2019-01-14 Nr. AB-1661-3-61-3-03433-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1598-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03433-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybės tarnybos departamentas) dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos, 31 647 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. dėl įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos, 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo nepagrįstai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad dirba Skyriuje (duomenys neskelbtini), o atsakovas, apskaičiuodamas atlyginimą, nepagrįstai jai nemokėjo visų priklausančių priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Tokiu būdu, t. y. nemokant priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą pažeidžiama teisė į teisingą atlyginimą už atliktą darbą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-291 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-788 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus“ pakeitimo“ nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo patvirtinti nauji normatyvai vyresniajam specialistui (pašalpoms) – 336 pašalpų ir kitų išmokų skyrimo atvejai per mėnesį (16 per dieną), bet minėti normatyvai buvo nuolat viršijami. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnį valstybės tarnautojams turi būti mokamos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, o Lietuvos Respublikos darbo kodekso 197 straipsnyje nustatyta, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau, taigi šiuo atveju buvo visos priemokų skyrimui būtinos sąlygos.

3. Pareiškėja teigė, kad keletą kartų raštu ir žodžiu kreipėsi į Skyriaus vedėją, prašydama atsižvelgti į 2011 m. liepos 1 d. patvirtintus normatyvus, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta. Priemokų mokėjimas yra privalomas, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai. Iš atsiskaitymo lapelių matyti, jog už padidintą darbo krūvį 2013 m. vasario ir kovo mėnesiais pareiškėjai buvo mokami priedai, tačiau jie buvo neproporcingai maži, palyginus su padidėjusiu darbo krūviu. Pareiškėja prašomos priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies dydį apskaičiavo, atsižvelgdama į pareiginės algos dydį ir įprastą darbo krūvį viršijantį darbo mastą. Pagal Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami delspinigiai, kurių dydis yra 0,07 proc. priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant delspinigius skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų.

4. Pareiškėja skunduose taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ne kartą kaltino pareiškėją dėl laiku nepaskirtų pašalpų, nors tai įvyko ne dėl jos kaltės. Pareiškėjos nuomone, tokiais nepagrįstais kaltinimais atsakovas kėsinosi pažeisti pareiškėjos garbę ir orumą. Darbdavys turi raštu pranešti darbuotojui apie keičiamą darbo mastą arba apmokėjimo už darbą sąlygas, tačiau pareiškėja apie tai nebuvo informuota. Darbo krūvis pareiškėjai padidintas neteisėtai ir nepagrįstai, nes papildomas darbo krūvis jai buvo skirtas be jos sutikimo. Pareiškėja teigė, kad ginčo laikotarpiu dirbo itin rizikingomis ir sudėtingomis darbo sąlygomis, t. y. darbo krūvis buvo itin didelis, dirbti reikėjo su nesaugiai veikiančia programine įranga, pareiškėja nebuvo supažindinta su programos veikimu, jos funkcijomis ir galimybėmis. Valdybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. V-291 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-788 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus“ pakeitimo“ nustatytas darbo krūvis sudaro sąlygas išsamiai susipažinti su bylos medžiaga, objektyviai ją įvertinti ir priimti sprendimą nustatytu terminu. Todėl labai svarbu atsižvelgti į adekvatų darbo krūvį, kadangi nuo jo priklauso teisė į teisingą atlygį, saugą ir sveikatą tarnyboje.

5. Pareiškėja teigė, kad dėl atsakovo pareigų nevykdymo, t. y. tinkamo programos veikimo neužtikrinimo, ji negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų. Todėl atsakovas, nesudaręs tinkamų sąlygų dirbti, yra atsakingas dėl netinkamo pareiškėjos pareigų atlikimo. Programos veikimo trikdžiai trukdė pareiškėjai tinkamai atlikti tiesiogines savo funkcijas, t. y. laiku ir teisingai paskirti pašalpas, todėl turėtų būti atlyginama pareiškėjos patirta žala. Pareiškėjos manymu, ji turi teisę dirbti su testuota, saugia ir gerai veikiančia programine įranga. Darbdavys turi užtikrinti normalias darbo sąlygas, kad darbuotojai galėtų įvykdyti darbo normas, t. y. darbdavys negali reikalauti iš darbuotojų tinkamai įvykdyti jiems paskirtas užduotis, jei nevykdo savo pareigos užtikrinti tinkamą darbo organizavimą.

6. Pareiškėja teigė, kad dėl didelio darbo krūvio ir nuolatinių programos sutrikimų darbe patyrė didesnę nervinę ir emocinę įtampą, dėl ilgą laiką trunkančio darbo krūvio viršijimo atsirado nuovargis. Per didelis darbo krūvis, darbo laiko normų viršijimas sukėlė (duomenys neskelbtini), kuri susidarė dėl ilgalaikio streso, šie neteisėti veiksmai sudaro pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui atlyginimo, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas paprastai yra silpnesnė teisinių darbo santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo santykių šaliai, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už teisinius darbo santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai. Neturtinės žalos dydį (20 000 Lt) pareiškėja nustatė atsižvelgusi į ilgą pažeidimų laikotarpį, neturtinių vertybių, kurioms pakenkta, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

7. Atsakovas Skyrius, atstovaujantis ir atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.

8. Skyrius paaiškino, kad pareiškėja, kaip Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) turėjo vykdyti jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigybės aprašymuose bei kituose Skyriaus vidaus teisės aktuose nėra ir negali būti nurodytas konkretus skiriamų pašalpų bei kitų vykdomų funkcijų kiekis, būtinas pareiškėjos pareiginei algai gauti, šias pareigas vykdančio valstybės tarnautojo darbo krūvis kiekvieną dieną gali skirtis. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus nustatymo normatyvai (toliau – ir Normatyvai), kuriais remiasi pareiškėja, nebuvo ir nėra skirti teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo krūviui nustatyti, jie yra skirti teritorinio skyriaus pareigybių skaičiui nustatyti.

Pašalpų skyrimas yra tik viena iš funkcijų, kurią turi vykdyti pareiškėja. Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus darbą planuoja, organizuoja ir kontroliuoja šio skyriaus (duomenys neskelbtini), kuris yra pareiškėjos tiesioginis vadovas, ir viena iš jo funkcijų yra užtikrinti tolygų darbų paskirstymą skyriaus specialistams. Tiesioginis vadovas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymus neskirti papildomų darbų, jos gebėjimus bei susiklosčiusias aplinkybes, ne tik nepaveda I. D. atlikti papildomų užduočių, bet ir nereikalauja iš jos, kad būtų vykdomos visos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos.

Dėl šios priežasties pareiškėjos paskirtų pašalpų kiekis statistiškai yra vienas iš didesnių, lyginant su kitais skyriaus specialistais, tačiau tai nereiškia, kad ji dirba didesniu krūviu. Priemoka, dėl kurios kilo ginčas, valstybės tarnautojui mokama, jeigu vykdoma įprastą darbo krūvį viršijanti veikla, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Pareiškėja savo reikalavimus grindė atsižvelgdama tik į skirtų pašalpų kiekį, bet neįrodė, kad vykdė ir kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

Pareiškėjos darbo krūvio vertinimas remiantis tik Normatyvais yra nepagrįstas. Skyriaus specialistų darbo krūvį analizuoja tiesioginis vadovas ir, esant pagrindui, siūlo Skyriaus direktoriui skirti priemokas. Direktorius, atsižvelgdamas į tiesioginio vadovo siūlymą bei įvertinęs įstaigos finansines galimybes, sprendžia klausimą dėl priemokų specialistams skyrimo ir dėl jų dydžio. Pareiškėjos teismui pateiktuose skaičiavimuose dėl neišmokėtos atlyginimo dalies priteisimo nepaisoma Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytos maksimalios priemokų sumos, t. y. 60 proc. pareiginės algos, ribojimo.

Pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai nebuvo mokama priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, nes, išanalizavus visų Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistų vidutinį darbo krūvį, pareiškėjos darbo krūvis nebuvo didesnis. Esant padidėjusiam darbo krūviui, priemokos yra mokamos, tai patvirtina 2013 m. vasario–kovo mėn. priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą (po 20 proc.), kurios buvo skirtos daugumai minėto skyriaus specialistų, taip pat ir pareiškėjai. Pareiškėjos teiginiai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimo, dėl nesaugios programinės įrangos nepagrįsti.

Kompetentingos institucijos nenustatė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų Skyriuje, o darbuotojų sveikata dėl galimų kenksmingų faktorių yra periodiškai tikrinama. Pareiškėjos sveikata tikrinta 2013 m. sausio 11 d. ir pateikta medicininė išvada, kad ji gali dirbti, jokių medicininių įrašų apie nustatytas ligas ar pakenkimą sveikatai pareiškėjos medicininėje knygelėje nėra. Atsakovas neatliko pareiškėjos atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, o ji nepateikė jokių įrodymų, kad jos sveikata sutriko ir ji patyrė neigiamus išgyvenimus dėl Skyriaus kaltės.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepimuose į skundą su prašė jį atmesti.

10. Valdyba palaikė Skyriaus poziciją ir argumentus. Valdybos direktoriaus tvirtinamas Skyriaus pareigybių skaičius neturi viršyti teisės aktais nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus. Nustatant Normatyvus ir pareigybių skaičių, yra analizuojami Valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų pateikti pasiūlymai ir veiksniai, turintys įtakos Normatyvų nustatymui, kaupiami ir analizuojami duomenys apie atliekamas funkcijas. Fondo administravimo įstaigos, tvirtindamos savo įstaigos pareigybių skaičių, steigdamos ir naikindamos pareigybes, turi vadovautis Valdybos direktoriaus konkrečiai įstaigai patvirtintu pareigybių skaičiumi, tačiau Normatyvai nėra skirti darbuotojų darbo krūviui nustatyti, o naudotini tik įstaigos pareigybių skaičiui apskaičiuoti. Pareiškėjos teisės į ginčijamą priemoką atsiradimui konstatuoti būtina nustatyti įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimą, kurį privalo įrodyti pareiškėja. Pareiškėjos pozicija dėl tariamai padidėjusio jos įprastinio darbo krūvio paremta vien paskirtų pašalpų skaičiumi, kuris savaime nepatvirtina, kad pareiškėja atliko (atlieka) įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, nes tai tėra viena iš keleto Skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, o nustatant įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, būtina vertinti visų pareigybei priskirtų funkcijų (ne)vykdymo kontekste, taip pat būtina atsižvelgti į Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnyje nustatytus teisės į priemoką laiko ir dydžio apribojimus. Pareiškėja reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia deklaratyviais teiginiais, nepateikia žalos atsiradimo faktą patvirtinančių įrodymų ir (ar) dokumentų. Programinės įrangos sutrikimai negali būti tapatinami su jos nesaugumu darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų kontekste, todėl šie sutrikimai nepatvirtina patirtos neturtinės žalos. Nėra pagrindo tvirtinti, jog darbdavys pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas (toliau – ir VTD) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. VTD paaiškino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte suformuluota imperatyvi taisyklė, pagal kurią valstybės tarnautojams mokama priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Priemokų mokėjimas tarnautojams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja priemokų skyrimą, Darbo kodekso 197 straipsnio 1 dalis valstybės tarnautojams netaikoma. Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad bendras priemokų dydis negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. Esminė teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nuo kurios konstatavimo priklauso teisė gauti priemoką prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos faktas. Normatyvai nėra tinkamas pagrindas nustatant pareiškėjos įprastą darbą krūvį, jie skirti padėti nustatyti pareigybių skaičiaus poreikį. Siekiant nustatyti įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos faktą, reikėtų nustatyti, kaip pašalpų projektų rengimo krūvis kito pareiškėjai, einant Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) (B lygio 6 kategorijos) pareigas laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d., ir Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) (B lygio 7 kategorijos) pareigas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. Taip pat reikėtų atsižvelgti į šios funkcijos atlikimo būdą, kiekį, sezoniškumą, būdingą šiai funkcijai. Pareiškėja be minėtos funkcijos – pašalpų projektų rengimas – vykdė / vykdo ir kitas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareiškėja nepateikė išsamių įrodymų, patvirtinančių kitų funkcijų vykdymą, pagal kuriuos būtų galima spręsti, koks buvo / yra jos įprastas darbo krūvis ir kaip pakitęs pašalpų projektų rengimo mastas galėjo įtakoti įprastą darbo krūvį.

13. Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose specialistas J. G. nurodė, kad pareiškėja turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už atliktą darbą. Pabrėžė, kad už darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys, tačiau papildomų funkcijų paskirstymas darbuotojams, įskaitant ir pareiškėją, šiuo atveju nėra aiškus. Normatyve nurodytas skaičius yra darbo krūvio norma. Pareiškėja savo iniciatyva ginčijamu laikotarpiu nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl darbo saugos klausimų. Psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas turėjo būti atliktas. Jeigu darbuotojui nepavedamos tam tikros funkcijos, tai yra darbo organizavimo metodas, dėl kurio taikymo neturėtų nukentėti darbuotojas. Darbo normavimas valstybės tarnyboje yra neįprastas reiškinys, tačiau šiuo atveju tai buvo padaryta. Tačiau nebuvo imamasi priemonių, kad už intensyvų darbą būtų tinkamai atlyginta. Darbo ir konstitucinės teisės požiūriu už atliktą darbą turi būti atlyginta, tačiau viešojoje teisėje egzistuoja 60 procentų ribojimas. Specialistas J. G. teismui taip pat pateikė 2014 m. balandžio 7 d. išvadą Nr. (25)SD-5035, kurioje nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir teismo posėdžių metu.

14. Liudytoja Z. J. paaiškino, kad dirba su pareiškėja tą patį darbą viename kabinete nuo 2011-2012 m. Gauna darbo grafiką ir mato, kokias funkcijas atliks tam tikru laikotarpiu. Išsprendžia vidutiniškai 25-30 pašalpų skyrimo atvejų per dieną. Prieš sudarant grafikus yra paklausiama, ar atliks tam tikras funkcijas, pareiškėja kai kuriuos pasiūlytus darbus atsisako atlikti, tada tuos darbus atlieka kiti darbuotojai, kurie sutinka. Rengia sprendimų projektus, raštus, tvarko bylas. Gauna pašalpų skyrimo atvejus per el. sistemą, o el. paštu gauna kitų darbų grafiką. Pareiškėja yra atsisakiusi tikrinti tam tikrus žiniaraščius. Programinė įranga stringa nedažnai. Kai programa neveikia, atlieka kitus darbus, kuriems nereikia naudoti programinės įrangos. Sprendimo projekto parengimas trunka apie 5 min., jeigu nėra trūkumų. Pareiškėja nedirba 8 val. prie kompiuterio.

15. Liudytoja S. K. paaiškino, kad apie 4 metus dirba viename kabinete su pareiškėja. Skaičiuoja pašalpas, rengia sprendimų projektus, tikrina žiniaraščius, rašo raštus, rengia bylas archyvui. Atlieka darbo funkcijas pagal pavedimus, jų neatsisako. Planuoja darbo laiką, kad nustatytais terminais įvykdytų iš atsakingo vyriausiojo specialisto gautus pavedimus. Jai nėra žinomi darbo normatyvai, klientų neaptarnauja. Ligos pašalpą paskiria per 5 min., jeigu netrūksta dokumentų ir yra teigiamas sprendimas, o motinystės / tėvystės – per 10-15 min.

16. Liudytoja D. B. paaiškino, kad nuo 2013 m. sausio 7 d. dirba kartu su pareiškėja. Skaičiuoja pašalpas, rengia sprendimų projektus, raštus, tikrina dokumentus, žiniaraščius ir atlieka kitus pavedimus. Per metus parengia 5980 sprendimų, 25-30 per dieną. Ligos pašalpą paskiria per 3-5 min., jeigu netrūksta dokumentų ir yra teigiamas sprendimas, o motinystės / tėvystės – užtrunka ilgiau – iki 10 min., tačiau jų gaunama mažiau nei ligos pašalpų prašymų. Nurodė, kad maždaug pusė prašymų yra su trūkumais.

17. Liudytoja B. B. paaiškino, kad yra Skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini), tiesioginė pareiškėjos vadovė. Organizuoja skyriaus darbą, kad nustatytais terminais būtų įvykdytos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus užduotys. Pareiškėja žodžiu ir raštu ne kartą kreipėsi, prašydama jai skirti tik pašalpų skyrimo prašymų nagrinėjimą, nes jai sunku atlikti kelias funkcijas vienu metu. Normatyvuose nurodyti skaičiai vidutiniškai nėra viršijami (visus pašalpų prašymus padalijus iš visų tą funkciją atliekančių darbuotojų skaičiaus). Darbo funkcijos kiekvienam darbuotojui paskirstomos individualiai, stengiasi darbo krūvį paskirstyti tolygiai.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjos I. D. skundą tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo nepagrįstai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (priemokos), priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, 1 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos neturtinės žalos, skaičiuojamų nuo 2013 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė pareiškėjai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 366,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą skundo dalį atmetė.

19. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės) priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja eina Skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas. Nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2012 m. vasario 29 d. pareiškėja turėjo vykdyti pareigybės funkcijas, nustatytas Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus (toliau – ir Kontrolės skyrius) (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme (B lygio 6 kategorijos), patvirtintame Skyriaus direktoriaus 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-80, o nuo 2012 m. kovo 1 d. pareiškėja vykdo pareigybės funkcijas, nustatytas Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme (B lygio 7 kategorijos), patvirtintame Skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-99. Pareiškėja yra tiesiogiai pavaldi Kontrolės skyriaus vedėjui.

20. Teismas aptarė Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio valstybės tarnautojo darbo užmokestį nuostatas ir konstatavo, kad pagal teisinį reguliavimą sprendžiant, ar pareiškėja turi teisę į ginčo priemoką, būtina nustatyti, ar ji atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Aplinkybę, kad pareiškėja atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, ji grindžia atsakovo patvirtintomis darbo normomis vienam valstybės tarnautojui ((duomenys neskelbtini) Valdybos direktorius nuo 2010 m. sausio 1 d. patvirtino Normatyvus: 1 (duomenys neskelbtini) pareigybei nustatytas 214 pašalpų skyrimo atvejų per mėnesį (be žalos atlyginimų) ir 171 žalos atlyginimo atvejų (iš viso 385 atvejų) normatyvas. Valdybos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-291 minėtas normatyvas buvo pakeistas: 1 (duomenys neskelbtini) pareigybei nustatytas 336 pašalpų ir kitų išmokų skyrimo atvejų per mėnesį (16 per dieną) ir klientų priėmimo normatyvas. Teismas pažymėjo, kad Normatyvuose nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad pateiktos normos yra darbuotojų įprastas darbo krūvis. Tačiau ši aplinkybė per se (savaime) nereiškia, kad Normatyvai negali būti pagrindas sprendžiant, koks yra numatomas įprastas darbo krūvis tam tikrai pareigybei. Iš Normatyvų turinio matyti, kad Valdyba, įvertinusi visas valstybės tarnautojų bei darbuotojų funkcijas, tikslingai nustatė minėtų atliekamų darbų ribas, įtvirtindama normas pagrindinėms užduotims – (duomenys neskelbtini) – pašalpų skyrimai ir žalos atlyginimai. Teismas, atsižvelgęs į Normatyvų turinį ir tikslą nagrinėjamos bylos kontekste Normatyvus vertino kaip darbo normą, kurią turi atlikti vienas darbuotojas; toks aiškinimas iš esmės atitinka Normatyvų tikslą – nustatyti, kiek darbuotojų reikia pareigoms atlikti, kiekvienam darbuotojui skiriant po tolygų kiekį užduočių.

21. Teismas Normatyvus (duomenys neskelbtini) vertino kaip vienam darbuotojui priskirtiną darbo krūvį, tačiau tai savaime nereiškia, kad darbuotojai atlieka tik Normatyvuose nustatytas užduotis. Teismas pažymėjo, kad nustatytas darbo krūvis pašalpų skyrimui gali būti mažinamas, proporcingai (duomenys neskelbtini) priskiriant kitas užduotis, kurios nurodytos jo pareigybės aprašyme, tačiau ne didinant pagrindinių funkcijų kiekį bei neskiriant papildomų užduočių. Toks pagrindinių funkcijų kiekio didinimas suponuoja darbo krūvį viršijančią veiklą. Teismas atsakovo argumentus dėl to, kad pareiškėjai nebuvo skiriami kiti darbai, vertino kaip nekonkrečius; pažymėjo, kad už darbų paskirstymą yra atsakingas darbdavys (jo įgaliotas asmuo), todėl būtent atsakovui tenka atsakomybė paskirstyti darbuotojams atliekamas užduotis taip, kad jos neviršytų įprasto darbo krūvio, o viršijant įprastą darbo krūvį skirti priedus.

22. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo išaiškinimus, jog pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, atliekančiam įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Neužtikrinus Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, būtų pažeidžiama ne tik tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė, bet ir, inter alia (be kita ko), konstituciniai lygiateisiškumo, teisingumo ir teisinės valstybės principai (2001 m. liepos 12 d. 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad priemokų mokėjimas valstybės tarnautojams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-444-3/2008), konstatavo, jog jeigu Normatyvuose nustatyta norma būtų nuolat viršijama, turi būti sprendžiama dėl priemokos už padidintą darbų mastą paskyrimo ir mokėjimo, todėl svarbu įvertinti ginčo laikotarpiu buvusį pareiškėjos darbo krūvį.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėja teigė, jog laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. jos darbo krūvis buvo nuolat viršijamas, o atsakovo teigimu, Normatyvuose nurodytas skaičius vidutiniškai nebuvo viršytas. Pareiškėja pateikė duomenis apie darbo krūvį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.; jos teigimu, visu ginčo laikotarpiu, išskyrus 2011 m. lapkričio mėnesį, 2012 m. gegužės mėnesį ir 2012 m. gruodžio mėnesį, buvo viršytas darbo krūvis, dėl to susidarė 31 647 Lt dydžio neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Pareiškėja, siekdama pagrįsti jos nurodytas aplinkybes dėl padidėjusio darbo krūvio, pateikė išmokėtų pašalpų / kompensacijų kontrolinių žiniaraščių kopijas ir formavimų grafikus, pareiškėjai nukreiptų prašymų dėl ligos pašalpų atitinkamomis dienomis sąrašus, taip pat pateikti duomenys apie pareiškėjos atliktas pareigybės užduotis ginčui aktualiu laikotarpiu. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad gaunamų prašymų skirti ligos pašalpas kiekis ženkliai skiriasi priklausomai nuo laikotarpio, todėl teismas sprendė, kad svarbu nustatyti, koks darbo krūvis teko pareiškėjai kiekvieną mėnesį ginčui aktualiu laikotarpiu.

24. Įvertinęs pareiškėjos ir atsakovo pateiktus duomenis apie pareiškėjos paruoštus sprendimų projektus skirti / neskirti pašalpas ar išmokas, teismas, pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti duomenys nesiskiria nuo atsakovo pateiktų duomenų apie ginčijamu laikotarpiu pareiškėjos parengtų sprendimų projektų skaičių, tarp šalių nėra ginčo dėl to. Teismas konstatavo, kad Normatyvai nebuvo viršijami tik 2011 m. lapkričio, 2012 m. gegužės, 2012 m. gruodžio ir 2013 m. spalio mėnesiais. Kitais laikotarpiais pareiškėjos darbo krūvis nuolat viršijo Normatyvuose nustatytus kriterijus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis apie pareiškėjos darbo krūvį, sprendė, kad tarp ginčo šalių susiklosčiusius tarnybos teisinius santykius galima vertinti kaip ilgalaikį pavedimą atlikti tęstinę veiklą, viršijančią įprastą darbo krūvį ir tokios veiklos pripažinimą abiejų šalių sutikimu konkliudentiniais veiksmais. Pareiškėja pavestus darbus atliko, todėl priemokos nemokėjimas reikštų neapmokėjimą už atliktą darbą, o tai draudžia Konstitucija. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad, padidinus pareiškėjos darbo mastą, palyginti su Normatyvu, už darbą jai turi būti atlyginama, mokant priedą prie pareiginės algos, todėl pareiškėja įgijo teisę gauti atitinkamo dydžio priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas ar kiti teisės aktai nenustato konkretaus priemokos dydžio bei šios priemokos apskaičiavimo tvarkos, teismas sprendė, kad priemokos dydį, kuris negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, turi nustatyti darbdavys ir tai yra jo diskrecija. Todėl teismas neturi pagrindo priteisti pareiškėjai konkrečią pinigų sumą, o atsakovas, kaip pareiškėjos darbdavys, įpareigojamas apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

25. Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjos pateiktus skaičiavimus jos prašoma priteisti priemokos suma kai kuriais iš ginčijamų mėnesių viršija 60 ir (ar) 70 procentų pareiginės algos, pavyzdžiui, už 2012 m. liepos ir spalio mėn. pareiškėja prašo priteisti priemoką, kuri sudaro daugiau kaip 102 procentus pareiginės algos, už 2012 m. rugpjūčio ir lapkričio mėn. pareiškėja prašo priteisti priemoką, kuri sudaro 72 procentus pareiginės algos, ir pan.

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje 2015 m. kovo 18 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 143-5688) 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, ir Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) 26 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 143-5688) 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, atitikties Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. KT29-N15/2016 pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 143-5688) 2 dalies nuostata, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, bei Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 143-5688) 3 dalies nuostata, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, tiek, kiek į šią sumą yra įskaitoma 1 punkte nurodyta priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas atsakovei išaiškino, kad apskaičiuojant priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, jis turi atsižvelgti į minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktą išaiškinimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2013 m. vasario ir kovo mėn. vyriausiesiems specialistams (pašalpoms) buvo išmokėti priedai, todėl, apskaičiuojant priemoką, į šią aplinkybę taip pat turi būti atsižvelgiama.

27. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės pareiškėjai nebuvo mokėtas priedas, todėl pripažintina, kad pareiškėja turi teisę į 0,07 proc. dydžio delspinigių nuo nepagrįstai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies mokėjimą, kurie turi būti apskaičiuojami pareiškėjai išmokant priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

28. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo teiginius dėl neturtinės žalos priteisimo, aptaręs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju keliamas darbdavio atsakomybės už darbuotojui sužalotą sveikatą klausimas, todėl būtina nustatyti, ar žala atsirado darbuotojui vykdant darbines funkcijas. Pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą kildina iš kilusios žalos jos sveikatai ir pablogėjusios (duomenys neskelbtini) bei viršyto darbo krūvio ir netinkamai veikiančios darbo sistemos. Teismas nustatė, kad pareiškėjos darbovietėje atliekamas periodinis sveikatos tikrinimas 2 kartus per metus. Byloje pateikta pareiškėjos medicinos knygelė Nr. 664 – 2007 m. sausio 3 d. nenustatyti profesiniai susirgimai, pareiškėjos (duomenys neskelbtini) geras, 2013 m. ir 2014 m. nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja buvo instruktuota darbuotojų saugos klausimais, susijusiais su darbu kompiuteriu ir galima rizika regai, darbuotojai apmokyti judesių, susijusių su (duomenys neskelbtini) apsauga. Pareiškėjos darbovietėje 2009 m. atliktas profesinės rizikos vertinimas: iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tuvlita“ atlikto profesinės rizikos vertinimo duomenų matyti, kad darbo aplinka atitinka teisės aktų reikalavimus, buvo tikrinti videoterminalo įrenginiai ir apšvieta – jie atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos darbovietė iš esmės rūpinosi pareiškėjos darbo sąlygomis, pareiškėjai suteiktas naujas kompiuteris, nors, kita vertus, pareiškėja nepageidavo keisti kompiuterio. Teismas atsakovo veiksmus atnaujinant darbo priemones pareiškėjos darbo vietoje laikė darbo aplinkos gerinimu.

29. Teismas vertino, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie jos (duomenys neskelbtini) būklės pablogėjimą nėra vienareikšmiškai susiję su jos atliekamu darbu. Teismas nenustatė, kad pareiškėjos sveikatos būklė ar (duomenys neskelbtini) pablogėjo būtent dėl jos atliekamų darbo funkcijų, todėl esant šioms aplinkybėms, atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

30. Teismas įvertino pareiškėjos skundo teiginius, kad dėl neveikiančios darbo sistemos ji negalėjo laiku atlikti darbinių funkcijų, buvo nepagrįstai kaltinama darbo funkcijų neatlikimu. Byloje yra duomenų, patvirtinančių darbo sistemos sutrikimus. Teismas vertino, kad darbo sistemos sutrikimai per se negali būti laikomi netinkamomis darbo sąlygomis, dėl kurių pareiškėjai kilo neturtinė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomi sistemos sutrikimai iš esmės yra susiję su sistemos neteisingai automatiškai suvedamais duomenimis, dėl netinkamai veikiančios sistemos pareiškėjai reikėjo automatiškai pildomus duomenis papildomai patikrinti. Iš pareiškėjos pareigybės aprašymo matyti, kad pareiškėja priima, tikrina ir registruoja prašymus ir kitus dokumentus pašalpoms ir išmokoms skirti, taigi tikrinti dokumentus pašalpoms ir išmokoms skirti, įskaitant ir darbo sistemos automatiškai suvedamus duomenis, yra viena iš pareiškėjos darbo funkcijų. Teismas vertino, kad darbo sistema negali pakeisti (duomenys neskelbtini) darbo, tam ir skirta jos pareigybė – ruošti sprendimus pašalpoms skirti, taigi ir tikrinti visų duomenų teisingumą.

31. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atlikti trys pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimai: 2011 m. veikla įvertinta labai gerai, pareiškėjai jokie pastebėjimai dėl ne laiku paruoštų ar neparuoštų sprendimų nepateikti, pareiškėja perkelta į aukštesnes pareigas, 2012 m. veikla įvertinta gerai, pareiškėjai jokie pastebėjimai dėl ne laiku paruoštų ar neparuoštų sprendimų nepateikti, 2013 m. veikla įvertinta gerai, pareiškėjai jokie pastebėjimai dėl ne laiku paruoštų ar neparuoštų sprendimų nepateikti. 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. tarnybiniuose vertinimuose pareiškėjai nepareikštos pastabos dėl netinkamai ar ne laiku atliekamų funkcijų, o bylos medžiaga patvirtina, kad iškilus nesklandumams, susijusiems su darbo sistemos funkcijų sutrikimu, darbdavio atstovai praneša darbuotojams apie minėtas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad darbdavys savo veiksmais kėlė pareiškėjai didesnę įtampą nei įprasta darbinėje aplinkoje dėl sutrikusio darbo sistemos veikimo. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad už darbo organizavimą atsakingi asmenys atsižvelgia į darbo sistemos veikimo sutrikimus bei dėl minėtų aplinkybių pakitusį darbo krūvį, bendrauja su darbuotojais dėl galimybės perskirstyti darbus, aktyviais veiksmais stengiasi pašalinti darbo sistemos sutrikimus bei tobulinti sistemos veikimą, o darbo sistemos sutrikimų buvo trumpalaikiai ir greitai pašalinti. Teismas vertino, kad pareiškėja galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus įvedant naują duomenų bazę bei sutrikus darbo sistemos veikimui, tačiau minėti išgyvenimai nebuvo tokie intensyvūs, kad sukeltų itin neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į darbo sistemos veikimo sutrikimų ypatybes, atsakovo veiksmus šalinant sutrikimus bei pareiškėjos tarnybines funkcijas, teismas vertino, kad darbo sistemos sutrikimai nesudaro pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinę žalą, o atsakovo veiksmai buvo iš esmės sąžiningi, grindžiami bendradarbiavimu.

32. Teismas vertino, kad pareiškėja darbovietėje dėl darbo krūvį viršijančios veiklos galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, emocinį ir fizinį išsekimą, kurie kilo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl šiuo aspektu yra pagrindas pareiškėjai priteisti patirtą neturtinę žalą. Pareiškėja teismui teikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kreipėsi į atsakovą su prašymais neskirti darbų, viršijančių įprastą darbo krūvį, taip pat nurodė, kad dėl įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos jai kilo neigiamos pasekmės, pasireiškusios neigiamais išgyvenimais, stresu, (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta Skyriaus darbuotojų apklausa, iš kurios duomenų matyti, kad 25,4 proc. darbuotojų nurodė, kad darbo krūvis paskirstomas netolygiai, 33,3 proc. apklaustųjų nurodė, kad neturi pakankamai laiko savo darbo užduotims atlikti. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad pareiškėjai kilo neturtinė žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas, atsižvelgęs į pateiktų įrodymų visumą, santykinai ilgą pažeidimų laikotarpį, neturtinių vertybių, kurioms pakenkta, pobūdį, pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Skyriaus, 1 000 Eur.

33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2013 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34. Teismas pareiškėjos rašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies ir priteisė 366,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 35. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos I. D. skundą atmesti.

36. Atsakovo nuomone, pareiškėja neįrodė, kad dirbo padidintu darbo krūviu, o teismas iš esmės neteisingai konstatavo įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos faktą, formaliai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai atmetė kitų proceso šalių argumentus, kad Normatyvai, kuriais šioje byloje rėmėsi pareiškėja, reglamentuoja leistiną Valdybos teritorinių skyrių pareigybių skaičių, o ne konkretaus valstybės tarnautojo darbo krūvį ar mastą. Teismas pažymėjo, kad iš Normatyvų turinio matyti, kad juose nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad pateiktos normos yra darbuotojų įprastas darbo krūvis, tačiau prieštaraudamas šiam teiginiui ir neįvertindamas aplinkybės, kad valstybės tarnautojo, vykdančio viešojo administravimo veiklą, pareigybės aprašyme nėra galimas darbo (tarnybos) normų nustatymas, Normatyvus klaidingai vertino kaip darbo normą, kurią turi atlikti vienas darbuotojas. Tokios savo nepagrįstos išvados teismas nemotyvavo ir nepagrindė jokiais teisės aktais, rėmėsi vien tik prielaidomis ir pareiškėjos nepagrįstais argumentais, kad jos darbo krūvis buvo nuolat viršijamas. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjos (valstybės tarnautojos) darbo specifikos. Pareigybės aprašyme nėra nustatytas konkretus vykdomų funkcijų kiekis (normos), būtinas pareiškėjos pareiginei algai gauti. Valstybės tarnautojas vykdo viešojo administravimo veiklą, kurioje nėra ir negali būti nustatytos išdirbio normos. Be to, būtina įvertinti tai, kad, priklausomai nuo asmenų sergamumo konkrečiu metų laiku, Kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) darbo apimtys gali žymiai skirtis, ir niekada nėra ir nebus žinoma, kiek per mėnesį Valdybos teritoriniam skyriui bus pateikta prašymų dėl pašalpų skyrimo, todėl nėra galimybės nustatyti konkretaus šias pareigas einančio valstybės tarnautojo parengtų sprendimų dėl pašalpų skyrimo skaičiaus (darbo normos), reikalingo pareiškėjos pareiginei algai gauti, šis faktorius laikytinas darbo specifika. Taigi nelogiška Normatyvus vertinti kaip darbo normą, kurią turi atlikti valstybės tarnautojas.

37. Atsakovas teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog, pareiškėjai prašant, jos tiesioginis vadovas, atsižvelgdamas į pareiškėjos gebėjimus bei susiklosčiusias aplinkybes, ginčo laikotarpiu buvo pavedęs vykdyti tik pašalpų skyrimo funkciją, ir pareiškėja kitų pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų nevykdė, todėl suprantama, kad pareiškėjos paskirtų pašalpų kiekis statistiškai buvo didesnis, nei kitų tokias pačias pareigas einančių valstybės tarnautojų. Tačiau negalima teigti, kad pareiškėja, statistiškai parengusi daugiau sprendimų dėl pašalpų skyrimo projektų, nei kiti tokias pačias pareigas einantys valstybės tarnautojai, dirbo didesniu darbo krūviu, nes pareiškėja nevykdė kitų pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, kurias vykdė kiti tokias pačias pareigas einantys valstybės tarnautojai. Skyriaus nuomone, pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos faktą. Aplinkybę, kad atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, pareiškėja siejo tik su Normatyvais ir ginčijamu laikotarpiu pareiškėjos parengtų sprendimų projektų skaičiumi, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjai nebuvo pavesta atlikti kitų pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, šis kriterijus yra akivaizdžiai netinkamas ir objektyviai neatspindi pareiškėjos faktiško darbo krūvio.

38. Pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie išvados, kad Skyrius, kaip pareiškėjos darbdavys, turi pareigą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, t. y. neįvertino liudytojų parodymais patvirtintų faktų apie pašalpų skyrimo trukmę (pašalpos skyrimas trunka vidutiniškai 5 – 10 min.) bei apie tai, kad pareiškėja ginčijamu laikotarpiu vykdė ne visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl Teismo sprendimas naikintinas.

39. Skyriaus nuomone, pareiškėja nepagrindė skundo reikalavimų ir neįrodė aplinkybių, patvirtinančių faktą, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. jos darbo krūvis buvo nuolat viršijamas, o nepaneigdama fakto, kad jos prašymu tiesioginis vadovas nepavesdavo vykdyti kitų pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, išskyrus pašalpų skyrimo sprendimų projektų rengimą, patvirtino, kad vykdė ne visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kurių vykdymas sudaro pagrindą mokėti valstybės tarnautojui pareiginę algą, o tai yra pagrindas pareiškėjos skundą dėl priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

40. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos ir sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindė vien tik savo išvada dėl neteisėtų Skyriaus veiksmų bei hipotetinio pobūdžio teiginiais ir prielaidomis, nurodydamas, kad pareiškėja galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, emocinį ir fizinį išsekimą. Priteisdamas pareiškėjai neturtinę žalą, teismas rėmėsi tik pareiškėjos paaiškinimais, kad dėl didelio krūvio darbe jai kilo neigiamos pasekmės, pasireiškusios (duomenys neskelbtini), tačiau nevertino byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos darbo laiko trukmę rengiant pašalpų skyrimo sprendimų projektus. Teismas taip pat nepagrįstai, kaip neturtinės žalos įrodymą, vertino Skyriaus darbuotojų apklausą, nurodydamas, kad iš šios apklausos matyti, kad 25,4 proc. darbuotojų nurodė, kad darbo krūvis paskirstomas netolygiai, 33,3 proc. apklaustųjų nurodė, kad neturi pakankamai laiko savo darbo užduotims atlikti. Ši apklausa neatspindi vien tik Kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini), jos duomenys tik 56 proc. dalyvavusių apklausoje Skyriaus 16 struktūrinių padalinių visų lygių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, subjektyvi nuomonė dėl darbo krūvio ar darbų paskirstymo.

41. Pareiškėja I. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

42. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, jį naikinti ir priimti kitą sprendimą nėra pagrindo. Normatyvai faktiškai ir teisiškai nurodė kiekvienos pareigybės įprastą darbo krūvį, viršijus jį pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai turėjo būti mokama priemoka pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo patenkinti apeliacinį skundą, t. y. panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos I. D. skundą atmesti.

44. Valdyba palaiko atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nurodo, kad netenkinus pagrindinių reikalavimų neturėtų būti tenkinami ir reikalavimai priteisti delspinigius ir palūkanas bei atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko atsakovo Skyriaus apeliacinio skundo argumentus ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos I. D. skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Byloje kilo ginčas dėl 2011 m. liepos 1 d. – 2013 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, jos nuomone, neišmokėtos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

47. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali 2008 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-53 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos: 1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės; 2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu; 3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis.

48. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Kadangi valstybės tarnautojams mokamų priemokų klausimai Valstybės tarnybos įstatyme yra sureglamentuoti, taikyti Darbo kodekso normas nagrinėjamam ginčui spręsti šiuo aspektu, nėra teisinio pagrindo.

49. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime aptartam Konstitucinio Teismo aiškinimui, kad pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, atliekančiam įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Neužtikrinus Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, būtų pažeidžiama ne tik tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė, bet ir, inter alia, konstituciniai lygiateisiškumo, teisingumo, teisinės valstybės principai (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d, nutarimai). Į šią konstitucinę doktriną, atsižvelgiama ir šioje byloje nagrinėjamo ginčo aspektu.

50. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. D., kaip Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pagal pareigybės (B lygis 6 kategorija) aprašymą (patvirtintą VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-80) turėjo vykdyti šias funkcijas: konsultuoti gyventojus, apdraustuosius ir draudėjus pašalpų ir išmokų skyrimo ir mokėjimo, nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais / nedraudiminiais įvykiais, žalos atlyginimo ir sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, bei socialinio draudimo išmokų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skyrimo ir mokėjimo, draudimo sumų, mokėtinų valstybės lėšomis draudžiamiems asmenims dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, apskaičiavimo klausimais; priimti, tikrinti ir registruoti prašymus ir kitus dokumentus pašalpoms ir išmokoms skirti; teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuoti pašalpas ir išmokas, rengti sprendimų dėl pašalpų ir išmokų skyrimo / neskyrimo sprendimų projektus ir teikti juos (duomenys neskelbtini) rengti paklausimus draudėjams, archyvams, kitoms įstaigoms ar organizacijoms dėl trūkstamų dokumentų, reikalingų skirti pašalpas ir išmokas, pateikimo; registruoti prašymus, rengti ir išduoti pažymas apie pašalpas ir išmokas; formuoti pašalpų ir išmokų gavėjų bylas, tvarkyti jų registraciją ir apskaitą; teisės aktais nustatytais atvejais arba Skyriaus vedėjui pavedus, atlikti paskirtų pašalpų ir išmokų perskaičiavimą, duomenų koregavimą; skyriaus vedėjui pavedus, nagrinėti gyventojų prašymus, pareiškimus bei skundus, rengti atsakymų projektus bei teikti juos teritorinio skyriaus direktoriaus pavaduotojui (pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei); kaupti, sisteminti ir saugoti iki perdavimo į teritorinio skyriaus archyvą pašalpų ir išmokų gavėjų dokumentus pagal šios pareigybės kompetenciją; teikti siūlymus Skyriaus vedėjui dėl programinės įrangos tobulinimo; vykdyti kitus, su Skyriaus funkcijomis susijusius, teritorinio skyriaus direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo (pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei), Skyriaus vedėjo ir jo pavaduotojo pavedimus.

51. Pareiškėjai, kaip Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pagal pareigybės (B lygis 7 kategorija) aprašymą (patvirtintą VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-99) nuo 2012 m. kovo 1 d. buvo privalu vykdyti šias funkcijas: apskaičiuoti pašalpas teisės aktuose nustatytais terminais, rengti sprendimų dėl pašalpų perskaičiavimo, mokėjimo nutraukimo, sustabdymo, pratęsimo, nepriemokų apskaičiavimo ir mokėjimo projektus ir teikti juos vyriausiajam specialistui tikrinti; skyriaus vedėjui ar jo pavaduotojui pavedus, atlikti paskirtų pašalpų perskaičiavimą, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų tikslinimą; aiškintis pašalpų neišmokėjimo (grąžinimo) priežastis, tikslinti išmokų gavėjų sąskaitas, rengti dokumentus dėl pašalpų pervedimo gavėjams;

Skyriaus vedėjui ar jo pavaduotojui pagal veiklos sritį pavedus, tikrinti kontroliniuose žiniaraščiuose esančių duomenų atitikimą duomenims, esantiems pirminiuose dokumentuose; per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuoti apdraustuosius apie trūkstamus dokumentus ar duomenis, rengti paklausimų apdraustiesiems, draudėjams, archyvams, kitoms institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms dėl pašalpų skyrimui trūkstamų dokumentų ar duomenų pateikimo / gavimo projektus ir teikti juos Skyriaus vedėjui ar jo pavaduotojui pagal veiklos sritį; priimti ir registruoti draudėjų ir apdraustųjų prašymus išduoti pažymas apie pašalpas ir išmokas, jas rengti ir išduoti; teritorinio skyriaus direktoriui pavedus, atlikti pašalpų ir išmokų gavėjų bylų inventorizaciją; kaupti, sisteminti ir saugoti dokumentus, susijusius su šios pareigybės funkcijų vykdymu, formuoti, pagal patvirtintą dokumentacijos planą, tvarkyti ir saugoti bylas, teisės aktų nustatyta tvarka perduoti jas į Teritorinio skyriaus archyvą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) nustatyta tvarka ar Skyriaus vedėjui ar jo pavaduotojui pavedus, ruošti jų perdavimą į Fondo valdybos trumpalaikio saugojimo dokumentų saugyklas; planuoti savo darbą, dalyvauti rengiant Skyriaus veiklos planus ir įgyvendinti veiklos plane numatytas priemones, dalyvauti įgyvendinant veiklos planavimo, veiklos vertinimo, rizikos ir kokybės valdymo, korupcijos ir kitos nesąžiningos veiklos prevencijos procedūras; analizuoti Skyriaus funkcijų vykdymui reikalingų duomenų poreikį bei teikti Skyriaus vedėjui ar jo pavaduotojui siūlymus dėl Skyriaus funkcijų vykdymui reikalingos programinės įrangos kūrimo ir tobulinimo;

Teritorinio skyriaus direktoriui, jo pavaduotojui pagal kuravimo sritį, Skyriaus vedėjui ar jo pavaduotojui pavedus, dalyvauti darbo grupių ir komisijų veikloje bei pasitarimuose; Skyriaus vedėjui pavedus pavaduoti kitą Skyriaus specialistą pagal pareigybės kompetenciją, jam nesant darbe; vykdyti kitas teisės aktų nustatytas funkcijas, kitus Teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo pagal kuravimo sritį, Skyriaus vedėjo ar jo pavaduotojo pavedimus.

52. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 394 „Dėl didžiausio leistino valstybės

Tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo”, 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-788 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus“, be kita ko, patvirtino ir valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus nustatymo normatyvus. Vienai (duomenys neskelbtini) pareigybei nustatytas 214 pašalpų skyrimo atvejų per mėnesį (be žalos atlyginimų) ir 171 žalos atlyginimo atvejų normatyvas. VSDFV direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-291 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-788 <...> pakeitimo“ vienai (duomenys neskelbtini) pareigybei nustatytas 336 pašalpų ir kitų išmokų skyrimo atvejų per mėnesį (16 per dieną) ir klientų priėmimo normatyvas.

53. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog iš Normatyvų turinio matyti, kad Valdyba, įvertinusi visas valstybės tarnautojų bei darbuotojų funkcijas, tikslingai nustatė minėtų atliekamų darbų ribas, įtvirtindama normas pagrindinėms užduotims – vyresniajam specialistui (pašalpoms). Atsižvelgęs į Normatyvų turinį ir tikslą nagrinėjamos bylos kontekste teismas Normatyvus vertino kaip darbo normą, kurią turi atlikti vienas darbuotojas. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka, kadangi ji nepagrįsta konkrečių teisės normų aiškinimu ir taikymu.

54. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į anksčiau minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 394 ir jo pagrindu priimto (bei vėliau pakeisto) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus įsakymo paskirtį, iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nustatyti Normatyvai reglamentuoja leistiną Fondo valdybos teritorinių skyrių atskirų pareigybių skaičių, o ne konkretaus valstybės tarnautojo darbo krūvį ar mastą. Į Normatyvuose nurodytų vienam atitinkamos pareigybės valstybės tarnautojui priskirtinų konkrečių funkcijų vykdymą, be abejonės, atsižvelgtina, valstybės tarnautojo vadovui vertinant tarnautojo atliekamą darbą, tačiau tai nėra vienintelė ir išskirtinė aplinkybė, apibūdinanti valstybės tarnautojui tenkančio darbo krūvį ir mastą. Teisėjų kolegijos vertinimu, įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, konstatavimui būtina atsižvelgti ir į kitų valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų, nustatytų jo pareigybės aprašyme, apimtį ir intensyvumą.

55. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjai buvo padidintas visų pagrindinių jai pareigybės aprašymu priskirtų funkcijų kiekis, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog atsakovo patvirtintuose Normatyvuose nurodytas vyresniojo specialisto pašalpų skyrimo atvejų per mėnesį ir žalos atlyginimo atvejų kiekio viršijimas (patvirtintas 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu) bei pašalpų ir kitų išmokų skyrimo atvejų per mėnesį kiekio viršijimas (pakeistas 2011 m. liepos 20 d. įsakymu), visiškai nevykdant kitų (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymuose nustatytų funkcijų, suponuoja darbo krūvį viršijančią veiklą. Šiuo atveju aplinkybę, kad buvo viršijamos ir kitos pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos, įrodyti ir pateikti tai patvirtinančius duomenis turi pareiškėja, o ne VSDFV Vilniaus skyrius.

56. Pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini) (pašalpoms) pareigybės aprašyme nustatytų tik dalies funkcijų atlikimas, nors ir didesniu nei Normatyvuose numatytu šiai pareigybei kiekiu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai yra įprastą darbo krūvį viršijanti veikla. Iš Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos normos matyti, kad nagrinėjamoje byloje teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nuo kurios buvimo priklauso pareiškėjos teisė gauti priemoką prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos buvimo faktas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą pareiškėjai tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius minėtą aplinkybę. Pareiškėjos į bylą pateikti išmokėtų pašalpų /kompensacijų kontrolinių žiniaraščių kopijos ir formavimo grafikai, pareiškėjai nukreiptų prašymų dėl ligos pašalpų atitinkamomis dienomis sąrašai, duomenys apie pareiškėjos atliktas pareigybės užduotis ginčui aktualiu laikotarpiu nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjos veikla byloje ginčijamu laikotarpiu nuolat viršijo įprastinį darbo krūvį (kaip teigia pareiškėja), už ką atsakovas turėjo mokėti priemoką Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinių bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų (atsakovo atsiliepime ir apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimus, specialisto J. G., liudytojų Z. J., S. K., D. B., B. B. parodymus pirmosios instancijos teisme, pareiškėjos skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus) visumą konstatuoja, kad pareiškėja vykdė tik dalį pareigybės aprašymu jai priskirtų funkcijų, ir netgi nevykdė Normatyvuose nustatyto klientų priėmimo. Netikėti nuosekliais minėtų liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

57. Teisėjų kolegijos nuomone, teisinis pagrindas mokėti valstybės tarnautojui priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, turėtų būti ir jo tiesioginio vadovo motyvuotas prašymas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui, nurodant konkrečias aplinkybes, nulėmusias padidėjusį valstybės tarnautojo atliekamą darbo krūvį. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai (kaip ir kitiems Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus tarnautojams) buvo paskirtos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą 2013 m. vasario ir kovo mėnesiais. Ši aplinkybė atitinka atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus argumentus, kad priklausomai nuo asmenų sergamumo konkrečiu metų laiku, Kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) darbo apimtys gali žymiai skirtis, ir niekada nėra žinoma, kiek per mėnesį Valdybos teritoriniam skyriui bus pateikta prašymų dėl pašalpų skyrimo.

58. Sutiktina su apelianto argumentu, kad aplinkybę dėl atliktos įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos, pareiškėja siejo tik su Normatyvais ir ginčijamu laikotarpiu jos parengtų sprendimų projektų skaičiumi, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjai nebuvo pavesta atlikti kitų pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, šis kriterijus yra akivaizdžiai netinkamas ir objektyviai neatspindi pareiškėjos faktiško darbo krūvio.

59. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. 1 p.), todėl priėmė nepagrįstą sprendimą įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, bei 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (priemokos). Ši sprendimo dalis naikintina.

60. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, dalį pareiškėjo reikalautos neturtinės žalos – 1 000 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos neturtinės žalos, skaičiuojamų nuo 2013 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir rėmėsi Darbo kodekso 250 straipsnio bei CK 6.271 ir 6.250 straipsnių nuostatomis. Neturtinės žalos atsiradimą teismas siejo su pareiškėjos galimai patirtais neigiamais išgyvenimais, (duomenys neskelbtini), kurie kilo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjai atliekant darbo krūvį viršijančią veiklą Skyriuje. Skyriaus darbuotojų apklausa, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos klausimą, šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Kadangi teisėjų kolegija nepagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini) atliekama veikla viršijo įprastą darbo krūvį, pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir šioje dalyje naikintinas. Skyriaus darbuotojų apklausa, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos klausimą, šiuo atveju reikšmės neturi.

61. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, apeliacinį skundą patenkina ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia: panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius įpareigotas apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir 0,07 proc. dydžio delspinigius; panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, pareiškėjai I. D. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos neturtinės žalos.

62. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi byloje galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, t. y. jos skundas atmetamas, panaikinama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėjai I. D. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priteisti 366,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius įpareigotas apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai I. D. priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir 0,07 proc. dydžio delspinigius;

panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, pareiškėjai I. D. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos neturtinės žalos, skaičiuojamų nuo 2013 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjai I. D. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priteisti 366,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė