c9aba47a-9dcf-4794-ba44-9e447ee94a0b · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedsekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinÄn atsakomybÄn traukiamam asmeniui T. A., jos gynÄjui advokatui Bogdanui Chranovskiui, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 1-ojo veikslo skyriaus tyrÄja G. G. 2019 m. kovo 18 d. suraÅ¡Ä administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 13-ANR_P-367-2019, kuriame nurodÄ, kad T. A. bute (duomenys neskelbtini), nuo 2017-06-28 pagal dovanojimo sutartį LESE1095, augino katinÄ , registruotÄ vardu âGoÅ¡aâ. 2018 m. birželio mÄnesį iÅ¡metÄ Ä¯ laiptinÄ neaiÅ¡kiomis aplinkybÄmis sužalotÄ savo juodos spalvos katinÄ . GyvÅ«nas dÄl sužalotos kojos negalÄjo pasirÅ«pinti savimi, patirdamas didelį skausmÄ , nuolat miauksÄdamas, sÄdÄjo prie buto durų, praÅ¡Äsi į namus, taÄiau nebuvo įleistas. 2018-06-19 gyvÅ«nų gelbÄjimo tarnyba UAB âVyÅ¡nių sodasâ, gavÄ kaimynų iÅ¡kvietimÄ paÄmÄ iÅ¡ namo laiptinÄs gyvÅ«nÄ , kurio savininkÄ su gyvÅ«nu elgÄsi žiauriai, paliko jį be priežiÅ«ros, nesirÅ«pino jo gerove, sveikata. Katinas buvo perduotas gyvÅ«nų globos organizacijai VšĮ âLesÄâ, kur jam buvo suteikta medicininÄ pagalba. 2018-06-23 UAB âJakovo veterinarijos centrasâ gyvÅ«nui nustatyta visiÅ¡ka kojos nejautra, atlikta kojos amputacija. Tokiais veiksmais T. A. pažeidÄ Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1997-11-06 Nr. VIII-500 (2012-10-03 Nr. XI-2271 įstatymu patvirtinta redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 17 straipsnį, 24 straipsnį, Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų âGyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybÄs teritorijoje taisykliųâ 5.2 punktÄ bei padarÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 16 dalyje.
Legislator headnote
AI generatedc9aba47a-9dcf-4794-ba44-9e447ee94a0b · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Teismo posÄdžio metu administracinÄn atsakomybÄn traukiama T. A. nusižengimo padarymo fakto nepripažino ir nurodÄ, kad katinÄ , vardu âGoÅ¡aâ, ji paÄmÄ iÅ¡ gyvÅ«nų globos organizacijos âLesÄâ, į kuriÄ Å¡is buvo patekÄs po avarijos. Katinui tuo metu jau buvo dveji metai. PaÄmusi jį pas save pastebÄjo, kad katinas praÅ¡osi į laukÄ . Matomai anksÄiau buvo įpratÄs gyventi kaime. IÅ¡ pradžių pati su juo eidavo pasivaikÅ¡Äioti, po to ÄmÄ iÅ¡leidinÄti jį į laukÄ vienÄ , po kurio laiko įsileisdavo atgal į namus.
Full text
Byla Nr
Bylos Nr. A15-2241-271/2019
Proceso Nr.4-68-3-01635-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 14.14
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS
NUTARIMAS
2019 m. gegužÄs 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Pavel Borkovski,
sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinÄn atsakomybÄn traukiamam asmeniui T. A., jos gynÄjui advokatui Bogdanui Chranovskiui,
vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal protokolÄ , suraÅ¡ytÄ
T. A., a.k. (duomenys neskelbtini),
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 16 dalį,
n u s t a t Ä :
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 1-ojo veikslo skyriaus tyrÄja G. G. 2019 m. kovo 18 d. suraÅ¡Ä administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 13-ANR_P-367-2019, kuriame nurodÄ, kad T. A. bute (duomenys neskelbtini), nuo 2017-06-28 pagal dovanojimo sutartį LESE1095, augino katinÄ , registruotÄ vardu âGoÅ¡aâ. 2018 m. birželio mÄnesį iÅ¡metÄ Ä¯ laiptinÄ neaiÅ¡kiomis aplinkybÄmis sužalotÄ savo juodos spalvos katinÄ . GyvÅ«nas dÄl sužalotos kojos negalÄjo pasirÅ«pinti savimi, patirdamas didelį skausmÄ , nuolat miauksÄdamas, sÄdÄjo prie buto durų, praÅ¡Äsi į namus, taÄiau nebuvo įleistas. 2018-06-19 gyvÅ«nų gelbÄjimo tarnyba UAB âVyÅ¡nių sodasâ, gavÄ kaimynų iÅ¡kvietimÄ paÄmÄ iÅ¡ namo laiptinÄs gyvÅ«nÄ , kurio savininkÄ su gyvÅ«nu elgÄsi žiauriai, paliko jį be priežiÅ«ros, nesirÅ«pino jo gerove, sveikata. Katinas buvo perduotas gyvÅ«nų globos organizacijai VšĮ âLesÄâ, kur jam buvo suteikta medicininÄ pagalba. 2018-06-23 UAB âJakovo veterinarijos centrasâ gyvÅ«nui nustatyta visiÅ¡ka kojos nejautra, atlikta kojos amputacija. Tokiais veiksmais T. A. pažeidÄ Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1997-11-06 Nr. VIII-500 (2012-10-03 Nr. XI-2271 įstatymu patvirtinta redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 17 straipsnį, 24 straipsnį, Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų âGyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybÄs teritorijoje taisykliųâ 5.2 punktÄ bei padarÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 16 dalyje.
Teismo posÄdžio metu administracinÄn atsakomybÄn traukiama T. A. nusižengimo padarymo fakto nepripažino ir nurodÄ, kad katinÄ , vardu âGoÅ¡aâ, ji paÄmÄ iÅ¡ gyvÅ«nų globos organizacijos âLesÄâ, į kuriÄ Å¡is buvo patekÄs po avarijos. Katinui tuo metu jau buvo dveji metai. PaÄmusi jį pas save pastebÄjo, kad katinas praÅ¡osi į laukÄ . Matomai anksÄiau buvo įpratÄs gyventi kaime. IÅ¡ pradžių pati su juo eidavo pasivaikÅ¡Äioti, po to ÄmÄ iÅ¡leidinÄti jį į laukÄ vienÄ , po kurio laiko įsileisdavo atgal į namus.
VienÄ birželio dienÄ GoÅ¡a, kaip įprastai, buvo iÅ¡leistas į laukÄ , taÄiau negrįžo kelias dienas. Galiausiai grįžo Å¡lubuodamas viena letena, jos nemindamas. Jį sutiko T. A. draugas V. S. ir parsineÅ¡Ä namo. SusirÅ«pinÄ dÄl letenos, nuveÅ¾Ä gyvÅ«nÄ Ä¯ Jakovo veterinarijos klinikÄ ir paliko jį ten apžiÅ«rai. Po kurio laiko paskambino jį apžiÅ«rÄjusi gydytoja, liepÄ atvažiuoti, paaiÅ¡kino, jog yra suspaustas nervas, greiÄiausiai gyvÅ«nas buvo kažkur įstrigÄs, tikÄtina, kad letenÄ teks amputuoti.
KlausÄ gydytojos, ar galima dar taikyti kokį gydymÄ , gelbÄti gyvÅ«no kojÄ . Gydytoja sutiko pabandyti, iÅ¡raÅ¡Ä tepalÄ , kurį reikÄjo sumaitinti, ir leidžiamus vaistus. PaskyrÄ gal 4-5 injekcijas. NurodÄ, jog kol bus leidžiami vaistai, katinas turi bÅ«ti namuose. Suleido visÄ paskirtÄ vaistų kursÄ , maitino tuo tepalu, tuo metu laikÄ katinÄ namuose. Vaistus padÄjo leisti draugÄ K., nes ji pati tokios patirties neturÄjo. Po pakartotinÄs apžiÅ«ros Jakovo klinikoje, gydytoja pasakÄ, kad gydymas nepadÄjo, pakitimų nÄra.
KlausÄ gydytojos, ar katinui tÄ kojÄ skauda. Gydytoja vietoje vaizdžiai pademonstravo, jog letena yra visiÅ¡kai nejautri ir gyvÅ«nas skausmo nejauÄia. Gydytoja sakÄ, kad nieko baisaus jam nÄra, jis tos kojytÄs nejauÄia, gali bÄgioti, bet nejausdamas jos, gali jÄ sužeisti ar nutrinti, gali ateityje įsimesti infekcija. Rekomendavo amputacijÄ . Jakovo klinika yra pakankamai brangi gyvÅ«nų gydymo įstaiga, todÄl dÄl operacijos nesusitarÄ, pirma norÄjo paieÅ¡koti, kur pigiau galima bÅ«tų tai padaryti.
TÄ beje ir darÄ, skambino į kitas klinikas, domÄjosi galimybÄmis. Gydytoja antros konsultacijos metu iÅ¡raÅ¡Ä dar 10 injekcijų, jas jau reikÄjo leisti tiesiai į letenÄ . Nupirko vaistus, ÄmÄ leisti. Katinas blogai nesijautÄ, buvo linksmas ir vÄl praÅ¡Äsi į laukÄ . PorÄ kartų Äjo su juo pati. TaÄiau neiÅ¡leidžiamas, kaip buvo įpratÄs, jis labai kniaukÄ naktimis, atÄjus draugÄms ir atidarius buto duris veržÄsi pro kojas laukan. NutarÄ jį iÅ¡leisti. IÅ¡leistas jis pradingo ir ji su draugu V. kelias dienas jo visur ieÅ¡kojo.
Katinas buvo su Äipu, tikÄjosi, jog neprapuls. Po to jos ÄmÄ ieÅ¡koti Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas ir prasidÄjo visas Å¡is procesas. Apie tai, kad kaimynai iÅ¡kvietÄ âVyÅ¡nių sodasâ darbuotojus, sužinojo tik komisariate. Kiek žino, âVyÅ¡nių sodasâ atvažiavo į jos namus paimti katino, apie 19 val., tuo metu jos namuose dar nebuvo. KatinÄ ji visuomet labai mylÄjo ir rÅ«pinosi juo, kai po metų nuo gyvÅ«no paÄmimo paskambino VšĮ âLesÄâ atstovai paklausti kaip jiems sekasi, ji neslÄpÄ, kad katinas susižalojo kojÄ , kad yra gydomas.
Å io proceso metu gyvÅ«nÄ atsiÄmÄ VšĮ âLesÄâ, buvo nuvažiavusi jo aplankyti. Kiek žino, jis dabar yra perduotas kitiems globÄjams, jai grÄ Å¾intas nebus, dÄl savo poreikio laukui jis galÄs gyventi tik Å¡eimoje, turinÄioje nuosavÄ namÄ . Kol katinas buvo pas jÄ , bÅ«davo, kad jį dienos metu įsileisdavo pas save kaimynÄ, gyvenanti po ja, pamaitindavo. Ji pati dirba nuo 9 val. iki 18 val., kartais tenka pasilikti po darbo. BÅ«na, kad namo grįžta tik 19, 20, 21 val. Katinas dažniausiai bÅ«davo iÅ¡leidžiamas į laukÄ ryte, jai iÅ¡einant į darbÄ , kokiÄ 23 val. ji nusileisdavo jo pasiimti.
Tuomet bÅ«davo pamaitinamas. Kartais bÅ«davo iÅ¡leidžiamas vakarais. Kartais visÄ dienÄ praleisdavo namuose. Jis visada grįždavo. Buvo vasara, jam buvo poreikis bÄgioti. BandÄ vedžioti GoÅ¡Ä su pavadÄliu, bet jis iÅ¡sprÅ«sdavo. Kai paÄmÄ iÅ¡ prieglaudos, jis jau buvo suaugÄs gyvÅ«nas, jai nepavyko pripratinti jo prie pavadÄlio. GoÅ¡a pas jÄ gyveno apie metus. Jokių pretenzijų iÅ¡ kaimynų pusÄs iki Å¡io įvykio dÄl gyvÅ«no nebuvo.
L. V. S. paaiÅ¡kino, jog T. A. yra jo pažįstama, draugÄ. Žino, kad ji labai rÅ«pinosi iÅ¡ prieglaudos paimtu katinu, kai Å¡is sirgo, kartu jį veÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ Naujojoje Vilnioje. Kai jam atsirado problemos su letena, vÄl kartu veÅ¾Ä jį į Jakovo klinikÄ . GyvÅ«nui buvo leidžiamos injekcijos. Ji labai mylÄjo tÄ katinÄ . TaÄiau katinas buvo iÅ¡leidžiamas iÅ¡ namų į laukÄ . Kai katinas dingo, kartu jo ieÅ¡kojo. ApÄjo visÄ rajonÄ . VÄliau kažkas pasiÄmÄ tÄ katinÄ , atvažiavo žmonÄs iÅ¡ prieglaudos, T. apkaltino gyvÅ«no nepriežiÅ«ra. Ten aplink daug žmonių iÅ¡leidžia savo auginamus katinus į laukÄ pasivaikÅ¡Äioti. Katinas buvo aktyvus, mÄgo pabÄgti iÅ¡ namų. Buvo jį ir į sodÄ iÅ¡sivežÄ, jam tai patiko. Jis tikrai mÄgo bÅ«ti lauke. Bet anksÄiau jis visad grįždavo namo. ApžiÅ«rÄjusi jo letenÄ gydytoja aiÅ¡kino, jog pasitaiko, jog katÄs įstringa tarp kokių grotelių ir susižaloja letenas. Buvo kalba, jog bus bandoma gelbÄti letenÄ , tas ir buvo bandyta daryti. Neatsimena, ar gydytoja konkreÄiai nurodÄ, jog kojÄ reikia amputuoti.
Liudytoja K. S. paaiÅ¡kino, jog su T. yra draugÄs nuo 2003 metų. GoÅ¡a buvo paimtas iÅ¡ prieglaudos. Nežino tiksliai, kokio jis amžiaus. PrieÅ¡ tai gyveno kaime, bÅ«ti visÄ laikÄ bute jo pripratinti T. taip ir neiÅ¡Äjo. Jis nuolat rÄkÄ, jei jo neiÅ¡leisdavai laukan. T. iÅ¡ pradžių labai atsargiai, po to ilgesniam laikui, bet pradÄjo iÅ¡leidinÄti jį į laukÄ . Jis tvarkingai pasibÄgiojÄs grįždavo. Problemų su juo nebuvo, kol kartÄ GoÅ¡a negrįžo namo. T. buvo labai nusiminusi. Ji su draugu net po apylinkes vaikÅ¡Äiojo, jo ieÅ¡kojo. VÄliau pasakÄ, jog GoÅ¡a grįžo sužeista letena, gal susilauÅ¾Ä kažkur. PasiÅ«lÄ jai nuvežti jį į Jakovo klinikÄ . T. ten ir nuvežÄ. Gydytojai apžiÅ«rÄjÄ katinÄ , pasakÄ, jog letena nÄra lūžusi, bet užspaustas nervas, gali reikÄti amputuoti. Bandant iÅ¡gelbÄti letenÄ , katinui buvo leidžiami brangÅ«s vaistai. Pati važiavo ir padÄjo T. juos suleisti, dvi dienas rodÄ, kaip tai daryti. Kai vÄl buvo atvažiavusi aplankyti GoÅ¡os, katinas jau bÄgiojo linksmas, net nepastebÄdamas, jog letena sužalota. Po kelių dienų atsigavÄs jis panoro į laukÄ . Labai rÄkÄ, reikalaudamas iÅ¡leisti. T. nenoriai, bet jį iÅ¡leido. Jis tÄ kart tvarkingai grįžo. O po kelių dienų paskambino, sako â GoÅ¡a nebegrįžta. Pergyveno, jautÄ kaltÄ, kad iÅ¡leido sužalotÄ . Äjo jo su V., berods, ieÅ¡koti. O vÄliau prisistatÄ policija ir prasidÄjo tas procesas. Buvo kaltinimai, kad ji sužalojo tÄ katinÄ , kad iÅ¡metÄ jį iÅ¡ namų, ji buvo labai nemaloniai aptarinÄjama socialiniuose tinkluose. Katinas tikrai blogai nesijautÄ. Buvo labai aktyvus net ir po letenos sužalojimo. Kai atvažiuodavo leisti jam vaistų, bÄgiojo, murkÄ, Å¡okinÄjo, atrodÄ labai gyvybingas ir sveikas. Jam nepatiko vaistų leidimas. Net ir trimis letenomis jis labai laisvai bÄgiojo, Å¡okinÄjo ant lovos.
Liudytoja K. D. paaiÅ¡kino, kad asmeniÅ¡kai T. A. nepažįsta ir su ja nebendrauja. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) namo ketvirtame aukÅ¡te, bute virÅ¡ T. A. buto. Praeitų metų vasarÄ (dienos nepamena) keletÄ dienų laiptinÄje stebÄjo neprižiÅ«rÄtÄ , nemaitinamÄ gyvÅ«nÄ , kuriam buvo lūžusi koja. GyvÅ«nas kniaukÄ, draskÄ duris, pati jį maitino, gyvÅ«nas ÄdÄ lyg bÅ«damas iÅ¡badÄjÄs, jo koja buvo sužalota, neapsikentusi iÅ¡kvietÄ âVyÅ¡nių sodÄ â. Tai nÄra pavyzdingÄ gyvenimo bÅ«dÄ vedanti kaimynÄ. DÄl jos keletÄ kartų kvietÄ policijÄ . Ji neįsileisdavo pareigÅ«nų. RÅ«ko, šūkauja, galimai nÄra pajÄgi tinkamai prižiÅ«rÄti gyvÅ«nÄ . KatinÄ su pažeista koja ji pamatÄ kieme ant maÅ¡inos kapoto. Jie tada įleido tÄ katinÄ Ä¯ laiptinÄ, bandÄ parsivesti jį, pamaitinti, galiausiai nuvedÄ gyvÅ«nÄ prie kaimynÄs buto durų ir bandÄ prisibelsti, kad Å¡i iÅ¡eitų ir įsileistų savo gyvÅ«nÄ . Katinas buvo sÄ moningai neįleidžiamas į namus. KaimynÄs durys medinÄs todÄl gerai girdisi, kas vyksta už jų. GirdÄjo, jog ji lyg kalba, yra namuose, taÄiau kategoriÅ¡kai to tvirtinti negali. Tuo metu manÄ, kad ji neatidaro piktybiÅ¡kai. Katinas buvo su sužalota koja. Tokios bÅ«klÄs gyvÅ«no ji nei už kÄ neiÅ¡leistų vieno į laukÄ , į nesaugiÄ jam aplinkÄ , kur yra Å¡unys, automobiliai, eismas. Tokios bÅ«klÄs jam reikalinga daugiau priežiÅ«ros. O ji visai darbo dienai palikdavo sužalotÄ , ligotÄ gyvÅ«nÄ lauke. Tai nÄra rÅ«pestis, tai abejingumas.
Liudytojas E. V. parodÄ, kad T. A. nepažįsta, yra tik jÄ matÄs. LaiptinÄje buvo du katinai, apie kuriuos net buvo iÅ¡ pradžių galvojama, jog jie benamiai. Vienas dingo, liko kitas â juodas. IÅ¡ pradžių nežinodavo, kieno tas juodas katinas. Galvojo benamis, neįleisdavo jo į laiptinÄ. VÄliau sužinojo, kad katinas kaimynÄs. BÅ«davo, kad grįždavo vÄlai vakare naktį, tas katinas kaip Å¡uniukas atbÄgdavo, praÅ¡ydavosi į laiptinÄ. Pasidarydavo gaila gyvÅ«no, tad įleisdavo jį į laiptinÄ. Taip bÅ«davo net žiemÄ , kai lauke -20 laipsnių Å¡alÄio. Katinas sÄdÄdavo ant automobilių kapoto, Å¡ildydavosi. Jam mÄsos, deÅ¡relių ketvirtame aukÅ¡te bÅ«davo padÄta. Buvo net atsiradÄs laiptinÄje užraÅ¡as, jog katinams laiptinÄje ne vieta. Praeitais metais, birželio mÄnesį pamatÄ tÄ katinÄ su sužalota koja. Galvojo, kaimynÄ jį pamatys pati ir atidarys duris. Galiausiai K. eilinį kartÄ pamaÄiusi tÄ katinÄ su sužalota koja, jam iÅ¡kvietÄ gyvÅ«nų globos organizacijÄ . Kai atvažiavo âVyÅ¡nių sodasâ, jie klausÄ, kieno tai katinas, sakÄ, kad kaimynÄs, jie beldÄsi į kaimynÄs duris, duris draskÄ ir tas katinas, taÄiau niekas jų neatidarÄ. Tuomet jie pasiÄmÄ katinÄ ir iÅ¡važiavo. PorÄ kartų tai kaimynei yra kvietÄ policijÄ dÄl triukÅ¡mo, vakarÄlių, taÄiau jie policijos pareigÅ«nams neatidarydavo durų. Toks gyvÅ«no laikymas nÄra normalu. Kai gyveni bute, nÄra normalu, kad katinas gyvena laiptinÄje.
Liudytoja G. P. paaiÅ¡kino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Yra T. kaimynÄ. Ji maitina laukinius katinus ir kaimynÄ papraÅ¡Ä, ar ji negalÄtų prižiÅ«rÄti dienos metu GoÅ¡os. Ji atneÅ¡davo jo Ädalo. T. katinas dažnai pas jÄ užeidavo. Jis nebuvo visai naminis. Pavalgydavo ir rÄkdavo, reikalaudamas iÅ¡leisti į laukÄ . Jis net tualetu namuose nesinaudodavo, darydavo viskÄ tik lauke. Net valgyti nenorÄdavo namuose, norÄdavo tai daryti lauke. Bet ko nevalgydavo. NeÄsdavo sauso maisto. Jis buvo gražus, neliesas. Negalima sakyti, jog nebuvo prižiÅ«rÄtas. VienÄ kartÄ GoÅ¡a dingo, kartu su T. jo ieÅ¡kojo. Kai buvo iÅ¡kviestas âVyÅ¡nių sodasâ, jos namuose nebuvo. MatÄ iki tol, jog GoÅ¡os koja sužalota, galvojo, kad kas nors prispaudÄ jam letenÄ laiptinÄs durimis, mÄginant įsmukti. T. buvo jį nuvežusi į ligoninÄ, jai buvo pasakyta, kad reikia katinÄ operuoti. Ji leido jam vaistus, tikÄjosi, jog vaistai padÄs. Jis ir su ta sužalota koja gerai lakstÄ. PorÄ dienų lauke katinas iÅ¡buvo su ta sužalota koja. T. operacijai reikÄjo daug pinigų, taÄiau ji vis tikÄjosi iÅ¡gydyti jį vaistais. Ji gerai jį prižiÅ«rÄjo. Bet tai nebuvo visai naminis katinas.
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Teismas, nagrinÄdamas administracinio nusižengimo bylÄ , įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Ä®rodymų vertinimas, kaip materialinÄs tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. TaÄiau vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Sprendžiant asmens administracinÄs atsakomybÄs klausimÄ taip pat bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukianÄiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinÄn atsakomybÄn asmens naudai. Asmuo traukiamas administracinÄn atsakomybÄn tik tada, kai byloje esanÄių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusižengimo sudÄtis. Administracinio nusižengimo sudÄtis â ta įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinį nusižengimÄ , visuma.
ANK 346 straipsnio 16 dalis numato administracinÄ atsakomybÄ už žiaurų elgesį su gyvÅ«nu, gyvÅ«no kankinimÄ . Žiauraus elgesio su gyvÅ«nais sÄ voka yra suformuota Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1997-11-06 Nr. VIII-500 (2012-10-03 Nr. XI-2271 įstatymu patvirtinta redakcija) 4 straipsnyje, kurio 2 dalies 1 ir 2 punkto pažeidimais yra kaltinama T. A.. MinÄto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvÅ«nais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonÄmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvÅ«nais, jų kankinimÄ , kurstyti smurtÄ prieÅ¡ gyvÅ«nus. 4 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardinta eilÄ veiksmų, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu, tarp jų sÄ moningas gyvÅ«nų padarymas beÅ¡eimininkiais ar bepriežiÅ«riais (4 str. 2 d. 1 p.) bei veterinarinÄs pagalbos nesuteikimas, kai gyvÅ«nams tokia pagalba bÅ«tina (4 str. 2 d. 2 p.). BÅ«tent Å¡iuose dviejuose punktuose numatytais veiksmais yra kaltinama T. A.. Taip pat administraciniame kaltinime nurodoma, kad savo veiksmais ji pažeidÄ Å¡io įstatymo 17 ir 24 straipsnį, taÄiau 17 straipsnis apskritai nÄra susijÄs su naminių gyvÅ«nų laikymu (jis reglamentuoja Ūkinių gyvÅ«nų skerdimÄ , Å«kiuose auginamų kailinių žvÄrelių, paukÅ¡Äių jauniklių ir embrionų nužudymÄ ), o 24 straipsnio apskritai Å¡iame teisÄs akte nÄra. Manytina, kad protokole padaryta techninÄ klaida, vietoj nuorodos į 4 straipsnio 2 dalies 17 ir 24 punktus, kuriuose numatyta, jog žiauriu elgesiu su gyvÅ«nu laikomas nepakankamas gyvÅ«no Å¡Ärimas ir girdymas (17 p.) ar kiti veiksmai, sukeliantys gyvÅ«nų žūtį, skausmÄ , kanÄiÄ , pavojų gyvÅ«nų sveikatai ar gyvybei, iÅ¡skyrus teisÄs aktuose nustatytus atvejus (24 p.), įraÅ¡ant straipsnių nuorodas. Taip pat T. A. kaltinama Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų âGyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybÄs teritorijoje taisykliųâ 5.2 punkto, numatanÄio gyvÅ«no laikytojo pareigÄ nuolat rÅ«pintis gyvÅ«nų sveikata, pažeidimu.
Teismas, įvertinÄs byloje surinktų įrodymų (traukiamo atsakomybÄn asmens paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinÄ byloje surinktÄ medžiagÄ ) daro iÅ¡vadÄ , kad T. A. nepadarÄ ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto nusižengimo bei neatliko Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1, 2 , 17 ar 24 punkte numatytų veiksmų.
Nuo pat nusižengimo tyrimo pradžios T. A. neneigÄ fakto, jog jos laikomas katinas, vardu âGoÅ¡aâ nebÅ«davo laikomas uždarytas visÄ parÄ namuose, iÅ¡eidama į darbÄ ji katinÄ iÅ¡leisdavusi į laukÄ , grįždama po darbo namo â nakÄiai įsileisdavusi į butÄ . Tokias paÄias aplinkybes nurodÄ praktiÅ¡kai visi apklausti teisme liudytojai, kurių nuomonÄs tik iÅ¡siskyrÄ, ar toks gyvÅ«no auginimo bÅ«das yra priimtinas ir tinkamas. T. A. nurodÄ, kad tokį katino laikymo pobÅ«dį lÄmÄ jo paties nuolatinis poreikis bÅ«ti iÅ¡leistam į laukÄ .
PažymÄtina, jog tokie gyvÅ«no įproÄiai nebuvo suformuoti paÄios T. A., ji pasiÄmÄ auginti jau suaugusį gyvÅ«nÄ , turintį savo įproÄius, kurių pakeisti jai nepavyko. Kad T. A. nurodoma aplinkybÄ, jog katinas pats praÅ¡Äsi bÅ«ti iÅ¡leidžiamas į laukÄ , o ne bÅ«davo tyÄia iÅ¡metamas, nÄra jos iÅ¡galvota gynybinÄ versija, patvirtino tiek liudytojais apklausti T. A. draugai V. S. bei K. S., tiek jos kaimynÄ G. P., kuri patvirtino, kad ir bÅ«damas jos namuose, gyvÅ«nas pavalgÄs intensyviai reikalaudavo bÅ«ti iÅ¡leistas laukan, jis nebuvo standartinis naminis katinas.
IÅ¡ kitų T. A. kaimynų K. D., E. V. parodymų taip pat matyti, jog gyvÅ«nas mokÄjo atpažinti savo laiptinÄ, pasipraÅ¡ydavo kaimynų bÅ«ti įleistas į laiptinÄ, atpažindavo savo buto duris, grįžusios po darbo kaimynÄs bÅ«davo įleidžiamas namo. Pagal Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymÄ BeÅ¡eimininkis gyvÅ«nas â gyvÅ«nas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakÄ neperduodamas jo kitam savininkui. BepriežiÅ«ris gyvÅ«nas gyvÅ«no laikytojo neprižiÅ«rimas gyvÅ«nas, kuris yra už gyvÅ«no laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.
NagrinÄjamu atveju galima ginÄytis, ar gyvÅ«no laikytojas, kuris visai dienai iÅ¡leidžia jį iÅ¡ namų į laukÄ , padaro jį bepriežiÅ«riu. TaÄiau iÅ¡ kaimynų parodymų seka, jog gyvÅ«no iÅ¡leidimas į laukÄ apimdavo tik dienos laikotarpį, kol Å¡eimininkÄ grįždavo iÅ¡ darbo. GyvÅ«nas buvo pamaitinamas grįžÄs namo, gydomas susirgÄs, jo Å¡eimininkÄ, suprasdama, jog paliktas lauke visai dienai gyvÅ«nas gali iÅ¡alkti, susitarÄ su kaimyne G., kad Å¡i juo pagal galimybes pasirÅ«pintų, pamaitintų, Å¡iek tiek prižiÅ«rÄtų, tuo tikslu palikdavo jai maisto.
Å ias aplinkybes patvirtino apklausta G. P., kuri parodÄ, jog gyvÅ«nas buvo įpratÄs bÅ«ti lauke, to reikalaudavo pats, net gamtinius reikalus atlikdavo tik lauke. Tai, kad gyvÅ«nÄ atsiÄmusi VšĮ LesÄ ieÅ¡kojo globÄjų, kurie turÄtų nuosavÄ namÄ ir galÄtų suteikti galimybÄ gyvÅ«nui iÅ¡eiti į laukÄ , rodo, jog toks poreikis Å¡iam gyvÅ«nui tikrai buvo ir tebÄra. Vertindamas Å¡ias nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog T. A. veiksmai iÅ¡leidžiant gyvÅ«nÄ dienai į laukÄ atitinka jo padarymo beÅ¡eimininkiu ar bepriežiÅ«riu situacijÄ , kuri yra vertinama kaip žiaurus elgesys.
Taip pat nÄra nustatyta, jog gyvÅ«nas bÅ«tų buvÄs sÄ moningai nepakankamai Å¡eriamas ar girdomas. Liudytoja G. P. nurodÄ, kad tai buvo sveikas, neliesas katinas, ji buvo papraÅ¡yta jį pamaitinti reikalui esant, kÄ ir darydavo, įsileisdama gyvÅ«nÄ Ä¯ namus, kol jo Å¡eimininkÄ bÅ«davo darbe. Tai buvo ne gailesÄio aktas, o susitarimas su kaimyne. Kad paimtas gyvÅ«nas bÅ«tų įvertintas kaip iÅ¡sekÄs, nepakankamai maitinamas ar hidratavÄs, byloje objektyvių duomenų nÄra. Atitinkamai nÄra pagrindo konstatuoti, jog gyvÅ«nas buvo tyÄia iÅ¡mestas, nemaitinamas, negirdomas, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti 4 str. 2 d. 1 p. ir 17 p. Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pažeidimų.
Administracinio nusižengimo byloje įrodymai dÄl padaryto nusižengimo turi bÅ«ti patikimi ir savarankiÅ¡ki, o jų įrodomoji vertÄ aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka. Byloje nÄra ginÄo, jog maždaug nuo 2018 m. birželio 3 d. katino koja buvo sužalota. T. A. kaltinama jo sveikatos nepriežiÅ«ra bei veterinarinÄs pagalbos jam nesuteikimu. TaÄiau Å¡is kaltinimas neatitinka faktinÄs situacijos. Byloje yra ligos istorijos iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ UAB âJakovo veterinarijos centrasâ (t. 1 b.l. 16), iÅ¡ kurių matyti, jog gyvÅ«no savininkÄ T.
A. 2018-06-03 pristatÄ gyvÅ«nÄ gydymui, specialistas įvertino gyvÅ«no bÅ«klÄ, buvo atliktos gydomosios procedÅ«ros, paskirti ir suleisti vaistai, įsigyta vaistų gydymui namuose. Po trijų dienų, 2018-06-06 kreiptasi pakartotinei konsultacijai vÄl paskirtas vaistų kursas tolesniam gydymui. T. A. paaiÅ¡kino, kad kol buvo leidžiami vaistai, buvo laikomasi gydytojos rekomendacijų gyvÅ«no neiÅ¡leisti į laukÄ . TaÄiau po antrojo gydymo kurso pasijutÄs gerai, jis vÄl reikalavo bÅ«ti iÅ¡leidžiamas.
IÅ¡ K. D. ir E. V. parodymų teisme, paaiÅ¡kinimų tyrimo metu matyti, jog jie į VšĮ VyÅ¡nių sodas kreipÄsi 2018-06-19, iki tol apie dvi-tris dienas matÄ katinÄ su sužalota koja, ir manÄ, jog Å¡is kenÄia, jam yra reikalinga skubi veterinarinÄ pagalba, juo yra sÄ moningai atsikratyta. Jų minimos datos atitinka T. A. nurodomas aplinkybes, jog po antrojo apsilankymo 2018-06-06 d., jos praÅ¡ymu buvo paskirtas tolesnis gydymo kursas, vÄl iÅ¡raÅ¡yti vaistai, kurie apie 10 dienų buvo leidžiami tikintis, jog kojÄ pavyks iÅ¡gelbÄti, amputacijos galimybÄ tuo metu nesvarstoma.
Å iÄ aplinkybÄ patvirtina ir UAB âJakovo veterinarijos centroâ iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ligos istorijos, iÅ¡ kurio matyti, jog po 2018-06-03 paskirto gydymo kurso, pakartotinÄs 2018-06-06 apžiÅ«ros metu gyvÅ«no savininkÄ pageidavo tolesnio gydymo vaistais, jai buvo paaiÅ¡kinta, jog po antro gydymo kurso situacijai nepagerÄjus, vis tiek bus reikalinga amputacija, pakartotinai iÅ¡raÅ¡yti vaistai (b.l. 35). Pagal T. A. parodymus, po Å¡ių vaistų gerai pasijutÄs gyvÅ«nas buvo aktyvus, judrus, vÄl intensyviai reikalavo bÅ«ti iÅ¡leidžiamas į laukÄ , kÄ ji ir padarÄ, manydama, jog gyvÅ«no sveikatai didelÄs grÄsmÄs dÄl to nÄra, jis sužalotos kojos nejauÄia, dÄl to nesikankina, judÄti jam Å¡i nekliudo.
GyvÅ«nÄ iÅ¡leido apie 2018-06-15 d., netrukus po to jis dingo, ji apie tris dienas jo ieÅ¡kojo, galimai gyvÅ«nas buvo paimtas kaimynų, kol sužinojo, kad jis 2018-06-19 buvo perduotas VšĮ âVyÅ¡nių sodasâ. Po nepavykusio antro gydymo kurso ji iÅ¡ karto dÄl amputacijos nesikreipÄ, nes ieÅ¡kojo galimybių operacijÄ atlikti pigesnÄje klinikoje (V. S. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nusižengimo tyrimo metu patvirtino, jog buvo skambinama ir konsultuojamasi su dar trimis klinikomis, t. 1, b.l. 42). Å ios jos nurodomos aplinkybÄs nÄra bylos duomenimis paneigtos.
Liudytojai K. D., E. V., matydami kniaukiantį gyvÅ«nÄ su pažeista koja, subjektyviai manÄ, jog katinui skaudÄjo, jis kankinosi. AplinkybÄ, kad gyvÅ«nas patyrÄ didelį skausmÄ , nurodoma ir kaltinime, taÄiau T. A. ir liudytojos K. S. nurodomas aplinkybes, jog sužalota koja gyvÅ«nui judÄti nekliudÄ, skausmo jis nejautÄ, iÅ¡liko aktyvus, patvirtina jį apžiÅ«rÄjusių ir gydžiusių gydytojų iÅ¡raÅ¡ai, dÄl kurių objektyvumo teismui abejonių nekyla, ir kurie paneigia kaltinimÄ dÄl gyvÅ«no patiriamo didelio skausmo.
UAB âJakovo veterinarijos centrasâ gydytoja M. G. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodÄ, jog apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, jog koja nÄra lūžusi, stebima visiÅ¡ka gyvÅ«no pÄdos nejautra, konstatuota, jog refleksinio atsako nÄra, giluminio skausmo nÄra, todÄl rekomenduota kojÄ amputuoti (b.l. 22). Å eimininkei buvo paaiÅ¡kinta, jog problemų gali atsirasti ateityje, kai ant nejautrios ir nesaugomos kojos gali atsirasti žaizdos, nutrynimai, gyvÅ«nas nejausdamas skausmo gali jÄ griaužti.
Kad katino kojos nervas nutrauktas ir pÄda yra visiÅ¡kai nejautri, buvo patvirtinta ir UAB âVaidos klinikaâ specialisto iÅ¡vadoje (t.1, b.l. 15). Tokiu bÅ«du nÄra aiÅ¡ku, kodÄl buvo suformuluotas kaltinimas, jog katinas kentÄ didelį skausmÄ , o jo savininkÄ, tai žinodama, jam nesuteikÄ reikiamos veterinarinÄs pagalbos. IÅ¡ gydytojų įrašų ligos istorijos iÅ¡raÅ¡uose matyti, jog gyvÅ«no kojos amputacija primygtinai rekomenduojama siekiant iÅ¡vengti sveikatos problemų ateityje, taÄiau tai nereiÅ¡kia, jog amputacija turÄjo bÅ«ti atlikta nedelsiant, kitaip gyvÅ«no sveikatai ar gyvybei grÄsÄ pavojus, kurį ignoravo jo savininkÄ.
IÅ¡ jos parodymų matyti, jog apie dvi savaites po kojos sužalojimo buvo tikimasi sÄkmingos gydymo vaistais baigties, tik po to pradÄta svarstyti operacijos galimybÄ, ieÅ¡koma klinikos, kuri galÄtų atlikti reikiamÄ procedÅ«rÄ pigiau. Å ios aplinkybÄs bylos nagrinÄjimo metu nebuvo paneigtos. BÅ«tent po gydymo vaistais gyvÅ«nas buvo iÅ¡leistas, kaip jam buvo įprasta, į laukÄ , manant, jog nejautri koja gyvÅ«nui dar kurį laikÄ netrukdys, kol bus apsisprÄsta dÄl operacijos. Matydami kojos nevaldantį gyvÅ«nÄ , kaimynai pernelyg skubotai padarÄ iÅ¡vadÄ , jog gyvÅ«nu buvo sÄ moningai atsikratyta.
Kaip nurodÄ T. A., jai buvo žinoma, jog gyvÅ«nas yra Äipuotas, todÄl pagal ÄipÄ bÅ«tų greitai nustatyta jo priklausomybÄ ir savininkas, todÄl tokiu bÅ«du atsikratyti gyvÅ«no bÅ«tų nelogiÅ¡ka.
Vertindamas nagrinÄjamÄ situacijÄ teismas sutinka, jog T. A. sprendimas sveikatos problemų tebeturintį ir dÄl to pažeidžiamÄ gyvÅ«nÄ iÅ¡leisti į pakankamai nesaugiÄ jam aplinkÄ nebuvo tinkamas ir neatitinka rÅ«pestingos augintinio priežiÅ«ros standarto, taÄiau žiaurus elgesys su gyvÅ«nais yra tyÄinis ir sÄ moningas nusižengimas, kai gyvÅ«no savininkas suvokia, jog jo veiksmai gyvÅ«nui suteiks skausmÄ ir kanÄiÄ ir sÄ moningai to siekia, ko nagrinÄjamu atveju, vertinant byloje surinktÄ Ä¯rodymų visumÄ , nenustatyta.
Ä®vertinÄs iÅ¡dÄstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinio nusižengimo byla T. A. atžvilgiu nutrauktina, nenustaÄius jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, požymių.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r Ä:
Administracinio nusižengimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalį T. A. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose Å¡io administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ .
TeisÄjas Pavel Borkovski