2025-01-22 Nr. AB-1354-3-61-3-01625-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-936-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01625-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietės E. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Rusijos Federacijos pilietė E. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 24S95794, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, jog leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) atsakovo Sprendimu buvo panaikintas atsižvelgus į tai, kad Departamento pateiktame pildyti klausimyne, atsakydama į 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“, ji nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai; pateikė papildomą paaiškinimą dėl atsakymo į 11 klausimą, kuriame nurodė, kad jos tėvas gimė Kryme (duomenys neskelbtini) metais, tuo metu Krymas priklausė Rusijai, todėl ji mano, kad jis ir turi priklausyti Rusijai. Departamentas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus atsakymus, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 (toliau – ir VSD raštas) pateiktą vertinimą, kad jeigu užsienietis, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, taip jis išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritoriją, o tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, priėmė Sprendimą panaikinti Leidimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui).

3. Pareiškėja nesutiko su atsakovo išvada dėl jos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėja nurodė, kad ji gimė ir užsaugo Lietuvoje (ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), (duomenys neskelbtini) metais ji buvo išvykusi studijuoti į Rusijos Federaciją, iš kurios grįžo (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėja į Rusiją važiuodavo aplankyti tetos, tačiau šiai mirus į Rusijos Federaciją ji daugiau nebevažiavo. Pareiškėja palaiko artimus ryšius su savo giminaičiais, gyvenančiais (gyvenusiais) Lietuvoje ((duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos tėvo sesuo ir brolis; dvi motinos seserys šuo metu yra išvykusios gyventi į užsienį – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos teigimu, tai, kad į klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ ji atsakė neteisingai, negali būti vertinama kaip grėsmės Lietuvos Respublikai kėlimas, toks vertinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, draudžiančioms diskriminaciją.

4. Pareiškėja nurodė nesidominti politika, pasisakydama apie Krymo priklausomybę ji nurodė iš tėvo girdėtą informaciją apie Krymą, ji yra prieš Rusijos Federacijos pradėtą karą Ukrainos teritorijoje. Pareiškėja teigė, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų, rodančių jos keliamą grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o vien išsakytos mintys ir fizinis buvimas Lietuvos Respublikoje negali kelti ir nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad dėl atsakymo į klausimyno klausimą apie Krymo priklausomybę ji (pareiškėja) negali būti laikoma keliančia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas teigė, kad pareiškėja tiek klausimyne, tiek apklausos metu nurodė mananti, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Atsakovo vertinimu, pareiškėja sąmoningai išreiškė paramą Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja, apklausos metu plačiau komentuodama savo atsakymą į klausimą dėl Krymo priklausomybės, nurodė, kad jos tėvas yra gimęs Kryme (duomenys neskelbtini) metais, kai tuo metu Krymas priklausė Rusijai, o N. C. neteisėtai atidavė Krymą Ukrainai; pareiškėja galvojo, jog yra visiškai teisinga, kad dabar Krymas sugrąžintas Rusijai; paklausta, kokios mintys ją aplankė, kai ji sužinojo apie 2022 m. vasario 24 d. pradėtus karinius veiksmus Ukrainoje ir kurią pusę ji palaiko, pareiškėja dvejojo, atsakė, kad ji yra Rusijos Federacijos pilietė ir nori atsiriboti nuo tokių temų, nes jai sunku užimti kurią nors vieną pusę; pareiškėja supranta, kad karas vyksta Ukrainos teritorijoje, tačiau dėl tos priežasties, kad ji yra Rusijos Federacijos pilietė, ji turi palaikyti ir būti lojali savo pilietybės valstybei; pareiškėja nurodė, kad Rusijos Federacijos rinkimuose niekada nedalyvavo, o V. P. politika jai yra priimtina dėl ekonomikos pakilimo Rusijoje ir gero pramonės plėtojimosi, o nepriimtina dėl nepildomų pažadų ir karo politikos; pareiškėja teigė netikinti tuo, ką rašo spauda, kad Rusijos kariai Ukrainoje galėjo daryti nusikaltimus prieš civilius Ukrainos gyventojus.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos išreikšta pozicija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos visuomenės visuotinai reiškiama pozicija ir palaikymu Ukrainai. Pareiškėjos sąmoninga pozicija Krymo klausimu rodo, kad gyvendama Lietuvoje ji savo pažiūrų nesieja su viešai reiškiama Lietuvos visuomenės pozicija dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių ir okupacinių veiksmų Ukrainoje. Atsakovo teigimu, tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai ir valstybės saugumui, o galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems priešiškų valstybių režimams, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės saugumo tikslais.

