A-492-2229-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2229/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00872-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Nerijui Kasiliauskui,

atsakovo atstovui Rimantui Keruliui,

trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei Irinai Judinai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui ir Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Palink“ dirbančiųjų prekybininkų profesinė sąjunga, UAB „Palink“ darbuotojų profesinė sąjunga, A. K.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas UAB „Palink“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (I t., b. l. 5–9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2010 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (25)SD-3196 ir Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimą Nr. R1 0657-0377 (toliau – ir Reikalavimas).

Nurodė, kad Reikalavimas buvo pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 1 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, neįvertinus atstovavimo sąvokos esmės ir faktinių aplinkybių. Pažymėjo, kad Bendrovėje yra dvi veikiančios profesinės sąjungos. Paaiškino, kad kolektyvinė sutartis, kurioje būtų nustatyta Bendrovės darbuotojų darbo grafikų derinimo tvarka, nesudaryta. Pažymėjo, kad teisės aktai neapibrėžia ir nenustato tvarkos, kuria remiantis turėtų būti derinami darbo grafikai su darbuotojų atstovais. Nurodė, kad pagal Bendrovėje nustatytą tvarką darbo grafikai derinami su darbuotojų kolektyvų išrinktais atstovais bei kiekvienu darbuotoju individualiai, pastarajam pasirašant suderintame darbo grafike. Tokia tvarka egzistuoja daugelį metų ir profesinės sąjungos dėl to pretenzijų nereiškė. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendime Nr. I-3538-281/2008 yra pažymėjęs, jog grafikų derinimas turi būti vykdomas šalims geranoriškai bendradarbiaujant, atsižvelgiant į nusistovėjusią tvarką. Pareiškėjo teigimu, Bendrovėje egzistuojanti grafikų derinimo tvarka nepažeidžia DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes grafikai derinami su darbuotojų kolektyvų išrinktais atstovais, be to, derinama ir su kiekvienu darbuotoju individualiai.

Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 59) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjui žinant, jog Bendrovėje veikia profesinės sąjungos, ir nesiimant veiksmų derinti darbo grafikus su jomis, pažeidžiama DK 147 straipsnio 1 dalis. Paaiškino, kad pareiškėjas yra gavęs įmonėje veikiančios profesinės sąjungos pirmininkės I. Judinos prašymus derinti darbuotojų darbo grafikus ir pasiūlymą, kokiu būdu tai daryti. Nurodė, kad ginčijamas reikalavimas surašytas atsižvelgiant į buvusių darbuotojų skundus, kurie nurodė, kad kasdien dirbdavo viršvalandinį darbą, nes būdavo verčiami parduotuvės administracijos taip elgtis.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 60–62) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad įgyvendinant imperatyvias DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, darbdavio administracija darbo grafikus privalo tvirtinti suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, o suderinimo su darbuotojų atstovais tvarka (mechanizmas) gali būti nustatyta sutarus su darbuotojų atstovais, bendrovės kolektyvinėje sutartyje ar kitame bendrovės lokaliniame dokumente. Pabrėžė, kad darbdavys negali piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi ir nesilaikyti teisės normų vien todėl, kad taiko kitokią, jokiuose teisės norminiuose aktuose nereglamentuotą darbo grafikų derinimo tvarką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palink“ darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į skundą (I t., b. l. 83–84) patvirtino, kad darbuotojų darbo grafikai derinami ir tvirtinami kaip nurodyta pareiškėjo skunde. Tokios tvarkos laikomasi ilgą laiką, ji atitinka darbuotojų interesus ir teisės aktų nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palink“ dirbančiųjų prekybininkų profesinė sąjunga atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 85–88) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. raštu Nr. 19 kreipėsi į pareiškėją su prašymu derinti darbuotojų darbo grafikus su darbuotojų atstovais. Praėjus beveik 4 mėnesiams, negavus atsakymo, kreiptasi į Inspekcijos Vilniaus skyrių. 2010 m. vasario 17 d. pareiškėjas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog dėl Bendrovėje nusistovėjusios tvarkos grafikai derinami su anksčiau darbuotojų išrinktais atstovais bei su kiekvienu darbuotoju individualiai. Teigė, kad pateikė savo pasiūlymą dėl darbo grafikų derinimo su profesine sąjunga, bet pareiškėjas atsisakė tai atlikti. Pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 15 d. profesinė sąjunga, gavusi darbuotojų nusiskundimų dėl 2010 m. sausio 1 d. paskelbimo darbo diena, kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti darbo grafikus, o juos gavusi pakartotinai kreipėsi su klausimu dėl darbo grafiko derinimo su profesine sąjunga. Teigė, kad darbuotojai, neturėdami pasirinkimo, vienašališkai privalėjo vykdyti priimtą sprendimą dirbti 2010 m. sausio 1 d. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Bendrovės tinklo parduotuvių vadovus dėl nuolatinių darbuotojų teisių pažeidimų grafikų sudarymo srityje, tačiau atsakymo nesulaukė, o situacija nepagerėjo. Pabrėžė, kad darbuotojai savo parašu patvirtina susipažinimo, bet ne sutikimo su darbo grafiku faktą. Darė išvadą, kad darbuotojų galimybės nesutikti su darbo grafikais yra ribotos. Teigė, kad darbo grafikų derinimas su darbuotojų atstovais būtų kaip papildomas darbuotojų teisių ir interesų apsaugos mechanizmas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikino 2010 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, koks yra patikrintos parduotuvės, esančios Užupio g. 7, Vilniuje, teisinis statusas (juridinis asmuo ar struktūrinis juridinio asmens padalinys (filialas)), ar šiai parduotuvei reikalavimo pašalinti pažeidimus metu vadovavo Bendrovės direktorė A. K., ar buvo paskirtas atsakingas parduotuvės, kaip įmonės padalinio (filialo), vadovas. Nurodė, kad A. K., kurios atžvilgiu surašytas ginčijamas reikalavimas, t. y. kuriai teismo priimtas sprendimas dėl šio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo gali turėti teisinių pasekmių, nėra įtraukta į bylos nagrinėjimą.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2012 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Bendrovė tiek UAB „Palink“ generalinio direktoriaus 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1 patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis, tiek UAB „Palink“ Valdybos protokolo 2004 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 4 patvirtintais UAB „Palink“ parduotuvės, naudojančios „Iki“ ir / ar „Ikiukas“ prekės ženklą, parduotuvės vadovo pareiginiais nuostatais Nr. 131 pavedė parduotuvių vadovams vadovaujamose parduotuvėse spręsti darbo grafikų sudarymą ir tvirtinimą klausimus. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, bei vadovaudamasis DK 16 straipsniu, 14 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, padarė išvadą, jog Reikalavime pagrįstai kaip UAB „Palink“ atstovė ar padalinio vadovė buvo nurodyta A. K., nes pažeidimai nustatyti jos vadovaujamame padalinyje. Teismas akcentavo, kad Inspekcijai siųstame 2009 m. lapkričio 25 d. pranešime, A. K. nurodė, jog apie Reikalavime nurodytą pažeidimą informavo UAB „Palink“ administraciją, paaiškino, kokia tvarka tvirtinami darbo grafikai, 2009 m. lapkričio 30 d. prašymu A. K. UAB „Palink“ administracijos vardu prašė pratęsti pažeidimo pašalinimo terminą. Teismas nurodė, kad šie prašymai rašyti ant firminio UAB „Palink“ blanko, kuriame nurodytas bendrovės adresas – Lentvario g. 33, Vilnius ir kiti bendrovės rekvizitai. Teismas laikė, kad šie įrodymai patvirtina, jog tiek pati parduotuvės vedėja, tiek Bendrovės administracija suprato, kam skirtas Reikalavimas ir kas atsakingas už pažeidimą. Teismas aplinkybę, kad Reikalavime A. K. įvardinta ne kaip padalinio vadovė, o direktorė, vertino kaip nereikšmingą techninę klaidą.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog Bendrovėje kolektyvinė sutartis su darbuotojais nėra sudaryta, todėl konstatavo, kad pareiškėjas darbo (pamainų) grafikus privalėjo derinti su Bendrovėje veikiančia profesine sąjunga. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas 2010 m. sausio 19 d. UAB „Palink“ darbuotojų susirinkimo posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, jog įvyko susirinkimas dėl darbuotojų kolektyvo atstovų parduotuvėje rinkimo ir buvo išrinkti darbuotojų atstovai, nepatvirtina, jog darbo grafikai su išrinktais atstovais buvo derinami iki Reikalavimo surašymo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra faktinių duomenų, kurie leistų spręsti, jog iki Reikalavimo surašymo darbo grafikai Bendrovėje buvo derinami su darbuotojų atstovu – profesine sąjunga. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, jog pareiškėjas atsisakė profsąjungų siūlymo tvirtinti darbo grafikus teisės aktuose nustatyta tvarka (DK 19 str., 147 str. 1 d. ir 1), nutarė laikytis buvusios Bendrovėje grafikų derinimo tvarkos – derinti su darbuotojų išrinktu atstovu bei kiekvienu darbuotoju individualiai. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3538-281/2008 padarytos išvados šioje byloje negali būti taikomos, nes skiriasi bylos aplinkybės.

IV. Pareiškėjas UAB „Palink“ padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 103–106) bei patikslintus apeliacinius skundus (II t. b. l. 112–115, 126–129) ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. K. įvardijimas UAB „Palink“ vadove yra nereikšminga klaida. Pažymi, kad nėra neaišku ar teisės ir pareigos Reikalavimu nustatytos UAB „Palink“ vadovui ar UAB „Palink“ struktūrinio padalinio „Ikiukas“ vadovei.

2. Pažymi, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas privalo derinti darbo grafikus su Bendrovėje veikiančia profesine sąjunga. Teigia, kad nei DK, nei kiti teisės norminiai aktai neapibrėžia ir nenustato tvarkos, kuria vadovaujantis turėtų būti derinami / keičiami suderinti Bendrovės darbuotojų darbo grafikai kartu su darbuotojų atstovais (Bendrovės atveju net su dviem profesinėmis sąjungomis). Akcentuoja, kad atsižvelgiant į Bendrovės faktinę situaciją, esant labai dideliam padalinių ir darbuotojų skaičiui, pagal nusistovėjusią tvarką darbuotojų darbo grafikai derinami su darbuotojų kolektyvų išrinktais atstovais bei kiekvienu darbuotoju individualiai, jam pasirašant suderintame darbo grafike.

3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad profesinė sąjunga 2010 m. vasario 25 d. siūlyme dėl darbo grafikų derinimo tvarkos nurodė, kad sutinka apsilankyti visuose parduotuvėse, jeigu pareiškėjas kompensuos patirtas išlaidas. Tokiu būdu profesinė sąjunga pripažino, kad yra nepajėgi kiekvieną mėnesį suderinti darbo grafikus pareiškėjo struktūriniuose padaliniuose veikiančiose visoje Lietuvos teritorijoje. Pažymi, kad teisės aktai neįpareigoja darbdavio finansuoti profesinių sąjungų veiklos, todėl mano, kad pareiškėjas pagrįstai atsisakė įvykdyti profesinės sąjungos reikalavimus dėl darbo grafikų derinimo tvarkos finansuojant profesinių sąjungų veiklą nustatymo.

4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje netaikytina pareiškėjo nurodyta teismų praktika (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3538-281/2008), pagal kurią – jei įmonėje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis, darbo grafikų derinimas turi būti vykdomas šalims geranoriškai bendradarbiaujant, atsižvelgiant į nusistovėjusią tvarką, o įmonės atstovams vengiant bendradarbiavimo, atsižvelgiant tiek į pačios įmonės tiek į joje dirbančių darbuotojų interesus, darbo grafikai gali būti tvirtinami įmonės administracijos vienašališkai ir nesuderinti su įmonės atstovais. Pažymi, kad ir nagrinėjamu atveju Bendrovė negali suderinti 216 prekybos taškų (parduotuvių) visoje Lietuvoje dėl netinkamo profesinių sąjungų veikimo, nes 15 narių turinti profesinė sąjunga neturi galimybių kiekvieną mėnesį atvykti į Bendrovės visoje Lietuvoje veikiančias parduotuves derinti darbo grafikus.

5. Pažymi, kad UAB „Palink“ dirbančiųjų prekybininkų profesinė sąjunga atsiliepime į Bendrovės skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepagrįstai nurodo, jog iki Reikalavimo Bendrovei pateikimo, kreipėsi į pareiškėją dėl Bendrovės darbuotojų darbo grafikų derinimo tvarkos keitimo. Pareiškėjas paaiškina, kad UAB „Palink“ dirbančiųjų prekybininkų profesinės sąjungos atsiliepimo priede Nr. 1 nurodytą raštą gavo tik 2010 m. sausio 15 d., todėl Reikalavimo pateikimo Bendrovei dieną Bendrovėje nusistovėjusi darbuotojų darbo grafikų derinimo tvarka Bendrovėje veikiančių darbuotojų atstovų – abiejų profesinių sąjungų buvo laikoma tinkama.

6. Mano, jog Bendrovėje egzistuojanti darbo grafikų derinimo tvarka nepažeidžia DK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslų, nes darbo (pamainų) grafikai yra suderinami su darbuotojų kolektyvų išrinktais atstovais, be to, Bendrovė savo valia, siekdama didesnio darbuotojų interesų užtikrinimo, įdiegė papildomą darbuotojų darbo grafikų derinimo su kiekvienu darbuotoju individualiai instrumentą.

7. Teigia, kad Reikalavimo pripažinimas pagrįstu, nesant teisės aktuose nustatytos DK 147 straipsnio 1 dalies reikalavimų įgyvendinimo tvarkos, reikštų formalaus įsipareigojimo Bendrovei paskyrimą, kuriuo nebūtų įgyvendintas šios teisės normos tikslas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N403-1313-06.

Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 119) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Paaiškina, kad visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo visapusiškai ištirtos.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 120–122) nurodo, kad taip pat su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palink“ dirbančiųjų prekybininkų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 123–125) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeista.

Atsiliepime akcentuoja, kad Bendrovė į Darbo tvarkos taisykles besąlygiškai, be jokių apribojimų perkėlė DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad padalinių vadovai tvirtina darbo grafikus suderiną su darbuotojų atstovais. Nurodo, kad profesinė sąjunga jokių finansinių reikalavimų susijusių su darbo grafikų derinimu nekėlė. Teigia, kad įsteigus profesinę sąjunga iš karto nereikalavo darbo grafikų derinimo, tačiau dėl nuolatinių darbuotojų darbo teisių pažeidimų šioje srityje, kreipėsi į Bendrovę. Akcentuoja, kad Inspekcija 2011 m. rugsėjo mėn. konstatavo, kad patikrinus IKI tinklo parduotuves, ir duomenis palyginus su rugpjūčio mėn. tikrinimo duomenimis, nustatyta, kad padaugėjo darbo ir laiko apskaitos pažeidimų. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad tai yra vienas iš argumentų keisti nusistovėjusią tvarką ir įgyvendinti DK 147 straipsnio 1 dalies normą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro darbdavio administracijos pareiga tvirtinti darbo (pamainų) grafikus suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Darbo kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius pateikė reikalavimą pašalinti pažeidimus 2009 m. lapkričio 25 d. Nr. R1 0657-0377 uždarajai akcinei bendrovei „Palink“, atstovaujamai A. K., nustatęs, kad darbuotojų darbo grafikai (pvz. spalio mėn.) nesuderinti su darbuotojų atstovais (LR darbo kodekso 19 str.), kaip tai numatyta LR darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis. Suderinimas su darbuotojų atstovu darbų saugai ir sveikatai nėra suderinimas su darbuotojų atstovu, kaip tai reglamentuota LR darbo kodekso 19 straipsnyje. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija sprendimu 2010-02-18 Nr. (25) SD-3196 atmetė UAB „Palink“ prašymą panaikinti šį reikalavimą (I t., b. l. 69-70, 63).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Palink“ skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 25 d. reikalavimo Nr. R1 0657-0377 ir Valstybinė darbo inspekcijos 2010-02-18 sprendimo Nr. (25) SD-3196 panaikinimo, skundą atmetė.

Pareiškėjas UAB „Palink“ apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad ginčijamame Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus reikalavime pašalinti pažeidimus 2009 m. lapkričio 25 d. Nr. R1 0657-0377 netinkamai nurodytas subjektas ir pareiškėjui nėra aišku, kam adresuoti įpareigojimai. Teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad reikalavime nurodyta A. K. yra tinkama UAB „Palink“ atstovė. Byloje pateikiamo 2009-10-26 įsakymo Nr. 363-P „Dėl parduotuvės vadovo paskyrimo“ duomenys patvirtina, kad A.

K. nuo 2009-10-26, parduotuvės vadovės nedarbingumo laikotarpiu, buvo paskirta laikinai eiti Ikiukas Nr. 807 parduotuvės vadovės pareigas. 2010-02-04 įsakymu Nr. 41-P „Dėl parduotuvės vadovo paskyrimo“ A. K. paskirta eiti parduotuvės vadovo pareigas iki bus paskirtas nuolatinis parduotuvės vadovas (II t., b. l. 9, 10). UAB „Palink“ generalinio direktoriaus 2005-01-03 įsakymu Nr. 1 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių (II t., b. l. 41-52) 1.4 p. nustatyta, kad bendrovės struktūrą sudaro juridinio asmens teisių neturintys struktūriniai padaliniai, be kitų – tai ir parduotuvės, naudojančios „Ikiukas“ prekės ženklą.

Šių taisyklių 5.7 p. nustatyta, kad Padalinių vadovai (jų įgalioti asmenys) tvirtina darbo trukmę, pradžią, pabaigą skyrių darbo grafikuose, suderinę su darbuotojų atstovais. UAB „Palink“ parduotuvės, naudojančios „Iki“ ir / ar „Ikiukas“ prekės ženklą, parduotuvės vadovo pareiginiuose nuostatuose Nr. 131 (II t., b. l. 33-40) numatyta, kad parduotuvės vadovas privalo laiku ir teisingai vykdyti personalo darbo laiko apskaitą, vadovautis šią sritį reglamentuojančiais įstatymais, ...užtikrinti Darbo tvarkos taisyklių, darbo teisės ir kitų aktų reikalavimų vykdymą (2.7.10 p., 2.7.10 p.).

Taigi tiek darbo tvarkos, tiek Pareiginiais nuostatais bendrovė pavedė parduotuvių vadovams parduotuvėse spręsti darbo grafikų sudarymo ir tvirtinimo klausimus. Lietuvos Respublikos DK 16 straipsnis nustatė, kad darbdaviu gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Šio kodekso 14 straipsnio 2 dalis numato, kad darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją.

Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Taigi reikalavimas pagrįstai surašytas laikinai einančiai direktorės pareigas darbuotojai padalinyje, kuriame ir buvo nustatytas pažeidimas ir už jo tinkamą įvykdymą atsakingas darbdavys – bendrovė (juridinis asmuo). Apeliantas, kvestionuodamas šias teismo išvadas, iš esmės nepateikė argumentų, kuriais pagrįstų, kad reikalavimas turėjo būti surašytas kuriam nors kitam konkrečiam subjektui, atstovaujančiam pareiškėjui.

Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) (1) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (2). Pareiškėjas UAB „Palink“ nurodė, kad kolektyvinė sutartis įmonėje nėra sudaryta, o darbo grafikai yra derinami su darbuotojų kolektyvų išrinktais atstovais bei su kiekvienu darbuotoju individualiai, pastarajam pasirašant suderintame darbo grafike. Darbo kodekso 19 straipsnis nustato, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos (1). Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės šakos profesinei sąjungai (2), darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime (3).

Byloje pateikiamas parduotuvės „Ikiukas“ Nr. 807 darbuotojų susirinkimo posėdžio protokolas 2010-01-19 Nr. 119-P (I t., b. l. 17), patvirtinantis, kad buvo išrinkta darbuotojų kolektyvo atstovė saugai ir sveikatai parduotuvėje ir jai suteikti įgaliojimai atstovauti darbuotojų interesus. Darbo grafikai buvo derinami su tokiu būdu išrinktu darbuotojų atstovu, nors bendrovėje yra veikiančios dvi profesinės sąjungos – UAB „Palink“ dirbančiųjų prekybininkų profesinė sąjunga, įsteigta 2008-04-08, ir UAB „Palink“ darbuotojų profesinė sąjunga, įsteigta 2008-07-23. Pareiškėjui buvo žinoma apie bendrovėje veikiančias profesines sąjungas, UAB „Palink“ dirbančiųjų prekybininkų profesinė sąjunga 2009-10-20 raštu Nr. 20 kreipėsi į bendrovės generalinį direktorių prašydama su ja derinti darbo grafikus (I t., b. l. 89). Šios faktinės aplinkybės byloje nustatytos neginčijamai. Apeliantas iš esmės nesutinka su nustatytų faktų teisiniu įvertinimu, išdėstytu skundžiamame teismo sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pasirinktas darbo grafikų derinimo būdas neatitinka nė vieno alternatyvaus įstatyme – DK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto atvejo, darbuotojų atstovas išrinktas taip pat įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu, todėl Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus pateiktas reikalavimas pašalinti pažeidimus 2009-11-25 Nr. R1 0657-0377 ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija sprendimas 2010-02-18 Nr. (25) SD-3196 yra teisėti.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teisės aktai neapibrėžia, kokiu būdu turi būti derinami darbo grafikai, kai nėra sudaryta kolektyvinė sutartis, kad įmonėje galiojusi tvarka ilgą laiką tenkino abi veikusias profesines sąjungas, neturi reikšmės sprendžiant dėl pateikto reikalavimo teisėtumo. Aplinkybė, kad darbo grafiką pasirašo kiekvienas darbuotojas, gali būti vertinama tik kaip darbuotojo supažindinimas su parengtu darbo grafiku, nes tokio pasirašymo metu nenumatyta darbuotojo galimybė išreikšti savo valią, prieštaravimus, pvz., dėl darbo švenčių dienomis. Derinimo procesas reiškia skirtingų interesų įvertinimą ir jų kompromisą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų įstatymo nuostatoms tinkamai įgyvendinti, teikęs pasiūlymus įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms dėl darbo grafikų derinimo tvarkos, todėl nagrinėjamo ginčo aplinkybės nėra panašios į pareiškėjo nurodomą teismų praktiką, suformuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-3538-281/2008, ir ja remtis šioje byloje nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visas reikšmingas byloje aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias ginčo teisiniams santykiams Darbo kodekso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė

Virginija Volskienė