2024-06-12 Nr. AB-9436-3-61-3-00701-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1792-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00701-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 24S55972 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: i) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; ii) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė); iii) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; iv) įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

3.1. Jis kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, jog nenori patekti į kalėjimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Kol pareiškėją vežė iki milicijos skyriaus, vienas iš pareigūnų jį mušė (pareiškėjas turi šią aplinkybę patvirtinantį vaizdo įrašą). Vėliau pareiškėją persekiojo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į užsienio valstybes (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjui prieglobstis nebuvo suteiktas arba jis nesulaukdavo atsakymo), prašydamas jam suteikti prieglobstį. Pareiškėjas turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) tarnyba, t. y. kilmės valstybėje jis turėjo transporto priemonę ir, kai atskrisdavo (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini) pranešdavo, ką veža. Pareiškėjui pasakydavo, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje dalyvavo ir dalyvauja (duomenys neskelbtini) akcijose, turi sąsajų su (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja jų organizuojamose akcijose, remia šią organizaciją asmeninėmis lėšomis. Tačiau Migracijos departamentas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas buvo / yra persekiojamas kilmės valstybėje.

3.2. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo pasakojime nustatytų nenuoseklumų ir prieštaravimų. Atsakovas nedėjo maksimalių pastangų, kad nustatytų objektyvią tiesą, o formaliai nustatęs prieštaravimus, nepaprašęs pareiškėjo jų patikslinti, priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

3.3. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis buvo baustas administracine tvarka kilmės valstybėje už dalyvavimą protestuose. Pareiškėjas nurodė atsakovui, kad kilmės valstybėje juo domėjosi (duomenys neskelbtini) ir atsakovas pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas yra suderinamas su Lietuvos institucijų pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini). Tačiau Migracijos departamentas netyrė ir neanalizavo, kas lauks pareiškėjo sugrįžus į kilmės valstybę, jam atsisakius bendradarbiauti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jis, gyvendamas Lietuvoje dalyvauja (duomenys neskelbtini) organizuojamose akcijose, kad remia paminėtą organizaciją asmeninėmis lėšomis, tačiau Migracijos departamentas vertino, jog nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas kilmės valstybėje, laikydamasis klaidingo prieglobsčio tyrimo metodo ir nesivadovaudamas naujausia kilmės valstybės informacija.

3.4. Migracijos departamentas ignoruoja ir nesiekia vadovautis prieglobsčio teisėje įtvirtintu perspektyviniu rizikos vertinimu bylose, susijusiose su politiniais įsitikinimais (galimybės laisvai ir nebaudžiamai reikšti politinius įsitikinimus vertinimas). Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju turėjo: i) identifikuoti ir nustatyti prieglobsčio prašytojo politinius įsitikinimus; ii) atlikti vertinimą ir atsakyti į klausimą, ar prieglobsčio prašytojui sugrįžus į kilmės valstybę ir išreiškus politinius įsitikinimus jis patirs persekiojimą. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad, jeigu pareiškėjas reikš savo politinius įsitikinimus ir bandys sugrįžti į kilmės valstybę, jis patirs kilmės valstybės teisėsaugos institucijų persekiojimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama naujausios ir aktualiausios kilmės valstybės informacijos svarba ir teismas įpareigodavo Migracijos departamentą atlikti tyrimą iš naujo, jeigu ji nebuvo surinkta arba nebuvo ja vadovaujamasi (žr., pvz., 2023 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1145-968/2023, 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022, 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2527-602/2022, ir kt.).

3.5. Pareiškėjas Migracijos departamentui aiškiai papasakojo savo istoriją apie kilmės valstybėje vykdytą pavežėjo veiklą ir su tuo susijusias aplinkybes, tačiau atsakovas Sprendime pareiškėjo pasakojimą interpretavo kitaip, nei buvo nurodyta. Pareiškėjas patikino, kad jis, dirbdamas pavežėju nevykdė jokios neteisėtos veiklos, (duomenys neskelbtini) bei nepadėjo jos vykdyti (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai perkelti Valstybės saugumo departamento išvados į sprendimą, o turi atlikti savarankišką vertinimą ir pateikti savarankiškas išvadas. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik perkėlė Valstybės saugumo departamento išvadą į Sprendimą ir nurodė, jog neturi pagrindo abejoti kompetentingos institucijos pateikta išvada, neįvertinęs fakto, kad pareiškėjas atsisakė padėti vykdyti hibridinę ataką.

3.6. Jeigu teismas nagrinėjamu atveju konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turėtų būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo. Pareiškėjas dėl savo politinių įsitikinimų, dalyvavimo protesto akcijose, negali sugrįžti į kilmės šalį dėl pagrįstos baimės, nes jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, taip pat, yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė arba egzekucija. Migracijos departamentas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo jam kriterijų.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Sprendimas buvo priimtas dėl to, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra hipotetinė, grindžiama neapibrėžta tikimybe, todėl pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Taip pat nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pareiškėjo kilmės valstybėje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jis neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

5.2. Migracijos departamentas laikėsi bendradarbiavimo su pareiškėju pareigos. Iš pareiškėjo apklausos matyti, kad pareiškėjui buvo užduodami patikslinamieji klausimai, pareiškėjo apklausos buvo išsamios, detalios, apklausos pabaigoje pareiškėjo buvo klausiama, ar jis turi ką prie savo pasakojimo pridurti, patikslinti, todėl pareiškėjo argumentai dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo yra nepagrįsti. Pareiškėjas, be kita ko, turėjo Migracijos departamento pareigūno kontaktus, kuriais galėjo susisiekti ir pateikti papildomus įrodymus arba paaiškinimus.

5.3. Prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Pareiškėjo atveju buvo atliktas perspektyvinis vertinimas siekiant nustatyti, ar jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų bei pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra pagrįsta. Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas neįvertino perspektyvinės jo persekiojimo rizikos galimybės ir netinkamai kvalifikavo reikšmingas aplinkybes prieglobsčio suteikimo galimybės kontekste.

5.4. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, o Įstatymas ir kiti ginčui aktualūs teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti ir vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Pareiškėjas nepateikė informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) bei, kad turi tikslą bei motyvą nustatyti jo buvimo vietą, sulaikyti jį ir nubausti. Nėra duomenų ir apie tai, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga pareiškėją vertintų kaip asmenį, priklausantį ar padedantį ekstremistinei grupuotei ar finansuojantį tokią grupuotę. Migracijos departamentas nenustatė, kad būtų paskelbta pareiškėjo tarptautinė paieška arba, kad jis būtų įrašytas į asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sarašą.

5.5. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, negalėjo ignoruoti Valstybės saugumo departamento išvados, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas būdamas Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse yra linkęs užsiimti neteisėta veikla, kartoti administracinius nusižengimus, be to, nustačius pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) tarnybos pareigūnu, neatmetama galimybė, kad jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) tarnybų užduotims vykdyti, todėl atsakovas pagrįstai rėmėsi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – pateikta išvada.

II. 6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. V. skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas atvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką 2022 m. sausio mėn., turėdamas (duomenys neskelbtini) išduotą Šengeno vizą, galiojančią nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. kovo 8 d. Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, numatančiu, kad užsienietis negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių ar negali sugrįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio režimo. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu (kai užsienietis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 22S161563 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2023 m. kovo 2 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas išskyrė tris aspektus, dėl kurių, jo teigimu, jam gresia pavojus: i) pareiškėjas buvo nubaustas administracine tvarka dėl dalyvavimo protesto akcijose ir sulaikytas; ii) juo domėjosi (duomenys neskelbtini); iii) pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje dalyvauja (duomenys neskelbtini) akcijose, turi sąsajų su (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja jų organizuojamose akcijose, remia organizaciją asmeninėmis lėšomis, tačiau Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, skundžiamu Sprendimu nusprendė: i) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; ii) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); iii) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; iv) įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

8. Teismas pažymėjo, jog skundžiamame Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) administracinės bylos iškėlimas buvo pripažinti nustatytais materialiniais faktais, tačiau pareiškėjas savo kaltės dėl dalyvavimo proteste nepripažino. Teismas, įvertinęs apklausos protokolo bei teismo posėdžio protokolų turinius, vertino, jog didesnė tikimybė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė ir nepateikė papildomos informacijos, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga turi tikslą bei motyvą nustatyti jo buvimo vietą, persekioti, sulaikyti jį ir nubausti, todėl jokios neigiamos pasekmės pareiškėjui nėra kilusios.

9. Teismas vertino, jog pareiškėju galėjo domėtis (duomenys neskelbtini) pareigūnai, siekdami išnaudoti jį savo tikslais, t. y. (duomenys neskelbtini), įskaitant ir Lietuvą, o dėl pareiškėjo veiklos Lietuvoje teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašas nepatvirtina, kad jam grėstų persekiojimas. Teismas sprendė, jog dalyvavimas keliose politinėse akcijose Lietuvoje savaime neužtraukia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) piliečiams. Be to, mažai tikėtina, jog prieglobsčio prašytojo veikla Lietuvoje galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją kaip priešą arba grėsmę. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, žurnalistus, aukšto profilio opozicijos aktyvistus, tačiau kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikuoja visus užsienyje esančius piliečius ir stebi jų veiklą. Teismas nurodė, kad nors kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui kylančios grėsmės tikimybė nėra nustatyta, pareiškėjo daromos prielaidos apie galimą persekiojimą kilmės valstybėje nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas.

10. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, kai dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimu pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

11. Teismas pritarė Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento atliktiems tyrimams dėl pareiškėjo grėsmės Lietuvos saugumui. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę saugumui, nes jis būdamas Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse yra linkęs užsiimti neteisėta veikla, kartoti administracinius nusižengimus, turi ryšių su (duomenys neskelbtini) pareigūnu ir yra tikimybė, kad pareiškėjui suteiktus prieglobstį Lietuvoje, jis (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Tyrimo metu taip pat neidentifikuota Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Skundžiamame Sprendime atliktas pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra formalus ir neprieštarauja proporcingumo principui, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad Valstybės saugumo departamento išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės buvo automatiškai perkelta į Sprendimą.

12. Teismas vertino, jog pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis yra proporcingas, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir šeiminių ryšių su čia gyvenančiais asmenimis. Taip pat pagrįstai įvestas perspėjimas į SIS II dėl draudimo atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką.

13. Teismas, įvertinęs Sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, konstatavo, kad Sprendimas buvo priimtas detaliai įvertinus kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo pateiktus įrodymus, apklausoje nurodytą informaciją. Pareiškėjui buvo užduoti patikslinamieji klausimai, pareiškėjo apklausos buvo išsamios, detalios, pareiškėjui pasiūlyta esant poreikiui patikslinti pasakojimą, todėl Migracijos departamentas siekė maksimaliai nustatyti pareiškėjui kylančias individualias grėsmes. Sprendime nurodyti teisinis ir faktinis sprendimo priėmimo pagrindai, todėl teismui nekilo abejonių dėl Sprendimo atitikties VAĮ reikalavimams.

III. 14. Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Jis pateikė teismui paaiškinimus dėl dalyvavimo proteste. (duomenys neskelbtini) vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesupranta, kodėl teismas remiasi išimtinai tik (duomenys neskelbtini) teismo dokumentais, o ne pareiškėjo paaiškinimais. Pareiškėjas, būdamas sulaikytas už dalyvavimą protestuose, (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui dėl dalyvavimo proteste ir administracinės bylos iškėlimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, priešingai, pareiškėjas buvo sulaikytas ir nubaustas. Be to, kilmės valstybės požiūriu, pareiškėjas yra opozicijos šalininkas, jau baustas už dalyvavimą proteste, todėl akivaizdu, kad jis gali sulaukti (duomenys neskelbtini) valdžios dėmesio.

15.2. Teismas negalėjo atmesti pareiškėjo argumentų dėl (duomenys neskelbtini) domėjimosi juo, nenurodydamas jokių motyvų ir tai pagrindžiančių įrodymų. Tuo labiau, kad yra nustatyta, jog pareiškėju domėjosi (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, nesant priešingų įrodymų, teismas privalėjo remtis abejonės privilegijos principu, taikomu prieglobsčio bylose ir taikyti abejonės privilegiją pareiškėjui. Nors teismas vertino, jog yra tikimybė, kad pareiškėju galėjo domėtis (duomenys neskelbtini) pareigūnai, siekdami jį išnaudoti savo tikslais, tačiau nepasisakė, kokios pasekmės kiltų pareiškėjui, jeigu jis būtų sugrąžintas į kilmės valstybę ir atsisakytų bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini). Tokio tyrimo neatliko ir Migracijos departamentas.

15.3. (duomenys neskelbtini) yra pripažinta (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjas yra susijęs su šia organizacija yra nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog sudalyvavimas keliose politinėse akcijose Lietuvoje savaime neužtraukia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) piliečiams yra nepagrįstas, nes remiantis kilmės valstybės informacija, bet koks ekstremistinės organizacijos palaikymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pareiškėjas dalyvauja šios organizacijos organizuojamuose akcijose, todėl pagal kilmės valstybės įstatymus, jam gresia baudžiamoji atsakomybė ir vien dėl to jis gali būti persekiojamas kilmės valstybėje. Teismas tinkamai neišnagrinėjo ir nesusiejo su pareiškėjui kylančia persekiojimo grėsme aplinkybių, kad kilmės valstybėje už finansinę paramą ir / ar pinigų pavedimus asmenys yra persekiojami, kadangi kilmės valstybės vertinimu, toks asmuo remia ir palaiko ekstremizmą. Tai plačiai yra aprašoma žiniasklaidoje paskelbtuose straipsniuose (pareiškėjas apeliaciniame skunde įvardija konkrečius straipsnius).

15.4. Pareiškėjui nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas pripažino ar ne pareiškėjo dalyvavimą protestuose, nes vienoje sprendimo dalyje palaiko Migracijos departamento išvadas, o kitoje sprendimo dalyje nurodė, kad pareiškėjas buvo eilinis protestų dalyvis, todėl teismo sprendimas yra prieštaringas ir nepagrįstas. Be to, teismo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis yra nepagrįsti ir neteisingi. Pareiškėjas teismui buvo pateikęs kilmės valstybės informaciją, pagrindžiančią, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga persekioja visus protestų dalyvius, tačiau teismas nesivadovavo šia informacija ir nenurodė, kodėl ja nesivadovauja arba atmeta. Pareiškėjo pateikta ir kilmės valstybės informacija patvirtina, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje yra pagrįsta objektyviais įrodymais.

15.5. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai perkelti Valstybės saugumo departamento išvados į sprendimą, o turėtų atlikti individualų vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik perkėlė paminėtą išvadą į Sprendimą ir nurodė, jog neturi pagrindo ją abejoti, todėl priešingai nei tvirtina pirmosios instancijos teismas, atsakovas jokių savarankiškų išvadų nepadarė, nes jos buvo automatiškai perkeltos į Sprendimą.

15.6. Migracijos departamento Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimaliam terminui yra neproporcingas ir nepagrįstas. Šiuo atveju nebuvo tinkamai išnagrinėtos faktinės aplinkybės, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas formaliai ir automatiškai vadovavosi Valstybės tarnybos saugumo departamento išvada, nesiremdami ir nesivadovaudami susiklosčiusia faktine situacija.

15.7. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas negali sugrįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, nes jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Teismas ir Migracijos departamentas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas dėl jo nurodytų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje, bei, kad jis neatitinka kriterijų papildomai apsaugai suteikti. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę jo teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

15.8. Sprendimu nuspręsta ne tik nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau ir išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam į ją atvykti ir įvesti į SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas laiko, kad tai yra išvestiniai sprendimai iš sprendimo nesuteikti pareiškėjui prieglobstį, todėl panaikinus Sprendimą dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo, turi būti panaikintos ir kitos išvestinėmis laikytinos Sprendimo dalys.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

17.1. Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl jo dalyvavimo protestuose. Pažymi, kad pats pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga turi tikslą bei motyvą nustatyti jo buvimo vietą, jį persekioti, sulaikyti ir nubausti. Jokios neigiamos pasekmės dėl to pareiškėjui nėra kilusios, pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko teisėtai, jam nebuvo sudarytos kliūtys išvykti.

17.2. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jis gali sulaukti dėmesio iš (duomenys neskelbtini) valdžios. Prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Pareiškėjo atveju buvo atliktas perspektyvinis vertinimas, siekiant nustatyti, ar jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas bei pagrįstai konstatuota, kad jog pareiškėjo deklaruojama baimė nėra pagrįsta.

17.3. Mažai tikėtina, jog pareiškėjo veikla Lietuvoje galėtų pritraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti pareiškėją kaip priešą ar grėsmę. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, žurnalistus, aukšto profilio opozicijos aktyvistus, tačiau kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikuoja visus užsienyje esančius piliečius ir stebi jų veiklą. Tai, kad pareiškėjas dalyvavo keliose (duomenys neskelbtini) organizuojamose akcijose galėtų patraukti kilmės valstybės institucijų dėmesį, o lėšų pervedimas šiai organizacijai, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui gresia individualus persekiojimas.

17.4. Pareiškėjas nepateikė informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini).

17.5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidingai cituoja ir interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad jis nėra prieštaringas, kaip teigia pareiškėjas. Migracijos departamentas taip pat surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir priėmė Sprendimą. Pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra formalus ir neprieštarauja proporcingumo principui, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Valstybės saugumo departamento padarytos išvados automatiškai perkeltos į Sprendimą.

17.6. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis ir sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos yra proporcingi, kadangi tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Be to, priimant Sprendimą buvo atsižvelgta ir įvertinta tai, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuva bei šeiminių ryšių su čia gyvenančiais asmenimis.

17.7. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka kriterijų papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjas šių išvadų nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas byloje kilo dėl reikalavimų panaikinti Migracijos departamento 2024 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 24S55972 bei įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintus kriterijus prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje gauti.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog faktinės aplinkybės, aktualios nagrinėjamai bylai, yra aptartos šios nutarties 7 punkte, todėl papildomai nekartojamos.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

24. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

25. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

28. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas reiškia, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

29. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, vadovaujasi Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

30. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, o Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo grindžiamas trimis pagrindiniais aspektais: i) pareiškėjas gali būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl dalyvavimo protestuose (pareiškėjas jau buvo baustas už dalyvavimą nesankcionuotame proteste administracine tvarka ir sulaikytas); ii) pareiškėju domisi (duomenys neskelbtini); iii) pareiškėjas dalyvavo Lietuvoje (duomenys neskelbtini).

32. Dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose:

32.1. Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas pagal (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas administracine bauda (duomenys neskelbtini). Atsakovas, be kita ko, įvertinęs (duomenys neskelbtini), nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

32.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis kilmės valstybės informacija, be kita ko, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sulaikomi ir atsitiktiniai praeiviai. Kai kurie asmenys buvo sulaikyti kaip demonstracijų dalyviai, o kai kurie buvo tiesiog sučiupti gatvėje arba ištraukti iš automobilių, todėl ne tik atsakovui pateikti rašytiniai įrodymai, bet ir surinkta kilmės valstybės informacija nagrinėjamu atveju patvirtina, kad pareiškėjas tikėtina buvo sulaikytas ne kaip protesto dalyvis, o kaip atsitiktinis praeivis.

33. Dėl (duomenys neskelbtini) domėjimosi pareiškėju:

33.1. Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas pasakojimo dalies, susijusios su (duomenys neskelbtini) domėjimusi pareiškėju, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais (pvz., šaukimais / kvietimais atvykti į (duomenys neskelbtini) būstinę), tačiau vertino, jog pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) domėjimąsi juo yra suderinamas su Lietuvos institucijų pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini). Atsakovas, remdamasis Valstybės saugumo departamento puslapyje pateikiama informacija, nustatė (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas reguliariai lankėsi Europoje, o (duomenys neskelbtini), bei įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apie (duomenys neskelbtini) pareigūnų domėjimąsi (duomenys neskelbtini), į jo ryšius su (duomenys neskelbtini), ir pateiktą Valstybės saugumo departamento išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, sprendė, jog tikėtina, kad pareiškėju galėjo domėtis (duomenys neskelbtini).

34. Dėl pareiškėjo veiklos Lietuvoje:

34.1. Pareiškėjas apklausos metu Migracijos departamentui pateikė nuotraukas ir vaizdo įrašą. Atsakovas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo keliose Lietuvoje (duomenys neskelbtini) akcijose, tačiau vertino, kad šie įrodymai savaime nepatvirtina, jog pareiškėjui gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Dalyvavimas keliose politinėse akcijose Lietuvoje savaime neužtraukia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) piliečiams, todėl atsakovas vertino, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjo veikla Lietuvoje galėtų pritraukti (duomenys neskelbtini) valdžios subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti pareiškėją kaip priešą ar grėsmę.

34.2. Atsakovas, vadovaudamasis kilmės valstybės informacija, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, žurnalistus, aukšto profilio opozicijos aktyvistus, tačiau ši informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikuoja visus užsienyje esančius piliečius ir stebi jų veiklą. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė, kad pareiškėjas būtų buvęs (duomenys neskelbtini) savanoris ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nėra viešas ir žinomas asmuo, nereiškė viešai savo nuomonės, neragino imtis tam tikrų veiksmų, todėl mažai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos vertintų jį kaip asmenį, priklausantį ekstremistinei grupuotei.

34.3. Migracijos departamentas, be kita ko, nenustatė tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti dėl Lietuvoje vykdomos veiklos, o surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga tendencingai ir kryptingai stebi ir persekioja užsienyje gyvenančius ir akcijose dalyvaujančius asmenis.

35. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo Sprendime surinkta informacija apie individualią pareiškėjo situaciją, konstatavo, kad: i) pareiškėjo sulaikymas už dalyvavimą (duomenys neskelbtini) proteste ir administracinės bylos iškėlimas laikomi nustatytais faktais, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausos protokolą ir teismo posėdžio protokolą, vertino, jog didesnė tikimybė, kad pareiškėjas buvo sulaikytas ne kaip mitingo / protesto dalyvis, o atsitiktinis praeivis; ii) pareiškėju galėjo domėtis (duomenys neskelbtini) pareigūnai, siekdami pareiškėją išnaudoti savo tikslais, (duomenys neskelbtini); iii) mažai tikėtina, kad prieglobsčio prašytojo veikla Lietuvoje (duomenys neskelbtini) galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti pareiškėją kaip priešą arba grėsmę, be to, pareiškėjas nėra šios organizacijos savanoris; iv) pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjui negresia nei mirties bausmė, nei egzekucija; v) pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl jis pagrįstai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir jam uždrausta į ją atvykti, pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, įvertinus tai, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuva bei šeiminių ryšių su čia gyvenančiais asmenimis; vi) pagrįstai buvo įvestas perspėjimas į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvertinus tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kad jis ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse; vii) Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, priimtas detaliai įvertinus pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, jo pateiktus įrodymus, Sprendime nurodyti teisinis ir faktinis tokio Sprendimo priėmimo pagrindai.

36. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo esą netinkamai atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

37. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip nei pareiškėjas vertino pareiškėjo paaiškinimus ir byloje surinktus įrodymus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo teiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tyrimo metu nustatytais ir patvirtintais faktais, pagrįstai rėmėsi jais priimdamas sprendimą. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią jo pagrįstą baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų aplinkybių. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, atsižvelgę į šios nutarties 31–34 punktuose nustatytas ir pareiškėjo nenuginčytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai savaime neįrodo, jog kilmės valstybėje jam kyla reali persekiojimo grėsmė. Pažymėtina, jog nei byloje surinkta medžiaga, nei kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė ar kiti persekiojimui prilygstantys veiksmai. Be to, tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas būtų įtrauktas į asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąrašą, taip pat, Žmogaus teisių organizacijų duomenų bazėse nerasta informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas arba, kad būtų paskelbta pareiškėjo tarptautinė paieška. Migracijos departamentas, be kita ko, patikrino ir (duomenys neskelbtini), tačiau nenustatė, kad būtų paskelbta pareiškėjo paieška. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prielaidos apie galimą persekiojimą kilmės valstybėje nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o nurodoma grėsmė yra hipotetinio pobūdžio, todėl atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nustatytų aplinkybių kontekste padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų pabėgėlio statusui gauti.

39. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymo dalį dėl papildomos apsaugos jam suteikimo, tyrimo metu nenustatė realios rizikos pareiškėjui jo kilmės valstybėje, pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taip pat, kad šiuo metu kilmės valstybėje vyktų tarptautinis arba vidaus ginkluotas konfliktas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

40. Valstybės saugumo departamentui nustačius, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui (nustatyta, kad pareiškėjas tiek būdamas Leituvoje, tiek kitose Europos valstybėse yra linkęs užsiimti neteisėta veikla, kartoti administracinius nusižengimus, jo ryšiai su (duomenys neskelbtini) pareigūnu, tikimybė, kad pareiškėjui suteikus prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis bus (duomenys neskelbtini) ir Migracijos departamentui nesuteikus pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pagrįstai Sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, Sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas. Ši išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui bei neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su čia gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjas nepateikė nagrinėjamu atveju jokių savarankiškų motyvų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti sutrumpintas.

41. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje, vykusiame pirmosios instancijos teisme, išdėstyti argumentai neturi esminės svarbos šios bylos nagrinėjimo baigčiai, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados dėl byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis