2025-09-17 Nr. AB-14426-3-63-3-02179-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2550-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02179-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydama pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą – iš žemės ūkio į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija jos prašymo netenkino, konstatavo, kad Žemės sklypas neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės Dovilų miestelio bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas) nustatyto galimo minimalaus 10 arų sklypo dydžio.

3. Siekdama padidinti Žemės sklypo dydį, pareiškėja 2022 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu prie Žemės sklypo leisti prisijungti dalį valstybinės žemės. Į šį prašymą buvo atsakyta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“, kuriame nurodyta, jog prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp privačių žemės sklypų, statuso, todėl jos prašymas buvo netenkintas.

4. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija manipuliavo jai parankiais teisės aktais ir iš pareiškėjos tyčiojosi spręsdama, ką ji gali ir ko negali daryti savo privačioje nuosavybėje. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nusprendė, kad ginčui aktualiame kvartale bus formuojami 10–20 arų ploto žemės sklypai, nepaisant to, kad šiuo metu šį kvartalą sudaro 6 arų ploto žemės sklypai, kuriuose žmonės turi daržus, sodus ir kt.

5. Pareiškėja vertino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai ją diskriminuoja dėl jos socialinės ir turtinės padėties ir reikalauja įsigyti didesnę nuosavybę.

6. Pareiškėja nurodė, kad tokiais savo veiksmais Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalies 29 straipsnio ir 46 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Reglamentas) 9 priedo 3 punktą.

7. Pareiškėja teigė, kad aptariamas valstybinės žemės plotas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus tam, kad galėtų būti pripažintas įsiterpusiu ir jai perduotas. Aplink šį žemės plotą yra privatūs žemės sklypai. Pasakymas, jog šis žemės plotas „yra privažiavimas prie laisvos valstybinės žemės“, nėra lemiamas veiksnys, sprendžiant dėl galimybės jai jį įsigyti. Be to, šis žemės plotas yra apleistas ir neprižiūrimas, jame auga dideli medžiai.

8. Pareiškėja pažymėjo, kad nėra pateikta duomenų, jog šis žemės plotas gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, pavyzdžiui, jo plotas nėra tiksliai išmatuotas, t. y. šios žemės plotas galimai nesiekia 10 arų, todėl jis galimai neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nurodytų Bendrojo plano sprendinių.

9. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju reikšmingos Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatos ir jas aiškinanti Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika (2014 m. spalio 9 d. nutarimas), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) bei juo patvirtintos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, ginčo teritorijoje, kuri nėra gyvenamoji ar miesto teritorija, pareiškėja gali įsigyti 0,5 ha žemės sklypą.

10. Pareiškėjos vertinimu, kilusį ginčą išprovokavo neteisėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmai – jeigu pirmasis arba antrasis jos prašymai būtų patenkinti arba Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymas būtų pagrįstas dokumentais, viso šio proceso nebūtų buvę.

11. Pareiškėja teigė, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra alinama jos fizinė, psichinė ir emocinė sveikata, ji patyrė kitų nepatogumų (sugaišo laiko, patyrė finansinių nuostolių ir pan.), t. y. patyrė neturtinę žalą.

12. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundo reikalavimu nesutinka, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-40-502/2025 pareiškėjos skundą patenkino tik iš dalies – panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimą ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“, o administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo perdavė nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad panaikinus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai išlieka pareiga išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d. prašymą bei priimti motyvuotą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

13. Atsakovas pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d. prašymą „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ ir jo netenkino, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp privačių žemės sklypų, statuso, nes jis nėra įsiterpęs tik tarp privačių žemės sklypų, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bet ir laisvos valstybės žemės plotų, kurie neturi nustatytų ribų, kadastro duomenų ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, be to, ribojasi su privažiavimo keliu, todėl galimybės suformuoti kaip įsiterpusio valstybinės žemės ploto, kurį būtų galima sujungti su besiribojančiu Žemės sklypu, nėra.

14. Atsakovas teigė, kad neturtinės žalos atlyginimą pareiškėja grindžia subjektyviu vertinimu, jog jos fizinės, psichinės ir emocinės sveikatos alinimą išprovokavo neteisėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmai, tačiau nepateikė patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, neįrodė, jog neigiamas emocijas sukėlė išimtinai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmai. Vien tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos priimtas sprendimas buvo nepalankus pareiškėjai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą apžvelgė savivaldybių kompetenciją žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo bei teritorijų planavimo srityse ir nurodė, kad sprendimą palieka teismo nuožiūrai.

II. 16. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjos L. J. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-40-502/2025 turinys patvirtina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ panaikintas dėl jo nemotyvuotumo. Tačiau viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo(-ų) panaikinimas savaime nereiškia, kad pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais ir yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

18. Atsakovui vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-40-502/2025, ir pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d. prašymą „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“, jis nebuvo tenkintas.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra iškelta pareiškėjos inicijuota administracinė byla Nr. I3-14272-609/2025, kurioje yra ginčijamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 9 d. raštas Nr. (5.1-23Mr)A5-1915 ir iš Klaipėdos rajono savivaldybės prašoma priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau byla dar nėra išnagrinėta.

20. Teismo vertinimu, nenustatyta tyčinių ir grubių atsakovo veiksmų, atliktų nagrinėjant pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d. prašymą „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“, kuriais būtų siekiama sąmoningai pakenkti pareiškėjai. Pareiškėja plačiau neargumentuoja ir nepagrindžia, kokie konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis atlikti atsakovo veiksmai lėmė jos fizinės, psichinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą ir nepatogumus. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturtinės žalos atsiradimo faktą. Pareiškėja neįrodė visų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, todėl skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.

III. 21. Pareiškėja L. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti – priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą.

22. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji ir toliau patiria nepatogumus, didėja neturtinė žala, nes 3 metus negali tinkamai disponuoti savo nusipirktu turtu, negali nieko daryti savo žemės sklype: nei statyti, nei sodinti, nei kažką planuoti, nes neaišku, kaip baigsis byla. Pažymi, kad ji yra tik 45 procentų darbinga, todėl jos patiriama žala sveikatai dėl įtampos ir streso didina neturtinės žalos mastą.

23. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą.

24. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, detaliai, išsamiai, visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis 0,0610 ha Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, jokie apribojimai šiam Žemės sklypui nėra taikomi, todėl pareiškėja gali disponuoti Žemės sklypu ir tinkamai jį naudoti pagal nustatytą naudojimosi būdą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėja gali disponuoti savo Žemės sklypu ir tinkamai jį naudoti pagal nustatytą naudojimo būdą, t. y. žemės ūkio produktų gamybai. Pareiškėjai kreipiantis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su 2022 m. gegužės 13 d. prašymu „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ negalėjo kilti teisėtų lūkesčių, kadangi prašomas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos įsiterpusio žemės ploto sąvokos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsisakymas leisti pareiškėjai prisijungti dalį valstybinio žemės sklypo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo dviejų iš trijų sąlygų, t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei priežastinio ryšio tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė visų privalomų civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kilti būtinų sąlygų, t. y. nenustatyta tyčinių ir grubių atsakovo veiksmų, kuriais būtų siekiama pakenkti pareiškėjai, pareiškėja nenurodė, kaip atsakovo veiksmai nulėmė jos sveikatos pablogėjimą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti. Pareiškėja akcentuoja, kad ji yra neįgali, todėl jos patiriama neturtinė žala yra intensyvesnė, dėl patiriamo streso blogėja sveikata, neteisėti veiksmai tęsiasi ilgą laiką.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. J. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 21R2-118 byloje Nr. (AG2-92/16-2022) ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ (toliau – ir Raštas) bei priteisti pareiškėjai iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

31. Regionų administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjos L. J. skundą.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-40-502/2025 pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Regionų administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą panaikino. Panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimą ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“. Administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, jog atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-40-502/2025, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos L. J. 2022 m. gegužės 13 d. prašymą „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ ir 2025 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (5.1-23Mr)-A5-1915 prašymą atmetė.

34. Pareiškėja L. J. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose iškėlė naują administracinę bylą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (5.1-23Mr)-A5-1915 panaikinimo ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri dar nėra išnagrinėta.

35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pasak pareiškėjos, buvo nulemta neteisėtų atsakovo veiksmų priimant Raštą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A-40-502/2025, turinys patvirtina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ panaikintas dėl jo nemotyvuotumo; teismas nurodė, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo(-ų) panaikinimas savaime nereiškia, kad pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais ir yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, bei pažymėjo, kad nenustatyta tyčinių ir grubių atsakovo veiksmų, kuriais būtų siekiama pakenkti pareiškėjai.

36. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-520/2019; 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4349-415/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2123-1062/2019 ir kt.).

37. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Taigi byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai tenka pozityvi pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, t. y. kad buvo atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių ji patyrė neturtinę žalą, duomenis, patvirtinančius neturtinės žalos faktą ir dydį, bei pagrįsti, kad nurodoma neturtinė žala susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais / neveikimu. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1775-520/2024).

38. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo vertinimais byloje, kad nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo(-ų) panaikinimas nereiškia, kad pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais, sutinka tik iš dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-40-502/2025 konstatuota, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų, taigi atsakovo veiksmų neteisėtumas yra nustatytas teismo sprendimu, jis neturi būti iš naujo įrodinėjamas nagrinėjant šalių ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo veiksmai neatitiko tų teisės aktų reikalavimų, kurie užtikrina asmens teisę į tinkamą jo prašymo nagrinėjimo procedūrą, ir tai nesietina su tokio prašymo nagrinėjimo materialiniu teisiniu rezultatu, taigi nepriklausomai nuo to, ar prašymas tenkinamas, asmuo turi teisę žinoti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvus. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodyta, kad Rašte nėra pateikta jokia detali faktinės situacijos analizė ar bent kokie išsamesni motyvai, o apsiribojama tik formaliomis nuorodomis į teisės normas, taigi atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti ir iš naujo neįrodinėtini.

39. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų nustatymo, nėra svarbu jo kaltė ar jos forma, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, kad nenustatyta tyčinių ir grubių atsakovo veiksmų, laikytini nereikšmingais. Kita vertus, neteisėtų veiksmų pobūdis, kaltės forma gali būti reikšmingais faktoriais sprendžiant dėl neturinės žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui būdo ir dydžio.

40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

41. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3337-624/2022 ir kt.).

42. Pareiškėja, reikalaudama priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad yra neįgali (byloje pateikiama Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.1090, patvirtinanti, kad jai nustatytas pakartotinis netektas 50 procentų darbingumas nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2024 m. balandžio 14 d.), kad dėl užsitęsusio su atsakovu ginčo ir susijusio streso blogėja jos sveikata ir todėl patiriama neturtinė žala yra intensyvesnė.

43. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjos argumentus, atkreipia dėmesį, kad teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Pareiškėjai nepakanka abstrakčiai nurodyti, kad dėl netinkamo atsakovo veikimo ji patyrė neturtinę žalą, bet privalu pagrįsti jos mastą ir dydį, būtina tiksliai apibrėžti, kokie konkretūs institucijos neteisėti veiksmai nulėmė tas neigiamas pasekmes, dėl kurių asmuo patyrė neturtinę žalą, t. y. įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių, bei konkrečiai įvardyti, kokios pasekmės kilo asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4110-525/2021 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismo konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai – Rašte pateikto atsakymo motyvų tinkamas neatskleidimas, galėjo pareiškėjai sukelti tam tikrus nepatogumus, pergyvenimus, netikrumą, įtampą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja patyrė tokio pobūdžio neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurie leistų daryti išvadą, jog ji patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais.

45. Be pareiškėjos paaiškinimų ir minėtos Darbingumo lygio pažymos, byloje daugiau nėra kokių nors duomenų apie pareiškėjos patiriamų neigiamų išgyvenimų objektyvų poveikį jos sveikatai, netektas darbingumas nustatytas pakartotinai ir dar iki priimant Raštą, todėl pareiškėjos argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų poveikio jos fizinei sveikatai pagrįstai įvertinti kaip neįrodyti. Pažymėtina, kad pareiškėja aptariamu atveju nepagrįstai neturtinės žalos dydį sieja su iki šiol besitęsiančiais atsakovo veiksmais, nes 2025 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (5.1-23Mr)-A5-1915, vykdant teismo sprendimą, pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas iš naujo, todėl nuo šio momento laikytina, kad atsakovo neteisėtų veiksmų, reikšmingų nagrinėjamoje byloje, poveikis pareiškėjai yra pasibaigęs. Pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys jos sveikatos būklę, nepagrindžia, kad šie sveikatos sutrikimai kilo dėl atsakovo netinkamo veikimo priimant Raštą.

46. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju fakto konstatavimas, kad atsakovas, priimdamas Raštą, pažeidė pareiškėjos prašymo nagrinėjimui teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ir buvo įpareigotas prašymą išnagrinėti iš naujo, yra pakankama pareiškėjos patirtos neturtinės žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus pareiškėjo teisių gynimo būdas ir šiuo požiūriu yra teisingas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra taikomas pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) kaip tinkamas asmens teisių gynimo būdas nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto neteisėtas veikimas pasireiškia kaip terminų ar kitų procedūros reikalavimų pažeidimas ir iš esmės neturi poveikio asmens materialiosioms teisėms (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d., nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-556/2025, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-1047/2023).

48. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė bylos aplinkybes; nors teisėjų kolegija nesutinka su dalies aplinkybių dėl neteisėtų atsakovo veiksmų bei neturtinės žalos fakto vertinimu teismo sprendime, atsižvelgiant į padarytą išvadą dėl teisės pažeidimo konstatavimo kaip tinkamą patirtos neturtinės žalos satisfakciją, daro išvadą, kad teismo sprendimą keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė