c9a1e4f8-c5b5-446e-9c75-b7411237e524 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Valdas Vitunskas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-383-2014Teisėja Lidija Deksnienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00562-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.,2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo M.

A. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistojo Ž. J. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. A. ir Ž. J. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas: pagal BK 178 str. 2 d. (atvira S. N. turto vagystė) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu; pagal BK 180 str. 1 d. (S. N. plėšimas) perkvalifikavus iÅ¡ BK 180 str. 2 d. 2 ( dvejų) metų laisvės atėmimu; pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iÅ¡ A.

U. naudojamo sodo namelio) 1(vienerių) metų laisvės atėmimu. Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes, subendrintÄ bausmė M. A. paskirta 3 ( trijų) metų laisvės atėmimas. Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridėtos Å¡velnesnės 2013-07-11, 2013-07-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė M.

A. paskirta 5 (penki) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo 2013 m. gruodžio 19 d. Ä® bausmės laikÄ M. A. įskaičiuotinas laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime nuo 2011-11-17 iki 2012-04-17 ( BK 66 str.). Pagal BK 63 str. 9 d., M. A. į bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnius 2013-07-11, 2013-07-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžius. Ž. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (atvira S. N. turto vagystė) ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu.

Pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2d. (vagystė iš A. U. naudojamo sodo namelio) ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimu. Pagal BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant, galutinė bausmė Ž. J. paskirta 2 ( dveji) metai laisvės atėmimo. Pagal BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 ( šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A.

U. padarytÄ 628 Lt turtinę žalÄ , neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Pagal BK 180 str. 2 d. dėl plėšimo įsibraunant į S. N. butÄ Å½. J. iÅ¡teisintas neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. IÅ¡ Ž. J. ir M. A. solidariai priteista civilinei ieÅ¡kovei A. U. 628 Lt ( Å¡eÅ¡i Å¡imtai dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni litai) turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

M. A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2011-06-29 apie 17.30 val. prie prekybos centro „Dobilas“, esančio adresu Chemikų g. 1, Jonavoje, veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. J., turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , Ž. J. iÅ¡ S. N. rankų paėmus rankinę ir jÄ perdavus M. A., vėliau M. A. iÅ¡ rankinėje buvusios piniginės išėmus 922 litus, rankinę ir piniginę gražinus S. N. - atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ S. N. priklausantį turtÄ - 922 litus, tuo padarė nukentėjusiajam S. N. 922 litų turtinę žalÄ .

Be to, M. A. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-06-30 apie 03.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, S. N. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Jonava, panaudojo fizinį smurtÄ , tai yra sudavė nukentėjusiajam S. N. du smÅ«gius rankomis per galvÄ , bei grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtÄ , tai yra iÅ¡mesti S. N. per buto langÄ , taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ , S. N. priklausanti, turtÄ - 270 litų, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia C201“ 295 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam S. N. bendrÄ 565 litų turtinę žalÄ .Be to, M.

A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., už tai, kad jis 2011-11-10 apie 4 val. veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dalis atskirta į atskirÄ tyrimÄ , iÅ¡laužant langÄ , įsibrovė į patalpÄ â€“ O. U. priklausantį sodo namelį Nr. 4 sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Jonavos r., iÅ¡ kurio pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ A. U. priklausančius: bevertį krepšį, motorinį pjÅ«klÄ â€žStihl“ 628 litų vertės, akumuliatorinį suktuvÄ â€žDWT“ su akumuliatoriumi ir pakrovėju bendros 142,98 litų vertės, elektrinį smÅ«ginį gręžtuvÄ â€žDWT“ 126,72 litų vertės, kampinį Å¡lifuoklį „DWT“ 103 litų vertės, rankinį diskinį pjÅ«klÄ â€žDWT“ 262,35 litų vertės, du beverčius pjovimo Å¡lifavimo diskus, padarydamas nukentėjusiajai A.

U. bendrÄ 1263,05 litų turtinę žalÄ .Ž. J. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., už tai, kad jis 2011-06-29 apie 17.30 val. prie prekybos centro „Dobilas“, esančio adresu Chemikų g. 1, Jonavoje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , iÅ¡ S. N. rankų paėmus rankinę ir jÄ perdavus M. A., vėliau M. A. iÅ¡ rankinėje buvusios piniginės išėmus 922 litus, rankinę ir piniginę gražinus S. N. - atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ S. N. priklausantį turtÄ - 922 litus, tuo padarė nukentėjusiajam S. N. 922 litų turtinę žalÄ .

Be to, Ž. J. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2011-11-10 apie 4 val. veikdamas bendrininkų grupėje su M. A. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dalis atskirta į atskirÄ tyrimÄ , iÅ¡laužant langÄ , įsibrovė į patalpÄ â€“ O. U. priklausantį sodo namelį Nr. 4 sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) Jonavos r., iÅ¡ kurio pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ A. U. priklausančius: bevertį krepšį, motorinį pjÅ«klÄ â€žStihl“ 628 litų vertės, akumuliatorinį suktuvÄ â€žDWT“ su akumuliatoriumi ir pakrovėju bendros 142,98 litų vertės, elektrinį smÅ«ginį gręžtuvÄ â€žDWT“ 126,72 litų vertės, kampinį Å¡lifuoklį „DWT“ 103 litų vertės, rankinį diskinį pjÅ«klÄ â€žDWT“ 262,35 litų vertės, du beverčius pjovimo Å¡lifavimo diskus, padarydamas nukentėjusiajai A.

U. bendrÄ 1263,05 litų turtinę žalÄ .Nuteistasis M. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį persvarstyti ir jį iÅ¡teisinti. Skunde nurodė, jog nuosprendis priimtas neteisingai, neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, nebuvo iÅ¡tirtos visos bylos aplinkybės. Teigia, jog nukentėjusysis S. N. ir liudytojas V. P. davė melagingus parodymus, tvirtina, kad S. N. davė parodymus bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.Nuteistasis Ž. J. apeliaciniu skundu panaikinti 2013-12-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iÅ¡ O.

U. priklausančio sodo namelio, ir priimti naujÄ nuosprendį - Ž. J. iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat praÅ¡o panaikinti minėtÄ nuosprendį dalyje dėl BK 178 str. 2 d. dėl atviros svetimo turto vagystės iÅ¡ S. N. ir priimti naujÄ nuosprendį - nutraukti bylÄ , atleidžiant Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.Nuteistasis Ž. J. skunde nurodė, jog nuosprendis priimtas neįrodžius jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., sudėties epizode dėl vagystės iÅ¡ O.

U. priklausančio sodo namelio bei grįstas įrodymais, gautais pažeidžiant BPK normas. Teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį remdamasis liudytojo V. P. parodymais, laikydamas juos nuosekliais ir patvirtinančiais Ž. J. kaltę. Byloje vieninteliu įrodymu, kuriuo remiantis Z. J. atžvilgiu dėl vagystės iÅ¡ O. U. sodo namelio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo liudytojo V. P. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime. Teisminio nagrinėjimo metu V. P. Å¡ių parodymų nepatvirtino ir nurodė, kad jis yra turėjęs galvos traumÄ , jo lėta atmintis, yra baigęs palengvintÄ pagrindinės mokyklos kursÄ , nurodė, kad geria vaistus, blogai užmiega, kad ikiteisminiame tyrime jo atžvilgiu buvo naudotas smurtas, teigė, kad kai jį sulaikė, “iÅ¡ karto daužė su kulokais atsistoję“, jis apklausai buvo atvestas su antrankiais. V.

P. parodymų laikyti pagrįstais ir nuosekliais negalima. Jo parodymai gauti pažeidžiant BPK 20 str. nuostatas, t.y. gauti neteisėtai Å¡is asmuo negalėjo bÅ«ti apklaustas liudytoju, nes Å¡is procesinis statusas pažeidė jo teisę į gynybÄ , kadangi asmuo buvo priverstas pasakoti apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų, parodymų davimÄ ; tai, kad V. P. negalėjo bÅ«ti apklausiamas liudytoju patvirtina ir kita aplinkybė - Å¡is asmuo 2011-11-10 05:07 val. buvo pristatytas į Jonavos rajono PK ir 05:10 val. ir kaip įtariamasis patalpintas į laikino sulaikymo patalpÄ , iÅ¡ kurios iÅ¡leistas 2011-11-10 d. 08:50 val., t.y. vadovaujantis BPK 21 str. 2 d. nuostatomis, jis kaip asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , arba kaip asmuo, apklausiamas apie veikÄ , kurios padarymu jis įtariamas, nuo sulaikymo momento turėjo teisę turėti gynėjÄ ir tokia teisė ne tik turėjo bÅ«ti jam iÅ¡aiÅ¡kinta, tačiau ir užtikrinta; tai, kad galimai V.

P. buvo daromas spaudimas patvirtina ir tai, kad nors Å¡is asmuo iÅ¡ laikino sulaikymo patalpos iÅ¡leistas 2011-11-10 d. 08:50 val., jis realiai iÅ¡ komisariato patalpų nebuvo iÅ¡leistas.Nuteistasis Ž. J. savo skunde pažymėjo, kad iÅ¡ pateiktų teismui medicininių duomenų matyti, jog V. P. yra nustatyta diagnozė: organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Ž. J. nuo pat pradžių prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ - atvirÄ svetimo turto vagystę iÅ¡ nukentėjusiojo S. N., jis atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalÄ .

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad jokių pretenzijų Ž. J. neturi, jis jo atsiprašė, atlygino žalÄ ir jie susitaikė. Kadangi Z. J. neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, jo atžvilgiu nėra pradėtų jokių ikiteisminių tyrimų, dėl ko yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai nuteistųjų apeliacinius skundus palaikė ir prašė juos tenkinti.Prokuroras nuteistųjų skundus prašė atmesti.

Nuteistųjų M. A. ir Ž. J. apeliaciniai skundai atmestini. Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo pagrindinius praÅ¡ymus ar esminius argumentus.Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog M.

A. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir Ž. J. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. yra įrodyta. Pripažindamas M. A. ir Ž. J. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nei nuteistojo M. A. nei nuteistojo Ž. J. apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M.

A. ir Ž. J. kaltės. Dėl nuteistojo M. A. apeliacinio skundo.Nuteistojo M. A. skundo argumentai, jog nuosprendis priimtas neteisingai, neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, neiÅ¡tyrus visų bylos aplinkybių, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas, praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti ir nuosprendį panaikinti, nenurodė jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo, nustatinėti ar jie atitinka faktines bylos aplinkybes bei skundžiamÄ nuosprendį naikinti.

Apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas deklaratyvus ir nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. A. kaltu padariusį nusikalstamas veikas numatytas BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vertino nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklÅ«s bei neprieÅ¡taringi, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais raÅ¡ytiniais byloje surinktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir jų pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas bei pagrįstai pripažino M.

A. kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų neatkartoja. Savo apeliaciniame skunde M. A. taip pat nurodė, jog nukentėjusysis S. N. ir liudytojas V. P. davė melagingus parodymus. Skunde teigiama, jog liudytojas S. N. davė parodymus bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Å ie nuteistojo skundo argumentai niekuo nepagrįsti, todėl atmetami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nukentėjusysis S. N. duodamas parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jo duoti parodymai buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys, atitinkantys bylos faktinėms aplinkybėms, todėl teismui nekilo jokios abejonės dėl S. N. duotų parodymų teisingumo ir pagrįstumo.

Duomenų apie tai, kad S. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, bÅ«tų apsvaigęs nuo alkoholio, nėra. Dėl liudytojo V. P. parodymų vertinimo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos iÅ¡sakytai pozicijai. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi minėto liudytojo parodymais duotais 2012-02-07 (t. 1 b. l. 85), kuriuose jis patvirtino savo 2011-11-10 parodymus bei nurodė, kad nusikaltime dalyvavo ir M. A.. Kaip matyti iÅ¡ 2012-03-16 akistatos su įtariamuoju M. A. metu, V. P. parodė, kad 2011-11-10 į sodų bendrijÄ jis vežė M.

A., Ž. J. ir N. M. (t. 2 b. l. 84). Akistata tarp V. P. ir M. A. buvo atlikta dalyvaujant įtariamojo gynėjui, liudytojas V. P. nesutiko su M. A. parodymais ir patvirtino savo parodymus duotus anksčiau. Liudytojo V. P. parodymai, neprieÅ¡taravo kitiems byloje surinktiems įrodymams bei nekėlė abejonių, kad M. A. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ numatyta BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės įsibraunant į A. U. naudojamÄ sodo namelį). Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojas V.

P. nuteistÄ jį M. A. teisinančius parodymus turėjo galimybę duoti ir 2012-02-07 liudytojo apklausos metu, ir 2012-03-16 akistatos metu, kai nebuvo sulaikytas, tačiau to nepadarė, byloje nenustatyta, kad liudytojo santykiai su M. A. yra prieÅ¡iÅ¡ki, kad jis galėjo jį apkalbėti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta M. A. skundo argumentus dėl V. P. melagingų parodymų davimo, kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos nuomone M. A. pasirinkta taktika neigti savo kaltę bei tvirtinti, kad liudytojas V.

P. ir nukentėjusysis S. N. duoda melagingus parodymus, vertintina, kaip gynybos pozicija, kuria pastarasis siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl nuteistojo Ž. J. apeliacinio skundo.Nuteistojo Ž. J. apeliacinio skundo argumentai, jog nuosprendis priimtas neįrodžius Ž. J. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., sudėties epizode dėl vagystės iÅ¡ O. U. priklausančio sodo namelio bei argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį remdamasis liudytojo V.

P. parodymais, laikydamas juos nuosekliais ir patvirtinančiais Ž. J. kaltę, nors teisminio nagrinėjimo metu Å¡ių parodymų nepatvirtino, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl liudytojo V. P. parodymų patikimumo, teigiant, jog jo parodymai gauti pažeidžiant BPK 20 str. nuostatas, t.y. gauti neteisėtai, kadangi Å¡is asmuo negalėjo bÅ«ti apklaustas liudytoju, nes Å¡is procesinis statusas pažeidė jo teisę į gynybÄ . Nors nuteistasis Ž. J. ir neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl vagystės iÅ¡ O.

U. priklausančio sodo namelio, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Ž. J. kaltė įrodyta. Kaip jau buvo minėta apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos iÅ¡sakytai pozicijai, dėl V. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vertinimo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė, skundžiamame nuosprendyje, kuriais liudytojo V. P. parodymais remiasi, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį Ž. J. atžvilgiu, o kuriais nesivadovauja, o apeliacinės instancijos teismas jau aptarė liudytojo V.

P. parodymų vertinimÄ ir jų neatkartoja. Liudytojas V. P. apklausiamas liudytoju 2012-02-07 patvirtino savo parodymus duotus 2011-11-10, taip pat pasiliko prie savo duotų ankstesnių parodymų jį apklausiant ir akistatos su Ž. J. metu (t. 2 b. l. 17), nors turėjo galimybę jau tuo metu nurodyti aplinkybes, kad ikiteisminiame tyrime jo atžvilgiu buvo naudotas smurtas, kad sulaikytas buvo daužomas „su kulokais“ ir kad jis pirminiai apklausai buvo atvestas su antrankiais. Tačiau Å¡ių aplinkybių V.

P. nenurodė, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie smurto naudojimÄ prieÅ¡ jį 2011-11-10, liudytojas niekur nesikreipė dėl sužalojimų, medicininiuose dokumentuose jam padaryti sužalojimai nėra užfiksuoti. Tik apklausiant V. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikiama nauja versija, kad į sodų bendrijÄ â€žVarnutė“ 2011-11-10 naktį, V. P. važiavo ne su nuteistaisiais M. A. ir Ž. J., o su panele, su kuria buvo susipažinęs Svetainėje. Teismo posėdžio metu perskaičius jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas V.

P. pripažino, kad paraÅ¡as po protokolais jo, pripažino, kad tyrėjai sakė teisybę, nes tada viskÄ geriau prisiminė, tačiau Å¡iuo metu nieko apie savo parodymus neprisimena, nes praėję daug laiko ir geria vaistus (t. 3 b. l. 88). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013-10-31 teisiamajame posėdyje duotus liudytojo V. P. parodymus vertino kaip siekimÄ padėti nuteistiesiems iÅ¡vengti atsakomybės, ir Å¡iuos parodymus vertino kaip melagingus.Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž.

J. teigia, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį epizode dėl vagystės iÅ¡ sodo namelio, grindė liudytojo V. P. parodymais, kurie duoti asmens, turinčio psichikos, kadangi iÅ¡ pateiktų teismui medicininių duomenų matyti, jog V. P. yra nustatyta diagnozė: organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klės.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų, duodant pirminius parodymus 2011-11-10 liudytojas V. P. buvo blaivus (t. 1 b. l. 82), objektyvių duomenų apie tai, kad minėtas liudytojas duodamas parodymus 2012-02-07 buvo neblaivus ar sergantis lėtine psichine liga, nėra.

Iš Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktų duomenų matyti, jog V. P. Jonavos psichikos sveikatos centre lankėsi 2011-06-02, jam nustatytas asmenybės sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, vėliau psichikos centre nesilankė ir nesigydė (t. 3 b. l. 135). Kitų objektyvių duomenų apie tai, kad V. P. sirgtų kokiomis nors lėtinėmis psichikos ligomis, nėra. Minėto liudytojo parodymai, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, nekelia abejonių, kad nuteistasis Ž.

J. ir M. A. padarė jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl nuteistojo skundo argumentas, kad teismas rėmėsi liudytojo, kuris turi psichikos sutrikimų, parodymais, atmestini kaip nepagrįsti. Nuteistasis Ž. J. taip pat apeliacinių skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ nuosprendį dalyje dėl BK 178 str. 2 d. dėl atviros svetimo turto vagystės iÅ¡ S. N. ir priimti naujÄ nuosprendį - nutraukti bylÄ , atleidžiant Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.

Nuteistasis mano, jog apeliaciniam teismui jį iÅ¡teisinus pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iÅ¡ sodo namelio), teismas turėtų pagrindÄ taikyti BK 38 str. ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius. Apeliacinis teismas atmeta nuteistojo Ž. J. skundo argumentus dėl BK 38 str. taikymo. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Pirmosios instancijos teismas Ž. J. atžvilgiu netaikė BK 38 str., jo neatleido nuo atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., dėl atviros S. N. turto vagystės bylos dalies nenutraukė, teismui nebuvo pagrindo manyti, kad Ž.

J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, Ž. J. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymÄ , pagrindo jį iÅ¡teisinti pagal BK 178 str. 2 d., (dėl vagystės iÅ¡ A. U. naudojamo sodo namelio) teisėjų kolegija nemato. Dėl minėtos vagystės nuteistasis Ž. J. neprisipažino, žalos nukentėjusiajai neatlygino. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog susitaikymas su nukentėjusiuoju S. N. nėra įformintas įstatymo nustatyta tvarka.

Ä®vertinus tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pagrindo, taikyti nuteistajam Ž. J. BK 38 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nėra, kadangi neįvykdyti minėtame straipsnyje numatyti reikalavimai. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos M.

A. iÅ¡laidų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. yra numatyta teisė gauti teisinę pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Atsižvelgiant į tai, jog nei pačioje pažymoje, nei teismo posėdyje proceso dalyviai nepateikė jokių praÅ¡ymų, susijusių su Å¡ios pažymos pateikimu, teisėjų kolegijÄ pateiktÄ pažymÄ vertina kaip informacinio pobÅ«džio pažymÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Nuteistųjų M. A. ir Ž. J. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos primininkas                                        Valdas Vitunskas Teisėjai                                                    Algerdas Urbšys Viktoras Preikšas