R. S., savo kalboje paminėdamas, kad medžioklės vadovai rÅ«ko spjaudosi, nederamai vadovauja medžioklei, kalba necenzÅ«rinius žodžius, yra nekompetentingi. Toks neadekvatus medžioklės senbuvio pasisakymas vieÅ¡oje vietoje apie savo kolegas daro gėdÄ bÅ«reliui, kursto nesantaikÄ grupėje ir gali turėti įtakos ateinančių varymų medžioklės sezonų eigai, todėl praÅ¡o iÅ¡kviesti į valdybos posėdį J. S., kad jis atsakytų, kurių medžioklės taisyklių punktų yra nesilaikoma, kurie medžioklės vadovai jų nesilaikė ir kurie medžioklės vadovai rÅ«kė bei mėtė nuorÅ«kas ir kalbėjo necenzÅ«riniais žodžiais (2 t., b. l. 21); 2019-04-10 protokolas, kuriame užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) bÅ«relio valdybos posėdyje buvo svarstomas gautas (duomenys neskelbtini) medžioklės vadovų pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas valdybos posėdyje apsvarstyti netinkamus, medžioklės vadovus įžeidžiančius, (duomenys neskelbtini) bÅ«relio nario J.

S. pasisakymus būrelio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu. A. L. pasisakė, jog J. S. visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu J. S. neminėjo jokių konkrečių pavardžių, o turėjo omenyje jaunus medžiotojų vadovus, pasisakydamas, kad jie nesilaiko senų medžioklės tradicijų, netinkamai vykdo medžioklės vadovų pareigas. S. U. pasisakė, kad kiekvienas medžiotojas turi savo nuomonę ir turi teisę pasisakyti visuotinio susirinkimo metu. Nutarta, jog valdyba nemato pagrindo J.

S. svarstymui už jo pasisakymus visuotinio susirinkimo metu. Už nutarimÄ balsavo 5 nariai, prieÅ¡ - 1, o susilaikė - 1. (2 t., b. l. 18-20); 2019-07-24 praneÅ¡imas, kuriame V. P. nurodo (duomenys neskelbtini) bÅ«relio valdybai apie J. S., jog 2019-07-12 prieÅ¡ medžioklę jį apkaltino, jog jis nuvertė J. S. tykojimo bokÅ¡telį, o Å¡ie faktai yra užfiksuoti R. G. slaptoje kameroje. Paskambinus R. G., paaiÅ¡kėjo, kad tai melas. Taip pat J. S. pastoviai ignoruoja medžioklės vadovų ir grupelės narių priimtas vidaus taisykles:

„prieÅ¡ ir po medžioklės visi grupelės nariai renkasi sutartoje vietoje sutartu laiku“ (2 t., b. l. 22); 2019-08-09 protokolas, kuriame užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) bÅ«relio valdybos posėdyje buvo svarstomas klausimas, nes buvo gautas medžiotojo J. S. praÅ¡ymas dėl įvykusio konflikto (duomenys neskelbtini), kurio metu jis buvo sumuÅ¡tas jų bÅ«relio medžiotojų. Jis dėl sumuÅ¡imų kreipėsi į teisėsaugÄ , dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. PraÅ¡yme J. S. praÅ¡o apsvarstyti jį sumuÅ¡usių bÅ«relio medžiotojų elgesį ir taikyti administracines nuobaudas Å¡iems bÅ«relio nariams.

Nutarta, kadangi konfliktas įvyko ne medžioklės metu, o be to, J. S. yra nurodęs daug neaiÅ¡kių aplinkybių, policijoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl J. S. praÅ¡ymo nesvarstyti, iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas atitinkamas sprendimas. Baigus ikiteisminį tyrimÄ , nutarta valdybos posėdyje spręsti dėl tolimesnio klausimo svarstymo. Kadangi J. S. praÅ¡yme yra minimas medžiotojas L., kuris nėra bÅ«relio medžiotojas, todėl nutarta pateikti paklausimÄ medžioklės vadovui V.

P. dėl L. dalyvavimo medžioklėje, nes į medžioklės lapÄ jis nebuvo įraÅ¡ytas. (2 t., b. l. 23-24); 2019-07-19 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, jog 2019-07-19 23:20 buvo gautas praneÅ¡imas apie greitosios medicinos pagalbos poreikį adresu: (duomenys neskelbtini) kur ant kelio lauks policija, nes yra sumuÅ¡tas žmogus, kuriam yra praskelta galva, kuri truputį kraujuoja. Atvykę medikai apžiÅ«rėjo J. S., kuriam konstatavo minkÅ¡tųjų audinių trauminį sužalojimÄ .

J. S. buvo sumuÅ¡tas konflikto metu. Stebima kraujuojanti žaizda deÅ¡inio antakio srityje, o kairiame paakyje fiksuota kraujosruva, yra vartojęs alkoholio. Pacientas iÅ¡vežtas į specializuotÄ ligoninę.(2 t., b. l. 37-38); 2019-11-29 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog J. S. pateikė kirvį ir laužtuvÄ . (2 t., b. l. 45-46); 2019-12-02 daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota kirvio apžiÅ«ra, kuris yra mediniu kotu, 63,5 cm ilgio, penties ilgis - 17 cm, o aukÅ¡tis - 5,7 cm, plotis - 3,5 cm.

Apžiūrimas metalinis laužtuvas su abiem riestais galais, kurio vienas galas žirklių tipo, o kitas - nusmailintas, o laužtuvo ilgis 87 cm. Apžiūros metu fotografuota. (2 t., b. l. 47-56); 2019-11-14 informacinis pranešimas, kuriame Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius nurodė, kad 2019-07-19 22 val. 45 min. ir 2019-07-19 23 val. 05 min. buvo gauti pranešimai. Pateikiamos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos. (2 t., b. l. 96); 2019-11-20 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra, kurios metu girdima, kaip vyras nurodo, jog (duomenys neskelbtini) yra avarija, kurios metu apsivertė lengvasis automobilis.

Pranešėjas prašo greitosios medicinos pagalbos. Pranešėjas nurodo, jog mato, kad rūksta dūmai bei nurodo, jog eina žiūrėti. (2 t., b. l. 97-99); 2019-11-20 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra, kurios metu girdima, kaip vyras nurodo, jog į (duomenys neskelbtini), kur yra eismo įvykis, nori dar vieno policijos ekipažo, nes įvyko incidentas su medžiotojais po to, kai jie padėjo eismo įvykio dalyviams. Medžiotojai sumušė, važinėdami po laukus.

Jie dabar yra per (duomenys neskelbtini). Medžiotojai, kurie juos tris užpuolė yra trys. Nurodo, jog sudaužė veidÄ , o veidas yra pasruvęs krauju. Pranešėjas nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos nenori, bet reikalauja policijos. Vyras nurodė, jog jis bandė spirti, o jam davė į veidÄ , sužalotas kojos raumuo. Pranešėjas prisistato S. A.. (2 t., b. l. 100-102); Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis J. S. parodė, kad apsivertęs automobilis buvo griovyje, prieÅ¡gaisrinės tarnybos automobilis buvo Å¡alia apsivertusio automobilio, sau prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, policijos automobilis buvo prieÅ¡prieÅ¡iais prieÅ¡gaisrinės tarnybos automobiliui.

PapraÅ¡ius J. S. parodyti, kur buvo jis pats, kai pamatė šį eismo įvykį, nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). Jis buvo lauke, tad gerai matė apsivertusį automobilį. J. S. nurodė savo ėjimo kryptį link eismo įvykio vietos. Jis parodė, kaip nešėsi kirvį ir laužtuvÄ rankose, bei parodė vietÄ , kurioje lipo (duomenys neskelbtini). J. S. parodė, kur buvo P. ir S., kai jis lipo (duomenys neskelbtini). J. S. nurodė, kad įtariamieji buvo kitapus (duomenys neskelbtini).

Ä®tariamųjų džipo stovėjimo vietos jis negalėjo nurodyti, nes teigė, kad nematė. J. S. nurodė, kur po sumuÅ¡imo stovėjo P. džipas bei į kuriÄ pusę pasiÅ¡alino T. L.. J. S. parodė, kad, kai jis (duomenys neskelbtini), tuo momentu kirvis ir laužtuvas buvo jo deÅ¡inėje rankoje, nes su kaire ranka jis laikėsi lipdamas už žolių. Tik pasiekęs (duomenys neskelbtini), jis pajuto iÅ¡ karto smÅ«gį į kairiÄ akį, po ko jis pargriuvo ant žemės, o ten pajuto dar vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę akį, antakį.

J. S. negalėjo parodyti, kur po sumušimo pasiliko kirvis ir laužtuvas, nes nematė. J. S. neparodė, kaip T. L. sugriebė už kirvio, kaip buvo jis užsimojęs kirviu prieš M. M., nes tokios situacijos, J. S. teigimu, iš viso nebuvo. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 t., b. l. 74-94); Akistatos protokolas, kuriame užfiksuota akistata tarp įtariamojo M. M. ir nukentėjusioji J. S., kurios metu M. M. nurodė, kad asmeninių sutarimų su J. S. jis neturi, nes būna konfliktų su J., kas liečia medžioklės reikalus, o tuo tarpu J.

S. nurodė, jog asmeninių nesutarimų nėra, o tik dažnai bÅ«na konfliktų, kai vyksta kokie pasitarimai dėl medžioklės reikalų, nes jauni vyrai vaidina labai kietais, nesiskaito, įžeidinėja, matomai, nori, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ to bÅ«relio, kad vietÄ kam paliktų. J. S. nurodė, kad jis su kirviu ir laužtuvu ėjo namo pas savo sÅ«nėnÄ , kuris gyvena (duomenys neskelbtini), nes su jais jis padėjo policijos pareigÅ«nams eismo įvykio metu. Jie tuo pačiu keliu nuėjo į eismo įvykio vietÄ , tuo pačiu keliu ir grįžo.

M. M. nurodė, jog jie visi trys stovėjo šalia S. džipo, šalia (duomenys neskelbtini) ir stebėjo, kaip vyksta eismo įvykyje. Tuo tarpu J. S. nurodė, jog jokio džipo (duomenys neskelbtini) nebuvo, nes jie jo jau tykojo, kai jis dar buvo eismo įvykio vietoje. To vietoje, kur jis buvo sumuštas, vėliau atvyko tik P.. Vėliau buvo džipas, bet, ar tas džipas buvo P., ar S., bet už vairo sėdėjo P., kuris vėliau privažiavo. Jis nežino, iš kur jie visi trys atsirado, tačiau jie atėjo jam iš už nugaros.

M. M. nurodė, kad niekas J. S. nespyrė į galvÄ , o pats dėl girtumo vartaliojosi po upelį; jis pats, iÅ¡lipęs iÅ¡ griovio, ant jo puolė su kirviu, bet gerai, kad T. jį iÅ¡gelbėjo; Jis pats prie tyrėjos prisipažino, sakydamas: „tau reikėjo daugiau duoti“, tyrėja yra liudininkė. Tuo tarpu J. S. parodė, jog jis nematė, kas man spyrė, ar tai buvo spyris iÅ¡ priekio, ar iÅ¡ galo, o reikia klausti jų; jį vaikas užstojo, sakydamas: „kÄ darote vyrai“; dėl ko Å¡ie jį mušė, jis nežino, o čia jau jų reikėtų klausti.

M. M. parodė, kad J. S. niekas jokių smÅ«gių nedavė į galvÄ ; jis pats nesmÅ«giavo, oprieÅ¡ingai Å¡is jį puolė su kirviu be jokios priežasties, bÅ«damas labai piktas ir agresyvus. Tuo tarpu J. S. parodė, kad, kai jam buvo pirmas spyris, tada jam jau aptemo sÄ monė, o dar nespėjus atsigauti, jis jau gavo kumščiais į galvos sritį; jis nematė, kas jį mušė; jo veidas buvo kruvinas, todėl jis negali pasakyti, kas ir kiek kokių smÅ«gių jam sudavė. M. M. parodė, kad J.

S. buvo prieš jį užsimojęs kirviu ir puolė jį, bet jį apsaugojo T.. Tuo tarpu J. S. parodė, kad jis su kirviu nepuolė nė vieno jų, o, ar buvo užsimojęs, jis negali pasakyti. M. M. parodė, kad, kai buvo pasitampymas dėl kirvio su T., tai T. jį paleido, po ko kirvio pentis J. S. trenkėsi į galvos sritį. Tuo tarpu J. S. tvirtino, jog jam niekas kirvio pentimi nesudavė, o tie visi sužalojimai buvo padaryti žmogaus. (3 t., b. l. 66-69); Akistatos protokolas, kuriame užfiksuota akistata tarp įtariamojo R.

S. ir nukentėjusiojo J. S., kurios R. S. parodė, kad J. S. ėjo link (duomenys neskelbtini) (jau grįžtant), o jie buvo už upelio (žiÅ«rint nuo eismo įvykio vietos); jie buvo Å¡alia jo džipo visi trys ir žiÅ«rėjo link eismo įvykio vietos; jie jau iÅ¡ toli matė ateinančius vyrus, iÅ¡ kurių vienas buvo J., kurie ėjo link jų. Tuo tarpu J. S. parodė, kad jis jų nematė iÅ¡ viso; jis jau buvo perlipęs (duomenys neskelbtini), kai iÅ¡ kairės pajuto smÅ«gį į galvÄ , o jis mano, kad tai buvo smÅ«gis koja; jis tuo metu buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ upelio, buvo ant kranto, o toliau sekė kumščiai rankomis; jie visi trys buvo (duomenys neskelbtini); iÅ¡lipus į(duomenys neskelbtini), jie jam pastojo keliÄ ir iÅ¡ karto pradėjo muÅ¡ti be jokių kalbų.

R. S. tvirtino, jog niekas nespyrė J. S. ir (duomenys neskelbtini) jis atgal nesirideno. J. S. patvirtino, jog jis nematė, kas jam spyrė, bet jis pakrito vietoje, nenusirideno į (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu R. S. tvirtino, jog niekas J. S. nemušė, prie jo nesilietė, apart to, kad jis pats kirvio pentimi susižalojo bei dar sugebėjo laisva ranka T.suduoti, nes buvo labai agresyvus, pats pradėjo ginčytis, pulti, puolė su kirviu iš karto ant M., nes J. šis, kaip jis supranta, nepatinka. J. S. puolė su kirviu M. keikdamasis, sakė:

„užmuÅ¡iu, padla“, bet gerai, kad T. sugavo kirvį, nes neaiÅ¡ku, kaip viskas dar bÅ«tų pasibaigę. Tuo tarpu J. S. tvirtino, jog jis nieko nepuolė su kirviu. R. S. tvirtino, kad, kai J. S. užsimojo su kirviu ir norėjo pulti ant M., T. kirvį pagavo, o tada vyko kirvio pasitampymas, po ko, kirviui iÅ¡slydus, su pentimi J. S. trenkėsi sau į galvos sritį, o tuo metu M. iÅ¡suko J. S., kitoje rankoje buvusį, laužtuvÄ . Po to J. S. viena ranka trenkė T. į kaklo sritį. J. S. sužalojimus pasidarė, nuo penties ir griuvinėdamas,einant (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu J. S. tvirtino, kad kirvio pentimi niekas jam nesudavė, o tie sužalojimai jam buvo padaryti žmogaus. (3 t., b. l. 70-73); Akistatos protokolas, kuriame užfiksuota akistata tarp įtariamojo T. L. ir nukentėjusioji J. S., kurios metu J. S. parodė, kad kai jis ėjo link (duomenys neskelbtini), M., L. ir S. buvo (duomenys neskelbtini), o kÄ jie ten veikė, jis nematė. Jam spyrė L., o po spyrio jis į (duomenys neskelbtini) nenusirideno, nes jis jau buvo iÅ¡lipęs (duomenys neskelbtini), o viskas (duomenys neskelbtini).

Kiek jam buvo suduota smūgių, jis pasakyti negali, bet jam galėjo būti suduoti 4 smūgiai. Rankomis jį mušė visi trys – S., M.ir L., bet, kuris daugiau sudavė smūgių, o kuris mažiau, jis pasakyti negali. Jis L., M. ir S. nei su kirviu, nei su laužtuvu nepuolė. Jis nei pats, nei jam buvo suduota kirvio pentimi, o tie sužalojimai jam buvo padaryti visų trijų – S., L. ir M.. Kai jis lipo (duomenys neskelbtini) pirma jam spyrė L., o kai jis kėlėsi, ėmė visi trys mušti kumščiais.

Jis buvo nukritęs kniÅ«pščias, bet, kai jis jau gulėjo kniÅ«psčias, jo niekas nebemušė, o mušė kumščiais, kai jis stojosi. SÄ monės jis neteko po visų smÅ«gių kojomis ir rankomis, o ar daugiau jis buvo muÅ¡amas, jis nežino. Jis nešėsi kirvį ir laužtuvÄ , nesėjo į eismo įvykį gelbėti žmonių. Kai jis nešėsi (duomenys neskelbtini) juos, jis juos laikė skirtingose rankose, o kai lipo (duomenys neskelbtini) juos perėmė į vienÄ kairę rankÄ . Kirviu jis nukirto akumuliatoriaus klemÄ , kad neužsidegtų automobilis.

Jis prisimena, kad L. jam trenkė ir paskutinį smūgį, nes jo sūnėnas tuo tarpu nuo jo nustūmė S. ir M.. L. paskutinį smūgį jam trenkė kumščiu į kairės pusės žandikaulį. Po spyrio jam buvo pataikyta į kairės pusės petį, po ko jis sukniubo. Po spyrio kirvis ir laužtuvas buvo (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu T. L. parodė, kad,kai J. S. ėjo (duomenys neskelbtini) (jau grįžtant), jie visi buvo kartu kitoje (duomenys neskelbtini), kai griuvinėdamas link jų ėjo J. ir kiti du vyrai, kurie kartu buvo su juo.

J. ir kitas vyresnis vyras buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s, o vaikinukas, lygtai, ir nieko. Jis J. S. nespyrė bei niekas kumščiais J. nemušė, o sužalojimas pas jį buvo nuo to, kad jis pats kirvio pentimi susižalojo. J. S. puolė kirviu ir laužtuvu M., S. ir jį. J. S. susidavė su kirvio pentimi pats sau. Apie Å¡iÄ situacijÄ jis yra savo liudytojo apklausos protokole detaliai paaiÅ¡kinęs, todėl jis nieko daugiau papildomai pasakyti neturi. Jis niekur nebėgo iÅ¡ įvykio vietos. (3 t., b. l. 76-80); 2020-03-30 tarnybinis praneÅ¡imas dėl M.

A. parodymų, kuriame vyresnioji tyrėja L. Č. nurodė, kad M. A. nurodė, jog tÄ dienÄ , kai įvyko eismo įvykis, o tai buvo 2019 metų liepos mėnesio pabaiga, pas jÄ namuose buvo J. S., P. ir S. A.. Vyresnieji vartojo alkoholį. Jau vakarop, esant apytamsiai, asfaltuotame kelyje prieÅ¡ jos namus ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . PasižiÅ«rėjusi, kas ten, ji suprato, kad įvyko eismo įvykis. Buvo girdėti pagalbos Å¡auksmai. P. susiruošė eiti gelbėti, tačiau anÅ«ko vieno ji neleido. Tad išėjo visi trys vyrai kartu.

Ji pati buvo namuose ir stebėjo viskÄ iÅ¡ tolo. Buvo nemažai žmonių. Po kurio laiko ji nusprendė eiti pasižiÅ«rėti arčiau. Ji nuo savo kiemo nuėjo gal kokius 200 metrų ir stovėjo ant (duomenys neskelbtini) ji nuėjusi nebuvo. Ji matė link jos (link Å¡alia esančio keliuko, link kaimynų namo) atbėgantį vyriÅ¡kį su Å¡autuvu ant pečių. Lygtai ten buvo Å¡autuvas, bet ji nėra visiÅ¡kai įsitikinusi. Ji paÅ¡aukė tam vyrui: „S., S., ar tu bėgi“, tačiau jis nieko neatsakė ir nubėgo toliau.

Atėjusi iki to keliuko, tiesiai eidama nuo savo namų, ji nematė, kas konkrečiai atsitiko jos broliui J. S.. Ji pačių muštynių nematė. Stovint ant to keliuko (tik atėjus), atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri J. išsivežė. Iki pat šiandienos nei J., nei S., nei P. apie šį įvykį jai nieko nepasakojo. M. A. matė, kad prie griovio stovėjo džipas, (duomenys neskelbtini). Juo atvykę asmenys galėjo ir sumušti J. S. (1 t., b. l. 152-153); 2020-03-24 tarnybinis pranešimas dėl L.

P. apklausos, kuriame vyresnioji tyrėja L. Č. nurodė, kad L. P. parodė, kad jis tikrai neturi ko papasakoti. Jis tik prisiminė, kad atvyko į (duomenys neskelbtini), kur jų jau laukė. VienÄ vyrÄ jie įsisodino į tarnybinį automobilį ir iÅ¡vyko detalesnei apžiÅ«rai į ligoninę. L. P. nurodė prisimenantis, kad į ligoninę apžiÅ«rai vežė jaunÄ vyrÄ , nors J. S. jau garbaus amžiaus vyras. L. P. prisiminė detales, kad toje kelio atkarpoje, prie (duomenys neskelbtini), buvo ir eismo įvykis.

Tikrai negalėjo nieko pasakyti L. P. apie J. S. elgesį bei, dėl kokių priežasčių šį vežė į ligoninę, o taip pat, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas nusikaltimas, ar būtent J. S. buvo nukentėjusysis, ir jį mušė (1 t., b. l. 161-162). Dėl nusikalstamos veikos Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/a1-86 7 straipsnyje nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na Å¡ių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, kai nedidele dalimi profesinio ar bendro darbingumo netekimu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažau nei 30 procentų, bet ne daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo; sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Ši veika padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti;

2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Netiesiogine tyčia veika padaroma tada, kai jÄ darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2011, Nr. 2K-450/11, Nr. 2K-4/2012, Nr. 2K-587-697/2015, Nr. 2K-9-697/2017 ir kt.).

Teismų praktikoje nurodoma, kad Å¡i veika neretais atvejais padaroma neapibrėžta tyčia, t. y. kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ nagrinėtus įrodymus. 2019-07-19 vakare (duomenys neskelbtini) įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu apvirto automobilis.

Ä® įvykio vietÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pėsčiomis nuėjo nukentėjusysis, liudytojai P. A. ir S. A., siekdami padėti eismo įvykyje sužeistiems asmenims. Nukentėjusysis su savimi paėmė laužtuvÄ ir kirvį, kuriuos ketino panaudoti, jei maÅ¡inoje bus prispaustų žmonių. Å ias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų P. A. ir S. A. parodymai. Tuo pat metu į eismo įvykio vietÄ automobiliu iÅ¡vyko kaltinamieji T. L., M. M., R. S., kurie toje pačioje apylinkėje dalyvavo medžioklėje.

Ä® eismo įvykio vietÄ jiems nepavyko privažiuot, nes nepraleido gaisrininkai, todėl jie nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietÄ stebėjo iÅ¡ tolo, maždaug 100-150 m. atstumu. Å ias aplinkybes patvirtina kaltinamųjų parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kilo diskusija tarp visų proceso dalyvių dėl eismo įvykio vietoje nukentėjusio automobilio akumuliatoriaus klemų atjungimo fakto, t.y. ar akumuliatoriaus klemas atjungė gaisrininkai, ar nukentėjusysis.

Teismas mano, kad Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės Å¡ios bylos įvykio aplinkybių nustatymui nagrinėjimui, todėl jos neanalizuoja. IÅ¡ eismo įvykio vietoje dirbusių policijos pareigÅ«nų, prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų parodymų matyti, kad nukentėjusysis J. S. buvo apsvaigęs, agresyvus, dėl viskuo reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , trukdė tarnyboms dirbti, be jokios priežasties metė po gaisrinės automobilio ratais plastikinę talpÄ . PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai paprašė J.

S., liudytojų P. A. ir S. A. netrukdyti ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šias aplinkybes patvirtina įvykio vietoje dirbę teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai. Iš eismo įvykio vietos J. S., liudytojai P. A. ir S. A. link (duomenys neskelbtini) išėjo apie 23:10 val. Pirmas ėjo S. A.. Šiek tiek atsilikę, maždaug 15-20 m. atstumu nuo jo, šiek tiek dešiniau ėjo J. S.. Pastarajam išpasakos ėjo P. A.. Pirmas per griovį perlipo S. A.. Jis matė prie griovio stovintį automobilį ir šalia stovinčius kaltinamuosius.

J. S. ir P. A. ėjo bÅ«tent tos maÅ¡inos kryptimi. Å ias aplinkybes patvirtina tiek kaltinamųjų parodymai, tiek nukentėjusiojo, liudytojų P. A. ir S. A. parodymai. Nukentėjusiojo pastebėjimas, kad jis buvo laukiamas įvykio vietoje, buvo užpultas iÅ¡ pasalų yra nelogiÅ¡kas, nes niekas iÅ¡ anksto negalėjo numatyti, kad įvyks kelių eismo įvykis, bÅ«tent nukentėjusysis eis į eismo įvykio vietÄ , ir nukentėjusysis vėliau grįžinęs į (duomenys neskelbtini). Tiek nukentėjusysis su liudytojais, tiek kaltinamieji įvykio vietoje atsidÅ«rė atsitiktinai.

Einant link (duomenys neskelbtini) liudytojas P. A. matė (duomenys neskelbtini) stovintį automobilį ir kaltinamuosius. Girdėjo kaip pastarieji ramiai aptarinėjo eismo įvykio kilimo aplinkybes. Tai parodo, kad kaltinamieji atvyko iÅ¡ tolo stebėti kelių eismo įvykio vietÄ . Nukentėjusysis rankose nešė minėtÄ kirvį ir laužtuvÄ . Pirmas per (duomenys neskelbtini) kuriame buvo vandens, perlipo nukentėjusysis. Lipdamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pastarasis porÄ kartų krito veidu į priekį, po to vėl atsistojo.

Å ias aplinkybes patvirtina liudytojo P. A. parodymai, kaltinamųjų parodymai. P. A. perlipus (duomenys neskelbtini) tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų įvyko žodinis konfliktas. Pirmi agresyviai pradėjo kalbėti nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamieji. Nukentėjusysis pastariesiems kažkÄ atsakė. P. A. iÅ¡ kalbos suprato, kad nukentėjusysis ir kaltinamieji vieni kitus pažinojo. Å ias aplinkybes patvirtina liudytojo P. A. parodymai, iÅ¡ dalies kaltinamųjų parodymai. Pokalbio metu J. S. minėtus įrankius laikė rankose.

Rankos buvo nuleistos. Pokalbiui agresyvėjant, T. L. čiupo J. S. už abiejų rankų ir po to tiesiog jas laikė. J. S. bandė traukti rankas į save, siekdamas iÅ¡silaisvinti. P. A. priėjo artyn, bandė nukentėjusįjį ir tÄ vyrÄ iÅ¡skirti. M. M. pakeltu balsu pradėjo moralizuoti J. S., priėjo artyn, tačiau jokių smÅ«gių nesudavė. Å ias aplinkybes patvirtina P. A. parodymai, kaltinamųjų parodymai. Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, kad priėjęs M. M. iÅ¡ nukentėjusiojo atėmė laužtuvÄ , nes liudytojas P. A. ir nukentėjusysis nurodė, kad iki grumtynių laužtuvas liko nukentėjusiojo rankoje.

Po M. M. priėjimo prie nukentėjusiojo, T. L. smogė nukentėjusiajam į galvÄ . Liudytojas negalėjo nurodyti kuo buvo smogta nukentėjusiajam į galvÄ . Nuo smÅ«gio J. S. nukrito nugara ant Å¡laito ir paleido įrankius. P. A. užgulė J. S., kad pastarajam daugiau nebÅ«tų smogtÄ , o J. S. pradėjo kviesti S. A.. T. L. smogė ir gulinčiam nukentėjusiajam, viso suduodamas ne mažiau 6 kartų. Tai patvirtina specialisto teismo mediko iÅ¡vada, liudytojų P. A. ir S. A. parodymai, kurie tiesiogiai matė 2-3 suduotus smÅ«gius ranka gulinčiam nukentėjusiajam, nukentėjusiojo parodymai, kad be smÅ«gio ranka jam buvo spirta į veidÄ .

FaktÄ , kad nukentėjusįjį mušė kaltinamasis T. L. patvirtina liudytojų S. A. ir P. A. parodymai, iÅ¡ dalies kaltinamųjų M. M. ir R. S. parodymai, kurie parodė, kad su nukentėjusiuoju grumėsi tik T. L.. T. L. savo veiksmų pasėkoje padarė nukentėjusiajam deÅ¡inio antakio muÅ¡tinės žaizdas su poodine kraujosruva deÅ¡inės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimÄ kairės pusės vokų-paakio-nosies srityje, poodinės kraujosruvas kairiame žande, krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvas gleivinėje virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡iniame žande, kairiame žande, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, deÅ¡inės pažandės srityje, kairėje blauzdoje, kairės akiduobės sienelės lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina specialisto teismo mediko iÅ¡vada. Teismas atmeta kaltinamojo T. L. parodymus, kad nukentėjusysis grumtynių metu ant žemės buvo jį užgulęs kÅ«nu ir jis prieÅ¡indamasis koja stÅ«mė nukentėjusįjį nuo savęs ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padaryti kÅ«no sužalojimai. Å iÄ aplinkybę paneigia liudytojų P. A. ir S. A. duoti parodymai. Kaltinamasis T. L. iÅ¡kėlė versijÄ , kad nukentėjusysis galėjo pats sau vienÄ kartÄ smogti kirvio pentimi į veidÄ iÅ¡ inercijos, kai jis paleido nukentėjusiojo rankÄ su kirviu.

Specialistas teismo medikas savo iÅ¡vadoje neatmetė galimybės, jog J. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai veido srityje galėjo bÅ«ti padaryti ir kontaktuojant kirvio pentimi ir J. S. nustatyti kÅ«no sužalojimai yra jo rankai pasiekiamose kÅ«no srityse. Teismas pabrėžia, kad imant domėn net ir kaltinamojo versijÄ dėl veido sužalojimo kirvio pentimi nepaneigiamas faktas, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas neteisėtų kaltinamojo T. L. veiksmų pasėkoje. Teismas atmeta kaltinamųjų versijÄ , kad nukentėjusysis, eidamas link jų, keletÄ kartų krisdamas galėjo pats susižaloti, nes specialistas teismo medikas paneigė Å¡iÄ prielaidÄ konstatuodamas, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nebÅ«dingi griuviminei traumai.

Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, kad nukentėjusysis kirviu puolė kaltinamÄ jį M. M., todėl T. L., gindamas M. M., susigrÅ«mė su nukentėjusiuoju. Å i kaltinamųjų pateikta įvykio aplinkybių versija yra nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡tarauja liudytojų P. A. ir S. A. parodymams. Teismui netikėti minėtų liudytojų parodymams nėra pagrindo. Atmesdamas kaltinamųjų parodymus ir įvertinęs iÅ¡nagrinėtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad bÅ«tent kaltinamieji buvo konflikto iniciatoriai, kuriuo metu buvo sužalotas nukentėjusysis, nes kaltinamieji iÅ¡ anksčiau konfliktavo su nukentėjusiuoju, pyko ant nukentėjusiojo už pastarojo nesutikimÄ , kad T.

L. bÅ«tų priimtas į medžiotojų bÅ«relį, dėl nukentėjusiojo nuolatinio nepasitenkinimo tvarkos medžiotojų bÅ«relyje. NeapykantÄ nukentėjusiajam parodo tai, kad kartÄ kaltinamasis M. M. ankstesnio žodinio konflikto metu net pasakė nukentėjusiajam, kad pastarajam reikia duoti į galvÄ , prieÅ¡ T. L. suduodant smÅ«gius nukentėjusiajam moralizavo nukentėjusįjį, grumtynių metu tarp kaltinamojo T. L. ir nukentėjusiojo kaltinamieji neleido S. A. prieit artyn. Po muÅ¡tynių kaltinamasis T.

L. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, įvykio vietoje liko tik M. M. ir R. S.. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad įvykio vietoje policijos pareigÅ«nams nukentėjusysis nurodė, kad pastarÄ jį sumuÅ¡usio asmens įvykio vietoje nėra, nes jis pasiÅ¡alino. IÅ¡ iÅ¡nagrinėtų įrodymų matyti, kad iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino bÅ«tent T. L.. Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiÅ¡kė tyčiniu smÅ«gių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Subjektyvinė pusė pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo T. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje.

Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, LR BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymÄ baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-455/2014). Teismas atmeta nukentėjusiojo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kad pastarÄ jį sumušė visi trys kaltinamieji, nes jo parodymai prieÅ¡tarauja byloje iÅ¡tirtiems įrodymams, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nenuoseklÅ«s, dažnai prieÅ¡taravo vieni kitiems, buvo nenuoseklÅ«s. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pats asmeniÅ¡kai nematė kas jį mušė ir duodamas parodymus vadovaujasi tik savo spėlionėmis.

FaktÄ , kad nukentėjusįjį mušė tik kaltinamasis T. L. patvirtina liudytojų S. A. ir P. A. parodymai, iÅ¡ dalies ir pačių kaltinamųjų parodymai. Teismas atmeta kaltinime nurodytÄ aplinkybę, kad kaltinamieji veikė iÅ¡ anksto susitarę. IÅ¡nagrinėti įrodymai parodo, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susitikimas buvo atsitiktinis, netikėtas. Konfliktas įvyko spontaniÅ¡kai, be kaltinamųjų iÅ¡ankstinio susitarimo sumuÅ¡ti nukentėjusįjį. Baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, t.y. smÅ«gių sudavimÄ nukentėjusiajam, padarant pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , atliko tik vienas kaltinamasis, t.y.

T. L.. Nors kiti du kaltinamieji dalyvavo žodiniame konflikte, tačiau neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie galėjo nukentėjusiajam sukelti minėtus kūno sužalojimus. Nagrinėjamu atveju nenustačius konkrečių neteisėtų kaltinamųjų M. M. ir R. S. veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, M. M. ir R. S. išteisintini jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius, jog kaltinamieji M.

M. ir R. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinos aplinkybės „veikdami iÅ¡ anksto susitarusių bendrininkų grupėje“ ir „bendrais tyčiniais veiksmais“. Bausmių skyrimas, kiti klausimai Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

T. L. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).BaudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis T. L. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau neteistas(2 t., b. l. 111-112), dirbantis (2 t., b. l. 114).Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, kad teisiamas pirmÄ kartÄ , teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimobausmė, o jos dydis, artimas įstatymo leidėjo nustatytam bausmės vidurkiui (BK 48 str.). Vadovaujantis BK48 straipsnio 4 straipsnio 1, 3 punktu skirtini įpareigojimai. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Civilinio ieÅ¡kinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali bÅ«ti dvi žalos rÅ«Å¡ys: turtinė ir neturtinė žala. Ä® turtinės žalos sÄ vokÄ Ä¯eina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; iÅ¡laidos, kurios atsirado paÅ¡alinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme.

Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. „Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribÄ , o teismo funkcija nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už padarytÄ neturtinę žalÄ .

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ â€œ, o bÅ«tent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kad ir kokie bÅ«tų skaudÅ«s įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalÄ padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistÄ neturtinę žalÄ kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ . CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikÅ¡minimas, visiÅ¡kai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas.

Civilinis ieÅ¡kovas Å iaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos 96,09 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 82-87). Å iÄ Å¾alÄ sudaro iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sveikatos priežiÅ«ros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo T. L. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant praÅ¡omÄ sumÄ iÅ¡ kaltinamojo.

Nukentėjusysis J. S. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 155 Eur turtinės žalos atlyginimo(1 t., b. l. 102-107). Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl sumuÅ¡imo patyrė ne tik kÅ«no sužalojimÄ , tačiau ir pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pergyvenimus, baimę. Dėl padarytų daugybinių veido žaizdų patyrė didelius nepatogumus, sutriko ne tik fizinė sveikata, bet ir nervai. Dėl nervins įtampos dabar blogai miega naktimis, tapo labai jautrus.

Galvos sumuÅ¡imo pasekmes jaučia iki Å¡iol, galva svaigsta, nuo staigių judesių pykina, ausyse girdi ūžimÄ , blogai mato kaire akimi, žiÅ«rint kaire akimi matyti, kaip per debesėlį. SumuÅ¡imo metu apatinio žandikaulio kairėje buvo iÅ¡muÅ¡tos dvi dantų karÅ«nėlės, sulaužytas dantų tiltelis, taip pat numuÅ¡ta viena virÅ¡utinio danties karÅ«nėlė, dėl ko patyrė didelius nepatogumus – bėgo kraujas, buvo sunkiau kramtyti, sumuÅ¡tÄ Å¾andikaulį skaudėjo, buvo prarastas ir burnos estetinis vaizdas, dėl ko jautėsi nejaukiai, sutriko ir skonio receptoriai.

Dėl žandikaulio sumuÅ¡imo ir dantų karÅ«nėlių sulaužymo patirs dideles iÅ¡laidas ateityje, kadangi dantis bus galima tvarkyti tik kai pilnai sugis sumuÅ¡tos vietos ir baigsis karantinas. Todėl iki Å¡iol turi jausti nepatogumus. Praėjus kiek laiko pajuto skausmÄ ir kairiajame petyje, dėl ko kreipėsi į gydytojus ir jam buvo nustatytas kairio peties raumens ar sausgyslių plyÅ¡imas. Dėl Å¡io sužalojimo buvo atlikta kompiuterinė tomografija. Dėl patirtų sužalojimų patiria iÅ¡gyvenimus ir dėl sveikatos bÅ«klės ateityje.

Dėl padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalÄ , kurios objektyviai neįmanoma pilna apimtimi atlyginti bei įvertinti pinigais, tačiau mano, kad patirtÄ neturtinę žalÄ kompensuotų 15 000 Eur. už kompiuterinę tomografijÄ sumokėjo 155 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis savo civilinį ieÅ¡kinį palaikė. Papildomai parodė, kad jo patiri sužalojimai yra skaudantis petys, dėl to negali pakelti rankos, akies tinklainė atrÅ«kusi, blogai mato, akiduobės trÅ«kusios, nosis sulaužytÄ , dantį iÅ¡mušė.

Po įvykio ir iki Å¡ios dienos jaučia galvos svaigimÄ , kaire akimi nemato, nemiga kankina, skauda nosį, likę randai ant abiejų antakių, rankai trÅ«kęs-plyšęs raumuo, dėl rankos raumens turi ruoÅ¡tis operacijai. Yra iÅ¡raÅ¡yta raminančių, nuskausminamųjų vaistų. Vaistus geria ir dabar, nes be jų negali užmigti. Dėl patirtų sužalojimų po įvykio negali pakelti kairės rankos, jaučiu skausmÄ , svaigsta galva. Jaučiasi sužlugdytas, neturi sveikatos, kalba užkrenta.

Po įvykio dar apie 2 mėnesius matėsi sužalojimai, randai, sutinęs veidas, mėlynės. Tuo metu niekur nėjo, negalėjo eiti ir į Å¡ventę ir į parduotuvę, namie sėdėjo uždarytas. Dėl danties sužalojimų dar ir dabar negali gerai valgyti. VisiÅ¡kai palaiko ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ . Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. JÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ .

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009).

Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smÅ«giais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kÅ«no vietose lieka kraujosruvos ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis T. L. sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių nukentėjusiajam J. S. į veido - galvos sritis, tai yra: vienÄ kartÄ spyrė bei ne mažiau penkių kartų kumščiais smogė į galvos ir veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam dėl deÅ¡inio antakio muÅ¡tinės žaizdos su poodine kraujosruva deÅ¡inės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairės pusės vokų-paakio-nosies srityje, poodinės kraujosruvos kairiame žande, krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvos gleivinėje virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡iniame žande, kairiame žande, odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, deÅ¡inės pažandės srityje, kairėje blauzdoje, kairės akiduobės sienelės lūžio.

Ä®vertinus nustatytas byloje aplinkybes, nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ . Tačiau nukentėjusiajam jokių chirurginių operacijų atlikta nebuvo, tik atlikti tyrimai ir iÅ¡raÅ¡yti vaistai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis ateityje dar turės bÅ«ti operuojamas ar kaip nors kitaip gydomas ateityje. Nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų gyvenimo kokybę ateityje.

Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl peties traumos negali vairuoti automobilio, nemato, yra nepagrįstos objektyviais duomenimis ir mediciniais dokumentais. Specialisto iÅ¡vadoje tokie sužalojimai nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo nustatyti ir apie juos nėra pagrįstų duomenų. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis nenaudojo jokių įrankių, galinčių sužaloti žmogų. Asmuo gyvena ir gali toliau gyventi kokybiÅ¡kÄ gyvenimÄ , kaip ir iki įvykio, gali dalyvauti ir praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio jau dalyvavo medžioklėje, jo gyvenimo kokybė stipriai nenukentėjo, byloje pateikti dokumentai iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio parodo, kad netrukus po minėto įvykio nukentėjusysis keltÄ kartų dalyvavo medžioklėje, buvo net sumedžiojęs žvėrį, patirti sužalojimai netrukdo vairuoti transporto priemonę, todėl vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1200 Eur.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo T. L. turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Dėl turtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kinys tenkintinas pilna apimtimi, nes pateiktas ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Siekiant užtikrinti pateiktus Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 96,09 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl 15 155 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Jolanta SteponavičiÅ«tė 2020-05-11 priėmė nutarimÄ skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ T.

L. nuosavybes teise priklausančius 15 250 Eur, esančius jo asmeninėje banko sÄ skaitoje AB „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti po 350 Eur kiekvienÄ mėnesį (2 t., b. l. 162-163). Kadangi pateikti civiliniai ieÅ¡kiniai iki Å¡iol nėra atlyginti, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra mažintinas ir paliktinas iki visiÅ¡ko pateiktų civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo. Siekiant užtikrinti pateiktus Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 96,09 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl 15 155 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Jolanta SteponavičiÅ«tė 2020-05-11 priėmė nutarimÄ skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ R.

S. nuosavybes teise priklausančius 15 250 Eur, esančius jo asmeninėje banko sÄ skaitoje AB „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti po 350 Eur kiekvienÄ mėnesį (3 t., b. l. 8-9). Å iaulių apygardos teismo 2020-07-03 nutartimi R. S. disponuoti jo banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis – per mėnesį 2000 Eur suma (4 t., b. l. 35-38), panaikintinas. Siekiant užtikrinti pateiktus Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 96,09 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl 15 155 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Jolanta SteponavičiÅ«tė 2020-05-11 priėmė nutarimÄ skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ M.

M. nuosavybes teise priklausančius 15 250 Eur, esančius jo asmeninėse banko sÄ skaitose AB „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei AB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti po 350 Eur kiekvienÄ mėnesį (3 t., b. l. 61-62). Å iaulių apygardos teismo 2020-07-03 nutartimi M. M. disponuoti jo AB „(duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis lėšomis – per mėnesį 2000 Eur suma (4 t., b. l. 35-38, 57-58), panaikintinas.

Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių matyti, kad už kaltinamajam T. L. suteiktas advokatės Irmos Bekerės paslaugas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 551,50 Eur, už nukentėjusiajam J. S. suteiktas advokato padėjėjos NainosLanzbergienės paslaugas iÅ¡laidos sudaro 850 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nors yra darbingo amžiaus, dirbantis, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, turi iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų sudaryti sutartį dėl jo gynybos su advokatu), gynėjas jam buvo paskirtas, nes buvo prieÅ¡taravimai tarp kaltinamųjų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jo nepriteistinos (BPK 106 str.).IÅ¡laidos už nukentėjusiajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ yra pagrįstos, tačiau atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, jos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kirvis, laužtuvas, grÄ Å¾inti J. S. – paliktini J. S. neribotam naudojimui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,- n u s p r e n d ž i a: T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtino nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. M. M. iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes jis nepadarė veikos, turinčios Å¡ios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). R. S. iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes jis nepadarė veikos, turinčios Å¡ios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo J. S. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant 1 200 (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų) Eur sumÄ neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. S. ir T. L.. Nukentėjusiojo J. S. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl 155 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visa apimtimi, priteisiant 155 (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt penkių) Eur sumÄ turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. S. iÅ¡ T. L.. Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 96,09 Eur (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 09eurocentų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant Å¡iÄ sumÄ Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ T.

L.. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ T. L. nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas, esančias jo asmeninėje banko sÄ skaitoje AB „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 1 551,09 Eur, leidžiant disponuoti po 350 Eur kiekvienÄ mėnesį ir palikti iki visiÅ¡ko nukentėjusiojo ir Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ R. S. nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas, esančias asmeninėje banko sÄ skaitoje AB „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ M. M. nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas, esančias asmeninėse banko sÄ skaitose AB „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei AB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaikinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymų netenkinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kirvį, laužtuvÄ , grÄ Å¾intus J.

S. – palikti J. S. neribotam naudojimui. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėjas Aleksandras Prygunkovas