c9a64ef8-e33d-4b52-ab09-9ba0f00f5d4d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-973-437/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01819-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 21., 15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei, dalyvaujant pareiškėjui J.

V., atsakovų atstovei Miglei Einorytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui M. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. V. skundÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J. V. padavė teismui patikslintÄ skundÄ (b. l. 30–33), kuriame praÅ¡o panaikinti:

Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2011-07-19 nutarimÄ Nr. 28-1-737 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas arba KD) 2011-08-01 sprendimÄ Nr. 2S-2652 „Dėl skundo nagrinėjimo“; priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde paaiÅ¡kina, kad kalėjimų departamentas, nagrinėdamas jo skundÄ dėl jam paskirtos nuobaudos, neatliko skunde nurodytų aplinkybių iÅ¡samaus tyrimo, Å¡aliÅ¡kai, atsižvelgiant tik į vienos pusės raÅ¡tiÅ¡kus iÅ¡aiÅ¡kinimus.Nurodo, kad 2011-07-19 apie 15.00 val. vyko nuteistųjų bendras susirinkimas, kuriame dalyvavo Vilniaus PN administracijos atstovai.

Susirinkimo pabaigoje įstaigos direktorius A. I. leido nuteistiesiems pasisakyti, nurodyti problemines situacijas, užduoti klausimus. Jis, norėdamas pasisakyti dėl administracijos pareigÅ«nų elgesio, dar prieÅ¡ susirinkimÄ sÄ siuvinyje užsirašė esminius dalykus, kuriuos bandė pristatyti susirinkimo metu. TokiÄ jo teisę nustato Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 2, 3 d., 10 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str., kuris Lietuvos Respublikos piliečiams laiduoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigÅ«nų darbÄ , apskųsti jų sprendimus ir draudžia persekioti už kritikÄ .Pažymi, kad susirinkimo metu jam iÅ¡tarus „Apsaugos priežiÅ«ros vyr. specialistas G.

L. labai grubus ir nemandagus, darbe jam trÅ«ksta emocinės kompetencijos, keikiasi taip, tarsi emocinę intelekto traumÄ bÅ«tų patyręs“, A. I. nutraukė jo pasisakymÄ , prižiÅ«rėtojai jį iÅ¡vedė iÅ¡ susirinkimo ir Vilniaus PN direktoriaus A. I. 2011-07-19 nutarimu Nr. 28-1-737 jam buvo paskirta nuobauda – 5 paroms uždaryti baudos izoliatoriuje.Teigia, kad jis pasisakydamas neįžeidinėjo pareigÅ«no, frazę „tarsi emocinę intelekto traumÄ bÅ«tų patyręs“ iÅ¡sakė be jokių draudžiamų vartoti žodžių.

Nurodo, kad Å¡iÄ aplinkybę gali patvirtinti susirinkime dalyvavę administracijos pareigÅ«nai bei nuteistieji. Teigia, kad neminėjo tokios frazės kaip „Dievas nedavė intelekto ir jis visiÅ¡kai neturi smegenų“, todėl nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 p. reikalavimų.Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai nevykdo savo pareigų tarnaudami įstatymui, visuomenei, negina visų žmonių nuo neteisėtų veiksmų, nesilaiko humanizmo principų, su nuteistaisiais elgiasi ciniÅ¡kai.Pažymi, kad neteisėtai atliko penkias paras baudos izoliatoriuje, kur negalėjo naudotis televizoriumi, raÅ¡yti laiÅ¡kus artimiesiems, skambinti telefonu (bendrauti su artimaisiais), apsipirkti parduotuvėje, neteko galimybės sveikai leisti laikÄ lauke bei sporto salėje, todėl jaučiasi pažemintas ir patyrė moralinį iÅ¡gyvenimÄ , dvasinį sukrėtimÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė savo skundÄ ir prašė jį tenkinti, remiantis jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad susirinkimo metu jis tik iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę apie vyr. specialisto elgesį. Teigė, kad Å¡ias aplinkybes gali patvirtinti susirinkime dalyvavę asmenys: Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas A. L., kiti pareigÅ«nai, nuteistieji (konkrečių asmenų nenurodė). Dažnai vartoja frazę „patyręs intelekto traumÄ â€œ, tačiau nemano, jog tai galima laikyti įžeidimu.Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 44–45), kuriame paaiÅ¡kina, kad nuteistajam J. V. 2011-07-19 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1-737 buvo paskirta nuobauda – 5 paros baudos izoliatoriuje. 2011-07-19 buvo gauti Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyr. prižiÅ«rėtojų A. B. ir A. B. tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriais pareigÅ«nai informavo Vilniaus PN direktorių, kad 2011-07-19 apie 15.15 val. bendro susirinkimo metu J. V. kitų nuteistųjų akivaizdoje įžeidė vyr. specialistÄ G.

L., sakydamas „jam Dievas nedavė intelekto ir jis visiÅ¡kai neturi smegenų“. Remdamasis surinkta dokumentine medžiaga, J. V. pasiaiÅ¡kinimu Vilniaus PN direktorius įvertino kilusiÄ situacijÄ ir paskyrė J. V. nuobaudÄ už jo padarytÄ nusižengimÄ .Mano, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui, J. V. ir pats neneigia, kad jis nepagarbiai ir įžeidžiančiai kalbėjo apie Vilniaus PN pareigÅ«nÄ , du kiti pareigÅ«nai savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksavo jo pasakytus žodžius ir padarytÄ pažeidimÄ , todėl nuobauda J.

V. paskirta teisėtai.Pabrėžia, kad turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir J. V. nepadarė jokios žalos.Teismo posėdyje atsakovų atstovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad Vilniaus PN direktorius dalyvavo susirinkime ir girdėjo pareiÅ¡kėjo pasisakymÄ , po pats incidentas buvo užfiksuotas pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose.Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, palaikė atsakovų pozicijÄ .

Nurodė, kad KD skundÄ nagrinėjo vertindamas surinktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas teisėtai.Skundas atmetamas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas J. V. ginčija Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. liepos 19 d. nutarimÄ Nr. 28-1-737 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 46–47, 59), kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – uždarymas 5 paroms į baudos izoliatorių ir Kalėjimų departamento 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ Nr. 2S-2652 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 71), taip pat praÅ¡o atlyginti jam 1000 litų dydžio neturtinę žalÄ , kuriÄ jis kildina iÅ¡ Vilniaus pataisos namų direktoriaus neteisėtų veiksmų, t. y. paskirtos nuobaudos, kuriÄ paskyrus jis 5 paroms buvo uždarytas į baudos izoliatorių.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), patvirtinto 2002-06-27 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-994 (byloje aktuali 2011-06-21 įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-07-05), 12 str. 1 dalyje įtvirtina bendra nuteistųjų pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.

Kodekso 110 str. 1 d. 1 punkte įtvirtina speciali nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (byloje aktuali 2010-04-26 taisyklių redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-04-30) 50 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.Vilniaus pataisos namų surinkta rašytinė medžiaga (b. l. 36–38, 48–49, 50–53, 56–58, 60–70) patvirtina, kad 2011 m. sausio 19 d. apie 15.15 val. bendro susirinkimo metu pareiškėjas J.

V. kitų nuteistųjų akivaizdoje įžeidė Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyr. specialistÄ G. L.. Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyr. prižiÅ«rėtojai A. B. (A. B.) ir A. B., dalyvavę bendrajame susirinkime, 2011 m. liepos 19 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 48, 49) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas susirinkimo metu įžeidė vyr. specialistÄ G. L., sakydamas „kad jam Dievas nedavė intelekto ir jis visiÅ¡kai neturi smegenų“.PareiÅ¡kėjo teigimu, jis tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 48, 49) ir skundžiamame nutarime (b. l. 46–47, 59) užfiksuotos frazės susirinkimo metu nesakė, nes savo kalbÄ buvo iÅ¡ anksto užsirašęs, tik, kalbėdamas apie vyr. specialistÄ G.

L., paminėjo, jog jis „tarsi emocinę intelekto traumÄ bÅ«tų patyręs“. Teismo posėdyje teismas pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui nurodyti asmenis, kurie galėtų patvirtinti jo teiginius, tačiau pareiÅ¡kėjas negalėjo nurodyti konkrečių asmenų.Kita vertus, pareiÅ¡kėjo teiginius paneigia jau minėtuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose įtvirtintas pareiÅ¡kėjo pasisakymo fragmentas, taip pat teismo posėdyje apklaustų kaip liudytojai Vilniaus pataisos namų darbuotojų parodymai. Liudytojai A.

B. ir A. B. patvirtino savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes, parodė, jog pareiÅ¡kėjas pareigÅ«nÄ G. L. pavadino „debilu“, „silpno proto“, sakė, kad jam „Dievas nedavė intelekto ir jis visiÅ¡kai neturi smegenų“, neatmeta galimybės, jog tarp pareiÅ¡kėjo ir pareigÅ«no G. L. galėjo bÅ«ti kažkoks konfliktas. Apklaustas kaip liudytojas vyr. specialistas G. L. parodė, kad susirinkime nedalyvavo, santykiai su nuteistuoju darbiniai, konfliktų su pareiÅ¡kėju neturėjo, kelis kartus pagal kompetencijÄ rengė atsakymus į pareiÅ¡kėjo skundus.

Liudytojų parodymai ir byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad 2011 m. liepos 19 d. vykusio susirinkimo metu kitų nuteistųjų akivaizdoje pareiÅ¡kėjas įžeidė Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyr. specialistÄ G. L., sakydamas „Dievas nedavė intelekto ir jis visiÅ¡kai neturi smegenų“, ir taip pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto reikalavimus. Be to, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo minimas teiginys „tarsi emocinę intelekto traumÄ bÅ«tų patyręs“ yra ne kÄ mažiau įžeidžiantis nei užfiksuotas skundžiamame Vilniaus pataisų namų direktoriaus nutarime.BVK 142 str. 1 ir 2 dalys nustato nuobaudas, kurios gali bÅ«ti skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ .

Nuobauda – pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų – yra nustatyta Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pagal BVK 143 str. 1 dalį ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 202 punktÄ skirti nuteistiesiems nuobaudas, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, turi teisę tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas.

BVK 142 str. 1 d. 4 punkte numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (BVK 143 str. 7 d.). Darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus pataisos namų direktorius nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ir pagrįstai, įvertinęs surinktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , skyrė paskyrė pareiÅ¡kėjui adekvačiÄ padaryto nusižengimo sunkumui nuobaudÄ â€“ uždarymÄ Ä¯ baudos izoliatorių 5 paroms. Kalėjimų departamentas, BVK 183 str. nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl 2011 m. liepos 19 d. nutarimu jam skirtos nuobaudos, 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. 2S-2652 nustatė, kad nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo paskirta pagrįstai.

Kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto, teismas nagrinėjamu atveju nenustatė faktinių aplinkybių, paneigiančių minėtÄ Kalėjimų departamento padarytÄ iÅ¡vadÄ .Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso normomis.

Deliktinė (t. y. dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių. CK 6.246–6.250 str. nustatytos sÄ lygos, kurios yra bÅ«tinos civilinei atsakomybei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sÄ lygos, bÅ«tinos atsirasti atsakomybei už žalÄ , padarytÄ valdžios institucijų neteisėtais veiksmais.

Remiantis Å¡io straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (t. y. dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams), privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina iÅ¡vada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra bÅ«tina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad Å¡i valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir kad bÅ«tent dėl to asmeniui buvo padaryta žala.

Terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Minėto įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246–6.250 str., CK 6.271 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti.

Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ Â tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebÅ«tina nustatyti, kad asmeniui yra padaryta ir turtinė žala. Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus jo nurodyto valdžios institucijos pareigÅ«no (CK 6.271 str. 2 d.) – Vilniaus pataisos namų direktoriaus – neteisėtus aktus (CK6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti Vilniaus pataisos namų direktoriaus veiksmai, susiję su nuobaudos pareiÅ¡kėjui paskyrimu, buvo neteisėti, t. y., kad Å¡ios įstaigos pareigÅ«nas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti.

PareiÅ¡kėjas neįrodė esminės sÄ lygos atsirasti valstybės civilinei deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 str., t.y. valdžios institucijos darbuotojo neteisėtų aktų. Nenustačius minėtos sÄ lygos negali bÅ«ti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų asmuo patyrė žalÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo J.

V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           Liuda Arlauskienė                                                                                                         Raimondas Blauzdžius                                                                                                         Liudmila Zaborovska