c9b44fa2-0441-446c-a079-68f53eba9f3d · Å iaulių apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-309/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37686-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.1.10.1; 2.4.2.1; 2.4.7. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 4 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,nuteistojo K.

Å . gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. Å . apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. Å . pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Pagal BK 641 straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose.

Bausmę nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: K. Å . nuteistas už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje: 2015 m. liepos 5 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė 5 smÅ«gius savo Å¡eimos nariui – sugyventinei V. Å . į galvÄ bei ranka sugriebęs jai už plaukų tampė perversdamas jÄ ant žemės, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir padarydamas nubrozdinimÄ deÅ¡inėje Å¡launyje bei guzÄ galvoje, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniu skundu nuteistas K.

Å . praÅ¡o suÅ¡velninti jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę arba taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Nurodo, kad nesutinka su RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, nes mano, kad buvo nepagrįstai nustatyta, jog jis tyčia sumušė sugyventinę V. Å ., kadangi įvykio metu V. Å . buvo neblaivi, plÅ«dosi jo atžvilgiu ir jis buvo iÅ¡provokuotas, dėl to, daro iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimÄ padarė dėl abiejų kaltės. Apelianto teigimu, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, nes nėra jokių duomenų, kad įvykio metu jis bÅ«tų buvęs neblaivus.

Be to, nusikalstamÄ veikÄ padarė tik atsikėlęs iÅ¡ miego, prieÅ¡ miegÄ buvo iÅ¡gėręs Å¡iek tiek alaus, tačiau girtas nebuvo, mano, kad jo iÅ¡gertos kelios stiklinės alaus neturėjo įtakos jo veiksmams, todėl praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Be to nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino nukentėjusiosios praÅ¡ymo jam neskirti laisvės atėmimo bausmės. Apeliantas teigia, kad jis yra darbingas ir turi legalų pragyvenimo Å¡altinį, tvirtus socialinius ryÅ¡ius ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , susitaikė su žmona ir konfliktų nebekyla.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ pagal apeliacinį skundÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai K.

Å . pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskyrė teisingÄ bausmę.Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagrįstumo, dėl jo tyčios padarant nusikalstamÄ veikÄ atsižvelgiant į nukentėjusiosios veiksmus, taip pat skundu praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nevirÅ¡ydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.).

Teismai paprastai nustato Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ jį. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tarp nukentėjusiosios V. Å . ir nuteistojo K. Å . kilo tarpusavio konfliktas dėl nenustatytos priežasties, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji V. Å . bÅ«tų įžeidusi ar užpuolusi K.

Å ., ar kitaip jį provokavusi atlikti nusikalstamus veiksmus. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo teigti, jog K. Å . nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tų padaręs dėl rizikingų ar provokuojančių nukentėjusiosios veiksmų, todėl Å¡i aplinkybė nepripažįstama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad įvykio metu jis nebuvo neblaivus ir tai neturėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, todėl praÅ¡o panaikinti jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai:

a) kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatomas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, 2K-297/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamojo byloje surinktus duomenis, juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog K.

Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusioji V. Å . nuosekliai parodė, kad dienos metu jie buvo prie tvenkinio ir vartojo alkoholinius gėrimus, to neneigia ir nuteistasis K. Å .. Nukentėjusioji teigia, kad K. Å . jos atžvilgiu smurtavo grįžtant namo, be jokios aiÅ¡kios priežasties, kad K. Å . jos atžvilgiu smurtauja tik tada kai bÅ«na neblaivus. Nukentėjusiosios V. Å . teiginius, kad K. Å . jos atžvilgiu smurtauja tik kai bÅ«na neblaivus patvirtina RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. teismo baudžiamajame įsakyme, 2014 m. vasario 5 d. nuosprendyje, prokuroro nutarimuose užfiksuotos aplinkybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nuosekliais nukentėjusiosios V.

Å . parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys. Kolegija atmeta nuteistojo K. Å . pateiktÄ versijÄ , kad jis nukentėjusiosios V. Å . atžvilgiu smurtavo po to kai pamiegojo ir neblaivumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Kitais nuteistojo K. Å . duotais parodymais kolegija remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Remdamasi Å¡ių aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino K. Å . atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi bÅ«ti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumÄ . Nusikalstamų veikų pavojingumÄ lemia inter alia vertybės, į kurias Å¡iomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , privalo vadovautis ir Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K.

Å . bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam K. Å ., teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi nusikaltęs), ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), kad jis teistas 3 kartus, paskutinius 2 kartus teistas už smurtÄ artimoje aplinkoje prieÅ¡ tÄ patį asmenį, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neseniai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, padarė tyčinį nusikaltimÄ , turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , smurtavo prieÅ¡ moterį, sudavė 5 smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ , kad yra darbingas, nukentėjusioji jam atleido.

Taip pat įvertino tai, kad K. Å . buvo 2 kartus teistas ir 3 kartus ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl smurto artimoje aplinkoje.  Ir nors nuteistasis K. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad K. Å . bÅ«damas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimÄ , kad nedirba, yra iÅ¡situokęs, praeityje teistas 3 kartus, 2 kartus už smurtÄ artimoje aplinkoje, kad smurtavo savo vaikų motinos ir sugyventinės atžvilgiu, kad jam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skirta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnuo 15 dienų) konstatuoja, jog nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta ir jos Å¡velninti nėra pagrindo, savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bendrÄ jÄ bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, kuriÄ galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sÄ lygoms ir teismui padarius motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad K. Å . praeityje buvo teistas 3 kartus, 2 kartus už smurtÄ artimoje aplinkoje, už tai jam buvo skirta ir jis atliko laisvės atėmimo bausmę, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė nepraėjus nė metams po to kai buvo paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, kad 3 kartus ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo nutrauktas, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis iÅ¡ jam skirtų bausmių iÅ¡vadų nepadarė, savo nusikalstamo smurtinio elgesio nekeičia ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.

Be to, kolegija atsižvelgia į tai, kad K. Å . smurtavo moters, savo vaikų motinos ir sugyventinės atžvilgiu, nedirba. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas paminėta daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o bausmės vykdymo atidėjimas prieÅ¡tarautų teisingumo principo įgyvendinimui.Apeliantas teigia, kad teismas jam skirdamas bausmę neatsižvelgė į nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ skirti jam bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo teisė, todėl nukentėjusiosios praÅ¡ymas neskirti K. Å . realios laisvės atėmimo bausmės, nesaisto teismo skiriančio bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas K. Å . baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡tyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, paskyrė teisingÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, dėl to Å¡velninti jos ar atidėti paskirtos bausmės vykdymo ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:            nuteistojo K. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Zigmas Kavaliauskas                          Teisėjai             Raimundas Jurgaitis                          Vidmantas Mylė