8. Atsakovas nurodė, kad jis, priimdamas Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvadoje nurodytais grėsmės valstybės saugumui kriterijais. Sprendimas buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo, įvertinus pareiškėjos veiksmus (jos pateiktus atsakymus), iš kurių galima spręsti apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui ir kurie leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjos pažiūras. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjos šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, kurie nenusveria jos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

9. Atsakovas pažymėjo, kad nėra priimtas sprendimas grąžinti ar išsiųsti pareiškėją į Rusijos Federaciją. Tuo pagrindu, kad buvo priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjai išduotą Leidimą, Departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu buvo nutrauktas pareiškėjos prašymo pakeisti Leidimą nagrinėjimas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovo Sprendimas buvo priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus bei susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

12. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja, būdama šalies agresorės (Rusijos Federacijos) piliete, itin ilgą laiką gyvendama Lietuvoje – valstybėje, kuriai Rusija kelia egzistencinę grėsmę, pildydama klausimyną nurodė Rusijos režimui palankias nuostatas, iš esmės atitinkančias Rusijos režimo propagandinį naratyvą. Nors pareiškėja formaliai nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, tačiau pozicija Krymo klausimu akivaizdžiai paneigia tokį pareiškėjos atsakymą. Rusijos režimui palankių atsakymų pateikimas, VSD vertinimu, reiškia pareiškėjos pritarimą Rusijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja, pildydama Departamento parengtą klausimyną ir teikdama papildomus paaiškinimus, išreiškė paramą Rusijos įvykdytai Ukrainos teritorijų okupacijai, VSD teigė, jog Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.

II. 13. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjos E. N. skundą.

14. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į nustatytą reglamentavimą bei teismų suformuotą praktiką bylose dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, nustačius užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, jog aplinkybė, kad į klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ ji atsakė neteisingai, negali būti laikoma grėsmės Lietuvos Respublikai kėlimu. Teismas pažymėjo, jog VSD rašte nurodyta, kad jeigu užsienietis, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, pažymi, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis (užsienietis) taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą, o tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kad jis yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas šios valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

15. Teismas nenustatė pagrindo abejoti VSD išvadomis, kuriomis pareiškėja pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui. Teismas vertino, jog vien tik faktinės aplinkybės, kad pareiškėja gimė ir užaugo Lietuvoje, kad (duomenys neskelbtini) metais ji buvo išvykusi studijuoti į Rusijos Federaciją ir (duomenys neskelbtini) metais grįžo į Lietuvą, kad į Rusijos Federaciją pareiškėja važiuodavo aplankyti savo tetos, nes Rusijoje kitų giminaičių teta neturi, kad po tetos mirties į Rusijos Federaciją pareiškėja nebevyko, kad Rusijoje pareiškėja neturi turto, kad pareiškėjos tėvai (duomenys neskelbtini) metais išsiskyrė ir gyveno atskirai, tačiau jie palaikė glaudžius ryšius su savo artimaisiais, gyvenančiais Lietuvoje, kad tėvams mirus pareiškėja palaiko ryšius su giminaičiais ir jų šeimomis, gyvenančiais (gyvenusiais) Lietuvoje, nenusveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, teismas sprendė, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjos šeiminiai ryšiai, siekis likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir negali būti pateisinti vien tuo faktu, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos tėvo sesuo ir brolis.

16. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su VSD ir Departamento atliktu pareiškėjos aiškiai ir nedviprasmiškai deklaruojamos pozicijos, atsakant į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“, vertinimu. Pareiškėjos sąmoninga pozicija, teisinant Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o ji pati, reikšdama palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms. Teismo vertinimu, atsakymai į kitus klausimyno klausimus nedaro įtakos ir nepaneigia pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis atsakymais į 11 klausimą ir apklausos metu pateikta informacija.

17. Teismas sprendė, kad Leidimo pareiškėjai panaikinimas šiuo atveju yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, pateisinanti karo nusikaltimus ir nesuderinama su valstybės teisėtais interesais, bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Departamentas, priimdamas Sprendimą, atliko individualų pareiškėjos situacijos įvertinimą: Sprendimą priėmė, įvertinęs apklausos metu išsakytą poziciją dėl Krymo priklausomybės, pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika ir visas kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes. Teismo vertinimu, Sprendimo motyvai yra aiškūs ir pakankami, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo panaikinti Sprendimą.

III. 18. Pareiškėja E. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą.

19. Pareiškėja nurodo, kad pagrindinis teismo motyvas netenkinti jos skundo buvo VSD išvada, padaryta įvertinus pareiškėjos atsakymą į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“. Kitų įrodymų, pagrindžiančių VSD išvadą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, teismas nenurodė.

20. Pareiškėja, cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendime administracinėje byla Nr. eA-1304-968/2024 suformuluotus išaiškinimus dėl ilgalaikio gyventojo statusą turinčių trečiosios šalies piliečių, gimusių priimančioje šalyje ir gyvenusių joje didžiąją gyvenimo dalį, statuso ir dėl proporcingumo principo taikymo, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi) panaikinimo, teigia, kad ji yra įgijusi ilgalaikio gyventojo statusą, todėl jai suteikiama didesnė teisinė apsauga, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo. Pareiškėjos vertinimu, jos, kaip užsienietės, įgijusios ilgalaikio gyventojo statusą, gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu) nebuvo įvertinti.

21. Pareiškėja pažymi, jog teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo Sprendimas buvo grindžiamas tik spėjimais ir įtarimais, kurie nepagrįsti nustatytais faktais ir anksčiau atliktais pareiškėjos veiksmais. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas, perkeldamas VSD išvadas į Sprendimą, neatliko išsamaus individualių aplinkybių vertinimo, Sprendimą grindė tik bendro pobūdžio argumentais.

22. Pareiškėja akcentuoja, kad ji gimė Lietuvoje, kurioje dirba, turi nekilnojamojo turto ir gauna pajamas, jai greitai sueis senatvės pensijos amžius, ji moka lietuvių kalbą ir yra išlaikiusi lietuvių kalbos egzaminą, palaiko ryšius su savo giminaičiais. Pareiškėjos teigimu, teismas, vertindamas, kad jos (pareiškėjos) asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas Lietuvoje laikotarpis negali būti aukščiau valstybės saugumo interesų, neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėja jau virš 10 metų neturi jokių ryšių su Rusija, kad niekada ten neturėjo jokio turto, nėjo jokių pareigų, todėl nei faktiškai, nei teoriškai nekelia jokios grėsmės Lietuvos Respublikai.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Departamentas netinkamai atliko pareiškėjos situacijos individualų vertinimą. Atsakovas teigia, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, Sprendimas atitinka proporcingumo principą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtiną šeimos narių sąvoką, Departamentas neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjos ryšių su apeliaciniame skunde nurodytais asmenimis (pareiškėjos tėvo seserimi ir broliu, motinos seserimis).

25. Atsakovas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, todėl užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai, ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas Sprendimą priėmė, įvertinęs visus turimus duomenis apie pareiškėją, Sprendimas atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vienos Rusijos Federacijos pilietės teisėms ir interesams.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad į klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas, gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusija plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui. Pareiškėjos sąmoninga pozicija teisinant Rusijos valstybės, kurios pilietė ji yra, įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o ji pati, reikšdama palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiančioms tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Departamentas, siekdamas priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, neturi konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo.

30. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose Lietuvai priešiškų valstybių piliečiai yra ilgalaikiai Lietuvos gyventojai, o jų grėsmė grindžiama įsitikinimais dėl Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbių klausimų (žr., pvz., 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2164-552/2024; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1398-552/2024; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1265-552/2024; 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2502-575/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023; kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2024 m. balandžio mėn. 10 d. sprendimo Nr. 24S95794, kuriuo panaikintas pareiškėjai Rusijos Federacijos pilietei E. N. 2019 m. vasario 15 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2024 m. vasario 15 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

32. Iš byloje pateiktų bylos šalių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja atsakovui 2024 m. sausio 29 d. (atsakovas Sprendime nurodo 2024 m. vasario 20 d.) pateikė prašymą pakeisti Leidimą ir užpildė Departamento parengtą klausimyną. Pareiškėja, pildydama Departamento klausimyną ir atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai), pažymėjo „Rusijos Federacijai“, pareiškėja taip pat pateikė papildomą paaiškinimą dėl atsakymo į 11 klausimą, kuriame nurodė, kad jos tėvas gimė Kryme (duomenys neskelbtini) metais, o tuo metu Krymas buvo Rusijos, todėl ji mano, kad jis ir turi priklausyti Rusijai. Pareiškėja 2024 m. kovo 18 d. apklausos metu taip pat nurodė, jog yra visiškai teisinga, kad dabar Krymas grįžo Rusijai, paaiškino, jog ji yra prieš bet kokį karą ir žmonės turėtų tartis, o ne kariauti, ji supranta, jog karas vyksta Ukrainos teritorijoje, tačiau dėl to, kad ji yra Rusijos Federacijos pilietė, ji turi palaikyti ir būti lojali savo pilietybės valstybei. Pareiškėja taip pat nurodė, jog ji netiki tuo, ką rašo spauda ir kad Rusijos kariai Ukrainoje galėjo daryti nusikaltimus prieš civilius Ukrainos gyventojus.

33. Pareiškėja yra įgijusi ilgalaikio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, gimusi, nuolat gyvenanti bei dirbanti Lietuvoje (tik Rusijoje studijavo nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų). Pareiškėja yra pateikusi jai 2000 m. vasario 18 d. išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, jog jos lietuvių kalbos mokėjimas atitinka pirmosios kvalifikacinės kategorijos reikalavimus.

34. Departamentas 2023 m. balandžio 12 d. yra gavęs VSD raštą, kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis, atsakydamas į Departamento klausimyno 10 klausimą, atsako teigiamai, o atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai; tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

35. Departamentas, įvertinęs pareiškėjos klausimyne nurodytus atsakymus bei apklausos metu pateiktus paaiškinimus, 2023 m. balandžio 12 d. gautame VSD rašte pateiktą informaciją, sprendė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl Sprendimu panaikino Leidimą, taip pat 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos prašymo pakeisti Leidimą nagrinėjimą dėl to, kad Sprendimu panaikintas Leidimas.

36. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, jog Departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, Sprendime įvertinta individuali pareiškėjos situacija, atsižvelgęs į geopolitinę situaciją, padarė išvadą, kad Sprendimu pagrįstai ir teisėtai panaikintas Leidimas, nes VSD pateikta išvada bei Departamento surinka papildoma informacija apie pareiškėją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.), o Leidimo panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, pareiškėjos asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų.

37. Teisėjų kolegija, tikrindama minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 yra išaiškinęs, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso nuostatas bei aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kas suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui (apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu); 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023; kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (pvz., 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024; 2024 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024; kt.).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024 išaiškinta, kad ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiems užsieniečiams suteikiama didesnė teisinė apsauga, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, nei tokio statuso neturintiems užsieniečiams. O trečiosios šalies piliečiai, kurie ne tik įgijo ilgalaikio gyventojo statusą, bet ir yra gimę Lietuvoje bei gyvenę čia didžiąją gyvenimo dalį, gali būti pripažįstami turintys dar stipresnį statusą nei tiesiog ilgalaikio gyventojo statusą turintys užsieniečiai. Ši aplinkybė turi būti patvirtinama tvirta užsieniečio integracija Lietuvoje, esant itin glaudiems asmeniniams ryšiams su Lietuva. Tačiau net ir trečiosios šalies piliečiams, gimusiems Lietuvoje ir gyvenusiems joje didžiąją gyvenimo dalį, nesuteikiama absoliuti apsauga nuo išsiuntimo. Reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui gali lemti leidimo nuolat gyventi tokiam asmeniui panaikinimą ir išsiuntimą iš šalies.

41. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024 konstatuota, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4 ir 5 d.). Tokiu būdu yra nustatoma pareiga VSD pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui. Todėl neindividualizuotas VSD raštas, kuriame pateikiamas bendro pobūdžio siūlymas Departamentui priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nesiųsti papildomai vertinti VSD bei kad minėti atsakymai reiškia, jog užsienietis yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, negali būti prilyginamas Įstatyme nustatytai VSD išvadai, kuri turi būti skirta tam konkrečiam asmeniui. Toks bendro pobūdžio VSD raštas nepripažintinas pakankamu Departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialiojo pobūdžio teisines pasekmes, visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą. Poreikį individualizuoti VSD išvadas patvirtina nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2274-520/2023; 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024; kt.).

43. Kai iš užsieniečio atsakymų į klausimyno klausimus vertinama jo grėsmė valstybės saugumui bei sprendžiamas klausimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi), reikalingas išsamus individualus kompleksinis užsienietį charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas, atsakovas turi atlikti kompleksinį kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2122-556/2023; kt.).

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024 akcentuota, jog tikroji trečiosios šalies piliečio, gimusio Lietuvoje ir gyvenusio joje didžiąją gyvenimo dalį, pozicija dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (įskaitant Krymo priklausomybę) yra itin svarbus kriterijus, sprendžiant dėl tokio asmens keliamos grėsmės nacionaliniam valstybės saugumui, tačiau negali lemti automatinio realios ir pakankamai rimtos grėsmės valstybės saugumui konstatavimo. Tokiai grėsmei nustatyti reikalingas išsamus individualus kompleksinis asmenį charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo Lietuvoje trukmė, socialiniai, ekonominiai ryšiai ir kt.), įskaitant asmens buvusius ir esamus ryšius su kilmės valstybe (asmens eitos pareigos valstybės struktūrose, tęsiama aktyvi režimus palaikanti veikla, aplinkybė, ar asmuo vyksta į pilietybės valstybę, ir kt.).

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui nebuvo individualizuota, kompetentinga institucija (VSD) neatliko personalizuoto pareiškėjos (užsienietės) keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo (Įstatymo 4 str. 4 d.), Sprendimas priimtas negavus konkrečios VSD išvados dėl pareiškėjos (Įstatymo 4 str. 5 d.), nors sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1375-552/2024; kt.). Šiuo atveju atsakovas rėmėsi VSD raštu, kuriame nėra individualizuojama konkrečiai pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui, nėra nurodyti individualūs pareiškėjos duomenys ir konkrečios išvados, susijusios su išskirtinai pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui, nors, įstatymų leidėjas yra nurodęs, kad būtent VSD teikia išvadą dėl konkretaus asmens keliamos (nekeliamos) grėsmės valstybės saugumui.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4 ir 5 d.), o šiuo atveju tokia išvada nebuvo pateikta, VSD neatliko pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo, nes Departamentas nesikreipė į VSD dėl individualaus pareiškėjos grėsmės vertinimo ir, darydamas išvadą apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui bei priimdamas Sprendimą, vadovavosi minėtu bendro pobūdžio VSD raštu, neidentifikuojančiu individualios pareiškėjos situacijos grėsmės nacionaliniam saugumui aspektu, daro išvadą, kad priimant Sprendimą nebuvo išsiaiškintos visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės nacionalinio saugumo grėsmių kontekste, priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), todėl Sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir turi būti panaikintas.

47. Be to, atsakovas Sprendimu panaikino jau nebegaliojantį pareiškėjai išduotą Leidimą, iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjos paduoto prašymo dėl šio Leidimo pakeitimo (nutraukė prašymo nagrinėjimą dėl to, kad Sprendimu panaikintas Leidimas). Šiuo aspektu pažymėtina, jog leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, šis leidimas įforminamas penkeriems metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas (Įstatymo 53 str. 4 d.). Tokia išvada darytina, be kita ko, įvertinus Įstatymo 56 straipsnio 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis, kai pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 109 punktą, kuriame įtvirtinta, kad Įstatymo 56 straipsnio 1 punkte nurodytas leidimas nuolat gyventi negalioja nuo jame įrašytos galiojimo pabaigos datos. Aprašo 90 punkte nustatyta, kad pateikto prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu prašymo nagrinėjimo laikotarpiu priimamas Aprašo 104 ir 105 punktuose nurodytas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi, kurį prašoma pakeisti. Šiame kontekste paminėtina, kad prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimo nutraukimas Aprašo 90 punkto pagrindu taikymas siejamas ne su leidimo užsieniečiui nuolat gyventi Lietuvoje negaliojimu Įstatymo 56 straipsnio 1 punkto pagrindu (t. y. pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui), o su vieno iš Aprašo 104 ir 105 punktuose nurodytų Departamento sprendimų panaikinti užsieniečiui išduotą galiojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

48. Pareiškėjai padavus prašymą pakeisti Leidimą atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti Leidimą bei nenagrinėjo pradinio pareiškėjos prašymo pagrįstumą. Atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai motyvuotu sprendimu dėl pareiškėjos prašymo pakeisti jai išduotą Leidimą nelaikytinas atsakovo nurodytas sprendimas nutraukti prašymo pakeisti Leidimą nagrinėjimą dėl to, kad šis sprendimas grindžiamas ginčijamu Sprendimu, kuriuo, kaip minėta, nepagrįstai panaikintas jau nebegaliojantis Leidimas.

49. Pagal Įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikia Departamentui. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Departamentas (Įstatymo 55 str. 2 d.). Kadangi atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjos Leidimą, spręsdamas jos (pareiškėjos) prašymą pakeisti Leidimą, pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Tuo atveju, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015; kt.).

50. Atsakovas, spręsdamas pareiškėjos prašymo pakeisti Leidimą pagrįstumo klausimą, šį prašymą perkvalifikavo ir pagal šį prašymą iš esmės priėmė Sprendimą dėl Leidimo panaikinimo. Tačiau asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant Įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui, tokia situacija taip pat nėra suderinama su Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu objektyvumo principu (šiuo aspektu išsamiau žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1375-552/2024; kt.).

51. Apibendrindama šiame sprendime aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių bylai išspręsti, neteisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjos skundas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietės E. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietės E. N. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 24S95794.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė