Legislator Case Law & Legislation
c9aba47a-9dcf-4794-ba44-9e447ee94a0b AI generated

c9aba47a-9dcf-4794-ba44-9e447ee94a0b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number c9aba47a-9dcf-4794-ba44-9e447ee94a0b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. A., jos gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 1-ojo veikslo skyriaus tyrėja G. G. 2019 m. kovo 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 13-ANR_P-367-2019, kuriame nurodė, kad T. A. bute (duomenys neskelbtini), nuo 2017-06-28 pagal dovanojimo sutartį LESE1095, augino katinÄ , registruotÄ vardu „GoÅ¡a“. 2018 m. birželio mėnesį iÅ¡metė į laiptinę neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis sužalotÄ savo juodos spalvos katinÄ . GyvÅ«nas dėl sužalotos kojos negalėjo pasirÅ«pinti savimi, patirdamas didelį skausmÄ , nuolat miauksėdamas, sėdėjo prie buto durų, prašėsi į namus, tačiau nebuvo įleistas. 2018-06-19 gyvÅ«nų gelbėjimo tarnyba UAB „VyÅ¡nių sodas“, gavę kaimynų iÅ¡kvietimÄ paėmė iÅ¡ namo laiptinės gyvÅ«nÄ , kurio savininkė su gyvÅ«nu elgėsi žiauriai, paliko jį be priežiÅ«ros, nesirÅ«pino jo gerove, sveikata. Katinas buvo perduotas gyvÅ«nų globos organizacijai VšĮ „Lesė“, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. 2018-06-23 UAB „Jakovo veterinarijos centras“ gyvÅ«nui nustatyta visiÅ¡ka kojos nejautra, atlikta kojos amputacija. Tokiais veiksmais T. A. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1997-11-06 Nr. VIII-500 (2012-10-03 Nr. XI-2271 įstatymu patvirtinta redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 17 straipsnį, 24 straipsnį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.2 punktÄ bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 16 dalyje.

Legislator headnote

AI generated

c9aba47a-9dcf-4794-ba44-9e447ee94a0b · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama T. A. nusižengimo padarymo fakto nepripažino ir nurodė, kad katinÄ , vardu „GoÅ¡a“, ji paėmė iÅ¡ gyvÅ«nų globos organizacijos „Lesė“, į kuriÄ Å¡is buvo patekęs po avarijos. Katinui tuo metu jau buvo dveji metai. Paėmusi jį pas save pastebėjo, kad katinas praÅ¡osi į laukÄ . Matomai anksčiau buvo įpratęs gyventi kaime. IÅ¡ pradžių pati su juo eidavo pasivaikščioti, po to ėmė iÅ¡leidinėti jį į laukÄ vienÄ , po kurio laiko įsileisdavo atgal į namus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla Nr

Bylos Nr. A15-2241-271/2019

Proceso Nr.4-68-3-01635-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.14

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. A., jos gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal protokolÄ , suraÅ¡ytÄ

T. A., a.k. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 16 dalį,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 1-ojo veikslo skyriaus tyrėja G. G. 2019 m. kovo 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 13-ANR_P-367-2019, kuriame nurodė, kad T. A. bute (duomenys neskelbtini), nuo 2017-06-28 pagal dovanojimo sutartį LESE1095, augino katinÄ , registruotÄ vardu „GoÅ¡a“. 2018 m. birželio mėnesį iÅ¡metė į laiptinę neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis sužalotÄ savo juodos spalvos katinÄ . GyvÅ«nas dėl sužalotos kojos negalėjo pasirÅ«pinti savimi, patirdamas didelį skausmÄ , nuolat miauksėdamas, sėdėjo prie buto durų, prašėsi į namus, tačiau nebuvo įleistas. 2018-06-19 gyvÅ«nų gelbėjimo tarnyba UAB „VyÅ¡nių sodas“, gavę kaimynų iÅ¡kvietimÄ paėmė iÅ¡ namo laiptinės gyvÅ«nÄ , kurio savininkė su gyvÅ«nu elgėsi žiauriai, paliko jį be priežiÅ«ros, nesirÅ«pino jo gerove, sveikata. Katinas buvo perduotas gyvÅ«nų globos organizacijai VšĮ „Lesė“, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. 2018-06-23 UAB „Jakovo veterinarijos centras“ gyvÅ«nui nustatyta visiÅ¡ka kojos nejautra, atlikta kojos amputacija. Tokiais veiksmais T. A. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1997-11-06 Nr. VIII-500 (2012-10-03 Nr. XI-2271 įstatymu patvirtinta redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 17 straipsnį, 24 straipsnį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.2 punktÄ bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 16 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama T. A. nusižengimo padarymo fakto nepripažino ir nurodė, kad katinÄ , vardu „GoÅ¡a“, ji paėmė iÅ¡ gyvÅ«nų globos organizacijos „Lesė“, į kuriÄ Å¡is buvo patekęs po avarijos. Katinui tuo metu jau buvo dveji metai. Paėmusi jį pas save pastebėjo, kad katinas praÅ¡osi į laukÄ . Matomai anksčiau buvo įpratęs gyventi kaime. IÅ¡ pradžių pati su juo eidavo pasivaikščioti, po to ėmė iÅ¡leidinėti jį į laukÄ vienÄ , po kurio laiko įsileisdavo atgal į namus.

VienÄ birželio dienÄ GoÅ¡a, kaip įprastai, buvo iÅ¡leistas į laukÄ , tačiau negrįžo kelias dienas. Galiausiai grįžo Å¡lubuodamas viena letena, jos nemindamas. Jį sutiko T. A. draugas V. S. ir parsinešė namo. SusirÅ«pinę dėl letenos, nuvežė gyvÅ«nÄ Ä¯ Jakovo veterinarijos klinikÄ ir paliko jį ten apžiÅ«rai. Po kurio laiko paskambino jį apžiÅ«rėjusi gydytoja, liepė atvažiuoti, paaiÅ¡kino, jog yra suspaustas nervas, greičiausiai gyvÅ«nas buvo kažkur įstrigęs, tikėtina, kad letenÄ teks amputuoti.

Klausė gydytojos, ar galima dar taikyti kokį gydymÄ , gelbėti gyvÅ«no kojÄ . Gydytoja sutiko pabandyti, iÅ¡rašė tepalÄ , kurį reikėjo sumaitinti, ir leidžiamus vaistus. Paskyrė gal 4-5 injekcijas. Nurodė, jog kol bus leidžiami vaistai, katinas turi bÅ«ti namuose. Suleido visÄ paskirtÄ vaistų kursÄ , maitino tuo tepalu, tuo metu laikė katinÄ namuose. Vaistus padėjo leisti draugė K., nes ji pati tokios patirties neturėjo. Po pakartotinės apžiÅ«ros Jakovo klinikoje, gydytoja pasakė, kad gydymas nepadėjo, pakitimų nėra.

Klausė gydytojos, ar katinui tÄ kojÄ skauda. Gydytoja vietoje vaizdžiai pademonstravo, jog letena yra visiÅ¡kai nejautri ir gyvÅ«nas skausmo nejaučia. Gydytoja sakė, kad nieko baisaus jam nėra, jis tos kojytės nejaučia, gali bėgioti, bet nejausdamas jos, gali jÄ sužeisti ar nutrinti, gali ateityje įsimesti infekcija. Rekomendavo amputacijÄ . Jakovo klinika yra pakankamai brangi gyvÅ«nų gydymo įstaiga, todėl dėl operacijos nesusitarė, pirma norėjo paieÅ¡koti, kur pigiau galima bÅ«tų tai padaryti.

TÄ beje ir darė, skambino į kitas klinikas, domėjosi galimybėmis. Gydytoja antros konsultacijos metu iÅ¡rašė dar 10 injekcijų, jas jau reikėjo leisti tiesiai į letenÄ . Nupirko vaistus, ėmė leisti. Katinas blogai nesijautė, buvo linksmas ir vėl prašėsi į laukÄ . PorÄ kartų ėjo su juo pati. Tačiau neiÅ¡leidžiamas, kaip buvo įpratęs, jis labai kniaukė naktimis, atėjus draugėms ir atidarius buto duris veržėsi pro kojas laukan. Nutarė jį iÅ¡leisti. IÅ¡leistas jis pradingo ir ji su draugu V. kelias dienas jo visur ieÅ¡kojo.

Katinas buvo su čipu, tikėjosi, jog neprapuls. Po to jos ėmė ieÅ¡koti Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas ir prasidėjo visas Å¡is procesas. Apie tai, kad kaimynai iÅ¡kvietė „VyÅ¡nių sodas“ darbuotojus, sužinojo tik komisariate. Kiek žino, „VyÅ¡nių sodas“ atvažiavo į jos namus paimti katino, apie 19 val., tuo metu jos namuose dar nebuvo. KatinÄ ji visuomet labai mylėjo ir rÅ«pinosi juo, kai po metų nuo gyvÅ«no paėmimo paskambino VšĮ „Lesė“ atstovai paklausti kaip jiems sekasi, ji neslėpė, kad katinas susižalojo kojÄ , kad yra gydomas.

Å io proceso metu gyvÅ«nÄ atsiėmė VšĮ „Lesė“, buvo nuvažiavusi jo aplankyti. Kiek žino, jis dabar yra perduotas kitiems globėjams, jai grÄ Å¾intas nebus, dėl savo poreikio laukui jis galės gyventi tik Å¡eimoje, turinčioje nuosavÄ namÄ . Kol katinas buvo pas jÄ , bÅ«davo, kad jį dienos metu įsileisdavo pas save kaimynė, gyvenanti po ja, pamaitindavo. Ji pati dirba nuo 9 val. iki 18 val., kartais tenka pasilikti po darbo. BÅ«na, kad namo grįžta tik 19, 20, 21 val. Katinas dažniausiai bÅ«davo iÅ¡leidžiamas į laukÄ ryte, jai iÅ¡einant į darbÄ , kokiÄ 23 val. ji nusileisdavo jo pasiimti.

Tuomet bÅ«davo pamaitinamas. Kartais bÅ«davo iÅ¡leidžiamas vakarais. Kartais visÄ dienÄ praleisdavo namuose. Jis visada grįždavo. Buvo vasara, jam buvo poreikis bėgioti. Bandė vedžioti GoÅ¡Ä su pavadėliu, bet jis iÅ¡sprÅ«sdavo. Kai paėmė iÅ¡ prieglaudos, jis jau buvo suaugęs gyvÅ«nas, jai nepavyko pripratinti jo prie pavadėlio. GoÅ¡a pas jÄ gyveno apie metus. Jokių pretenzijų iÅ¡ kaimynų pusės iki Å¡io įvykio dėl gyvÅ«no nebuvo.

L. V. S. paaiÅ¡kino, jog T. A. yra jo pažįstama, draugė. Žino, kad ji labai rÅ«pinosi iÅ¡ prieglaudos paimtu katinu, kai Å¡is sirgo, kartu jį vežė į ligoninę Naujojoje Vilnioje. Kai jam atsirado problemos su letena, vėl kartu vežė jį į Jakovo klinikÄ . GyvÅ«nui buvo leidžiamos injekcijos. Ji labai mylėjo tÄ katinÄ . Tačiau katinas buvo iÅ¡leidžiamas iÅ¡ namų į laukÄ . Kai katinas dingo, kartu jo ieÅ¡kojo. Apėjo visÄ rajonÄ . Vėliau kažkas pasiėmė tÄ katinÄ , atvažiavo žmonės iÅ¡ prieglaudos, T. apkaltino gyvÅ«no nepriežiÅ«ra. Ten aplink daug žmonių iÅ¡leidžia savo auginamus katinus į laukÄ pasivaikščioti. Katinas buvo aktyvus, mėgo pabėgti iÅ¡ namų. Buvo jį ir į sodÄ iÅ¡sivežę, jam tai patiko. Jis tikrai mėgo bÅ«ti lauke. Bet anksčiau jis visad grįždavo namo. ApžiÅ«rėjusi jo letenÄ gydytoja aiÅ¡kino, jog pasitaiko, jog katės įstringa tarp kokių grotelių ir susižaloja letenas. Buvo kalba, jog bus bandoma gelbėti letenÄ , tas ir buvo bandyta daryti. Neatsimena, ar gydytoja konkrečiai nurodė, jog kojÄ reikia amputuoti.

Liudytoja K. S. paaiÅ¡kino, jog su T. yra draugės nuo 2003 metų. GoÅ¡a buvo paimtas iÅ¡ prieglaudos. Nežino tiksliai, kokio jis amžiaus. PrieÅ¡ tai gyveno kaime, bÅ«ti visÄ laikÄ bute jo pripratinti T. taip ir neišėjo. Jis nuolat rėkė, jei jo neiÅ¡leisdavai laukan. T. iÅ¡ pradžių labai atsargiai, po to ilgesniam laikui, bet pradėjo iÅ¡leidinėti jį į laukÄ . Jis tvarkingai pasibėgiojęs grįždavo. Problemų su juo nebuvo, kol kartÄ GoÅ¡a negrįžo namo. T. buvo labai nusiminusi. Ji su draugu net po apylinkes vaikščiojo, jo ieÅ¡kojo. Vėliau pasakė, jog GoÅ¡a grįžo sužeista letena, gal susilaužė kažkur. PasiÅ«lė jai nuvežti jį į Jakovo klinikÄ . T. ten ir nuvežė. Gydytojai apžiÅ«rėję katinÄ , pasakė, jog letena nėra lūžusi, bet užspaustas nervas, gali reikėti amputuoti. Bandant iÅ¡gelbėti letenÄ , katinui buvo leidžiami brangÅ«s vaistai. Pati važiavo ir padėjo T. juos suleisti, dvi dienas rodė, kaip tai daryti. Kai vėl buvo atvažiavusi aplankyti GoÅ¡os, katinas jau bėgiojo linksmas, net nepastebėdamas, jog letena sužalota. Po kelių dienų atsigavęs jis panoro į laukÄ . Labai rėkė, reikalaudamas iÅ¡leisti. T. nenoriai, bet jį iÅ¡leido. Jis tÄ kart tvarkingai grįžo. O po kelių dienų paskambino, sako – GoÅ¡a nebegrįžta. Pergyveno, jautė kaltę, kad iÅ¡leido sužalotÄ . Ėjo jo su V., berods, ieÅ¡koti. O vėliau prisistatė policija ir prasidėjo tas procesas. Buvo kaltinimai, kad ji sužalojo tÄ katinÄ , kad iÅ¡metė jį iÅ¡ namų, ji buvo labai nemaloniai aptarinėjama socialiniuose tinkluose. Katinas tikrai blogai nesijautė. Buvo labai aktyvus net ir po letenos sužalojimo. Kai atvažiuodavo leisti jam vaistų, bėgiojo, murkė, Å¡okinėjo, atrodė labai gyvybingas ir sveikas. Jam nepatiko vaistų leidimas. Net ir trimis letenomis jis labai laisvai bėgiojo, Å¡okinėjo ant lovos.

Liudytoja K. D. paaiÅ¡kino, kad asmeniÅ¡kai T. A. nepažįsta ir su ja nebendrauja. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) namo ketvirtame aukÅ¡te, bute virÅ¡ T. A. buto. Praeitų metų vasarÄ (dienos nepamena) keletÄ dienų laiptinėje stebėjo neprižiÅ«rėtÄ , nemaitinamÄ gyvÅ«nÄ , kuriam buvo lūžusi koja. GyvÅ«nas kniaukė, draskė duris, pati jį maitino, gyvÅ«nas ėdė lyg bÅ«damas iÅ¡badėjęs, jo koja buvo sužalota, neapsikentusi iÅ¡kvietė „VyÅ¡nių sodÄ â€œ. Tai nėra pavyzdingÄ gyvenimo bÅ«dÄ vedanti kaimynė. Dėl jos keletÄ kartų kvietė policijÄ . Ji neįsileisdavo pareigÅ«nų. RÅ«ko, šūkauja, galimai nėra pajėgi tinkamai prižiÅ«rėti gyvÅ«nÄ . KatinÄ su pažeista koja ji pamatė kieme ant maÅ¡inos kapoto. Jie tada įleido tÄ katinÄ Ä¯ laiptinę, bandė parsivesti jį, pamaitinti, galiausiai nuvedė gyvÅ«nÄ prie kaimynės buto durų ir bandė prisibelsti, kad Å¡i iÅ¡eitų ir įsileistų savo gyvÅ«nÄ . Katinas buvo sÄ moningai neįleidžiamas į namus. Kaimynės durys medinės todėl gerai girdisi, kas vyksta už jų. Girdėjo, jog ji lyg kalba, yra namuose, tačiau kategoriÅ¡kai to tvirtinti negali. Tuo metu manė, kad ji neatidaro piktybiÅ¡kai. Katinas buvo su sužalota koja. Tokios bÅ«klės gyvÅ«no ji nei už kÄ neiÅ¡leistų vieno į laukÄ , į nesaugiÄ jam aplinkÄ , kur yra Å¡unys, automobiliai, eismas. Tokios bÅ«klės jam reikalinga daugiau priežiÅ«ros. O ji visai darbo dienai palikdavo sužalotÄ , ligotÄ gyvÅ«nÄ lauke. Tai nėra rÅ«pestis, tai abejingumas.

Liudytojas E. V. parodė, kad T. A. nepažįsta, yra tik jÄ matęs. Laiptinėje buvo du katinai, apie kuriuos net buvo iÅ¡ pradžių galvojama, jog jie benamiai. Vienas dingo, liko kitas – juodas. IÅ¡ pradžių nežinodavo, kieno tas juodas katinas. Galvojo benamis, neįleisdavo jo į laiptinę. Vėliau sužinojo, kad katinas kaimynės. BÅ«davo, kad grįždavo vėlai vakare naktį, tas katinas kaip Å¡uniukas atbėgdavo, praÅ¡ydavosi į laiptinę. Pasidarydavo gaila gyvÅ«no, tad įleisdavo jį į laiptinę. Taip bÅ«davo net žiemÄ , kai lauke -20 laipsnių Å¡alčio. Katinas sėdėdavo ant automobilių kapoto, Å¡ildydavosi. Jam mėsos, deÅ¡relių ketvirtame aukÅ¡te bÅ«davo padėta. Buvo net atsiradęs laiptinėje užraÅ¡as, jog katinams laiptinėje ne vieta. Praeitais metais, birželio mėnesį pamatė tÄ katinÄ su sužalota koja. Galvojo, kaimynė jį pamatys pati ir atidarys duris. Galiausiai K. eilinį kartÄ pamačiusi tÄ katinÄ su sužalota koja, jam iÅ¡kvietė gyvÅ«nų globos organizacijÄ . Kai atvažiavo „VyÅ¡nių sodas“, jie klausė, kieno tai katinas, sakė, kad kaimynės, jie beldėsi į kaimynės duris, duris draskė ir tas katinas, tačiau niekas jų neatidarė. Tuomet jie pasiėmė katinÄ ir iÅ¡važiavo. PorÄ kartų tai kaimynei yra kvietę policijÄ dėl triukÅ¡mo, vakarėlių, tačiau jie policijos pareigÅ«nams neatidarydavo durų. Toks gyvÅ«no laikymas nėra normalu. Kai gyveni bute, nėra normalu, kad katinas gyvena laiptinėje.

Liudytoja G. P. paaiÅ¡kino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Yra T. kaimynė. Ji maitina laukinius katinus ir kaimynė paprašė, ar ji negalėtų prižiÅ«rėti dienos metu GoÅ¡os. Ji atneÅ¡davo jo ėdalo. T. katinas dažnai pas jÄ užeidavo. Jis nebuvo visai naminis. Pavalgydavo ir rėkdavo, reikalaudamas iÅ¡leisti į laukÄ . Jis net tualetu namuose nesinaudodavo, darydavo viskÄ tik lauke. Net valgyti nenorėdavo namuose, norėdavo tai daryti lauke. Bet ko nevalgydavo. Neėsdavo sauso maisto. Jis buvo gražus, neliesas. Negalima sakyti, jog nebuvo prižiÅ«rėtas. VienÄ kartÄ GoÅ¡a dingo, kartu su T. jo ieÅ¡kojo. Kai buvo iÅ¡kviestas „VyÅ¡nių sodas“, jos namuose nebuvo. Matė iki tol, jog GoÅ¡os koja sužalota, galvojo, kad kas nors prispaudė jam letenÄ laiptinės durimis, mėginant įsmukti. T. buvo jį nuvežusi į ligoninę, jai buvo pasakyta, kad reikia katinÄ operuoti. Ji leido jam vaistus, tikėjosi, jog vaistai padės. Jis ir su ta sužalota koja gerai lakstė. PorÄ dienų lauke katinas iÅ¡buvo su ta sužalota koja. T. operacijai reikėjo daug pinigų, tačiau ji vis tikėjosi iÅ¡gydyti jį vaistais. Ji gerai jį prižiÅ«rėjo. Bet tai nebuvo visai naminis katinas.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ , įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Ä®rodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ taip pat bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – ta įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinį nusižengimÄ , visuma.

ANK 346 straipsnio 16 dalis numato administracinę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvÅ«nu, gyvÅ«no kankinimÄ . Žiauraus elgesio su gyvÅ«nais sÄ voka yra suformuota Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1997-11-06 Nr. VIII-500 (2012-10-03 Nr. XI-2271 įstatymu patvirtinta redakcija) 4 straipsnyje, kurio 2 dalies 1 ir 2 punkto pažeidimais yra kaltinama T. A.. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvÅ«nais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvÅ«nais, jų kankinimÄ , kurstyti smurtÄ prieÅ¡ gyvÅ«nus. 4 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardinta eilė veiksmų, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu, tarp jų sÄ moningas gyvÅ«nų padarymas beÅ¡eimininkiais ar bepriežiÅ«riais (4 str. 2 d. 1 p.) bei veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvÅ«nams tokia pagalba bÅ«tina (4 str. 2 d. 2 p.). BÅ«tent Å¡iuose dviejuose punktuose numatytais veiksmais yra kaltinama T. A.. Taip pat administraciniame kaltinime nurodoma, kad savo veiksmais ji pažeidė Å¡io įstatymo 17 ir 24 straipsnį, tačiau 17 straipsnis apskritai nėra susijęs su naminių gyvÅ«nų laikymu (jis reglamentuoja Ūkinių gyvÅ«nų skerdimÄ , Å«kiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymÄ ), o 24 straipsnio apskritai Å¡iame teisės akte nėra. Manytina, kad protokole padaryta techninė klaida, vietoj nuorodos į 4 straipsnio 2 dalies 17 ir 24 punktus, kuriuose numatyta, jog žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu laikomas nepakankamas gyvÅ«no šėrimas ir girdymas (17 p.) ar kiti veiksmai, sukeliantys gyvÅ«nų žūtį, skausmÄ , kančiÄ , pavojų gyvÅ«nų sveikatai ar gyvybei, iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytus atvejus (24 p.), įraÅ¡ant straipsnių nuorodas. Taip pat T. A. kaltinama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5.2 punkto, numatančio gyvÅ«no laikytojo pareigÄ nuolat rÅ«pintis gyvÅ«nų sveikata, pažeidimu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų (traukiamo atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinę byloje surinktÄ medžiagÄ ) daro iÅ¡vadÄ , kad T. A. nepadarė ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto nusižengimo bei neatliko Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1, 2 , 17 ar 24 punkte numatytų veiksmų.

Nuo pat nusižengimo tyrimo pradžios T. A. neneigė fakto, jog jos laikomas katinas, vardu „GoÅ¡a“ nebÅ«davo laikomas uždarytas visÄ parÄ namuose, iÅ¡eidama į darbÄ ji katinÄ iÅ¡leisdavusi į laukÄ , grįždama po darbo namo – nakčiai įsileisdavusi į butÄ . Tokias pačias aplinkybes nurodė praktiÅ¡kai visi apklausti teisme liudytojai, kurių nuomonės tik iÅ¡siskyrė, ar toks gyvÅ«no auginimo bÅ«das yra priimtinas ir tinkamas. T. A. nurodė, kad tokį katino laikymo pobÅ«dį lėmė jo paties nuolatinis poreikis bÅ«ti iÅ¡leistam į laukÄ .

Pažymėtina, jog tokie gyvÅ«no įpročiai nebuvo suformuoti pačios T. A., ji pasiėmė auginti jau suaugusį gyvÅ«nÄ , turintį savo įpročius, kurių pakeisti jai nepavyko. Kad T. A. nurodoma aplinkybė, jog katinas pats prašėsi bÅ«ti iÅ¡leidžiamas į laukÄ , o ne bÅ«davo tyčia iÅ¡metamas, nėra jos iÅ¡galvota gynybinė versija, patvirtino tiek liudytojais apklausti T. A. draugai V. S. bei K. S., tiek jos kaimynė G. P., kuri patvirtino, kad ir bÅ«damas jos namuose, gyvÅ«nas pavalgęs intensyviai reikalaudavo bÅ«ti iÅ¡leistas laukan, jis nebuvo standartinis naminis katinas.

IÅ¡ kitų T. A. kaimynų K. D., E. V. parodymų taip pat matyti, jog gyvÅ«nas mokėjo atpažinti savo laiptinę, pasipraÅ¡ydavo kaimynų bÅ«ti įleistas į laiptinę, atpažindavo savo buto duris, grįžusios po darbo kaimynės bÅ«davo įleidžiamas namo. Pagal Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymÄ BeÅ¡eimininkis gyvÅ«nas – gyvÅ«nas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui. BepriežiÅ«ris gyvÅ«nas gyvÅ«no laikytojo neprižiÅ«rimas gyvÅ«nas, kuris yra už gyvÅ«no laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.

Nagrinėjamu atveju galima ginčytis, ar gyvÅ«no laikytojas, kuris visai dienai iÅ¡leidžia jį iÅ¡ namų į laukÄ , padaro jį bepriežiÅ«riu. Tačiau iÅ¡ kaimynų parodymų seka, jog gyvÅ«no iÅ¡leidimas į laukÄ apimdavo tik dienos laikotarpį, kol Å¡eimininkė grįždavo iÅ¡ darbo. GyvÅ«nas buvo pamaitinamas grįžęs namo, gydomas susirgęs, jo Å¡eimininkė, suprasdama, jog paliktas lauke visai dienai gyvÅ«nas gali iÅ¡alkti, susitarė su kaimyne G., kad Å¡i juo pagal galimybes pasirÅ«pintų, pamaitintų, Å¡iek tiek prižiÅ«rėtų, tuo tikslu palikdavo jai maisto.

Å ias aplinkybes patvirtino apklausta G. P., kuri parodė, jog gyvÅ«nas buvo įpratęs bÅ«ti lauke, to reikalaudavo pats, net gamtinius reikalus atlikdavo tik lauke. Tai, kad gyvÅ«nÄ atsiėmusi VšĮ Lesė ieÅ¡kojo globėjų, kurie turėtų nuosavÄ namÄ ir galėtų suteikti galimybę gyvÅ«nui iÅ¡eiti į laukÄ , rodo, jog toks poreikis Å¡iam gyvÅ«nui tikrai buvo ir tebėra. Vertindamas Å¡ias nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog T. A. veiksmai iÅ¡leidžiant gyvÅ«nÄ dienai į laukÄ atitinka jo padarymo beÅ¡eimininkiu ar bepriežiÅ«riu situacijÄ , kuri yra vertinama kaip žiaurus elgesys.

Taip pat nėra nustatyta, jog gyvÅ«nas bÅ«tų buvęs sÄ moningai nepakankamai Å¡eriamas ar girdomas. Liudytoja G. P. nurodė, kad tai buvo sveikas, neliesas katinas, ji buvo papraÅ¡yta jį pamaitinti reikalui esant, kÄ ir darydavo, įsileisdama gyvÅ«nÄ Ä¯ namus, kol jo Å¡eimininkė bÅ«davo darbe. Tai buvo ne gailesčio aktas, o susitarimas su kaimyne. Kad paimtas gyvÅ«nas bÅ«tų įvertintas kaip iÅ¡sekęs, nepakankamai maitinamas ar hidratavęs, byloje objektyvių duomenų nėra. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog gyvÅ«nas buvo tyčia iÅ¡mestas, nemaitinamas, negirdomas, todėl nėra pagrindo konstatuoti 4 str. 2 d. 1 p. ir 17 p. Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pažeidimų.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai dėl padaryto nusižengimo turi būti patikimi ir savarankiški, o jų įrodomoji vertė aiški ir nedviprasmiška. Byloje nėra ginčo, jog maždaug nuo 2018 m. birželio 3 d. katino koja buvo sužalota. T. A. kaltinama jo sveikatos nepriežiūra bei veterinarinės pagalbos jam nesuteikimu. Tačiau šis kaltinimas neatitinka faktinės situacijos. Byloje yra ligos istorijos išrašai iš UAB „Jakovo veterinarijos centras“ (t. 1 b.l. 16), iš kurių matyti, jog gyvūno savininkė T.

A. 2018-06-03 pristatė gyvÅ«nÄ gydymui, specialistas įvertino gyvÅ«no bÅ«klę, buvo atliktos gydomosios procedÅ«ros, paskirti ir suleisti vaistai, įsigyta vaistų gydymui namuose. Po trijų dienų, 2018-06-06 kreiptasi pakartotinei konsultacijai vėl paskirtas vaistų kursas tolesniam gydymui. T. A. paaiÅ¡kino, kad kol buvo leidžiami vaistai, buvo laikomasi gydytojos rekomendacijų gyvÅ«no neiÅ¡leisti į laukÄ . Tačiau po antrojo gydymo kurso pasijutęs gerai, jis vėl reikalavo bÅ«ti iÅ¡leidžiamas.

IÅ¡ K. D. ir E. V. parodymų teisme, paaiÅ¡kinimų tyrimo metu matyti, jog jie į VšĮ VyÅ¡nių sodas kreipėsi 2018-06-19, iki tol apie dvi-tris dienas matė katinÄ su sužalota koja, ir manė, jog Å¡is kenčia, jam yra reikalinga skubi veterinarinė pagalba, juo yra sÄ moningai atsikratyta. Jų minimos datos atitinka T. A. nurodomas aplinkybes, jog po antrojo apsilankymo 2018-06-06 d., jos praÅ¡ymu buvo paskirtas tolesnis gydymo kursas, vėl iÅ¡raÅ¡yti vaistai, kurie apie 10 dienų buvo leidžiami tikintis, jog kojÄ pavyks iÅ¡gelbėti, amputacijos galimybė tuo metu nesvarstoma.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir UAB „Jakovo veterinarijos centro“ iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ligos istorijos, iÅ¡ kurio matyti, jog po 2018-06-03 paskirto gydymo kurso, pakartotinės 2018-06-06 apžiÅ«ros metu gyvÅ«no savininkė pageidavo tolesnio gydymo vaistais, jai buvo paaiÅ¡kinta, jog po antro gydymo kurso situacijai nepagerėjus, vis tiek bus reikalinga amputacija, pakartotinai iÅ¡raÅ¡yti vaistai (b.l. 35). Pagal T. A. parodymus, po Å¡ių vaistų gerai pasijutęs gyvÅ«nas buvo aktyvus, judrus, vėl intensyviai reikalavo bÅ«ti iÅ¡leidžiamas į laukÄ , kÄ ji ir padarė, manydama, jog gyvÅ«no sveikatai didelės grėsmės dėl to nėra, jis sužalotos kojos nejaučia, dėl to nesikankina, judėti jam Å¡i nekliudo.

GyvÅ«nÄ iÅ¡leido apie 2018-06-15 d., netrukus po to jis dingo, ji apie tris dienas jo ieÅ¡kojo, galimai gyvÅ«nas buvo paimtas kaimynų, kol sužinojo, kad jis 2018-06-19 buvo perduotas VšĮ „VyÅ¡nių sodas“. Po nepavykusio antro gydymo kurso ji iÅ¡ karto dėl amputacijos nesikreipė, nes ieÅ¡kojo galimybių operacijÄ atlikti pigesnėje klinikoje (V. S. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nusižengimo tyrimo metu patvirtino, jog buvo skambinama ir konsultuojamasi su dar trimis klinikomis, t. 1, b.l. 42). Å ios jos nurodomos aplinkybės nėra bylos duomenimis paneigtos.

Liudytojai K. D., E. V., matydami kniaukiantį gyvÅ«nÄ su pažeista koja, subjektyviai manė, jog katinui skaudėjo, jis kankinosi. Aplinkybė, kad gyvÅ«nas patyrė didelį skausmÄ , nurodoma ir kaltinime, tačiau T. A. ir liudytojos K. S. nurodomas aplinkybes, jog sužalota koja gyvÅ«nui judėti nekliudė, skausmo jis nejautė, iÅ¡liko aktyvus, patvirtina jį apžiÅ«rėjusių ir gydžiusių gydytojų iÅ¡raÅ¡ai, dėl kurių objektyvumo teismui abejonių nekyla, ir kurie paneigia kaltinimÄ dėl gyvÅ«no patiriamo didelio skausmo.

UAB „Jakovo veterinarijos centras“ gydytoja M. G. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, jog apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, jog koja nėra lūžusi, stebima visiÅ¡ka gyvÅ«no pėdos nejautra, konstatuota, jog refleksinio atsako nėra, giluminio skausmo nėra, todėl rekomenduota kojÄ amputuoti (b.l. 22). Å eimininkei buvo paaiÅ¡kinta, jog problemų gali atsirasti ateityje, kai ant nejautrios ir nesaugomos kojos gali atsirasti žaizdos, nutrynimai, gyvÅ«nas nejausdamas skausmo gali jÄ griaužti.

Kad katino kojos nervas nutrauktas ir pėda yra visiÅ¡kai nejautri, buvo patvirtinta ir UAB „Vaidos klinika“ specialisto iÅ¡vadoje (t.1, b.l. 15). Tokiu bÅ«du nėra aiÅ¡ku, kodėl buvo suformuluotas kaltinimas, jog katinas kentė didelį skausmÄ , o jo savininkė, tai žinodama, jam nesuteikė reikiamos veterinarinės pagalbos. IÅ¡ gydytojų įrašų ligos istorijos iÅ¡raÅ¡uose matyti, jog gyvÅ«no kojos amputacija primygtinai rekomenduojama siekiant iÅ¡vengti sveikatos problemų ateityje, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog amputacija turėjo bÅ«ti atlikta nedelsiant, kitaip gyvÅ«no sveikatai ar gyvybei grėsė pavojus, kurį ignoravo jo savininkė.

IÅ¡ jos parodymų matyti, jog apie dvi savaites po kojos sužalojimo buvo tikimasi sėkmingos gydymo vaistais baigties, tik po to pradėta svarstyti operacijos galimybė, ieÅ¡koma klinikos, kuri galėtų atlikti reikiamÄ procedÅ«rÄ pigiau. Å ios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos. BÅ«tent po gydymo vaistais gyvÅ«nas buvo iÅ¡leistas, kaip jam buvo įprasta, į laukÄ , manant, jog nejautri koja gyvÅ«nui dar kurį laikÄ netrukdys, kol bus apsispręsta dėl operacijos. Matydami kojos nevaldantį gyvÅ«nÄ , kaimynai pernelyg skubotai padarė iÅ¡vadÄ , jog gyvÅ«nu buvo sÄ moningai atsikratyta.

Kaip nurodė T. A., jai buvo žinoma, jog gyvÅ«nas yra čipuotas, todėl pagal čipÄ bÅ«tų greitai nustatyta jo priklausomybė ir savininkas, todėl tokiu bÅ«du atsikratyti gyvÅ«no bÅ«tų nelogiÅ¡ka.

Vertindamas nagrinėjamÄ situacijÄ teismas sutinka, jog T. A. sprendimas sveikatos problemų tebeturintį ir dėl to pažeidžiamÄ gyvÅ«nÄ iÅ¡leisti į pakankamai nesaugiÄ jam aplinkÄ nebuvo tinkamas ir neatitinka rÅ«pestingos augintinio priežiÅ«ros standarto, tačiau žiaurus elgesys su gyvÅ«nais yra tyčinis ir sÄ moningas nusižengimas, kai gyvÅ«no savininkas suvokia, jog jo veiksmai gyvÅ«nui suteiks skausmÄ ir kančiÄ ir sÄ moningai to siekia, ko nagrinėjamu atveju, vertinant byloje surinktÄ Ä¯rodymų visumÄ , nenustatyta.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinio nusižengimo byla T. A. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, požymių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r ė:

Administracinio nusižengimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalį T. A. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose Å¡io administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Pavel Borkovski