2025-09-24 Nr. AB-14862-3-62-3-00621-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-125-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00621-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės„

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos Žuvys“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos Žuvys“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovu UAB „Baltijos Žuvys“ (toliau – ir atsakovas) priteisti 1 884,62 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas nurodė, kad koncesijos sutarties pagrindu jam suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje. Atsakovas nėra sumokėjęs 1 884,62 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir Nekilnojamas turtas), apskaičiuotos ginčo laikotarpiu.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė jį atmesti bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Atsakovui priklausantis ginčo Nekilnojamas turtas yra nebaigta statyba, kurios baigtumas 58 procentai, jis nėra tinkamas eksploatuoti ir nėra naudojamas, todėl atliekos nesusidaro. Atsakovas nėra atliekų turėtojas, kaip tai numatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punkte.

3.2. Ginčo Nekilnojamasis turtas, kaip nebaigta statyba, nėra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos būtent šio įstatymo nuostatos.

3.3. Nekilnojamojo turto objektui nėra teikiama atliekų išvežimo paslauga, atsakovui pareiškėjas nėra perdavęs atliekų konteinerio, todėl realiai šiukšlių ar atliekų išvežimo paslauga neteikiama.

3.4. Vadovaujantis Nuostatais, pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Atsakovas dar 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą pareiškėjui dėl nulines metinės vietinės rinkliavos taikymo, tačiau prašymas neišnagrinėtas iki šiol, kaip ir nebuvo atlikta apžiūra vietoje, bei atliktos kitos procedūros. Atsakovas 2023 m. lapkričio 17 d. pakartotinai kreipėsi į pareiškėją.

3.5. Ginčo Nekilnojamojo turto objekte nėra tiekiama elektros energija ir vanduo.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 1 884,62 vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjui.

5. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 punktų, Nuostatų 4, 10, 18, 23, 24, 35 punktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

6. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatė, jog nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininku ginčo laikotarpiu buvo atsakovas, todėl konstatavo, kad Nuostatų prasme jis yra laikytina vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.

7. Teismas nustatė, kad atsakovui už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir liko nesumokėta 1 884,62 Eur skola. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą.

8. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog atsakovas 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. teikė prašymus dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo už Nekilnojamąjį turtą. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Atsakovas prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo pareiškėjui turėjo pateikti ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d., tačiau atsakovas prašymą teikė tik 2023 m. lapkričio 17 d., todėl pareiškėjas pagrįstai paskaičiavo atsakovui vietinę rinkliavą.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė Nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančių dokumentų. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas nepateikė akcinės bendrovės „ESO“ ir akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ pažymų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar paslaugos ginčo Nekilnojamojo turto objektui iš viso nebuvo teiktos ar nebuvo teikiamos konkretų laikotarpį. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų netinkamai paskaičiavęs mokėtinos vietinės rinkliavos dydžio sumą per ginčo laikotarpį.

10. Teismas konstatavo, kad vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, be to, pagal Rinkliavų įstatymo nuostatas, vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama.

11. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 884,62 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

III. 12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 3 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl 1884,62 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmesti.

13. Atsakovas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

13.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas pavėluotai pateikė prašymą pareiškėjui dėl nulinio tarifo taikymo už 2022 m., nes 2023 m. lapkričio 17 d. prašyme buvo prašoma taikyti nulinę metinę rinkliavą už 2022 ir 2023 m., tačiau šis prašymas nebuvo nagrinėjamas. Prašymas dėl nulinės metinės rinkliavos už 2023 m. buvo pateiktas laiku.

13.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad ginčo Nekilnojamasis turtas yra nebaigta statyba, jis nėra nekilnojamojo turto mokesčio objektu, be to, jam neteikiama komunalinių atliekų išvežimo paslauga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos 1 884,62 vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, konstatavęs, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti rinkliavą; tai, kad nekilnojamojo turto objektas nebaigtas statyti, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti rinkliavą.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis nėra atliekų turėtojas, nes nekilnojamojo turto objektas, kuris apmokestintas vietine rinkliava, yra nebaigtas statyti, todėl jam Nuostatai netaikytini, bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų ir atsakovo pozicijos vertinimu.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

18. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, atliekų tvarkymo išlaidas sumokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-580-1047/2023).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020).

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 ir kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018).

Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį

20. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie buvo išdėstyti nauja redakcija Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140. Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 4 punkte vietinės rinkliavos mokėtojai apibrėžiami kaip fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys Vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji Vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Savivaldybės tarybos (11 p.). Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (18 p.). Pastoviąją Vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, ir kurie pateikia Administratoriui šias aplinkybes įrodančius dokumentus (23 p.).

Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu.

Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.).

21. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. AD1-2571 „Dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaravimo“ (toliau – ir Įsakymas) nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, praėjusiais metais nenaudojęs nekilnojamojo turto ir pageidaujantis nemokėti vietinės rinkliavos kintamosios dalies, privalo ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui pateikti užpildytą nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaraciją ir dokumentus, patvirtinančius elektros energijos ir vandens sąnaudas atitinkamu laikotarpiu, arba sutikimą tuo tikslu tvarkyti asmens duomenis (1 p.). Šio Įsakymo 2 punktu buvo nustatyti bendri nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą patvirtinantys maksimalūs elektros energijos ir vandens sąnaudų dydžiai: 10 KWh elektros energijos per mėnesį (2.1 p.) ir 1 m3 vandens per nenaudojimo laikotarpį (2.2 p.). Įsakymo 3 punkte buvo nustatyta, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras turi teisę elektros energijos, vandens sąnaudų dydžius laikyti patvirtinančiais nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą, jei maksimalių elektros energijos, vandens sąnaudų dydžių viršijimo priežastį pripažins svarbia. Paprastai svarbia priežastimi laikoma: vandentiekio avarija, elektrinis šildymas, apsaugos signalizacija, nekilnojamojo turto objekto remontas.

22. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, patvirtinusi Nuostatus ir Įsakymą, galimą atleidimo nuo pastoviosios dalies tvarką siejo su atitinkamais dokumentais patvirtintomis aplinkybėmis, kad negyvenamajame statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, o galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką siejo su deklaracija, kad nekilnojamojo turto objektu nebus naudojamasi.

23. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise pastatą - žuvies perdirbimo cechą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir jis turėjo pareigą mokėti rinkliavą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Nuostatuose ir Įsakyme nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui prašymo atleisti jį nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo (atsakovas pareiškėjui teikė 017 m. rugsėjo 6 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. teikė prašymus dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo už Nekilnojamąjį turtą tačiau nepridėjo reikiamų pažymų apie elektros ir vandens suvartojimą ir kt.), todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo taikyti Nuostatuose numatytą lengvatą ir neskaičiuoti atsakovui kintamosios vietinės rinkliavos dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Iš atsakovo teiktų prašymų dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo matyti, kad atsakovas pareiškėjui nepateikė nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijos ir dokumentų, patvirtinančių elektros energijos ir vandens sąnaudas atitinkamu laikotarpiu ir jam nebuvo taikytos jokios rinkliavos mokėjimo lengvatos.

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovas nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes ginčo Nekilnojamojo turto objektas nėra nekilnojamojo turto mokesčio objektu, pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1 straipsnį, šis įstatymas nustato nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarką. Rinkliavų įstatymo (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o pagal 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi minimuose įstatymuose nurodytų mokesčių paskirtis iš esmės skirtinga, nes nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, o vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą objektas – paslaugos. Papildomai pažymėtina, jog nepaisant to, kad Nuostatai vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sieja su atliekų turėtoju, nuosavybės teise valdančiu vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo teiginiai, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatos, atmestini kaip nepagrįsti.

25. Įvertinus teisės aktų nuostatas bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė nesumokėtą vietinę rinkliavą. Atsakovas atsiliepime ir apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam nustatyta tvarka būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti rinkliavos.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos Žuvys“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė