2020-11-18 Nr. AB-21589-3-62-3-01324-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3170-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01324-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. Č. (A. Č.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad bausmę Marijampolės PN atliko nuo 2011 m. birželio 3 d. Jis neturėjo darbo, nors žodžiu prašė paskirti į dirbančių asmenų lokalinį sektorių, kad galėtų dirbti. Nuo 2018 m. spalio 8 d. pareiškėjas bausmę atliko baudos izoliatoriuje, vėliau buvo perkeltas į drausmės grupę, kur apsipirkimo limitas buvo jau ne 114 Eur, o 78 Eur. Kadangi jis jau buvo išleidęs 78 Eur, todėl laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. negalėjo apsipirkti, be to, į drausmės lokalinį sektorių atnešdavo ne visas jo užsakytas prekes. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio daugiau kaip 15 parų jam buvo apskritai uždrausta naudotis nuteistųjų teisėmis. Nuo 2019 m. sausio 31 d. jam paskyrus nuobaudą buvo uždrausta apsipirkti parduotuvėje, kaip tik pasibaigė kanceliariniai ir pašto reikmenys, taip pat jis buvo nemokus, todėl negalėjo kreiptis į valstybines institucijas ir taip apginti savo pažeistų teisių. Pareiškėjas teigė, kad dėl to kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kuri atsisakė jo prašymą patenkinti ir išsiųsti jo prašomus dokumentus. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimą, miego sutrikimų ir kt., t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN paaiškino, kad pagal teisės aktus nuteistiesiems leidžiama pagal nustatytą bazinių socialinių išmokų dydžio sumą apsipirkti parduotuvėje, už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašymo reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.

Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Visos higienos priemonės yra išduodamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo tvarkos aprašas) nuostatomis, kurių 5 punktas numato, jog drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Pagal Aprūpinimo tvarkos aprašą atsakovas negalėjo pareiškėjui išduoti higienos priemonių, nes iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo mokus. Nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams bei artimiesiems giminaičiams, pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu – kitiems asmenims. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti skiriamos paskatinimo priemonės. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo baustas 10 parų perkeliant į kamerų tipo patalpas, 2014 m. lapkričio 14 d. – 15 parų perkeliant į kamerų tipo patalpas, 2017 m. gruodžio 21 d. 3 mėnesius buvo perkeltas į drausmės grupę, 2018 m. spalio 8 d. – 15 parų perkeliant į kamerų tipo patalpas, 2018 m. lapkričio 12 d. 6 mėnesius buvo perkeltas į drausmės grupę, 2019 m. vasario 8 d.

– 7 paras perkeltas į kamerų tipo patalpas ir 2019 m. kovo 1 d. – 2 mėnesius perkeltas į kamerų tipo patalpas. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.

Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, taip pat kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo A. Č. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 str. 3 d.).

7. Teismas iš 2019 m. kovo 19 d. Marijampolės PN rašto Nr. 20/07-286 nustatė, kad pareiškėjas, atvykęs į Marijampolės PN, dirbti noro nepareiškė. Taip pat atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas įdarbintas nebuvo, kadangi nebuvo laisvų vietų, bei pažymėjo, jog pareiškėjas visada gali kreiptis su prašymu į pataisos namų administraciją dėl darbo suteikimo. Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjui neišreiškus noro dirbti, todėl šiuos pareiškėjo teiginius atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats patvirtino aplinkybę, jog atlikdamas bausmę drausmės grupėje nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. jis jau buvo išnaudojęs drausmės grupėje bausmę atliekantiems nuteistiesiems leistiną dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio sumą (BVK 92 str. 2 d. 3 p.), todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Be to, pareiškėjas, žinodamas, kad už neteisėtų veiksmų atlikimą (pareiškėjui nuo 2018 m. gegužės 9 d. nuolat buvo skiriamos nuobaudos už narkotinių medžiagų vartojimą) skiriamos nuobaudos, turėjo dėti visas pastangas ir elgtis tinkamai, tačiau jis nustatytų kalinimo įstaigos taisyklių nesilaikė. Dėl to kilo neigiamos pasekmės, t. y. buvo skiriama nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę, kur numatytos griežtesnės kalinimo sąlygos su tam tikrais apribojimais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tokiais veiksmais pats susikūrė sau nepalankią situaciją, o Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neatliko.

9. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas kėlė pretenzijas, jog jam atliekant bausmę drausmės grupėje nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. ne visada atnešdavo jo užsakytas prekes, pvz., pašto ženkliukus, tačiau konkrečiai nenurodė, kurią būtent dieną, kokia konkreti jo užsakyta prekė nebuvo jam pristatyta, taip pat neįvardijo pareigūno, kuris jam neatnešė jo prašomos prekės. Teismas sprendė, kad bendro pobūdžio teiginiai, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. Marijampolės PN veikė neteisėtai.

10. Teismas iš Marijampolės PN 2018 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 20/07-2152 nustatė, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, jog Marijampolės PN direktorius, įvertinęs įstaigos maitinimo atsisakiusių nuteistųjų neteisėtus reikalavimus panaikinti įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus ir atsižvelgdamas į badaujančių nuteistųjų masiškumą, siekdamas užkardyti galimus tolesnius neramumus pataisos įstaigoje, vadovaudamasis BVK 119 straipsnio 1 dalies reikalavimais, laikinai apribojo dalį nuteistiesiems suteiktų teisių: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, gautų laiškų, pašto perduodamų siuntų ir paketų įteikimą, pasimatymų suteikimą, maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą, paskatinimo priemonių skyrimą, leidimą skambinti telefonu ir kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą. Pareiškėjo negalėjimą paskambinti, rašyti laiškus, taip pat kitus teisėtus Marijampolės PN direktoriaus pritaikytus apribojimus lėmė nuteistųjų (iš jų ir pareiškėjo) neteisėti veiksmai nevykdant administracijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti bado akciją. Be to, pareiškėjas, skunde teigdamas, kad nuo 2018 m. lapkričio mėnesio daugiau kaip 15 parų jam buvo uždrausta pasimatyti, paskambinti, išsiųsti ir gauti laiškus, konkrečiai nenurodė, kam jis tuo laikotarpiu rašė laiškus, nepateikė dokumentų, įrodančių laiškų grąžinimo faktą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl negalėjimo bendrauti su artimaisiais, draugais ar kitais asmenimis nutrūko jo ryšys su jais, nėra ir duomenų, kad jis tuo metu negalėjo sutvarkyti tam tikrų reikalų. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl jo teisių apribojimo, t. y. negalėjimo paskambinti telefonu, taip pat dėl pašto ir perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimo, pasimatymų suteikimo, maisto ir būtiniausių reikmenų pirkimo, paskatinimo priemonių skyrimo, kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimo vertino kaip deklaratyvius, nesukeliančius pareiškėjui jokių realių teisinių pasekmių. Todėl jų pagrindu negali būti konstatuota pareiškėjui galbūt padaryta neturtinė žala.

11. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjui už narkotinių medžiagų vartojimą buvo skirta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą). Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl kanceliarinių prekių įsigijimo, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Buhalterijos pateikta išklotinė patvirtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. į pareiškėjo asmeninę sąskaitą iš skirtingų asmenų dažnai buvo pervedamos įvairios sumos pinigų, be to, pareiškėjas parduotuvėje išleido 604,45 Eur, todėl galėjo įsigyti ir reikalingų kanceliarinių priemonių.

12. Teismas pažymėjo, kad BVK 95 straipsnio 4 dalis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 1921 ir 193 punktų nuostatos nenumato kalinimo įstaigai pareigos nemokiam nuteistajam nupirkti prašomas kanceliarines prekes ar pašto ženklus ir šioms prekėms išleistą piniginę sumą nurašyti iš nuteistojo asmeninės sąskaitos, kai jis taps mokus. Teismas sutiko su Marijampolės PN 2019 m. kovo 19 d. rašte Nr. 20/07-286 išdėstyta pozicija, kadangi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. parduotuvėje išleido 604,45 Eur, todėl jis galėjo įsigyti ir reikalingų kanceliarinių priemonių. Pareiškėjas, žinodamas, kad dažnai kreipiasi į įvairias valstybines institucijas (jis tai pabrėžė skunde), galėjo ir turėjo numanyti, kad kanceliarinių reikmenų ir pašto ženklų tikrai reikės nemažai, ir įsigyti jų didesnį kiekį. Todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė 2019 m. liepos 30 d. pažymą Nr. 55/04-712, kurioje pažymima, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. birželio 11 d., dėl kanceliarinių priemonių, laiškų, siuntų, skambučių, būtiniausių reikmenų į Psichologinę tarnybą kreipęsis nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu, būtų kreipęsis į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti skunde įvardyti Marijampolės PN atlikti pažeidimai. Teismas aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatė, o vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, jie turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Todėl teismas darė išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. 14. Pareiškėjas A. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino jo dalyvavimo teismo posėdyje, pareiškėjas negavo trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo, trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo teismo posėdyje ir nepasisakė. Taip pat skundo priėmimo stadijoje teismas sudarė situaciją, kad procesas neprasidėtų, nes reikalavo pašalinti skundo trūkumus, kurių nebuvo, kėlė perteklinius reikalavimus.

16. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl jam pasiūlyto darbo, nes jis kreipėsi žodžiu, prašydamas perkelti į darbo būrį, bet jam buvo atsakyta. Atsakovas nurodė, kad įdarbintas jis nebuvo, nes nebuvo darbo vietų, todėl išvada, kad pareiškėjas neįrodė teiginių neteisinga.

17. Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai aiškino, jog teisės aktai nenustato pareigos įstaigai nemokiam nuteistajam nupirkti kanceliarines priemones ir nurašyti pinigus iš sąskaitos jam tapus mokiam. Tokia teise pareiškėjas naudojosi ne kartą Lukiškių TI-K, tačiau nepagrįstai negali naudotis Marijampolės PN.

18. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, nepagrįstai nenustatytas pažeidimas jo neaprūpinant kanceliarinėmis priemonėmis, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas išleido pataisos namų parduotuvėje per du mėnesius 604,45 Eur. Teismas nepagrįstai pateisina atsakovo veiksmus, motyvuodamas pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimu susirašinėti. Pareiškėjas nesutinka su visais argumentais, kuriais atmestas jo skundas ir mano, kad teismo sprendimas nemotyvuotas.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Marijampolės PN nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje kilo ginčas dėl 14 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. Č. kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų pareiškėjo neįdarbinus. Taip pat pareiškėjas teigė, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. jis negalėjo apsipirkti, kadangi buvo viršijęs limitą apsipirkimams drausmės grupėje, į drausmės lokalinį sektorių atnešdavo ne visas jo užsakytas prekes. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio daugiau kaip 15 parų jam buvo apskritai uždrausta naudotis nuteistųjų teisėmis, o nuo 2019 m. sausio 31 d. jam paskyrus nuobaudą buvo uždrausta apsipirkti parduotuvėje. Pasibaigus kanceliariniams ir pašto reikmenims, pareiškėjui buvus nemokiu, jis negalėjo kreiptis į valstybines institucijas ir taip apginti savo pažeistų teisių, o Marijampolės PN administracija atsisakė jo prašymą patenkinti ir išsiųsti jo prašomus dokumentus.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Marijampolės PN jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kuriuos pareiškėjas įvardijo savo skunde, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Be to, teismas padarė proceso teisės pažeidimų: neužtikrino jo dalyvavimo teismo posėdyje, jis negavo trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo į skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo teismo posėdyje. Be to, teismas nepagrįstai reikalavo pašalinti skundo trūkumus.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Vienas iš ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 146 str. 2 d. 7 p.).

27. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (ABTĮ 78 str. 5 d.).

28. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi paskyrė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. spalio 9 d. 11.00 val., nutarė apie posėdžio vietą ir laiką šaukimais pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims, pasiūlyti pareiškėjui A. Č. pasinaudoti teise dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus (būti išklausytam), pareiškėjui nusprendus dalyvauti vyksiančiame teismo posėdyje, įpareigoti jį apie tai pranešti teismui raštu iki 2019 m. rugsėjo 25 d. Pareiškėjui teismo šaukimas, minėtos teismo nutarties kopija ir atsakovo atsiliepimas buvo išsiųsti į Marijampolės PN, kur jis atliko laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjui siųstas teismo šaukimas į 2019 m. spalio 9 d. teismo posėdį įteiktas asmeniškai nebuvo, ant teismo šaukimo šaknelės pasirašė pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus inspektorė. Duomenų, kad teismo šaukimas kartu su kitais dokumentais vėliau buvo įteiktas pareiškėjui asmeniškai nėra. Pareiškėjas, kaip buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje, raštu iki 2019 m. rugsėjo 25 d. nepranešė apie dalyvavimą teismo posėdyje. Iš pareiškėjo skundo turinio spręstina, kad jis neprašė bylos nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi motyvuodamas tuo, kad į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismo procesinio sprendimo priėmimą atidėti ir teismo sprendimą skelbti 2019 m. lapkričio 4 d. 16.00 val.

29. Išdėstytos faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamas pareiškėjo skundą, formaliai laikėsi ABTĮ 73–75 straipsniuose įtvirtintų proceso šalių informavimo taisyklių, ir, nesant išskirtinių aplinkybių, šie teismo veiksmai būtų pripažinti pakankamais bylai nagrinėti bei sprendimui priimti ABTĮ 77 ir 78 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjui nedalyvaujant, kai apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta teismo šaukimu. Tačiau šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad teismo proceso metu pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN, t. y. jo laisvė buvo apribota. Nors minėtas klausimas ABTĮ nėra atskirai aptartas, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, tokio asmens teisinės apsaugos (ir procesinių teisių) užtikrinimas įgyja ypatingą reikšmę.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos (žr., pvz., 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-53/2011, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-181/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1634/2012), kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

31. Administracinis teismas sprendžia tarp dviejų šalių kilusį ginčą ir teismas, remdamasis principu išklausyti abi konfliktuojančias puses, privalo apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su administracine byla susijusius įrodymus bei argumentus ir juos įvertinti. Proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, prieštaravimus, ir viena iš priemonių nustatyti šias aplinkybes yra šalių paaiškinimai, kurie teismui gali būti pateikti žodžiu ar raštu. Žodžiu jie pateikiami atitinkamame teismo posėdyje (ABTĮ 78, 81 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-129-858/2015).

32. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą Švenčionienė prieš Lietuvą). EŽTT pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr., pvz., 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori (iš anksto) negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia (be kita ko) žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę.

33. Šiuo atveju byloje nesant būtinos informacijos, leidžiančios nustatyti, kad pareiškėjui buvo užtikrintas teisminės gynybos prieinamumas, t. y. pirmosios instancijos teismas neįsitikino, kad pareiškėjui buvo žinoma apie 2019 m. spalio 9 d., 11.00 val. teismo posėdį (byloje nėra duomenų, kad teismo šaukimas su teismo nutartimi apie įpareigojimą pareikšti nuomonę dėl dalyvavimo teismo posėdyje įteiktas pareiškėjui asmeniškai) ir jis nepageidavo šiame posėdyje dalyvauti, skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

34. Remiantis visuma individualių faktinių aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas – išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš proceso dalyvių (pareiškėjo), kuriam, atsižvelgiant į nuteistųjų specifinę padėtį, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje esantis asmuo negali savo nuožiūra pasirinkti likti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ar esant būtinybei iš jos išvykti, ir toks asmuo, aiškiai neišreiškęs valios dėl ginčo nagrinėjimo jam nedalyvaujant, apeliacinį skundą grindžia paneigta teise būti teismo išklausytam, yra pagrindas taikyti ABTĮ 145 straipsnio 1 dalį.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištaisyti šį pažeidimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi ABTĮ įtvirtina ribotą apeliaciją, t. y. apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis byloje esama medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2014 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-181/2014). Šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turi būti suteikta pareiškėjui galimybė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, arba gauta aiški jo pozicija dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36. Atsižvelgusi į nurodytus motyvus ir priimamą procesinį sprendimą, teisėjų kolegija iš esmės nepasisako dėl administracinėje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių turinio ir kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė