2022-04-27 Nr. AB-10429-3-61-3-00428-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2187-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00428-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. A. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. A. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. A. M. M. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21S44903 (toliau – ir Sprendimas), Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 6K-168 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su Sprendimu ir Komisijos sprendimu. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos reikalavimus pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes (duomenys neskelbtini). Taigi jis turi pagrįstą baimę būti persekiojamam savo kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos vertinimu, kad jis skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas netinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo situaciją, susidariusią jo kilmės šalyje, neištyrė pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematikos. Pareiškėjo nurodytų faktinių duomenų visuma pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jis pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini). Bėgdamas nuo persekiojimo jis išvyko į Lietuvą. Jei jis bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjo teigimu, jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Sprendimas dėl išsiuntimo yra grindžiamas tik hipotetinio pobūdžio įsitikinimu, kad neva yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali slėptis, bet ne objektyviais įrodymais. Vien tai, kad jo prieglobsčio prašymas atmestas negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino jo paaiškinimų ir, atsižvelgdamas į juos, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) buvo abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl jo istorijos patikimumo. Prieglobsčio prašytojas teigė, kad (duomenys neskelbtini). Nors jis įvardijo konkrečias datas, kada (duomenys neskelbtini), tačiau nepaaiškino, (duomenys neskelbtini). Tikėtina, jog prieglobsčio prašytojui yra žinomos jo kilmės valstybės aktualijos, įskaitant informaciją apie (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, kurios (duomenys neskelbtini), jis asmeniškai neorganizavo (duomenys neskelbtini), nebuvo sulaikytas policijos dėl (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, kad pagrįstų savo pasakojimą dėl (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojui asmeniškai niekas negrasino. Prašytojas teigė, kad (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų apie minėtus faktus ir grasinimus. Prieglobsčio prašytojo istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Prieglobsčio prašytojas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti jam apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra susijusi su (duomenys neskelbtini). Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini). Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Asmuo nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, buvo konstatuota, kad prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

9. Dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, yra tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), t. y. jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

10. Dėl žodinio skundo nagrinėjimo atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo A. A. A. M. M. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. A. M. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apklausos Departamente metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

12.2. Ginčijamu Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėju prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio reikalavimų bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjas Sprendimą apskundė Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė.

13. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl jo neva individualaus realaus persekiojimo nėra nei pagrįstos nuosekliu aiškiu, identifikuotu pasakojimu, nei konkrečiais įrodymais. Iš pareiškėjo paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų visumos teismas nustatė, kad pareiškėjas asmeniškai negavo jokio įspėjimo ar grasinimo dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad jam dėl (duomenys neskelbtini) grasino (duomenys neskelbtini), tačiau surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad ši grupuotė būtų susijusi su (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimą apie tariamą grasinimą dėl (duomenys neskelbtini) atmetė dėl patikimumo stokos. Pasakojimas nėra detalus, nuoseklus, nepatvirtintas patikimais įrodymais. Tiek Departamente apklausos metu, tiek teisme teikdamas paaiškinimus apie grasinimus, patirtus kilmės šalyje, pareiškėjas kalbėjo bendrai, nedetalizavo savo individualios situacijos. Bandant tikslinti pareiškėjo paaiškinimus, jis pereidavo prie bendros situacijos kilmės valstybėje.

14. Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra duomenų, kad jis dėl (duomenys neskelbtini) būtų buvęs sulaikytas policijos ar kitaip nukentėjęs. Pareiškėjas nepateikė nuotraukų, vaizdo medžiagos ar kitų rašytinių įrodymų apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas galbūt (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) dalyvavo ne kaip (duomenys neskelbtini), ne kaip (duomenys neskelbtini), o kaip (duomenys neskelbtini).

15. Dėl papildomos apsaugos teismas pažymėjo, kad Departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas atitinka padidintos rizikos asmens profilį – (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nebuvo (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai nesulaukė grasinimų dėl (duomenys neskelbtini) ir nepatyrė valdžios ar kitų jėgos grupuočių persekiojimo. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. EPPB duomenimis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė jokios informacijos, kuri paneigtų Departamento surinktus duomenis. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

16. Įvertinęs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, tai, kad pareiškėjo prašymas dėl aptartų argumentų pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas, bei įvertinęs pareiškėjo atvykimo aplinkybes į Lietuvą (neteisėtai kertant Lietuvos–(duomenys neskelbtini) sieną), prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka, teismas darė išvadą, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra pagrįsta ir teisėta. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

17. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai keistina ir Departamento komisijos sprendimo dalis. Įvertinęs tai, kad prieglobsčio prašytojo atveju pritaikytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus (pakeistas iš 5 metų) nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat prieglobsčio prašytojo duomenis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktu, teismas sprendė, kad duomenis iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsta pateikti C.SIS II.

18. Remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 222 punkto nuostatomis, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeista jo teisė būti tiesiogiai išklausytam. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas, pareiškėjas buvo išklausytas daug kartų, įskaitant išklausymą teismo posėdžio metu, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) buvo užtikrinta.

19. Teismas, nenustatęs Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, panaikinimo pagrindų, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 20. Pareiškėjas A. A. A. M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. A. M. M. skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas pažymi, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes (duomenys neskelbtini).

23. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, tačiau ji yra rekomendacinio pobūdžio, o apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. (duomenys neskelbtini), t. y. vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

24. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

25. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė vertintina kaip hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo Departamente apklausos ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę kilmės valstybėje. Pareiškėjas nepateikė jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų, o deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta. Todėl Sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsni 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (ESPA) (ankstesnis pavadinimas – Europos prieglobsčio paramos biuras (EPPB)), bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Pareiškėjas nepateikė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias išvadas nei skundžiamame Sprendime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 21S44903, Komisijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 6K-168 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki 3 metų, taip pat pakeitė šią Komisijos sprendimo dalį.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

34. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

35. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

36. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

37. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

38. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje sieja su (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 2, 12.1, 22).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra gana abstraktus ir nedetalus, ne konkretizuojantis asmeniui kylančią realią individualaus pobūdžio grėsmę, o pristatantis tik bendrą situaciją kilmės valstybėje. Tokio pobūdžio pasakojimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl „visiškai pagrįstos baimės“ bei individualaus persekiojimo pobūdžio standarto. Nors pareiškėjas teigė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios išvyko iš kilmės valstybės, yra (duomenys neskelbtini), tačiau nepaaiškino, koks (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių duomenų, kad pagrįstų savo pasakojimą.

41. Remiantis Departamento surinkta informacija, (duomenys neskelbtini). Tačiau Departamento atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius), prieglobsčio prašytojas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nepateikta duomenų, jog prieglobsčio prašytojas priklausytų politinei partijai ar organizacijai, kurios (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nurodoma iš esmės bendro pobūdžio informacija apie karinių grupuočių ir organizacijų veiklą pareiškėjo kilmės valstybėje, tačiau ši informacija savaime nepatvirtina individualaus pareiškėjo persekiojimo Įstatymo 86 straipsnio prasme.

42. Atsižvelgiant į tai, kad nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, sutiktina su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

43. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija, kilmės valstybėje (pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

44. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita (EPPB (duomenys neskelbtini) gairės „(duomenys neskelbtini)“) grįsta duomenimis, surinktais iki 2020 m. (duomenys neskelbtini), t. y. vienerių metų senumo, tačiau pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija pareiškėjo gyvenamojoje vietoje per vienerių metų laikotarpį pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jam patirti rimtą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų.

45. Kadangi pareiškėjas nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Departamento Sprendimas ir Komisijos sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. A. M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė