2022-03-09 Nr. AB-5726-3-61-3-03975-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1497-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03975-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. S. A.-A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. S. A.-A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. A. S. A.-A. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 21S29477 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 6K-1216 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo; 4) įvertinti, ar teisinga, jog pareiškėjui beveik pusę metų yra taikomi judėjimo apribojimai be teismo sprendimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje neva jo pasakojimas yra abstraktus ir nedetalus. Tačiau ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini), neidentifikuoja tariamo pasakojimo abstraktumo. Be to, pareiškėjas gyveno kartu su (duomenys neskelbtini), o tai rodo, kad (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas surinko itin mažai informacijos apie minėtą (duomenys neskelbtini), neatliko pareigos surinkti aktualią ir išsamią informaciją apie kilmės valstybę. Minėta (duomenys neskelbtini) sukurta ir daugiausia veikia prieš (duomenys neskelbtini), o tai leidžia manyti, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutiko su Departamento teiginiais, kad jis neįrodė gresiančio persekiojimo. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), todėl buvo nesunkiai atpažįstamas kaip užsiimantis šia veikla. (duomenys neskelbtini) nėra daug asmenų, (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini). Departamentas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenis gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Šiuo atveju pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), patenka į padidinto persekiojimo riziką mažiausiai dviejose kategorijose. Pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, t. y. nužudymas, todėl turėjo būti suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaitos išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju ataskaitoje apibendrinti duomenys yra iki (duomenys neskelbtini), todėl nebeaktualūs. Surinkta informacija patvirtina ir (duomenys neskelbtini) aktyvumą, kuri vis dar kelia grėsmę dėl (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, teikė visokeriopą pagalbą, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Be to, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laikotarpį.

5. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimo argumentais, kad jis nepateikė pagrįstų argumentų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas. Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo jo skundo, nevertino argumentų dėl jo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Komisijos sprendimas yra neišsamus ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pagal tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją pareiškėjo baimė dėl (duomenys neskelbtini) yra mažai tikėtina, kadangi šios (duomenys neskelbtini) taikiniai – (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju nėra duomenų, kad šios (duomenys neskelbtini) taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą prielaidai, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Departamentas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

8. Atsakovas pažymėjo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Kadangi nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į asmens individualias savybes ir į tai, kad kilmės beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, buvo konstatuota, kad asmuo neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas akcentavo, kad Sprendime nurodyti pareiškėjo pasakojimo trūkumai, pavyzdžiui, jis (duomenys neskelbtini), tačiau nedetalizuotas pats (duomenys neskelbtini), t. y. jo pasakojimas grindžiamas tik trečiųjų asmenų paaiškinimais, kurių neįmanoma patikrinti. Be to, pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad (duomenys neskelbtini), o, paprašius patikslinti duomenis apie (duomenys neskelbtini), teigė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra abstraktus ir neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas surinko ir ištyrė aktualią su prieglobsčio prašytojo individualia situacija susijusią informaciją, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Informacijos bei duomenų, paneigiančių Departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas. Departamentas neprivalo rinkti duomenų visais norimais pareiškėjo aspektais, kadangi tai būtų neįveikiama užduotis ir per aukštas įrodinėjimo standartas.

10. Atsakovas nesutiko, kad prieglobsčio prašytojo profilis atitinka socialinės grupės požymius, todėl atitiko pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, tuo labiau, (duomenys neskelbtini), kuri tariamai jį persekiojo, jis nematė ir asmeniškai nebuvo susidūręs, apie (duomenys neskelbtini) sužinojo tik iš (duomenys neskelbtini). Neteisėtai (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pažeidė (duomenys neskelbtini), o tai suponuoja prielaidą, kad jis galbūt siekia išvengti atsakomybės. Todėl pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad, priimdamas Sprendimą, Departamentas rėmėsi neaktualiais EPPB duomenimis. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pats pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad dėl jo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią žalą. Departamentas, vadovaudamasis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis ((duomenys neskelbtini) gairėmis), konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo joje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas šios EPPB informacijos nepaneigė ir skunde nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl, priimdamas ginčijamą Sprendimą, Departamentas šiais duomenimis negalėjo vadovautis. Be to, pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, o (duomenys neskelbtini) yra teritorijų, kur apskritai joks ginkluotas konfliktas nevyksta ir jis galėtų saugiai įsikurti. Prieglobsčio prašytojas nepateikė naujesnės informacijos apie savo kilmės valstybę, galinčios paneigti Sprendime padarytas išvadas.

12. Atsakovas pažymėjo, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra tikrasis pareiškėjo tikslas. Atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl dėl šių priežasčių nesuteiktas terminas jam savanoriška išvykti. Be to, iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, jog jis atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti valstybės sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus termino.

13. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti valstybės sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie veiksmai neapibūdina pareiškėjo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, o tai sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo S. A. S. A.-A. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad Departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Taip pat nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą pavesta vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Departamento Sprendimo, pareiškėjo skundo netenkino.

16. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir apklausų metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai gautus (duomenys neskelbtini) yra abstraktus ir grįstas tariama baime, tačiau pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė konkrečių detalių, dėl kokių priežasčių ar kitų asmenų veiksmų jam kyla grėsmė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas ir atsakovui, ir teismui bendro pobūdžio teiginiais pasakojo, kad jo (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas Departamentui apklausų metu pateikė vienas kitam prieštaraujančius faktus, t. y. painiojosi pasakojime apie (duomenys neskelbtini). Pasitikslinus apie (duomenys neskelbtini) laikotarpį, pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad (duomenys neskelbtini), todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjas iš savo kilmės šalies išvyko tik (duomenys neskelbtini), praėjus keliems mėnesiams po (duomenys neskelbtini). Kaip pats pareiškėjas nurodė, jis persikraustė į (duomenys neskelbtini), ten gyveno, todėl yra neaišku, dėl kokių priežasčių negalėjo ir toliau likti gyventi tame mieste, įsidarbinti ir pan.

Prieglobsčio prašytojas niekaip nepaneigė galimybės gauti kitokio pobūdžio darbą, pakeisti profesiją ir nebeužsiimti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, atvykęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nepateikė prašymo ten gauti prieglobstį, neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sieną, ir, kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, sulaikoma grupė asmenų priešinosi, todėl toks pareiškėjo elgesys nerodo, kad jis sąžiningai bėgo nuo tikro persekiojimo (duomenys neskelbtini) ar grėsmės jo gyvybei. Pareiškėjas nenurodė, jog kreipėsi į teisėsaugos institucijas ar tarptautines organizacijas kilmės šalyje, siekdamas apsaugoti savo gyvybę ar sveikatą, kadangi pats nurodė, jog jį neva persekiojanti (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas.

Pareiškėjas taip pat nepaneigė Departamento surinktų duomenų, kad (duomenys neskelbtini) nepersekioja pavienių asmenų. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjo pasakojimas negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jo prieglobsčio prašymą. Įvertinęs Departamento surinktus duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

17. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi naujausia EPPB pateikta informacija, taip pat kitais oficialiais šaltiniais, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas rėmėsi oficialia, aktualia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ar įrodymais nepaneigė.

18. Įvertinęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad Departamento diskrecija yra nuspręsti dėl prieglobsčio prašytojo dalyvavimo, nagrinėjant jo prašymą, būtinumo. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių argumentų, sudarančių prielaidą vertinti, kad šiuo atveju turėjo būti daroma išimtis ir pareiškėjo skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byla teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

19. Dėl pareiškėjo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus teismas pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės narės priima sprendimą grąžinti kiekvieno trečiosios šalies piliečio, neteisėtai esančio jų teritorijoje, atžvilgiu, nepažeisdamos 2–5 dalyse nurodytų išimčių. Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnis nustato savanoriško išvykimo taikymo tvarką. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu esama pasislėpimo pavojaus arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, valstybės narės gali nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti arba gali suteikti trumpesnį nei septynių dienų laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta, įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Departamentas priėjo prie išvados, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, jis, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Teismo vertinimu, pareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad jis buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

20. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjui taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Todėl teismas darė išvadą, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė, sutrumpindamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų. Įvertinęs tai, kad prieglobsčio prašytojui pritaikytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus (pakeistas iš 5 metų) nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas sprendė, kad prieglobsčio prašytojo duomenis iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsta pateikti C.SIS II.

21. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti Departamento Sprendimą ir Komisijos sprendimą, taip pat atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įvertinti, ar teisinga, jog pareiškėjui beveik pusę metų yra taikomi judėjimo apribojimai be teismo sprendimo, teismas pažymėjo, kad šis prašymas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją. Klausimai dėl judėjimo laisvės apribojimo yra sprendžiami bendrosios kompetencijos (apylinkės) teisme arba apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (Įstatymo 117 str. 1, 2 d.).

III. 23. Pareiškėjas S. A. S. A.-A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepagrįstai laikė, jog pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Į grupių sąrašą įtraukti asmenys – suvokiami kaip pažeidžiantys moralės kodeksus, kaltinami padarius nusikaltimą, t. y. pareiškėjas kaip (duomenys neskelbtini) patenka į padidinto persekiojimo riziką mažiausiai dviejose kategorijose, todėl laikytina, kad atsakovo išvados ir pareiškėjo pasakojimo vertinimas papildomos apsaugos teikimo kontekste nebuvo tinkamas. Atsakovas rėmėsi EPPB informacija apie (duomenys neskelbtini), tačiau pateiktoje ataskaitoje apibendrinti duomenys yra iki (duomenys neskelbtini), todėl nebeaktualūs. Atsakovas turėjo rinkti ir vertinti pačią naujausią informaciją, nes tik tokiu atveju įmanoma tiksliai įvertinti pareiškėjui kilmės valstybėje kylančias grėsmes. To neatlikus, nėra pagrindo konstatuoti, kad tyrimas atliktas tinkamai, o pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas išsamiai.

26. Pasak pareiškėjo, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

27. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad tiek Departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 21S29477 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 6K-1216 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įvertinti, ar teisinga, jog pareiškėjui beveik pusę metų yra taikomi judėjimo apribojimai be teismo sprendimo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki 3 metų. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

35. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

37. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

38. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

39. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

41. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini).

44. Departamentas, įvertinęs surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybės įstatymus, reglamentuojančius (duomenys neskelbtini), Sprendime konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas pažeidė (duomenys neskelbtini). Departamentas Sprendime akcentavo, kad prieglobsčio prašytojo baimė dėl (duomenys neskelbtini) yra mažai tikėtina, kadangi šios (duomenys neskelbtini) taikiniai, remiantis kilmės valstybės informacija, yra (duomenys neskelbtini) ir nėra duomenų, kad šios (duomenys neskelbtini) taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Departamentas nurodė, kad tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą prielaidai, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Departamento Sprendime taip pat nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas asmens dokumentų nepateikė, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą.

45. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apklausos metu apie jo individualią situaciją. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo baimės grįžti į kilmės šalį negrindžia galimu persekiojimu dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Kaip matyti iš pareiškėjo prieglobsčio prašymo ir apklausoje nurodytų aplinkybių, iš kilmės valstybės jis išvyko, nes (duomenys neskelbtini). Be to, iš pareiškėjo pasakojimo taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apklausoje painiojosi pasakodamas apie (duomenys neskelbtini), iš pradžių teigė, kad jo (duomenys neskelbtini) (kai prieglobsčio prašytojas buvo (duomenys neskelbtini)), vėliau paprašius patikslinti duomenis, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas jokių rašytinių ar kitų įrodymų apie minėtus (duomenys neskelbtini) nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus ir prieštaringas. Pareiškėjo abstrakčiai nurodytos neva gresiančio persekiojimo priežastys nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų.

46. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Kaip matyti iš Departamento Sprendimo, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės jo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) mieste. Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi EPPB (duomenys neskelbtini) gairėmis (ataskaita), kuriose nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

47. Departamentas, priimdamas sprendimus, rėmėsi visapusiška informacija: EPPB (duomenys neskelbtini) gairėmis, kitais tarptautiniais šaltinais. Departamentas taip pat atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita grįsta duomenimis, surinktais iki (duomenys neskelbtini), t. y. vienerių metų senumo, tačiau pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija (duomenys neskelbtini) per vienerių metų laikotarpį pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jam patirti rimtą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Todėl atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl pakeitė Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija. Todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. A. S. A.-A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius