2018-05-29 Nr. AB-10614-3-61-3-00663-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1013-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00663-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo individualios įmonės „ (duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „ (duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „ (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2016 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. ATK2-08/16 (toliau – ir Nutarimas).

2. Skunde nurodė, kad Departamentas 2016 m. sausio 14 d. Nutarimu paskyrė 144 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą pažeidimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Nutarime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Departamentas netinkamai aiškino ir nepagrįstai taikė AKĮ nuostatas, išsamiai ir visapusiškai neįvertino faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų.

3. Pažymi, kad AKĮ negali būti aiškinamas plečiamai, o visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taikant ir aiškinant AKĮ, turi būti atsižvelgiama į proporcingumo, protingumo principus. Pagal bendrąjį teisės principą, nėra atsakomybės be kaltės, tačiau Departamentas įrodymų dėl pareiškėjo kaltės nerinko ir jo kaltės nenustatinėjo. Paaiškino, kad pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, t. y. pirkėjams savavališkai išsinešus alkoholinius gėrimus iš baro ir jų nevartojant vietoje, pardavėjai negali būti pripažįstami pažeidę AKĮ.

4. Pareiškėjas skunde nurodo, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytose pakuotėse, t. y. vartoti vietoje. Bare yra stalai ir užrašai, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 val. iki 8 val. turi būti vartojami vietoje. Be to, barmenė pirkėjams padavė vienkartines taures ir asmeniškai informavo, kad alkoholinius gėrimus griežtai draudžiama išsinešti. Taigi, pareiškėjo nuomone, buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad būtų įgyvendinamos AKĮ nuostatos.

5. Akcentavo, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartyje suformuotos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos, t. y. teismas, esant tokioms pačioms faktinėms aplinkybėms, priėmė visiškai priešingą sprendimą nei minėtoje nutartyje. Be to, Departamentas neįrodė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, tai sudaro savarankišką pagrindą Nutarimą panaikinti.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje, o buvo išsinešti gamyklinėje taroje. Departamento teigimu, pareiškėjas tik imituoja viešojo maitinimo veiklą, o iš tiesų sistemingai pardavinėja alkoholinius gėrimus akivaizdžiai išsinešimui. Visi išsinešimui alkoholinius gėrimus nusipirkę asmenys teigė nežinoję apie draudimą gėrimus išsinešti. Be to, vietą, kurioje pirko gėrimus, visi pirkėjai (o taip pat ir pardavėja) įvardijo parduotuvę, o ne baru ar kaip kitaip.

8. Nurodė, kad juridiniam asmeniui keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi. Pareiškėjas neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje, o priešingai, sudarė visas sąlygas juos išsinešti (paliko pirkėjui parduoto gėrimo kamštelį ir kt.). Pažymi, kad pareiškėjas yra viešojo maitinimo įmonė, o alkoholinių gėrimų pilstymas, jų pateikimas stiklinėse, taurėse, bokaluose, stikliukuose ir pan. yra neatsiejama įprasto viešojo maitinimo veikla, o tokia veikla pareiškėjas neužsiima. Departamento nuomone, pareiškėjas privalo laikytis AKĮ veiksmingomis bei efektyviomis, o ne pasyviomis priemonėmis.

9. Departamento atstovas teismo posėdyje nurodė, kad reikia vertinti visų aplinkybių visumą, be kita ko, ir tai, kad vienu iš trijų atvejų pardavėja pirkėjui net atidavė butelio kamštelį, tai pagal teismų praktiką laikoma neprotingomis priemonėmis, siekiant užtikrinti AKĮ reikalavimo laikymąsi. Be to, pažymėjo, kad pardavėja turėjo suabejoti, ar pirkėjas vienas pirkdamas du butelius šampano, juos ketino gerti vietoje. Dėl pirkto brendžio pažymėjo, kad nors Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad liudytojas nurodė brendį su draugu iš pradžių gėręs vietoje, o vėliau tik išsinešęs į lauką, tačiau pagal byloje esančias išsineštų alkoholinių gėrimų nuotraukas matyti, kad brendžio butelis yra visiškai pilnas, todėl tokie parodymai vertintini kritiškai.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui Jurbarko rajono savivaldybė 2010 m. spalio 11 d. išdavė licenciją Nr. L2-10-02 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijoje nurodyta, kad pareiškėjo veiklos rūšis yra viešasis maitinimas. Pagal licenciją alkoholinių gėrimų prekybos būdas – vartoti vietoje (baro, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), darbo laiku). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja 2015 m. gruodžio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog nustatyta, kad pareiškėjo darbuotoja V. B. (toliau – ir pardavėja) 2015 m. lapkričio 27 d. nuo 22 val. iki 1 val. pareiškėjo parduotuvės (adresu: (duomenys neskelbtini)) mini bare P. K., K. D. ir V. F. (toliau – ir pirkėjai) pardavė alkoholinius gėrimus ir neužtikrino gėrimų vartojimo vietoje, tokiu būdu padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą (prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas).

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2015 m. lapkričio 27 d. laikotarpiu nuo 23 val. iki 0.30 val. pardavėja atidarytoje pakuotėje pardavė pirkėjams alkoholinius gėrimus, kuriuos pirkėjai išsinešė į lauką, t. y. pareiškėjas, nors ir neigia pažeidimo padarymo faktą, tačiau neginčija faktinės aplinkybės, kad nebuvo užtikrintas parduotų alkoholinių gėrimų vartojimas tik viešojo maitinimo vietoje. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu pardavėją pripažino kalta ir skyrė jai 14 Eur dydžio baudą. Minėtame nutarime nurodyta, kad teismo posėdyje pardavėja savo kaltę dėl prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimo pripažino. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 1 d. nutarimu panaikino Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. nutarimu bylą nutraukė. Šį kartą pardavėja teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Jurbarko rajono apylinkės teismas konstatavo, kad pardavėja pagrįstai tikėjosi, jog pirkėjai laikysis reikalavimo nusipirktus gėrimus vartoti vietoje, todėl pardavėjos veiksmuose nenustatė pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Minėtas teismo nutarimas (administracinė byla Nr. A2.8.-116-384/2016) įsiteisėjo 2016 m. kovo 22 d.

13. Ginčijamame Departamento nutarime nurodyta, kad jį priimant buvo vadovautasi policijos pareigūno (tyrėjo) R. K. 2015 m. lapkričio 30 d. tarnybiniu pranešimu, pardavėjos ir pirkėjų rašytiniais paaiškinimais, įvykio vietoje darytomis foto nuotraukomis. Pareigūnas 2015 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apklausti pirkėjai paaiškino, jog pardavėja butelius atkimšo, tačiau nereikalavo gėrimų vartoti vietoje. Pareigūno tarnybiniame pranešime vieta, iš kurios pirkėjai išsinešė alkoholinius gėrimus, buvo nurodyta kaip parduotuvė. Vienas iš trijų pirkėjų rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad butelį atsidarė pats, o prieš išsinešdamas jį į lauką, butelį vėl užsuko. Visų trijų pirkėjų paaiškinimuose pareiškėjui priklausanti viešojo maitinimo vieta, kurioje buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, buvo vadinama parduotuve arba naktine parduotuve. Du iš pirkėjų paaiškinimuose nurodė nežinoję, kad nusipirktų alkoholinių gėrimų nebuvo galima išsinešti iš parduotuvės. Visi pirkėjai savo parašais patvirtino, kad paaiškinimai surašyti teisingai. Nei vienas iš pirkėjų nenurodė, kad būtų pardavėjos įspėti apie reikalavimą nusipirktus alkoholinius gėrimus gerti tik vietoje. Nei vienas iš pirkėjų nenurodė, kad jiems buvo paduoti vienkartiniai ar kitokie indai gėrimams vartoti vietoje.

14. Teismas taip pat nustatė, kad vienas pirkėjų įsigijo ir išsinešė butelį balzamo, kurio alkoholio koncentracija 35 proc. tūrio, kitas įsigijo ir išsinešė butelį brendžio, kurio alkoholio koncentracija 38 proc. tūrio, o dar vienas pirkėjas nusipirko ir išsinešė du butelius putojančio fermentuoto gėrimo, kurio kiekvieno alkoholio koncentracija 7,5 proc. tūrio. Visi trys pirkėjai buvo iki 30 metų amžiaus. Pati pardavėja paaiškinimuose nurodė, kad dirba parduotuvėje esančiame mini bare, kasininke-pardavėja. Paaiškino, kad parodo klientams ant sienų nuo 2011 m. kabančius plakatus, kuriuose užrašyta, kad alkoholiniai gėrimai po 22 val. yra vartojami vietoje, tačiau ne visi į tai sureaguoja. Pardavėja paaiškinime nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi, savo parašu patvirtino, kad paaiškinimas surašytas teisingai.

15. Teismas konstatavo, kad Departamentas nutarime teisingai nurodė, jog pareiškėją atstovaujančio advokato padėjėjo V. M. 2015 m. sausio 12 d. rašytiniame paaiškinime pateikti argumentai, kad alkoholiniai gėrimai yra parduodami vartojimui vietoje, o pirkėjai juos išsinešė nepaklusdami nustatytai tvarkai vertinami kritiškai, kaip prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Departamentas, remdamasis pirkėjų paaiškinimais, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neatliko visų įmanomų ir jo valioje esančių teisėtų veiksmų, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 val. iki 8 val. būtų parduodami tik vartojimui vietoje, taip pažeidė imperatyvią pareigą alkoholinius gėrimus parduoti tik leistinu metu ir tik leistinomis sąlygomis. Departamentas nutarime nurodė, kad tai, jog įmonė, parduodama alkoholinius gėrimus, pažeidžia jų gamyklinę pakuotę (atidaro, atsuka butelio kamštelį) nepanaikina nustatyto pažeidimo sudėties. Nutarime nurodyta, kad alkoholinius gėrimus per mažiau nei dvi valandas išsinešė net trys klientai, o tai rodo, kad pareiškėjas neužtikrina AKĮ nuostatų laikymosi ir sistemingai pardavinėja alkoholinius gėrimus išsinešimui, imituodamas viešojo maitinimo veiklą. Departamentas nutarime nurodė, kad pareiškėjo kaltė dėl padaryto pažeidimo yra patvirtinta byloje surinktais objektyviais duomenimis (policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pirkėjų nuosekliais rašytiniais paaiškinimais ir kt.).

16. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, pažymėjo, kad pareiškėjo pasirinktos AKĮ nustatytų imperatyvių reikalavimų (dėl alkoholinių gėrimų pardavimo vartojimui tik vietoje) įgyvendinimo priemonės neatitiko šio efektyvumo reikalavimo (nebuvo pasirinktos apdairiai, tinkamos ir pakankamos tikslui pasiekti), nes neužtikrino reikalavimo laikymosi. Kaip teisingai pastebėjo Departamentas, per mažiau nei dvi valandas šio reikalavimo buvo nesilaikyta net tris kartus, o vienu atveju gėrimas buvo išsineštas net su užsuktu kamšteliu. Teismas pripažino, kad pareiškėjas tokiu būdu (efektyvių priemonių nepasirinkimu) pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Pažymėjo, kad LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formaliosios sudėties, o tai reiškia, kad, padarius tokį pažeidimą, pareiškėjo kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos (LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su neįrodyta pareiškėjo kalte. Teismas taip pat sutiko su Departamento nutarime padaryta išvada, kad pareiškėjo pasirinkta pozicija, nepripažįstant savo kaltės, rodo, jog pareiškėjas nesupranta savo verslo (prekybos alkoholiniais gėrimais) specifikos bei pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo (licencijuojamos veiklos) srityje daromos žalos. Nepaisydamas šios išvados, Departamentas pareiškėjui skyrė AKĮ 34 straipsnyje nustatytą minimalią ekonominę sankciją, laikydamas lengvinančia aplinkybe tai, kad pareiškėjas netrukdė pažeidimo nustatymui. Tokio dydžio (t. y. minimali) bauda nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo ir teisinės valstybės principų ir nėra per didelė padarytam teisės pažeidimui.

17. Teismas sprendė, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą pagal jo priėmimo metu buvusią faktinę padėtį. Ypatingų aplinkybių, lemiančių paskirtos sankcijos akivaizdų neteisingumą, byloje nenustatyta. Tokiomis aplinkybėmis nėra ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismas jau po ginčijamo nutarimo priėmimo dienos ATPK prasme pardavėjos nepripažino kalta. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad AKĮ tikslas yra mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui (AKĮ 1 straipsnio 1 dalis). Toks AKĮ tikslas lemia poreikį užtikrinti būtinumą alkoholinius gėrimus pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai.

18. Pasisakydamas dėl aplinkybės, kad darbuotoja apylinkės teismo nutarimu nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą (nenustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties), reikšmės, teismas pažymėjo, kad LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog apylinkės teismo nutarimas neturi prejudicinės reikšmės administracinei bylai, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o tai reiškia, kad įrodymų (nors ir tų pačių) įvertinimas, atliktas apylinkės teismo nutarime, savaime nesuponuoja, jog kitoje byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas.

III. 19. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus byloje nurodytų faktinių aplinkybių bei argumentų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas. Teismas tinkamai neįvertino, jog atsakomybės taikymas juridiniam asmeniui pasižymi tam tikra specifika, kadangi juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos. Teismas, nagrinėdamas Nutarimo, kuriuo atsakomybėn patrauktas ir nubaustas juridinis asmuo – IĮ „(duomenys neskelbtini)“, teisėtumo klausimą, privalėjo nustatyti, jog juridinio asmens vardu veikęs fizinis asmuo (barmenė) padarė teisės aktų pažeidimą. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nenustatė. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimas buvo įsiteisėjęs, teismas negalėjo kvestionuoti įsiteisėjusiame teismo nutarime nustatytų faktų ir privalėjo jais vadovautis priimdamas sprendimą bei pripažinti, kad Nutarimas yra neteisėtas, kadangi nėra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikusio fizinio asmens, kuris Nutarime nurodytu atveju būtų pažeidęs AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus.

21. Teismas sprendime klaidingai aiškino Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarimą, kaip neturintį reikšmės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų kvalifikavimui, kuris turi tiesioginę reikšmę šiai bylai. Nutarimu bauda pareiškėjui paskirta už barmenės veiksmus, o jos veiksmų teisinis įvertinimas turi tiesioginę įtaką IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų kvalifikavimui bei Nutarimo teisėtumui. Be to, juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl atsakomybės taikymas juridiniam asmeniui pasižymi tam tikra specifika: juridinio asmens atsakomybė turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į jo atstovų ir (ar) darbuotojų atliktus veiksmus, jų turimus įgaliojimus bei konkrečių įgaliojimų ribas, t. y. siekiant atsakomybėn patraukti ir nubausti juridinį asmenį, privaloma nustatyti, kad juridinio asmens vardu veikęs fizinis asmuo padarė teisės aktų pažeidimą. Kadangi įsiteisėjusiu teismo nutarimu pripažinta, jog barmenė nepažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, todėl ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikoma pažeidusia AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto. Atsižvelgiant į tai, jog Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, nebegalima kvestionuoti minėtame teismo nutarime nustatytų faktų ir privaloma jais vadovautis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus sprendimą ir Nutarimą.

22. Taip pat nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino, jog sprendime nurodytu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti laikantis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos išimties sąlygų: atidarytoje pakuotėje, t. y. vartoti vietoje. Pareiškėjas užtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų parduodami tik vartoti vietoje. Tai, jog alkoholiniai gėrimai pirkėjų buvo išsinešti savavališkai ir nepaklūstant nustatytai tvarkai, negali turėti jokios įtakos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų įvertinimui, nes toks pirkėjų elgesys nebuvo ir negalėjo būti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontroliuojamas. Be to, teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ argumentų, jog alkoholinių gėrimų išsinešimo faktas negali daryti įtakos pažeidimo konstatavimui. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir neturi jokių įgaliojimų sulaikyti pirkėjus ir naudoti prievartą jų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A525-134/2013 suformuotos praktikos. Skundžiamame sprendime aiškinant juridinio asmens atsakomybės taikymo klausimą nebuvo nurodyta nei viena Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuri būtų analogiška šiam atvejui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis išaiškinimais, kurie buvo pateikti esant absoliučiai skirtingoms faktinėms aplinkybėms.

23. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti byloje surinktais objektyviais duomenimis ir neatitinka suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

25. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje, o buvo išsinešti gamyklinėje taroje. Pareiškėjo cituojamoje administracinėje byloje faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat papildomai pažymėtina, kad darbuotojo veiksmai yra tik vienas iš faktorių, vertinant juridinio asmens atsakomybę. Juridiniam asmeniui, kaip licencijos turėtojui, Departamento vertinimu, turėtų būti keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

26. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo darbuotojo veiksmų. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo žinomos aplinkybės dėl įsiteisėjusio Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimo ir dėl jo Vilniaus apygardos administracinis teismas motyvuotai ir pagrįstai sprendime pasisakė. Nagrinėjamoje byloje teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pasirinktos AKĮ nustatytų imperatyvių reikalavimų įgyvendinimo priemonės neatitiko efektyvumo reikalavimo, nes neužtikrino reikalavimo laikymosi. Pažymi, kad pareiškėjo pateikiama priešinga pozicija apie tai, kad jo darbuotoja pirkėjus įspėjo ar pateikė vienkartines tarą gėrimams vartoti vietoje, vertintina kaip gynybinė pozicija ir paneigiama byloje esančiais objektyviais įrodymais.

27. Departamentas kritiškai vertina ir pareiškėjo argumentą dėl to, kad esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms Vilniaus apygardos administracinis teismas nepripažino Jurbarko rajono apylinkės teismo nustatytas aplinkybes reikšmingomis. Pareiškėjo nurodytame sprendime ir nagrinėjamoje byloje aplinkybės nėra analogiškos. Taip pat kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad jo darbuotoja atliko visus veiksmus (atidarė, ėmėsi priemonių užtikrinti vartojimą vietoje), tačiau pirkėjai alkoholinius gėrimus išsinešė savavališkai. Departamentas pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjo pasirinktos AKĮ nustatytų imperatyvių reikalavimų įgyvendinimo priemonės neatitiko efektyvumo reikalavimo.

28. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra nepagrįsti, nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nesutampa, pareiškėjas bylos aplinkybes bei nurodytą praktiką interpretuoja subjektyviai. Priimant skundžiamą Nutarimą nei materialiosios, nei proceso teisės normos nebuvo pažeistos, Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, yra motyvuotas, todėl dėl šių priežasčių naikinti ginčijamą Departamento nutarimą nėra juridinio pagrindo. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei esančius įrodymus bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. ATK2-08/16, kuriuo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje 13 punkte nustatytą pažeidimą, t. y. už reikalavimo nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose prekiauti alkoholiniais gėrimais tik vartoti vietoje pažeidimą, paskirta 144 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neužtikrino AKĮ nustatytų imperatyvių reikalavimų, sprendė, jog atsakovas AKĮ pažeidimą konstatavo ir ekonominę sankciją paskyrė pagrįstai.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Nutarimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis ėmėsi pakankamų priemonių AKĮ nuostatų laikymuisi užtikrinti, todėl skundžiami Nutarimas ir sprendimas turi būti panaikinti.

32. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

33. Įgyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015). AKĮ 34 straipsnio 3 dalis nustato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (bylai aktualioje įstatymo redakcijoje – AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto) nuostatas, pažymėjo, jog mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto matyti, jog šiuo įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti iš viešojo maitinimo vietų. Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę.

35. Tačiau konkretus minėtos ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis minėtame įstatyme nėra atskleistas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl vertintina, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti AKĮ numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Atsižvelgiant į tai, jog teisingumą konkrečioje byloje įvertinusi jos individualias faktines aplinkybes vykdo teismas, būtent teisėjų kolegija turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar, priešingai, – suponavo galimybę taikyti toje pačioje AKĮ nuostatoje įtvirtintą išimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-715/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės buvo nubaustas už tai, kad po 22 valandos fiziniams asmenims pardavė alkoholinių gėrimų vartoti ne vietoje, t. y. ne pareiškėjui priklausančiame bare, tokiu būdu pažeisdamas įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu. Alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė pareiškėjo darbuotoja (kasininkė-padavėja), t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkėjams parduodant alkoholinius gėrimus pardavėja juos atidarė.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Departamento 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. ATK2-08/16 pareiškėjui ekonominė sankcija pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą skirta už tai, kad pareiškėjo darbuotoja 2015 m. lapkričio 27 d. nuo 22 val. iki 1 val. pareiškėjo parduotuvės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), mini bare P. K., K. D. ir V. F. pardavė alkoholinius gėrimus, kuriuos leido išsinešti iš baro, tokiu būdu neužtikrino gėrimų vartojimo vietoje.

38. Byloje taip pat nustatyta, kad ĮĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjai V. B. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2015 m. lapkričio 27 d. nuo 22 val. iki 1 val. pardavė alkoholinius gėrimus parduotuvėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ mini bare, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), P. K., K. D. ir V. F., ir tokiu būdu neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų suvartoti vietoje, t. y. padarė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą pažeidimą, už kurį atsakomybė nustatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu V. B. pripažino kalta ir skyrė jai 14 Eur dydžio baudą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs V. B. apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 1 d. nutarimu 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. nutarimu bylą nutraukė.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau minėtas teismas, remdamasis liudytojų P. K., K. D. ir V. F. parodymais, be kita ko, nustatė, kad pardavėja pagrįstai tikėjosi, jog pirkėjai laikysis reikalavimo nusipirktus gėrimus vartoti vietoje, todėl pardavėjos veiksmuose nenustatė pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 22 d., todėl proceso šalys ir kiti proceso dalyviai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų (ABTĮ 98 straipsnio 4 dalis).

40. Jurbarko rajono apylinkės teisme liudytoju apklaustas P. K. paaiškino, kad mini bare 2015 m. lapkričio 27 d. vakare nusipirko butelį trauktinės. Pardavėja išmušė kasos čekį, atkimšo butelį ir jis atsisėdo gerti baro viduje, kadangi žinojo, jog išsinešti nusipirkto alkoholio butelio negalima. Išgėręs keletą stikliukų, jis susirado kamštuką, užkimšo butelį ir išsinešė jį į lauką, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

41. Liudytoju apklaustas K. D. paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 27 d. mini bare pirko du butelius šampano. Pardavėja išmušė kasos čekį ir atkimšo abu butelius. Jis žinojo, kad išsinešti nusipirktų alkoholinių gėrimų negalima, tačiau atkimštus butelius išsinešė į lauką, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip pat liudytoju apklaustas V. F. parodė, kad 2015 m. lapkričio 27 d. naktį jis mini bare pirko butelį brendžio. Pardavėja išmušė kasos čekį, atkimšo butelį ir jis su draugu jį gėrė bare, kadangi žinojo, jog išsinešti negalima. Išgėrę keletą stikliukų, jis susirado kamštuką, užkimšo butelį ir išsinešė į lauką, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

42. Liudytoju apklaustas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjas R. K. paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 27 d. naktį kartu su kolegomis stebėjo, kaip vyksta prekyba alkoholiniais gėrimais mini bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo sulaikyti trys pirkėjai, kurie iš baro išsinešė alkoholinius gėrimus, buteliai buvo atidaryti. Dalis pirkėjų aiškino, kad žino, jog alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje. Teismas taip pat nustatė, kad bare įrengtas baras su kėdėmis alkoholį vartoti vietoje, ant sienos matomose vietose iškabinta informacija, kad alkoholiniai gėrimai parduodami vartojimui baro patalpose. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, Jurbarko rajono apylinkės teismas sprendė, kad asmenys, pirkę alkoholinius gėrimus, juos atidarytomis pakuotėmis iš baro išsinešė savavališkai, pardavėjai tikintis, kad asmenys laikysis jiems žinomo reikalavimo nusipirktus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, todėl administracinę bylą V. B. atžvilgiu nutraukė nesant jos veiksmuose ATPK 164 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties.

43. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pardavėja V. B. 2015 m. gruodžio 3 d. paaiškinime nurodė, jog 2015 m. lapkričio 27 d. dirbo pareiškėjui priklausančios parduotuvės mini bare ir pardavinėjo alkoholinius gėrimus. Alkoholinių gėrimų pardavimą apskaito kasoje, po to atsuka (atidaro) butelio kamštį, paduoda stiklines ir nurodo alkoholį vartoti vietoje. Mini bare nuo 2011 metų yra ant sienų iškabinti įspėjimai alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Ji visada baro lankytojams parodo įspėjimą, tačiau ne visi į jį sureaguoja.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarime (kuris įsiteisėjo 2016 m. kovo 22 d.) nustatytas faktines aplinkybes bei liudytojų parodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo AKĮ reikalavimų laikymuisi užtikrinti priemonės yra neefektyvios ir nepakankamos. Šioje byloje nėra ginčo, kad baro patalpose įrengtas baras su kėdėmis lankytojams, iškabinti informaciniai pranešimai, jog nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, pardavėja įspėjo pirkėjus, kad parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti vartojami vietoje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas neužtikrino AKĮ reikalavimų laikymosi.

45. Pažymėtina, kad, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, iš ūkio subjekto nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar, kad jį suvartotų vietoje. Šis aspektas svarbus analizuojant pareiškėjo priemonių, kurių konkrečiu atveju jis ėmėsi siekdamas nepažeisti imperatyvaus AKĮ reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje, pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad vietą, kurioje pirko gėrimus, visi pirkėjai (o taip pat ir pardavėja) įvardijo parduotuvę, o ne baru ar kaip kitaip, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas neužtikrino AKĮ reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje.

46. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, taip pat tai, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas pareiškėjo darbuotojos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties nenustatė, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo skundžiamas Nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu, ir konstatuoja, kad pareiškėjas ėmėsi proporcingų atsargos priemonių AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintam reikalavimui užtikrinti, t. y. konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog byloje vertinamu atveju pareiškėjas nesilaikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų.

47. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. ATK2-08/16.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė