2021-03-24 Nr. AB-5926-3-63-3-01677-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-03-24 Nr. AB-5926-3-63-3-01677-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), peržiūrėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, parengti pareiškėjui atitinkamą pažymą, kurioje turėtų būti nurodyta, ar Tarnyba turi dokumentų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių Tarnybos pareiškėjui pareikštus kaltinimus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 apie tai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, kurią jam skyrė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014.
Full text
Administracinė byla Nr. A-2645-756/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01677-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimais, prašė:
1.1. Įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), peržiūrėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, parengti pareiškėjui atitinkamą pažymą, kurioje turėtų būti nurodyta, ar Tarnyba turi dokumentų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių Tarnybos pareiškėjui pareikštus kaltinimus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 apie tai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, kurią jam skyrė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014.
1.2. Priteisti 50 Eur turtinės žalos atlyginimą.
1.3. Priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta, ar Tarnyba disponuoja dokumentais ir kitais įrodymais, patvirtinančiais Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 jam pateiktus kaltinimus dėl jo piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba pagal 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (T31)-TPA-1119-14 ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014. Toks reikalavimas kilo dėl to, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014 nėra įrodymų dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba privalėjo patikrinti advokato L. Z. nurodymą dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo antrine teisine pagalba. Tarnyba galėjo iš karto atsisakyti skirti pareiškėjui advokatą, jeigu manė, kad jis nepagrįstai prašo antrinės teisinės pagalbos, bet paskyrė advokatą, o vėliau tokį sprendimą panaikino ir skyrė pareiškėjui 798,05 Eur baudą. Dėl Tarnybos sufabrikuotų įrodymų ir kaltės nėra galimybės panaikinti iš pareiškėjo nepagrįstai priteistą 798,05 Eur sumą ir tai yra kliūtis dėl teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui bet kokiame teisminiame ginče (pareiškėjas turi skolą Tarnybai). Pareiškėjas pažymėjo, kad jis dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų parašė daugiau kaip 30 prašymų, skundų ir paklausimų įvairioms organizacijoms ir teismams, darė dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Neturtinės žalos dydžio neįmanoma įvertinti, nes Tarnyba daug metų tyčiojasi iš pareiškėjo, yra įsitikinusi savo nebaudžiamumu.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Tarnyba nurodė, kad Klaipėdos skyriuje 2017 m. gruodžio 13 d. gautas pareiškėjo laisvos formos kreipimasis, kuriuo pareiškėjas prašė Tarnybos išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta, ar Tarnyba disponuoja dokumentais ir kitais įrodymais, patvirtinančiais 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 pareiškėjui pateiktus kaltinimus dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba pagal 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (T31)-TPA-1119-14 ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-9264 persiuntė pareiškėjui dokumentų kopijas, susijusias su 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 16 d. sprendimu panaikino Tarnybos 2017 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-9264. Tarnybos Klaipėdos skyrius, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6125 informavo pareiškėją, kad tokio pobūdžio pažymų, kokių prašo pareiškėjas, Tarnyba neišduoda, bei pateikė informaciją, susijusią su 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14. Tarnyba pažymėjo, jog pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymas Klaipėdos skyriuje gautas 2018 m. rugpjūčio 6 d., o 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6223 Tarnybos Klaipėdos skyrius informavo pareiškėją, kad gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Klaipėdos skyrius 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6125 iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą ir pateikė pareiškėjui atsakymą. Klaipėdos skyrius taip pat informavo pareiškėją, kad Tarnyba 2018 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. (4.2)NP-2-50 pradėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Klaipėdos skyriaus vedėjos A. S. veiksmų bei atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo. Tarnyba nesutiko su pareiškėjo reikalavimais atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, akcentavo, kad pareiškėjas teismui nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. S. skundą.
6. Įvertinęs Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4242-502/2018, Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. (2.3)NO-2-6125 turinį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą ir pateikė pareiškėjui atsakymą bei išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6223 atsakė į visus pareiškėjo prašyme keltus klausimus (dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018 įvykdymo ir pakartotinio pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymo išnagrinėjimo, dėl Klaipėdos skyriaus vedėjos A. S. veiksmų įvertinimo bei žalos atlyginimo), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Tarnyba nevykdo teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustačius Tarnybos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, t. y. nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo atsakovo Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Be to, pareiškėjas nepateikė ir žalos dydį patvirtinančių įrodymų.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1693-261/2020 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.
8. Įvertinęs bylos duomenis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teisme buvo priimti nagrinėti ne tik pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bet ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas skunde dėstė ne tik aplinkybes, susijusias su Tarnybos veiksmais / jam pateiktais raštais po Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018 įsiteisėjimo, bet ir su Tarnybos raštu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018. Be to, grįsdamas patirtą turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų parašė daugiau kaip 30 prašymų, skundų ir paklausimų įvairioms organizacijoms ir teismams, darė dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, teigė, kad Tarnyba daug metų iš pareiškėjo tyčiojasi. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti, tačiau to nepadarė.
III. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. S. skundą.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti skundžiamą neveikimo aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtindamas, kad aptariamas pareiškėjo reikalavimas negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme, pakeitė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį, ir šią skundo dalį laikė nepaduota. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartimi, nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
11.1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą ir informuoti pareiškėją apie prašymo išnagrinėjimo rezultatą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4242-502/2018 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. įsiteisėjusiame sprendime nustatytos aplinkybės, kad: pareiškėjas 2017 m. gruodžio 13 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą pateikti informaciją, kokių dokumentų ar kitų rašytinių įrodymų pagrindu buvo konstatuota, kad jis piktnaudžiavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institutu, materialios ir proceso teisėmis, o Tarnybos 2017 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (2.3) NO-2-9264 pateikiama tik informacija, kokių dokumentų kopijos yra siunčiamos atsakant į pareiškėjo prašymą, t. y. raštas laikytinas lydraščiu, jame nėra jokios argumentacijos ir motyvų išdėstymo, aplinkybių vertinimo, teisinės kvalifikacijos, nenurodytos jokios teisės normos, nepateiktos išvados.
11.2. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas: 1) įvykdyti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018 ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą; 2) įvertinti Klaipėdos skyriaus vedėjos A. S. veiksmus priimant 2017 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-9264, kuris teismų buvo panaikintas; 3) atlyginti pareiškėjui 300 Eur žalą.
11.3. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6125 iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą, pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, jog Tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1119-14 yra galiojantis, pareiškėjo piktnaudžiavimo antrine teisine pagalba faktas nėra nuginčytas, nurodė kitas aplinkybes. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6223 pareiškėjas buvo informuotas, kad gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Klaipėdos skyrius 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6125 iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą ir pateikė pareiškėjui atsakymą. Klaipėdos skyrius taip pat informavo pareiškėją, kad Tarnyba 2018 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. (4.2)NP-2-50 pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Klaipėdos skyriaus vedėjos A. S. veiksmų, Tarnyba taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo.
12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą, pateikė pareiškėjui atsakymą, išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6223 atsakė į visus pareiškėjo prašyme keltus klausimus. Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, kad Tarnyba nevykdo įsiteisėjusio Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aplinkybės, iš kurių pareiškėjas kildino prašomą priteisti žalą administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018, iš dalies sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis šioje byloje. Pareiškėjas teikdamas patikslintą skundą nepateikė kitų duomenų, nei buvo pateikti administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018, t. y. nepateikė dokumentų, patvirtinančių patirtų išlaidų dydį, nepaaiškino ir nepagrindė, kuo pasireiškė jo nurodyta neturtinė žala ir kt. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėjo jo turtinė padėtis, nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodytą sumą. Vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam teko parašyti daugiau nei 50 įvairių prašymų, skundų ir užklausų įvairioms organizacijoms ir teismams, neįrodžius priežastinio ryšio – kad tokių prašymų, skundų ir užklausų rašymą lėmė neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, ir žalos – nepateikus jokių įrodymų, nesuponuojama valstybės pareiga atlyginti su tuo susijusias pareiškėjo išlaidas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad jis buvo pažemintas nuolatinio atsakovo tyčiojimosi, pareiškėjui neįrodžius konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos atsiradimo fakto, t. y. nesant visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2020 m. spalio 20 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundą bei pateikti papildomus įrodymus, susijusius su ginču, tačiau pareiškėjas 2020 m. lapkričio 3 d. teisme gautu patikslintu skundu papildomų aplinkybių, su kuriomis sieja prašomą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nepatikslino.
14. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjo skundo dalis, kuria buvo prašoma panaikinti skundžiamą neveikimo aktą, laikyta nepaduota. Pareiškėjas į bylą neteikė duomenų, o teismas nenustatė, kad Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštas įstatymų nustatyta tvarka yra nuginčytas. Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte nėra atsisakyta pateikti atsakymą į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo priėmimo aplinkybės (procedūros, terminai, teisėtumas bei pagrįstumas ir pan.) nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertintinos šioje byloje. Pareiškėjui neįrodžius aplinkybių, jog Tarnyba neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo Tarnybą atlikti veiksmus.
IV. 15. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą tinkamu būdu įvykdyti pareiškėjo teisėtus reikalavimus, pareikštus jo kreipimuose.
16. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas neįvykdė veiksmų pagal savo kompetenciją pagal pareiškėjo kreipimusis. Pareiškėjo teigimu, tai yra neginčijamas faktas, kadangi apskųstais atsakovo aktais neatsakyta į pareiškėjo teisėtą prašymą, šis faktas buvo nustatytas ankstesniais teismo sprendimais. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neatitinka sveiko proto, tai galima suprasti kaip teismo šališkumą.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jo skundą nagrinėti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Tarnyba jam neatsiuntė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašto, su juo pareiškėjas teigia susipažinęs tik teisme, gavęs atsakovo atsiliepimą, kai jau buvo pasibaigęs šio rašto apskundimo terminas. Be to, šiuo raštu esą niekaip neatsakoma į pareiškėjo pareikštus reikalavimus, raštas yra informacinio pobūdžio, todėl nėra prasmės jį skųsti.
Pirmosios instancijos teismo nuoroda į šį dokumentą yra beprasmė, kadangi pareiškėjas apskundė atsakovo neveikimą ir atsisakymus įvykdyti teisėtus pareiškėjo reikalavimus, pareikštus 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. kreipimuose. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad apskundė atsakovo priimtą individualų teisės aktą, kaip neveikimo aktą. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas prieštarauja ankstesniam Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas nenurodė nė vieno fakto pagal pareiškėjo paklausimus, jo manymu, atsakovas turėjo išnagrinėti pareiškėjo kreipimusis atitinkamu būdu, išanalizuoti pareiškėjo skundžiamus melagingus duomenis ir nustatyti, ar pareiškėjo veiksmuose buvo piktnaudžiavimas antrine teisine pagalba, tačiau atsakovas tokių veiksmų nesiėmė.
Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas negalėjo įgyvendinti teisės kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Klaipėdos apygardos teismas iš pareiškėjo priteisė 798,05 Eur sumą Tarnybai, pareiškėjas pralaimėjo civilinę bylą Nr. 2-3616-642/2017, buvo priverstas bylinėtis su Tarnyba ir dalyvauti daugiau kaip 10 procesų, turėjo išlaidų dėl dokumentų vertimo, kurios tikrai siekia ne mažiau kaip 100 Eur, be to, pareiškėjas patyrė nuolatinį stresą ir moralines traumas. Pasak pareiškėjo, atsakovas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 13 ir 14 straipsnius.
17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V. 18. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos įpareigojimo atsakyti į pareiškėjo V. S. 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. kreipimusis, taip pat dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad administracinės bylos dalykas yra pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, kad Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6125 ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6223 atsakė į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. bei 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymuose keltus klausimus, o prašomos priteisti žalos atlyginimo pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais.
20. Pareiškėjas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas neįvykdė veiksmų pagal savo kompetenciją, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjo skundą nagrinėti visa apimtimi, kad Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 17 d. neatsakė į pareiškėjo pareikštus reikalavimus, taip pat kad dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas negalėjo įgyvendinti teisės kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, pralaimėjo civilinę bylą Nr. 2-3616-642/2017, buvo priverstas bylinėtis su Tarnyba, turėjo išlaidų dėl dokumentų vertimo, be to, patyrė nuolatinį stresą ir moralines traumas.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
23. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su Tarnybos veiksmais (neveikimu) teikiant atsakymą į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. bei 2018 m. rugpjūčio 1 d. kreipimusis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl su tuo susijusių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą turėjo nagrinėti visa apimtimi, tačiau šiuos jo argumentus paneigia byloje esantys duomenys – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma atšaukti skundžiamą neveikimo aktą (iš pareiškėjo skundo argumentų galima suprasti, kad neveikimo aktu pareiškėjas laiko Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-6125 ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-6223); Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi iš esmės patvirtindamas, kad aptariamas pareiškėjo reikalavimas negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme, pakeitė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį, ir šią skundo dalį laikė nepaduota. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir neskundžiama. Pažymėtina, jog šios aplinkybės pareiškėjui jau buvo išaiškintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1693-261/2020.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylos pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimo dalyką (turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas bei įpareigojimas atlikti veiksmus) apibrėžė teisingai.
26. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1693-261/2020 nustatė, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr.(2.3)NO-2-6125 iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą ir pateikė pareiškėjui atsakymą į jį; taip pat kad į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą Tarnybos Klaipėdos skyrius atsakė 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6223. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos Klaipėdos skyriaus neveikimą šiuo aspektu, o su tuo susiję pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pakartotinai nebevertinami.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1693-261/2020 grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas, be kita ko, kildino iš panaikinto Tarnybos 2017 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (2.3) NO-2-9264, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų jis parašė daugiau kaip 30 prašymų, skundų ir paklausimų įvairioms organizacijoms ir teismams, darė dokumentų vertimus į lietuvių kalbą ir kad dėl Tarnybos tyčiojimosi patyrė stresą.
28. Atsižvelgę į minėtus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendime išanalizavę pareiškėjo su prašoma atlyginti turtine ir neturtine žala susijusius argumentus, pagrįstai konstatavo, jog aplinkybės, iš kurių pareiškėjas kildino prašomą priteisti žalą administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018 ir kurioje jo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą pripažintas nepagrįstu ir atmestas, iš dalies sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis šioje byloje; pareiškėjas teikdamas patikslintą skundą nepateikė kitų duomenų, nei buvo pateikti administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018, t. y. nepateikė kitų, nei administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018, dokumentų, patvirtinančių patirtų išlaidų dydį, nepaaiškino ir nepagrindė, kuo pasireiškė jo nurodyta neturtinė žala ir kt. Pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų išnagrinėjęs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nedetalizavo, iš ko konkrečiai susidaro jo prašoma priteisti žala. Be to, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, esą dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas negalėjo įgyvendinti teisės kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, pralaimėjo civilinę bylą Nr. 2-3616-642/2017, buvo priverstas bylinėtis su Tarnyba, turėjo išlaidų dėl dokumentų vertimo, be to, patyrė nuolatinį stresą ir moralines traumas, yra susiję ne su šioje byloje pareiškėjo ginčytais Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmais teikiant atsakymus į jo 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. kreipimusis, o su ankstesniais pareiškėjo ir Tarnybos teisiniais santykiais, atsiradusiais Tarnybai priėmus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14 nutraukti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui. Žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Tarnybos veiksmų, priimant 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, atlyginimo klausimas išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3351-556/2015.
29. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias materialiosios teisės normas, proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė