2015-11-18 Nr. AB-22440-3-61-3-03290-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1185-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03290-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį; patikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 2R-139(4R-322) teisėtumą; patraukti A. Ž. baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą stambiu mastu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka) ir 2 punktu (byla nepriskirtina tam teismui), pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pažymėjo, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas, todėl nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos A. K. T. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 ir 2 dalis bei BK 155 straipsnio 1 dalį A. Ž., kadangi yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 4121 straipsnio 1 dalis). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos A. K. T. skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį. Teismas pažymėjo, kad tokia nutartis gali būti apskųsta ir peržiūrėta tik kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo BPK nustatyta tvarka. Teismas nurodė, jog dėl tos priežasties, kad byla nepriskirtina administraciniam teismui, skundo dalį dėl prašymo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas išnagrinėjęs ABTĮ 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas pabrėžė, kad vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Iš prie skundo pridėto Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 2R-139(4R-322) matyti, kad A. K. T. kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją dėl jau minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties panaikinimo. Vyriausioji administracinių ginčų komisiją atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nežynibingą. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas jau išaiškino pareiškėjai, jog dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties ji gali paduoti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, teismas konstatavo, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 2R-139(4R-322) teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas administraciniame teisme šiuo atveju būtų beprasmis, todėl pareiškėjos skundo dalį dėl prašymo patikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 2R-139(4R-322) teisėtumą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagrindas patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir iškelti baudžiamąsias bylas yra ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, leidžiantys asmens veikloje nustatyti nusikalstamos veikos požymius ir sudėtį. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja BPK normos. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas pareiškėjos prašymą patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. Ž. atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjai išaiškintina, kad manydama jog A. Ž. veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudėtis, jis turi teisę paduoti skundą BPK nustatyta tvarka.

II. Pareiškėja A. K. T. padavė atskirąjį skundą (b. l. 35–37), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog advokatas A. Ž. jai padarė turtinę ir neturtinę žalą, kurią turi atlyginti advokatas ir valstybė, kadangi Klaipėdos prokuratūra neatliko tinkamo A. Ž. galimai nusikalstamos veikos tyrimo.

Nepasitikėdama Klaipėdos teismais, pareiškėja skundą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjos teigimu, teismas turėtų ištirti aplinkybes, o ne nurodyti pareiškėjai kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris pareiškėjos skundą atmes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėja ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka ir byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. ir 2 p.).

Pareiškėja skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį; patikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 2R-139(4R-322) teisėtumą; patraukti A. Ž. baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą stambiu mastu.

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl jos inicijuojamo ginčo nepriskirtinumo administraciniam teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – ir Teismų įstatymas) yra įtvirtinta teismų sistema ir teismų kompetencijos, kurių laikydamiesi jie turi nagrinėti jiems priskirtus ginčus. Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas. Pagal Teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Pastebėtina, jog sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 16 dalies, 3 straipsnio 1 dalies normas darytina išvada, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, nagrinėjimas. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis atskleidžia viešojo administravimo sampratą, numatydama, jog tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pastebėtina, jog konkreti administracinių teismų kompetencija yra numatyta ABTĮ 15 straipsnyje. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Taigi iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad teismų įgaliojimai nagrinėti atitinkamo pobūdžio ginčus yra apriboti ir teismai privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su įstatymų nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Tokio suskirstymo yra saistomas ir asmuo, įgyvendindamas savo teisę kreiptis į teismą. Asmeniui teisės aktai nesuteikia galimybės, priklausomai nuo asmens subjektyvios nuomonės dėl teismų veiklos, šališkumo, nepasitikėjimo teismais, pasirinkti, į kurį teismą kreiptis siekiant apginti savo pažeistas teises.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja skunde prašė panaikinti bendrosios kompetencijos teismo – Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos A. K. T. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. Ž.. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėja administraciniam teismui skundžia bendrosios kompetencijos teismo, sprendimą priimtą baudžiamojo proceso tvarka. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą įstatymuose įtvirtintą teismų rūšinės kompetencijos atskyrimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tokio pobūdžio reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, tačiau tikslintinas pirmosios instancijos nurodytas teisinis pagrindas – konstatavus, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto, o ne 2 punkto pagrindu.

Pareiškėja taip pat skunde reikalauja patraukti A. Ž. baudžiamojon atsakomybėn, nurodo, jog Klaipėdos prokuratūra neatliko tinkamo A. Ž. galimai nusikalstamos veikos tyrimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio priėmimą ir kitus su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusius veiksmus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Taigi, vadovaujantis anksčiau išdėstytais argumentais, kaip nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka pripažįstamas ir minėtas pareiškėjos reikalavimas patraukti A. Ž. baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl pareiškėjos reikalavimo patikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 2R-139(4R-322) teisėtumą teisėjų kolegija nurodo, kad reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Be to, pareiškėjas, formuluodamas skundo reikalavimus, turi atsižvelgti į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas teismo sprendimo rūšis. Atsižvelgus į tai, asmuo, įgyvendinantis teisę į teisminę gynybą, iš esmės gali reikalauti panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą aktą ar jo dalį, įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ar išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

Šiame kontekste taip atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje skunde išdėstytas prašymas konstatuoti aplinkybes nelaikytinas tinkamu savarankišku skundo teismui reikalavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Tuo tarpu teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.). Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pats formuluoja skundo dalyką.

Atsižvelgdama į šiuos teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjos skundo reikalavimas įvertinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 2R-139(4R-322) teisėtumą, pareiškėjai nesuformulavus prašymo šį sprendimą panaikinti, nepripažintinas savarankišku skundo reikalavimu, o yra susijęs su reikalavimu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties panaikinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija minėtu sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą su analogišku reikalavimu dėl minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties panaikinimo. Dėl šios priežasties, nusprendus, jog pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, tuo pačiu pagrindu atsisakytina priimti ir skundo dalį dėl reikalavimo patikrinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumą.

Remdamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reguliavimu ir išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, tikslintinas tik anksčiau aptartas pirmosios instancijos teismo nurodytas teisinis pagrindas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė