2020-03-06 Nr. CB-2643-2-55-3-00525-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Dokumento Nr. DOK-1013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00525-2018-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. vasario 27 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dausora“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Dausora“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Girista“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Deibriga“, uždarajai akcinei bendrovei „Dausora“ ir SIA Maval dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Meyer & John“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė CPK 122 ir 123 straipsnio normas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės į teismą sąlygas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apelianto pateikto atskirojo skundo argumentų pagrindu. Tai reiškia, kad šioje byloje išvis nebuvo apeliacinio proceso, kadangi apeliacinės instancijos teismas nebuvo objektyvus, jo priimta nutartis nemotyvuota, nes joje nėra įvertinti nei teisiniai atskirojo skundo argumentai, nei jame nurodytos faktinės aplinkybės. Taip padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, patenkantis į vieną iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsakovė taip pat teigia, kad teismas procesinius dokumentus turėjo įteikti atsakovės atstovui, kuris ją atstovavo kitoje civilinėje byloje. Apie šį atstovą teismas žinojo, tačiau dokumentų jam nesiuntė. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo neobjektyvi, nes siekė apsaugoti savo priimtą neteisėtą sprendimą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas