2025-08-20 Nr. AB-12847-3-62-3-00466-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-706-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00466-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) padavė skundą teismui, kuriame prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. NSN-22-241 dėl drausminės nuobaudos – draudimo 1 (vieną) mėnesį įsigyti maisto produktus – skyrimo (toliau – ir Sprendimas).

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. kovo 26 d. pateikė skundo papildymą, kuriame prašė panaikinti LKT Sprendimą ir priteisti jo naudai iš LKT 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Regionų administracinis teismas, susipažinęs su skundo papildymu, 2025 m. kovo 27 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas galbūt nesutinka su Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi, kuria jo skundą atsisakyta priimti. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jo skundas dėl LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimo LKT užregistruotas 2025 m. kovo 7 d., t. y. iki 2025 m. kovo 10 d. nutarties priėmimo. Pareiškėjas skundo papildyme reiškia tapatų 2025 m. kovo 1 d. skundui, kurį atsisakyta priimti, reikalavimą dėl LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimo, taip pat formuluoja naują reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau neformuluoja reikalavimo dėl ginčijamos teismo nutarties. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad tuo atveju, jei jis nesutinka su Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi, kuria jo skundą atsisakyta priimti, jis turi teisę pateikti teismui atskirąjį skundą, jame suformuluoti konkretų reikalavimą dėl ginčijamos teismo nutarties (prašant skundžiamą nutartį pakeisti ar panaikinti) bei nurodyti nesutikimo su šia nutartimi argumentus. Taip pat išaiškino, kad teismui atsisakius priimti skundą, pareiškėjas turi teisę teismui teikti naują, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkantį skundą, kartu pateikiant ir įrodymus, kad LKT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnyje nustatyta tvarka, yra priėmusi sprendimą dėl jo skundo, paduoto dėl LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimo.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartyje nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2025 m. balandžio 10 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 10 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį, kuria jam nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, teismas konstatavo, kad skundžiama teismo nutartimi nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, priešingai – tokia nutartimi pareiškėjui suteikiama galimybė pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir taip užtikrinti tolesnę bylos eigą (ABTĮ 138 str. 2 d.), todėl sprendė, kad nėra ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos atskirajam skundui paduoti, dėl to pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį. Pasak pareiškėjo, teismas nenurodė teisinių pagrindų ir motyvų, taip pat pažeidė ABTĮ 50 straipsnio nuostatas, nes pareiškėjo pateiktas skundo papildymas atitiko ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, keliamus patikslintam skundui.

Pareiškėjo nuomone, nors teismas rėmėsi prielaida, kad skundo papildymas tai ne patikslintas skundas, bet atskirasis skundas, tokiam argumentui pagrįsti nenurodė jokios teisės normos, todėl tokiu būdu neteisėtai pervadino procesinį dokumentą.

Pareiškėjo vertinimu, Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis yra neteisėta, nes joje įvardintas atskirasis skundas nebuvo pateiktas, o buvo pateiktas skundo papildymas, kurio nepriėmimo pagrindai nurodyti ABTĮ 50 straipsnyje, tačiau teismas jų netaikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties panaikinimo atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartyje nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 10 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Regionų administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą, skundžiama 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti, kadangi nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, dėl to atskiruoju skundu neskundžiama (ABTĮ 152 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nuostatos nustato, jog ne bet kokia pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis gali būti atskirojo skundo objektu. Vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, ne visos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys gali būti atskirojo skundo objektu. Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Taigi, nenustačius ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų pagrįstumas ir teisėtumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.).

Įvertinusi Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nutartis, kurios teisėtumą ir pagrįstumą siekia ginčyti pareiškėjas, nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, kurie gali būti skundžiami atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl negali būti apeliacijos dalyku, taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos atskirajam skundui paduoti, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių teisinių pagrindų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas nurodo ABTĮ normas, kuriomis remiantis padarė savo išvadas. Teisėjų kolegija su šiomis išvadomis sutinka. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartyje nustatytų trūkumų nepagrįstumu, šioje proceso stadijoje, sprendžiant, ar tokia nutartis iš viso gali būti skundžiama, nėra sprendžiami. Šiuos argumentus pareiškėjas gali nurodyti skųsdamas teismo procesinį dokumentą, kuris jam užkirs galimybę tolimesnei bylos eigai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas