c9aa26ce-642d-4e2d-938e-a60de2b175f9 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2560-414/2016Proceso Nr. 3-62-3-00241-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 25 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 5-6) nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio (tikslių datų neprisimena, todėl praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo) Kauno tardymo izoliatoriuje buvo apgyvendintas patalpose, kuriose buvo per mažas vienam asmeniui tenkantis plotas.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktorius 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nurodyta, kad vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto. Prašė atsižvelgti į tai, kad mažam kameros plote turėjo tilpti trys dviejų aukÅ¡tų lovos-gultai, tualetas su sienele nuo kameros, praustuvė, trys spintelės, stalas su dviem suoliukais, buitiniai reikmenys ir 5-6 asmenų asmeniniai daiktai. Dėl to nebuvo galimybės pajudėti ar pasimankÅ¡tinti, trÅ«kdavo oro, skaudėdavo galvÄ , buvo užsikimÅ¡usi nosis, negalėjo normaliai miegoti, jautė depresijÄ , teko gerti antidepresantus, dažnai kildavo konfliktai su kitais asmenimis (suimtaisiais), tapo irzlus ir nervingas.

Kauno tardymo izoliatoriaus administracija į jo žodinius skundus, praÅ¡ymus nereagavo. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas, ir Kauno TI) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-10) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. kovo 2 d. apie 70 proc. kalinimo Kauno TI laiko pareiÅ¡kėjui A. B. teko daugiau nei 3,6 kv. m. ploto. Pripažino, kad pareiÅ¡kėjas atskirais laikotarpiais buvo laikomas netenkinant teisės aktuose nustatyto ploto normatyvo, tačiau tai susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo rėžimo reikalavimais.

Kauno TI negali atsisakyti priimti siunčiamus asmenis motyvuodamas perpildymu, todėl kamerų perpildymas nuo Kauno TI valios nepriklauso ir atsakovo tyčios dėl perpildymo nėra. Pareiškėjas nepateikia įrodymų savo patirtiems išgyvenimams, sveikatos sutrikimams pagrįsti, psichologo konsultacija jo skundo argumentų nepatvirtina. Kauno TI naudoja priemones sušvelninti ar kompensuoti neigiamus mažo ploto, judėjimo suvaržymo ir kitus su laisvės apribojimu susijusius veiksnius. Pareiškėjas galėjo naudotis teise pasivaikščioti kieme, pasinaudoti kiemeliais su sporto įranga, teniso kambariu, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, koplyčia, Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų, medicinos specialistų pagalba.

IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmai A. B. atžvilgiu buvo teisėti, o pareiÅ¡kėjo skundo tikslas yra ne patirtos neturtinės žalos kompensavimas, o siekis uždirbti pinigų. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno TI.Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui);

2) žalai;

3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. kovo 2 d., iÅ¡skyrus laikotarpius nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. sausio 26 d. ir nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. vasario 12 d., kuriais buvo iÅ¡vykęs į Kėdainių rajono policijos komisariatÄ (b. l. 11; 12-19).PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto trÅ«kumo.Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau - ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Todėl pareiškėjo argumentai, kad Kauno TI laikomam vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau nei 5 kv. m. gyvenamojo ploto atmestini kaip nepagrįsti.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI atskirais laikotarpiais buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpas Nr. 168, Nr. 207, Nr. 211, Nr. 221, Nr. 236, Nr. 243, Nr. 344. Laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. gegužės 8 d.; nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. birželio 3 d.; nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2014 m. birželio 10 d.; nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. birželio 17 d.; nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d.; nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d.; nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d.; nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.; nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2014 m. spalio 28 d., nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d.; 2014 m. gruodžio 1 d.; nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d., nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. sausio 22 d.

A. B. buvo laikomas kamerose Nr. 207, Nr. 168 ir Nr. 221, kuriose, kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikomi kiti asmenys ir vienam asmeniui teko mažiau nei teisės aktuose numatytas minimalus vienam asmeniui bÅ«tinas plotas. Todėl konstatuotina, kad atskirais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas, Kauno TI pažeidžiant Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti 3,6 kv. m. minimalų plotÄ , buvo laikomas 105 dienas. Be to, pažymėtina, kad laikotarpiais nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. (5 dienas), nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. (6 ir pusę dienos), 2014 m. spalio 13 d. (pusę dienos) A.

B. 12 parų buvo laikomas Kauno TI kamerose žymiai mažesniuose plotuose nei teisės aktuose nustatyta norma t.y. vienam asmeniui teko 2,81 kv. m. ploto. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176. Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ kameros turi bÅ«ti aprÅ«pintos baldais ir privalomu inventoriumi. Todėl teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog kamerose esantys baldai ir privalomas inventorius dar labiau apribojo pareiÅ¡kėjo judėjimo kameroje galimybes.

Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu 105 dienas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas (iÅ¡ jų 12 parų vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. ploto), todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam privalėjo bÅ«ti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkanti kameros ploto norma. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl per mažo jam tenkančio gyvenamojo ploto jam ne tik sumažėjo galimybė pajudėti ar pasimankÅ¡tinti, trÅ«kdavo oro, bet ir skaudėdavo galvÄ , buvo užsikimÅ¡usi nosis, negalėjo normaliai miegoti, jautė depresijÄ , teko gerti antidepresantus, dažnai kildavo konfliktai su kitais asmenimis (suimtaisiais), tapo irzlus ir nervingas.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 95 punktÄ suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingÄ darbÄ ar kitÄ tikslingÄ veiklÄ . Suimtųjų saviÅ¡vietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos (Vidaus tvarkos taisyklių 96 p.). Atsakovo į bylÄ pateikti dokumentai: Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d.

įsakymu Nr. 1-29 (b. l. 21-22), Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 (b. l. 24-26), Naudojimosi biblioteka taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-85 (b. l. 28-29), Naudojimosi skaitykla taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. gegužės 15 d.

įsakymu Nr. 1-30 (b. l. 30-31), Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, patvirtinta Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-34 (b. l. 32-33), patvirtina aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI direktoriaus nustatyta tvarka turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, naudotis sportine įranga, lankytis bibliotekoje, skaitykloje, sporto kambaryje, kompiuterių klasėje, t. y. užsiimti veikla už kameros ribų.Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad 2014 m. balandžio 16 d., konsultuojamas psichologo, pareiÅ¡kėjas teigė, jog kameroje sutaria, psichine sveikata nesiskundžia, psichologo pagalbos nepageidauja (b. l. 20).

Gydytojų įrašai Asmens sveikatos istorijoje (b. l. 24-54) patvirtina, kad jis ginčo laikotarpiu į medikus kreipėsi, skųsdamasis bendro pobūdžio susirgimais, t. y. galvos, gerklės skausmais, nemiga, dešinės ausies užgulimu, buvo konsultuotas endokrinologo, suicidinių minčių neišsakė, depresijos požymių gydytojai nestebėjo, buvo nurodęs, kad nervinasi dėl teismo ir nuosprendžio, laisvėje naudojo „žolę“. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Minėti bylos duomenys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo laikymas pažeidžiant Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ privalomÄ vienam asmeniui turėjusiÄ tekti 3,6 kv. m. ploto normÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė ilgalaikius sveikatos sutrikimus, pastebėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Tačiau teismas taip pat negali pripažinti pagrįstu atsakovo argumento, kad Kauno TI už nepakankamÄ kameros plotÄ pareiÅ¡kėjui pilnai kompensavo, suteikdama galimybę užsiimti veikla už kameros ribų, dalyvauti užimtumo programose.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. neužtikrinimas teisės aktuose nustatytos gyvenamojo ploto normos yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ aplinkybę, kad dėl ploto trÅ«kumo kildavo konfliktai su kitais nuteistaisiais, taip pat nenurodė tokių įrodymų buvimo vietos, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Ä®vertinus nustatytas bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, jog atitinkamais periodais (nenuolatinai) pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto (3,6 kv. m.) normÄ ir dėl to patyrė neigiamų fizinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ . Todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ir patirtų iÅ¡gyvenimų pareiÅ¡kėjas patyrė ir neturtinę žalÄ bei turi teisę į žalos atlyginimÄ .

Aplinkybė, kad Kauno TI administracijos veiksmuose (neveikime) nėra tyčios, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Laikytina, jog neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas patyrė laikant jį Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis (iÅ¡ viso 105 dienas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, iÅ¡ jų 12 parų jam teko 2,81 kv. m., t. y. mažiau nei 3 kv. m. ploto. Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas Kauno TI buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ .

Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 900,00 Eur suma. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 900,00 (devyni Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                   Rimantas Giedraitis