2017-05-31 Nr. AB-11287-3-61-3-04060-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. eA-3848-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04060-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) direktoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. A1-203 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir įsakymas Nr. A1-203).

Nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam skirta pažeidus tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką (procedūrą), nesant visų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, paskirta nuobauda yra per griežta, taigi, įsakymas Nr. A1-203 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad netinkamą kapinių priežiūros organizavimo faktą galima kvalifikuoti kaip tarnybinį nusižengimą, nes pareiškėjas (be kitų) pažeidė: Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. A-350 patvirtintų (duomenys neskelbtini) veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12.15 punktą; Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. A-158 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.18, 7.20 punktus; Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 30 d. sprendime Nr. T-49 patvirtinto Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1207 patvirtinto Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8 punktą. Tarnybinis nusižengimas padarytas dėl teisės aktų nesilaikymo, o jo padarymo forma – aplaidumas, vykdant Seniūno funkcijas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas turi 4 galiojančias tarnybines nuobaudas: Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. A1-214 ir 2016 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. A1-42 pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – 2 papeikimai, 2016 m. gegužės 12 d. įsakyme Nr. A1-62 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, 2016 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. A1-71 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, todėl ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų galimo pažeidimo teismas, pirma, sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, esą, Savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (6.26)A4-639 (toliau – ir Pranešimas) surašytas nenurodant, kokių nusižengimų padarymu įtariamas pareiškėjas, nenurodant konkrečių pareiškėjo veiksmų (neveikimo), pažeidimo padarymo laiko ir kitų reikšmingų aplinkybių, nėra pagrįsti, nes pareiškėjo neveikimas yra aiškiai nurodomas Pranešime, iš kurio galima suprasti, kad pareiškėjas yra kaltinamas netinkamu pareigų vykdymu, t. y. neatlikimu tam tikrų Pranešime nurodomų pareigų.

Antra, pareiškėjo teiginys, jog pareiškėjo tarnybinį nusižengimą galbūt tyrė net 2 skirtingos komisijos, todėl Komisija, sudaryta tirti tarnybinį pažeidimą, jo galbūt netyrė, yra grindžiamas prielaida, todėl negali būti laikomas pagrįstu.

Trečia, 2016 m. rugsėjo 6 d. išvadoje Nr. (6.26)A4-698 „Dėl A. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) yra aiškiai nurodoma, kad pareiškėjas netinkamai organizavo kapinių priežiūrą, kad tai vertintina kaip tarnybinis pažeidimas, nes pareiškėjas nevykdė nurodomuose teisės aktuose nurodomų seniūno funkcijų. Išvadoje pabrėžiama, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl teisės aktų nuostatų nepaisymo, dėl aplaidumo vykdant seniūno pareigas.

Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties elementų galimo nebuvimo teismas nustatė, kad pareiškėjas į UAB „Švenčionių švara“ kreipėsi pirmą kartą tik 2016 m. liepos 19 d., t. y. po to, kai buvo gautas 2016 m. liepos 13 d. Seniūnaičio pareiškimas dėl Seniūnijos darbo (toliau – ir Pareiškimas) ir sudaryta komisija Pareiškime nurodytoms aplinkybėms ištirti. Dar daugiau, tiriant galimą tarnybinį pažeidimą, gautas gyventojų nepasitenkinimą kapinių tvarkymu išreiškiantis raštas, taip pat elektroninėje byloje esančiomis nuotraukomis nustatyta, kad kapinės nebuvo tvarkingos, kad seniūnas netinkamai organizavo kapinių priežiūrą.

Dėl nuobaudos griežtumo teismas konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu priimant skundžiamą įsakymą jam galiojo keturios tarnybinės nuobaudos. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas tinkamai, neviršydamas savo administracinės diskrecijos, kvalifikavo pareiškėjo padarytą pažeidimą, atsižvelgęs į sunkinančias aplinkybes.

Įvertinęs išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas atmestinas.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Teismui padarius išvadą, kad paskirta nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui, pakeisti skundžiamą sprendimą, paskiriant pareiškėjui švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjas teikia procesinio pobūdžio prašymą – sujungti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. eA-2593-520/2017, eA-2822-756/2017, eA- 654-552/2017 su šia administracine byla. Paaiškina, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, paskirta atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui tai yra ketvirtoji tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dėl visų ankstesnių trijų tarnybinių nuobaudų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamos trys skirtingos administracinės bylos – Nr. eA-2593-520/2017, eA-2822-756/2017, eA-654-552/2017. Atsižvelgęs į tai, kad ginčai dėl ankstesnių nuobaudų nėra pasibaigę, o šios nuobaudos buvo ginčijamu įsakymu paskirtos nuobaudos pagrindas, prašo visas administracines bylas sujungti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja skunde išdėstytus argumentus, susijusius su, pareiškėjo teigimu, tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos nesilaikymu. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas pažeidė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977), (toliau – ir Taisyklės) 7 punktą. Tvirtina, kad atsakovas užkirto galimybę pareiškėjui visapusiškai įvertinti jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai ginti savo teises, naudotis nušalinimo teise, nesilaikė tyrimo skaidrumo, objektyvumo, teisinio aiškumo, teisėtumo kriterijų, dėl to tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas pažeidžiant ir Taisyklių 12 bei 13 punktų reikalavimus. Pareiškėjas laiko pažeidimo sudėtį esant neįrodyta ir nepagrįsta, nurodytų teisės aktų pažeidimas nėra akivaizdus, dėl ko tarnybinė nuobauda jam skirta neteisėtai ir nepagrįstai, nesant visų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, be to, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl spręstinas klausimas dėl tarnybinės nuobaudos pakeitimo į švelnesnę.

Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo apeliaciniu skundu atsiliepime nesutinka ir apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Prašo administracinių bylų nesujungti, o pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimu administraciniu procesu. Atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio prašymas nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiomis pat aplinkybėmis, kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo A. P. skundą dalykas – atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. A1-203 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš (duomenys neskelbtini) pareigų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčijamu įsakymu griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, skirta atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui per vienerių metų laikotarpį buvo paskirtos ir galiojo keturios tarnybinės nuobaudos: papeikimas pagal atsakovo 2015 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. A1-214, griežtas papeikimas pagal atsakovo 2016 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. A1-71, papeikimas pagal atsakovo 2016 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. A1-42, pastaba pagal atsakovo 2016 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. A1-62.

Pagal aktualų teisinį reguliavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje, nesant šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėties, griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, gali būti paskirta tik tokiu atveju, kai prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d.).

Iš ginčijamo 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymo matyti, kad pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas už tarnybinį nusižengimą, t. y. nebuvo nustatyta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėtis. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje byloje svarbia aplinkybe tampa nuobaudos – griežto papeikimo – paskyrimo per paskutinius 12 mėnesių fakto nustatymas.

Ginčijamame įsakyme nurodyta, kad be kitų nuobaudų, pareiškėjui atsakovo 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-71 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Taigi, viena vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šią teisingam bylos išnagrinėjimui svarbią aplinkybę.

Antra vertus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėl atsakovo 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A1-71, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo padavęs skundą (administracinė byla Nr. eI-7948-331/2016). Šioje byloje ginčijamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo metu administracinėje byloje Nr. eI-7948-331/2016 buvo pateiktas pareiškėjo apeliacinis skundas (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pradėta byla Nr. eA-2822-756/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02519-2016-9). Šiuo metu byla neišnagrinėta, posėdžio data nepaskirta.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aptartoje administracinėje byloje bus nustatytas šios bylos teisingam išsprendimui esminis faktas, t. y. ar pareiškėjui buvo pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Priešingu atveju, tokios nuobaudos paskyrimą pripažinus neteisėtu, nagrinėjamoje byloje Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas taptų nepagrįstu faktinėmis aplinkybėmis, todėl – neteisėtu. Taigi, tokio fakto – griežto papeikimo paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo – nustatymas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, dar pirmosios instancijos teisme turėjo būti įvertinta, ar yra prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir paminėtos administracinės bylos Nr. eA-2822-756/2017, bei išspręstas šios administracinės bylos sustabdymo klausimas iki tol, kol bus išnagrinėta paminėta administracinė byla. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir iš anksto, t. y. nesulaukęs administracinės bylos baigties, nusprendė, kad ginčijamas atsakovo įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl paminėtų priežasčių, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nagrinėjamu atveju padarytas proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui (ABTĮ 146 str. 1 d.) bei sudaro kliūtis, nesusiaurinant pareiškėjo procesinių teisių apimties, šią bylą visapusiškai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi teismo sprendimas naikinamas dėl procesinio pažeidimo ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo esmės nenagrinėtini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius