c9bfbc94-3141-40df-b7ca-b63eee064c94 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1155-153/2013;pirmosios instancijos teismo teisėjas RamÅ«nas Å arka;teisminio proceso Nr. 2-27-3-00165-2012-1; (S) procesinio dokumento kategorijos: 25.3; 30.2; 30.10; 44.5.2; 121.1; 121.21; 121.22. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 11 d. Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Gintauto Koriagino, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-780/2013 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui E. B. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, tretieji asmenys Veisiejų regioninio parko direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieÅ¡kiniu prašė paÅ¡alinti iÅ¡ Ančios ežero apsaugos juostos medinę pavėsinę, takÄ su 5,20 m x 1,20 m dydžio, 6,2 m ploto mediniais laiptais (toliau – Takas su laiptais) ir medinį 12,00 m x 0,60 m dydžio, 7,2 m2 ploto takÄ (toliau – Medinis takas), einantį ežero krante į abi puses nuo laiptų, kurie pastatyti jo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimu atsakovas įpareigotas per 5 (penkis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti iÅ¡ Ančios ežero apsaugos juostos medinę 4,30 m x 2,80 m dydžio, 3,10 m aukščio ir 12 m2 ploto pavėsinę (toliau – Pavėsinė); medinį 5,80 m x 1,20 m dydžio, 6,9 m2 ploto takÄ su 5,20 m x 1,20 m dydžio, 6,2 m ploto mediniais laiptais ir medinį 12,00 m x 0,60 m dydžio, 7,2 m2 ploto takÄ , einantį ežero krante į abi puses nuo laiptų, kurie pastatyti jo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę.

Per teismo nustatytÄ penkių mėnesių terminÄ atsakovui neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis paÅ¡alinti nurodytÄ Pavėsinę, TakÄ su laiptais, Medinį takÄ , suteikti teisę Inspekcijai atlikti patirtų iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo veiksmus. Priteisė iÅ¡ atsakovo 206,91 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡is litus devyniasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei Inspekcijai.Teismas nustatė, kad atsakovas E. B. Ančios ežero apsaugos juostoje 5,20 m atstumu nuo kranto linijos pastatė medinę 4,30 m x 2,80 m dydžio, 3,10 m aukščio ir 12 m2 ploto pavėsinę; medinį 5,80 m x 1,20 m dydžio, 6,9 m2 ploto takÄ su 5,20 m x 1,20 m dydžio, 6,20 m2 ploto mediniais laiptais; medinį 12,00 x 0,60 m dydžio, 7,20 m2 ploto takÄ , einantį ežero krante į abi puses nuo laiptų, kurie pastatyti jo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Veisiejų regioninio parko teritorijoje.Teismo vertinimu, 5,20 metrų atstumu nuo vandens ant kranto stovinti ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijusi, valčių iÅ¡kėlimui nepanaudotina atsakovo pavėsinė negali bÅ«ti laikoma valčių ir jachtų elingu, nes nesutampa su LR aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.2 punkte įtvirtinta elingo sÄ voka.

Teismas konstatavo, kad atsakovas negali naudotis ir disponuoti ginčo statiniais, pastatytais pakrantės apsaugos juostoje nepaisant to, kad dabartiniu metu tokiems statiniams nereikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, nes pastatai pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Todėl vadovaujantis LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ 52 punktu, atsakovas įpareigotinas įvykdyti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir paÅ¡alinti statinius iÅ¡ ežero apsaugos juostos.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ 20 darbo dienų terminas, nurodytas LR statybos techniniame reglamente, yra pažeistas nežymiai, vos dvi dienas, kad Å¡is terminas ne ieÅ¡kinio senaties (CP 1.124 str., 125 str. 2 d.), bet procedÅ«rinis ar procesinis terminas, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovė termino kreiptis į teismÄ nepraleido.

Teismas, vertindamas termino praleidimo faktÄ , vadovavosi suformuota kasacinės instancijos teismo praktika ir administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl termino kvalifikacijos ir taikymo (LAT nutartys Nr. 3k-3-533/2009, 3k-3-428/2011, 3k-3-324/2012, 3k-3-539/2008; LR VAT nutartis Nr. A-775/2010).             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimÄ skundžia atsakovas E. B., kuris praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovui visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad teismas neteisingai plečiamai aiÅ¡kina LR aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.2 punktÄ ir taiko įtvirtintÄ elingo sÄ vokÄ , atsiriboja nuo sisteminio teisės normų taikymo;teismas, taikydamas elingo sÄ vokÄ nustatančiÄ teisės normÄ , vadovavosi neteisinga Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ redakcija;teismas atsiribojo nuo visapusiÅ¡ko, objektyvaus, neÅ¡aliÅ¡ko ir iÅ¡samaus įrodymų vertinimo;teismas neteisingai taikė LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas.

SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ 52 punkte įtvirtintÄ teisės normÄ . Tiek ieÅ¡kovė, tiek pirmosios instancijos teismas sutinka, kad atsakovo statinių statyba nėra savavaliÅ¡ka, bet pažeidžianti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Todėl ieÅ¡kovė turėjo atsakovÄ Ä¯pareigoti ne nugriauti statinius, o atlikti reikalingus statybos darbus, kad statiniai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. O teismas, tęsdamas ieÅ¡kovės pažeidimÄ ir neteisingai taikydamas minėtÄ teisės normÄ , ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažino pagrįstu, nors iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovės reikalavimas buvo suformuluotas pažeidžiant teisės normas.

IeÅ¡kovės praÅ¡omas nugriauti medinis statinys yra ne medinė pavėsinė, o pradėtas statyti valčių elingas, vieno aukÅ¡to, skirtas laikyti valtims, o medinis takas su mediniais laiptais, medinis takelis yra valčių elingo priklausinys, skirtas valčių elingui ir yra nuolat susijęs su juo (LR CK 4.19 straipsnio 1 dalis) – atgabenti valtis nuo kranto į valčių elingÄ ; iÅ¡ to, kas nurodyta aukščiau, iÅ¡eina, kad bÅ«tent medinis takas su mediniais laiptais ir medinis takelis, kaip elingo priklausiniai, yra atsakovo pastatyto valčių elingo konstrukcijos dalys, susijusios su krantu; medinių takelių atstumas iki elingo yra tik 5,20 metrų – vertinant protingumo principo pagrindu, nėra didelis ir pakankamas valčių perneÅ¡imui nuo vandens iki elingo, juolab kad kranto briauna yra stačioje pakrantėje, apaugusioje medžiais ir krÅ«mais, todėl elingas pastatytas arčiausiai nuo kranto stačios briaunos, kiek tai objektyviai įmanoma, tačiau patenka į 20 metrų kranto juostos atstumÄ .

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai elingo sÄ vokÄ aiÅ¡kina plečiamai ir nurodo, kad „elingas turi stovėti vandenyje ir tik savo konstrukcijos dalimis bÅ«ti susijęs su krantu, nes jo tiesioginė paskirtis yra pakelti iÅ¡ vandens valtis ir jas laikyti bei remontuoti.“Atsakovo paaiÅ¡kinimu, elingas (ieÅ¡kovės vadinama pavėsine) ir laiptai su mediniais takais buvo pastatyti 2003–2004 m. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ , ar pastatytas ir ieÅ¡kovės praÅ¡omas nugriauti statinys yra elingas ar ne, turėjo vadovautis bÅ«tent statybos metu galiojusiu teisės aktu, pateikusiu elingo sÄ vokÄ LR aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.2 punkte (redakcijoje, galiojusioje nuo 2003-06-19 dienos iki 2009-04-01 dienos), kurioje elingas buvo apibrėžtas kaip „laivams, jachtoms, valtims pakelti iÅ¡ vandens ir laikyti bei remontuoti skirtas statinys be patalpų, skirtų apgyvendinimui, maitinimui ar pramogoms, įrengtas ant vandens telkinio kranto ar vandens telkinio akvatorijoje, konstrukcijos dalimis susijęs su krantu.“ Pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį LR saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos, leidžiančios pakrantės apsaugos juostoje jachtų ir valčių elingų statybÄ (rekreacinėje zonoje), pagrindu.Teismas, neteisingai taikydamas LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas.

SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ 52 punkte įtvirtintÄ teisės normÄ , ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažino pagrįstu, nors iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovės reikalavimas buvo suformuluotas pažeidžiant teisės normas.Teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir vadovavosi teismų praktika, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėtos civilinės bylos. Lazdijų rajono apylinkės teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad 20 darbo dienų terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, bet procedÅ«rinis ar procesinis terminas, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindžia teismų praktika, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėtos civ. bylos Nr. 2-15-780/2013.

Nei vienoje iÅ¡ pirmosios instancijos teismo cituojamų bylų nebuvo sprendžiamas ginčas pagal ieÅ¡kovės, statybos inspekcijos, teismine tvarka pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atsakovo, statytojo, atžvilgiu, dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo paÅ¡alinimo pagal Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ 52 punktÄ , t. y. faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panaÅ¡ios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ , reikia remtis tik tokiomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, kurios iÅ¡dėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiÅ¡kose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė atsakovo E. B. apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamo sprendimo nekeisti.Lazdijų rajono apylinkės teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Teismas pagrįstai nustatė, kad visi atsakovo ginčo statiniai nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies numatytų leistinų statinių ir įrenginių sÄ raÅ¡Ä ir sprendė, kad atsakovas negalėjo ir negali statyti ginčo statinių ežero pakrantės apsaugos juostoje.Trečiasis asmuo Veisiejų regioninio parko direkcija atsiliepime į atsakovo E. B. apeliacinį skundÄ nurodė, kad su pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu nesutinka, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palaiko.E. B. sklype pastatyti ginčo statiniai nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. ir Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.1. punktu numatytų leistinų statinių ir įrenginių sÄ raÅ¡Ä , taigi ginčo statiniai pastatyti toje vietoje, kur draudžiama statyti.E. B. nuosavybės teise priklausantis 0,1157 ha ploto sklypas, kuris visu plotu patenka į Veisiejų regioninio parko Rekreacinio prioriteto funkcinę zonÄ , į 10 NRu urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui E. B. nuosavybės teise priklausančio sklypo dydis 0,1157 ha, o ne mažesnis kaip 0,5 ha, todėl naujų statinių statyba negalima.Atsakovas E. B. dėl statinių statybos ar kitos Å«kinės veiklos galimybių jam nuosavybės teise priklausančiame sklype į Veisiejų regioninio parko direkcijÄ nesikreipė anksčiau, negu civilinės bylos eigoje, t. y. 2012 m. kovo 23 d. praÅ¡ymu dėl „liepto su persirengimo stogine Ančios ežere ir Å¡alia jo esančiame man asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype“ ir 2012 m. gruodžio 28 d. praÅ¡ymu dėl pavėsinės statybos, o apeliaciniame skunde nurodo, kad statybos darbus vykdė 2003–2004 metais.

Statybų nurodomu laikotarpiu, 2003–2004 metais, veikla Veisiejų regioninio parko teritorijoje buvo reglamentuota.IeÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovo E. B. apeliacinį skundÄ nurodė, kad su pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o skundo netenkinti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Teismas pagrįstai pripažino, kad pavėsinė visiÅ¡kai neatitinka statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, keliamų valčių ir jachtų elingams.

Tiek ginčo statinių statybos metu STR 1.01.09:2003 (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 19 d. iki 2008 m. spalio 15 d.), tiek neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo metu STR 1.01.09:2003 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2009 m. balandžio 1 d.) aiÅ¡kiai apibrėžė, kad elingas turi bÅ«ti konstrukcijos dalimis susijęs su krantu. Tokia elingo sÄ voka reiÅ¡kia, kad Å¡ios paskirties statinys visų pirma turi stovėti vandenyje ir savo konstrukcijos dalimis bÅ«ti susijęs su krantu, nes jo tiesioginė paskirtis yra pakelti iÅ¡ vandens valtis ir jas laikyti ar remontuoti.

Elingas tam ir yra reikalingas, kad valčių ar jachtų nereikėtų iÅ¡kelti į krantÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, jog 5,20 metrų atstumu nuo vandens ant kranto stovinti ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijusi bei negalinti bÅ«ti naudojama valčių iÅ¡kėlimui atsakovo pavėsinė negali bÅ«ti laikoma valčių ir jachtų elingu.Teismas pagrįstai nustatė, kad visi atsakovo statiniai, esantys ežero apsaugos juostoje, nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytų leistinų statinių ir įrenginių sÄ raÅ¡Ä .Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡analizavo įrenginio ir elingo (statinio) sÄ vokas.

Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 37-788; 2001, Nr. 101-3597; 2012, 76-3921) 2 straipsnio 2 dalis statinį apibrėžia kaip pastatÄ ar inžinerinį statinį, turintį laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Teismas padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ , jog įvertinus statinio ir įrenginio terminus Statybos įstatymo kontekste ir atsakovo pastatytų statinių pobÅ«dį, akivaizdu, jog Pavėsinė, Takas su laiptais, Medinis takas yra statiniai, bet ne įrenginiai ar įranga, kuriuos bÅ«tų galima statyti ežero apsaugos juostoje.Analizuojant byloje esančias nuotraukas, akivaizdu, jog stovi Pavėsinė, kurioje pastatytas stalas ir du suoliukai, į Å¡iÄ Pavėsinę bÅ«tų sudėtinga dar atneÅ¡ti ir įtalpinti valtį ar jachtÄ .

Atsakovo argumentas, jog „pradėtas statyti valčių elingas“, prieÅ¡tarauja paties atsakovo parodymams ir faktinėms aplinkybėms. Atsakovas teigia, kad ginčo statiniai pastatyti 2003–2004 metais, vadinasi, jie jau pastatyti apie devynerius metus, o ne dar tik „pradėtas statyti elingas“.Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į galiojusius teisės aktus tiek ginčo statinių statybos metu, tiek ir neteisėtos statybos nustatymo metu, o taip pat iÅ¡analizavęs įrenginio ir elingo sÄ vokas, pagrįstai nusprendė, jog atsakovas negalėjo nei anksčiau, nei dabartiniu metu negali statyti ginčo statinių ežero apsaugos juostoje, todėl pagrįstai Inspekcijos ieÅ¡kinį tenkino ir įpareigojo atsakovÄ Å¡iuos statinius iÅ¡ ežero apsaugos juostos paÅ¡alinti.Atsakovo nurodytas argumentas, jog „gavus statybos leidimÄ liepto statybai, ir ieÅ¡kovei atsisakius reikalavimo nugriauti lieptÄ , ieÅ¡kovė pripažino liepto, kaip elingo priklausinio, pakrantės apsaugos juostoje teisėtumÄ , kas leidžia teigti esant ir elingo, medinio tako su laiptais ir takelio statybos teisėtumui“ nepagrįstas nei teisinėmis, nei faktinėmis aplinkybėmis.

IeÅ¡kovė niekada nelaikė liepto elingo priklausiniu.Statiniai, dėl kurių vyksta ginčas Å¡ioje byloje, pastatyti Ančios ežero apsaugos juostoje. Pavėsinė, Takas su laiptais, Medinis takas nepatenka į vandens telkinio apsaugos juostoje leistinų statinių kategorijÄ (Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis, Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo žemės sklype minėti statiniai įrengti pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Inspekcijos Alytaus skyrius, vadovaudamasis STR 1.09.06:2010 52 punkto nuostata, 2011 m. gruodžio 30 d. raÅ¡tu Nr. 2D-17719-(14.38) (toliau – Reikalavimas) pareikalavo, kad atsakovas ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 1 d. savo lėšomis paÅ¡alintų Pavėsinę, TakÄ su laiptais, Medinį takÄ , esančius (duomenys neskelbtini) Veisiejų regioninio parko teritorijoje.

Vyriausiasis specialistas, 2012 m. kovo 9 d. patikrinęs Reikalavimo įvykdymÄ , nustatė, kad atsakovas Å¡io Reikalavimo neįvykdė. Kadangi atsakovas gera valia per nustatytÄ terminÄ pagal statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančių pareigÅ«nų ReikalavimÄ nepaÅ¡alino neteisėtai pastatytų statinių, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl įpareigojimo vykdyti ReikalavimÄ . Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pagrįstai atsižvelgė į minėtas aplinkybes. Atsakovo samprotavimai, jog „ieÅ¡kovė turėjo atsakovÄ Ä¯pareigoti ne nugriauti statinius, o atlikti reikalingus statybos darbus“, yra nepagrįsti, nes nei ieÅ¡kovė, nei teismas savo iniciatyva negali įpareigoti atsakovo pasistatyti elingÄ , juolab joks teisės aktas nenumato, jog Inspekcija rengtų statinio projektus ar jų pakeitimus.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovo statiniai, esantys pakrantės apsaugos juostoje, kaip tik ir yra pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teismas pagrįstai nusprendė, kad jis negali jais naudotis ir disponuoti, jie privalo bÅ«ti paÅ¡alinti.IeÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, todėl nebuvo pagrindo praÅ¡yti jį atnaujinti.Atsakovo samprotavimai ir iÅ¡vedžiojimai apie tai, kad įstatymas yra teisės akto sinonimas, todėl ieÅ¡kinio senatį gali numatyti ir žemesnės galios teisės aktai (STR 1.09.06:2010 52 punktas), yra nepagrįsti, neargumentuoti, nukrypę nuo įstatymų bei suformuotos teismų praktikos taikymo ir aiÅ¡kinimo.CK 1.124 straipsnyje aiÅ¡kiai ir imperatyviai įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Ieškinio senatis reglamentuojama tik įstatymais (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39). STR 1.09.06:2010 yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, todėl STR 1.09.06:2010 52 punkte nustatytas 20 darbo dienų terminas negali būti laikomas ieškinio senatimi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas E. B. Ančios ežero apsaugos juostoje pastatė medinį 4,30 m x 2,80 m dydžio, 3,10 m aukščio ir 12 m2 ploto statinį; medinį 5,80 m x 1,20 m dydžio, 6,9 m2 ploto takÄ su 5,20 m x 1,20 m dydžio, 6,20 m2 ploto mediniais laiptais; medinį 12,00 x 0,60 m dydžio, 7,20 m2 ploto takÄ , einantį ežero krante į abi puses nuo laiptų, kurie pastatyti jo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Veisiejų regioninio parko teritorijoje.

Apeliantas teigia, kad nebaigti statyti 2003–2004 m. ginčo statiniai sudaro vienÄ kompleksÄ , kuris skirtas valtims nutempti, remontuoti, laikyti, ir klasifikuojamas kaip valčių elingas, tačiau su tuo sutikti negalima. Byloje esančiose nuotraukose pavaizduoti statiniai pagal įrengimÄ , jų iÅ¡dėstymÄ ir dislokacijÄ neatitinka elingo, nes pastatas (4,30 m x 2,80 m dydžio, 3,10 m aukščio ir 12 m2 ploto), kuriame tariamai turėtų bÅ«ti laikomos valtis, yra 5,20 m atstumu nuo vandens, stovi ant kranto ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijęs, jis labiau atitinka pavėsinę.

Aplinkybę, kad Å¡is pastatas nepritaikytas valtims, patvirtina ir tai, kad statinio viduje pastatytas stalas ir du suoliukai. Todėl, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė ieÅ¡kovė, į Å¡iÄ pavėsinę bÅ«tų sudėtinga dar atneÅ¡ti ir įtalpinti valtį ar jachtÄ . Taip pat pagrįstas yra ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvas, kad atsakovo argumentai dėl ginčo statinių paskirties ir statybų pradžios bei pabaigos yra prieÅ¡taringi, nes atsakovo motyvas apie „pradėtÄ statyti valčių elingÄ â€œ prieÅ¡tarauja paties atsakovo parodymams apie tai, kad ginčo statiniai pastatyti 2003–2004 metais, dėl to atsakovo paaiÅ¡kinimas apie tÄ patį įvykį yra klaidinantis ir neatitinka faktinių duomenų patikrinimo akto (1 t., b. l. 14–18), kuriame užfiksuoti ginčo statiniai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais, kad ginčo objektas (Pavėsinė, Takas su laiptais, Medinis takas) yra statiniai, bet ne įrenginiai ar įranga, kuriuos bÅ«tų galima statyti ežero apsaugos juostoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad visi atsakovo statiniai, esantys ežero apsaugos juostoje, nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytų leistinų statinių ir įrenginių sÄ raÅ¡Ä , ir ginčo santykiams pagrįstai taikė STR 1.01.09:2003 (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 19 d. iki 2008 m. spalio 15 d.), tiek neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo metu STR 1.01.09:2003 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2009 m. balandžio 1 d.), kuri aiÅ¡kiai apibrėžė, kad elingas turi bÅ«ti konstrukcijos dalimis susijęs su krantu.

Å iuo atveju ginčo statiniai yra įrengti 5,20 m atstumu nuo kranto linijos. Todėl apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas elingo sÄ vokÄ nustatančiÄ teisės normÄ , neteisingai taikė STR 1.01.09:2003 nuostatas, atmestinas, nes tokiai iÅ¡vadai padaryti pagrindo nėra.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo statiniai negali bÅ«ti pastatyti ežero apsaugos juostoje, pagrįstai taikė ginčo santykiams Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 20 straipsnio 5 dalį, kuri numato, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir iÅ¡leidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplÅ«dimių įrangÄ , jachtų, valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.

Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652, 2012, Nr. 110-5578), 126 punktas nustato visÄ draudžiamÄ veiklÄ vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, o 126.1. punktu yra draudžiama statyti (iÅ¡skyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir iÅ¡leidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplÅ«dimių įrangÄ ) statinius. Ginčo statiniai, kaip nustatyta anksčiau, nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį numatytų statinių įrenginių sÄ raÅ¡Ä .Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra nenuginčyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas pastatė pastatus savavaliÅ¡kai, Å¡ios teisėjų kolegijos iÅ¡vados pagrįstos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

IeÅ¡kovės Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio vyriausiasis specialistas kartu su Veisiejų regioninio parko atstove, atlikę patikrinimÄ , 2011 m. rugsėjo 5 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ FAK-2980-(14.31), kuriame nurodė (1 t., b. l.14–15), jog atsakovui priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, Ančios apsauginėje juostoje, pastatyti statiniai:

Pavėsinė, Takas su laiptais, Medinis takas. Esant nustatytai aplinkybei, kad nurodytoje Veisiejų regioninio parko teritorijoje, Ančios apsauginėje juostoje ginčo pastatai negali bÅ«ti statomi, ieÅ¡kovės atstovas 2011 m. gruodžio 30 d. raÅ¡tu Nr. 2D-17719-(14.38) pareikalavo (1 t., b. l. 22), kad atsakovas ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 1 d. savo lėšomis paÅ¡alintų Pavėsinę, TakÄ su laiptais, Medinį takÄ , esančius (duomenys neskelbtini), Veisiejų regioninio parko teritorijoje. IeÅ¡kovė pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad ieÅ¡kovės vardu suraÅ¡yti anksčiau paminėti raÅ¡tas (aktas) dėl savavaliÅ¡kos statybos ir įpareigojimas savavaliÅ¡kos statybos padarinius paÅ¡alinti nebuvo atsakovo nuginčyti, dėl to juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais.

Teisėjų kolegija su Å¡iais ieÅ¡kovės motyvais sutinka ir konstatuoja, kad ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (Žin., 2010, Nr. 116-5946; 2011, Nr. 83-4059) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ (toliau – STR 1.09.06:2010) 52 punktu, pagrįstai įpareigojo atsakovÄ bÅ«tent nugriauti ginčo statinius, o ne kitaip atlikti statybos darbus, nes esamojoje situacijoje atsakovas negali statyti statinių, kurie nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo leidžiamų statyti ežero apsaugos juostoje pastatų (įrenginių) sÄ raÅ¡Ä nei pagal statinių dislokacijÄ , nei pagal jų praktinę paskirtį.

Todėl apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės reikalavimÄ nugriauti ginčo statinius, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ . Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad STR 1.09.06:2010 yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, todėl STR 1.09.06:2010 52 punkte nustatytas 20 darbo dienų terminas negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kinio senatimi.

Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė ieÅ¡kovė, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , 2011 m. rugsėjo 5 d. sužinojo apie neteisėtÄ statybÄ , tÄ pačiÄ dienÄ buvo suraÅ¡ytas (1 t., b. l.

14) faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2980-(14.31) ir nuosekliai atliktos visos procedÅ«ros, įtvirtintos Statybos įstatyme bei STR 1.09.06:2010, Å¡alinant neteisėtos statybos padarinius (b. l. 22, 1 t.). Kasacinėje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2005; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007).

Neteisėtas statybos procesas, kaip ir savavaliÅ¡kos statybos procesas, yra tęstinio pobÅ«džio pažeidimas, dėl to terminas turėtų bÅ«ti pradedamas skaičiuoti iÅ¡ naujo kiekvienÄ pažeidimo dienÄ (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Å iuo atveju terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo momento (nuo 2011-09-05). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ieÅ¡kovė tuoj pat po pažeidimo nustatymo raÅ¡tu (2011-09-05, 2011-10-28, 2011-12-07) atsakovÄ informavo apie bÅ«tinumÄ atvykti į ieÅ¡kovės bÅ«stinę, o vėliau (2012-12-30) įpareigojo atsakovÄ ne vėliau kaip iki 2012-03-01 savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius (1 t., b. l. 19–22).

PaaiÅ¡kėjus, kad atsakovas neįvykdė reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, ieÅ¡kovė 2012-03-09 surašė „Dėl reikalavimo paÅ¡alinimo savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo“ (reg. data 2012-03-13) aktÄ Nr. RE-136-(14,29), į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi 2012-03-31 (b. l. 2, 34, 1 t.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ 20 dienų termino pažeidimas nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos paÅ¡alinimo nepraleido (CK 1.124, 125 str. 2 d.).Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija jų nutartyje neanalizuoja.Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 straipsniais, n u t a r i a :

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo nekeisti. Teisėjai                                                                                            Galina Blaževič                                                                                                         Gintautas Koriaginas                                                                                                                          Arvydas Žibas