c9b7f3d4-be9c-401b-92cf-9e38c098a69a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2S-1581-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18262-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 125.11.1.;122.3.;122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. liepos 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus UAB "Kapitalo valda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, civilinėje byloje su kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui E. G. dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Kreditorius UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti jam iÅ¡ skolininko 1217,06 Lt dydžio skolÄ , 1502,46 Lt delspinigius, 121,71 Lt baudÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 21 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kimas aiÅ¡kiai nepagrįstas. Teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimai kildinami iÅ¡ vartojimo kredito teisinių santykių, skolininkas (vartotojas) yra fizinis asmuo, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, darė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omi priteisti tokio dydžio delspinigiai laikytini aiÅ¡kiai per dideli (CK 1.5 straipsnis) ir kreditoriaus papildomas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Kapitalo valda“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti pareikÅ¡imÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. G. ir iÅ¡duoti teismo įsakymÄ pilna apimtimi.

Nurodo, kad vietoje iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi nustatytų 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvienÄ atsakovo uždelstÄ Ä¯sipareigojimų nevykdymo dienÄ pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo paskaičiavo 0,05 proc. delspinigių dydį. Pažymi, jog pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nurodė pagrindus dėl tokio delspinigių dydžio sumažinimo, todėl nesupranta, kaip, kokiais pagrindai dar turėtų apskaičiuoti, t.y. sumažinti delspinigių dydį, todėl mano, kad praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, neobjektyvi ir orientuotÄ Ä¯ advokato vaidmenį nesÄ Å¾iningo atsakovo (skolininko) atžvilgiu.

Pažymi ir tai, kad skolininkas ilgÄ laikÄ nesirÅ«pino ir toliau nesurÅ«pina skolos grÄ Å¾inimu, neteikia kreditoriui duomenų apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbovietę, apie pasikeitusiÄ finansinę bÅ«klę, nebendradarbiauja su kreditoriumi ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokiam vartotojui turi tekti ir didesnė turtinė atsakomybę už prievolių nevykdymÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.Vadovaujantis CPK435 straipsnio 2 dalimi, teismas nutartimi atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jeigu yra Å¡io Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiÅ¡kimas neatitinka Å¡io Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Taigi, viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių teismas privalo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, laikytinas aiÅ¡kus pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. Nors CPK435 straipsnio 3 dalis numato, kad spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, bet sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytÄ teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog, pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo stadijoje teismas nevertina pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo, o pasisako tik dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galimumo iÅ¡ esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Kartu pažymėtina, kad procesinės teisės doktrina ir įstatymai nedraudžiama iÅ¡duoti teismo įsakymÄ tik dėl dalies reikalavimų nurodytų kreditoriaus pareiÅ¡kime. Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli iÅ¡ pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų yra akivaizdžiai nepagrįsti, galėtų nutartimi atsisakyti iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl tokio ar tokių reikalavimų (pvz. palÅ«kanų priteisimo), nurodydamas, jog pareiÅ¡kėjas turi teisę reikÅ¡ti juos ginčo teisenoje, o dėl kitų reikalavimų iÅ¡duoti teismo įsakymÄ (pvz. pagrindinės skolos priteisimo).

Bylos medžiaga tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakymÄ priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo motyvavo tuo, jog Å¡iuo atveju skolininkas yra fizinis asmuo - vartotojas bei, kad kreditoriaus reikalavimai kildinami iÅ¡ vartojimo kredito teisinių santykių, dėl to praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos laikytinos aiÅ¡kiai per didelėmis. Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog paskaičiavo skolininkui mažesnę negu UAB „Ūkio banko lizingas“ su skolininku sudarytos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties 11.1 p. nustatytÄ delspinigių sumÄ , kadangi minėtas sutarties punktas nustato 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , tuo tarpu jis paskaičiavo mažesnius, t.y. 0,05 procento delspinigius už prievolės nevykdymÄ .

Pažymėtina tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita, dėl Å¡ių priežasčių tuo atveju, kai yra pateikiamas praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kuriame reikalaujama aiÅ¡kiai per didelių netesybų (ar palÅ«kanų), teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK436 str. 7 d.), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palÅ«kanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-08 Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Pirmosios instancijos teismas CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu atsisakydamas priimti pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas priteisti 1 502, 46 Lt dydžio palÅ«kanas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip aiÅ¡kiai nepagrįstas, nes tokios palÅ«kanos, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifikÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, yra aiÅ¡kiai per didelės. Kaip nurodyta, dėl tokių bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo stadijoje teismas turi tam tikrÄ diskrecijos teisę įvertinti pareiÅ¡kimo atitiktį (neprieÅ¡taravimÄ ) imperatyvioms teisės normoms.

Ä®statymas numato teisinį instrumentÄ , apribojantį akivaizdžiai (aiÅ¡kiai, matomai) neapgrįsto pareiÅ¡kimo priėmimÄ - CPK435 straipsnio 2 dalį. Å ios teisės normos vien formalus aiÅ¡kinimas neatitiktų įstatymo leidėjo ketinimų CPK 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalyje įvardinto tikslo, kad aiÅ¡kinant bei taikant įstatymus bÅ«tina vadovautis teisingumu, protingumu ir sÄ Å¾iningumu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas Å¡iÄ procesinę pareigÄ atliko tinkamai.

Nors pirmos instancijos teismas nevertinos pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nurodytos aplinkybės, jog Å¡iuo atveju kreditorius ir taip sumažino delspinigių dydį skolininkui, nevykdančiam sutartinių įsipareigojimų, vietoje sutartinių 0,2 procentų delspinigių paskaičiavo 0,05 procentų delspinigius už kiekvienÄ prievolės neįvykdymo dienÄ , tačiau pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo teigimu skolininkas sutartinių įsipareigojimų UAB „Ūkio banko lizingas“ nevykdė nuo 2007-07-13, tuo tarpu kreditoriui reikalavimo teisė į skolininkÄ minėtų sutartinių teisinių santykių pagrindu UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo perduota dar 2009-03-04 (b.l.12), reikalavimas sumokėti geruoju skolÄ skolininkui kreditoriaus buvo siųstas 2009-03-23 (b.l.13), tuo tarpu su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kreditorius į teismÄ kreipėsi tik 2014-05-28, t.y. praėjus daugiau nei 5 metams, dėl ko iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotina netesybų suma Å¡iuo metu virÅ¡ija pagrindinės skolos sumÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, siekiant nustatyti ir įvertinti, ar apelianto reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo yra pagrįstas, atitinka sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia skolininko, kaip vartotojo, ir apelianto interesų pusiausvyros ar ne, bÅ«tina atlikti iÅ¡samų teisminį tyrimÄ ir Å¡io apelianto reikalavimo pagrįstumo klausimÄ iÅ¡spręsti pagal ginčo teisenos taisykles, todėl, esant iÅ¡dėstytiems aspektams, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Dėl kitų apelianto atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina, kadangi jie neturi neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Kasacinio teismo praktika byloja, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                    Tatjana Žukauskienė